Kur nuėjo dirbti trys neurochirurgai iš Santaros klinikų?
Remiantis
naujausiais pranešimais, Santaros klinikas šį rudenį paliko trys patyrę
gydytojai neurochirurgai: prof. Saulius Ročka, dr. Ramūnas Raugalas ir dr.
Žilvinas Chomanskis.
Gydytojas R.
Raugalas savo socialinio tinklo įraše nurodė privačias įstaigas, kuriose nuo
šiol dirbs, tačiau konkrečių visų trijų gydytojų naujų darboviečių pavadinimai
viešai nenurodomi, išskyrus tai, kad kai kurie tęsia darbą privačioje
praktikoje.
Žiniasklaidoje taip pat buvo skelbiama, kad iš viso iš
Santaros klinikų išėjo arba ketina išeiti 6 neurochirurgai, o tai sukėlė
susirūpinimą dėl tam tikrų paslaugų, ypač vaikų neurochirurgijos ir funkcinės
neurochirurgijos, tęstinumo. Santaros klinikų administracija paneigė gandus
apie masinį gydytojų išėjimą ir tvirtino, kad visos paslaugos teikiamos įprasta
apimtimi, o pacientų priežiūros kokybė ir saugumas yra užtikrinami.
Pacientai, norintys pasikonsultuoti su gydytoju R. Raugalu,
dabar jį gali rasti privačiose įstaigose (konkretūs pavadinimai šaltinyje
nenurodyti, tik tai, kad jis nurodė savo socialiniame tinkle).
“Po šią savaitę nuaidėjusio skandalo, kai iš Santaros
klinikų Neurochirurgijos skyriaus išėjo 3 gydytojai neurochirugai, klinikos
surengė spaudos konferenciją, kurioje papasakojo, kas nutiko. Kaip teigė
Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša, jo vadovavimo
pradžioje iškart matėsi, kad ligoninėje yra karštųjų taškų, kuriuose tvyro
įtampa ir netinkamas vadovavimas. Vienas iš tokių taškų esą buvo
Neurochirurgijos skyrius.
Vienas iš išėjusių gydytojų buvo profesorius Saulius Ročka,
paskui jį pasitraukė ir trys kiti šio skyriaus gydytojai. Prof. S. Ročka buvo
Neurochirurgijos centro vadovas, o nuo lapkričio 1 d. šio centro vadovo
pareigas pradėjo eiti konkurso būdu išrinktas Aidanas Preikšaitis.
Teigia, kad darbo grafikai buvo nesąžiningi
„Įstaigos strategija nebuvo daryti greitų žingsnių, tam buvo
skirta daug išteklių, reagavimo komanda, organizaciniai psichologai, etikos
komisija. Daugumoje karštų taškų pavyko išspręsti situaciją arba ją pagerinti.
Neurochirurgijos skyrius buvo vienas iš karštųjų taškų, jame buvo daug nusiskundimų
dėl nepagarbaus bendravimo“, – apie prof. S. Ročkos vadovavimo laiką kalbėjo
prof. T. Jovaiša.
Pasak vadovo, vidiniai tyrimai parodė, kad darbo
organizavimas ir lyderystė neatitiko standartų.
„Jauniesiems gydytojams buvo skiriamos pusinės dienos, t.y.
kai užrašomos 3–4 valandos, bet tikimasi, kad jaunasis kolega dirbs visą dieną.
Grafikuose buvo numatyti planiniai neatėjimai į darbą. Kolega yra darbo
grafike, nurodyta, kad turėtų dirbti ligoninėje, tačiau jo nėra su centro
vadovo ar vadovų žinia. Tai galiojo ne tik gydytojams, bet ir slaugytojoms.
Žinoma, kad tokiame centre negalėjo būti nei normalių darbo santykių, nei
kažkokio progreso ir vystymosi“, – sakė prof. T. Jovaiša.
Pasak jo, pusantrų metų buvo stengiamasi išspręsti šią
situaciją.
„Mums pavyko išspręsti formalius klausimus, sutvarkyti darbo
grafikus, Neurochirurgijos skyriui buvo skirta daugiau nei 1 mln. eurų. Tačiau
vienintelis dalykas, ko mums nepavyko pasiekti, tai vadovavimo pokyčių, sukurti
vadovavimo, kuris jungtų. Centro vadovas vietoje tolimesnių pokyčių nusprendė
nutraukti darbą ir kartu su juo tą padarė keli komandos nariai“, – kalbėjo
prof. T. Jovaiša.
Išėjimas nebuvo draugiškas
Ligoninės vadovas pabrėžė, kad kiekvienas kolega turi teisę
į saugią ir pagarbią darbo aplinką. Prof. T. Jovaiša pasakoja ir tai, kad
išeidamas prof. Saulius Ročka pasielgė neetiškai ir neperdavė darbų bei
svarbios informacijos kolegoms. Be to, šeimoms pasakė, kad nebebus, kas atlieka
operacijų.
„Ar bus situacijų, kai pacientus teks siųsti gydytis į
užsienį – tikrai taip, Lietuva labai maža šalis. [...] Tačiau profesorius Ročka
informavo šeimą, neva operacijų nebus kam jos atlikti. Normalus elgesys būtų
buvęs perduoti klausimus kolegoms ir nesukelti nereikalingo nerimo pacientams“,
– sakė prof. T. Jovaiša.
„Bendrai iliustracijai: buvo operacija, kuri planuota, kad
ją turėjo atlikti profesorius Ročka. Jo darbo terminas Santaros klinikose dar
buvo bemaž mėnuo. Ir profesorius atsisakė operuoti vaiką, nors jam buvo
sudarytos galimybės atlikti tą operaciją“, – pasakojo ligoninės vadovas.
Naujasis Neurochirurgijos centro vadovas doc. dr. Aidanas
Preikšaitis patikino, kad visos konsultacijos ir operacijos vyksta įprastu
režimu, o naujai suformuota komanda turi didelę patirtį ne tik su suaugusiais,
bet ir su vaikais, o laisvų vietų vaikų neurochirurginėms operacijoms yra ir
lapkritį.
Pasak doc. dr. A. Preikščaičio, šiuo metu Neurochirurgijos
centre dirba 11 gydytojų neurochirurgų, turinčių aukščiausią kvalifikaciją ir
tarptautinį pripažinimą. Visi jie gali konsultuoti ir operuoti vaikus,
įskaitant neišnešiotus naujagimius.
„Daugiau gydytojų išeiti neplanuoja“
Prof. T. Jovaišos teigimu, šiuo metu skyriuje atmosfera yra
gera, o daugiau gydytojų išeiti neplanuoja. Be to, pasak jo, visa sveikatos
sistema nėra pastatyta ant kelių gydytojų pečių, todėl keliems gydytojams
išėjus, juos gali pakeisti kiti. Tiesa, viena specifinė operacija, selektyvinė
dorzalinė rizotomija, buvo atiduota į vieno gydytojo rankas visos Lietuvos
mastu.
„Santaros klinikos turi visą reikalingą įrangą šioms
operacijoms, mes išsiųsime gydytojus į užsienį stažuotis ir bus, kas gali
atlikti tokias operacijas. Šiuo metu visoje Lietuvoje nėra gydytojo, kas galėtų
ją atlikti. Tačiau tai nėra labai sudėtinga operacija, jos labai retos. Manau,
kad 2026 metus tikrai užtikrinsime, kad būtų, kas jas atlieka“, – sakė doc. dr.
A. Preikšaitis.
Pasak prof. T. Jovaišos, tai, kad suaugusiųjų gydytojai
prižiūri ir vaikus, yra normali praktika, tokia pati taikoma ir Kauno
klinikose, o vaikų operacijų yra daug mažiau nei suaugusiųjų. Tokiomis
sąlygomis išlaikyti kompetencijas yra kone neįmanoma, todėl gydytojai
specializuojasi abiejose pacientų grupėse.
Prof. T. Jovaiša tikina, kad iš Santaros klinikų gydytojai
masiškai tikrai neišeina, netgi atvirkščiai – masiškai ateina.
„Pernai turėjome 50 mažiau gydytojų specialistų nei šiemet.
Turime rekordiškai daug specialistų per visą ligoninės istoriją. Taip, ne
kiekvieną dieną šviečia saulė, bet žmonės vis dažniau renkasi dirbti čia.
Šiemet darbo santykius nutraukė mažiau nei 1 proc. specialistų. Kitas mitas,
kad restruktūrizacija lėmė nepakeliamus darbo krūvius. Vidutinis darbo krūvis
pernai ir šiemet Neurochirurgijos skyriuje buvo daug mažesnis nei kitų kolegų
Santaros klinikose“, – kalbėjo prof. T. Jovaiša.
Problemas žinojo ir profsąjunga
Pasak Santaros klinikų profesinės sąjungos atstovės Gabijos
Tomkutės, problematiška situacija su vadovu Neurochirurgijos skyriuje klostėsi
jau porą metų.
„Gavome skundus iš 6 gydytojų. Tokiose situacijose būna daug
emocijų, ne viskas yra darbo santykių pažeidimai. Tačiau daugiausiai skundų
buvo dėl darbo grafikų, budėjimų“, – sakė G. Tomkutė.
Pasak jos, darbuotojai daugiausiai skundėsi dėl nesąžiningo
darbo grafiko, be to, buvo labai prasta komunikacija, nemandagus bendravimas.
„Buvo nesikalbėjimas, kuris apsunkina bet kokių tolimesnių
planų kūrimą. Darbas sudėtingas, darbuotojai pavargę, todėl kibirkščių
pasitaikydavo“, – sakė G. Tomkutė.
Vienas iš skyriuje dirbančių gydytojų neurochirurgų Gintaras
Migauskas sako, kad niekas negalvojo, jog dėl šios situacijos kils tiek
ažiotažo. Tačiau dabar, pasak jo, atmosfera skyriuje tikrai geresnė. Gydytojui
taip pat kyla klausimas, kodėl šeimos taip sureagavo.
„Netikėjome, kad išeis kiti gydytojai. Viskas prasidėjo nuo
vadovų problemos ir jų vadovavimo ypatybių. O kad taip viskas išsirutulios,
tikrai nebuvo siekiama ir daroma“, – kalbėjo G. Migauskas.
Gydytojas neurochirurgas Artūras Šitkauskas sako, kad išėję
gydytojai buvo dabar likusių gydytojų mokiniai.
„Tai kalbėti apie kompetencijas dabar net keista, bet aš
džiaugiuosi, nes čia buvo mūsų mokiniai. [...] Kalbant apie naujas operacijas,
tai nėra kažkas ypatingo, tiesiog naujos technologijos, kaip kiekviename darbe.
Todėl kompetencijų klausimo tikrai eskaluoti nereikėtų“, – sakė A. Šitkauskas.”
Nu, ne bėda.
Kokį studentą pasiųsime stažuotis užsienyje ir jis operuos, kaip profesorius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą