„BERLYNAS -- Šalis, esanti Europos perginklavimo pastangų priešakinėse linijose, stengiasi pasiekti savo karinių pajėgų verbavimo tikslus. Problema yra ne pacifizmas, o jauni žmonės, keliantys naują seno klausimo: „Kuo man tai naudinga?“ variantą.
Europos šalys padidino karines išlaidas ir pradėjo ruoštis galimam konfliktui su Rusija. Dėdamos pastangas, tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija siekė paskatinti jaunimą vėl pagalvoti apie karinę tarnybą.
Vokietija įvedė naują karinę tarnybą, iš pradžių savanoriškai. Šį mėnesį apie 700 000 vyrų ir moterų, gimusių 2008 m., pradėjo gauti klausimynus apie jų tinkamumą ir norą tarnauti. Tik vyrai privalo atsakyti ir turės atvykti medicininiam įvertinimui, nesvarbu, ar jie nori tarnauti, ar ne.
Žinia apie naują karinę tarnybą išvedė į gatves dešimtis tūkstančių mokyklinio amžiaus demonstrantų. Dažnas priminimas: kodėl jie turėtų aukotis valstybei, kuri skiria ketvirtadalį savo federalinio biudžeto pensijų mokėjimams senjorams?
Jų prieštaravimai labiau susiję su ekonomika, nei su politika – tai didelis skirtumas nuo Vokietijos taikos judėjimo idealizmo aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, kurį suformavo Vietnamo karas, Šaltasis karas ir branduolinio konflikto Europoje baimė.
Net ir šalyje, kurioje aukštasis išsilavinimas praktiškai nemokamas, sveikatos priežiūra ir nedarbo išmokos yra visuotinės, prieštaravimus sunku įveikti.
Problema šį mėnesį išryškėjo Vokietijos ginkluotųjų pajėgų „karjeros poilsio kambaryje“ – pirmojoje Vokietijos sostinės uoste žmonėms, svarstantiems apie karinę karjerą. Sniegas ir minusinė temperatūra nebuvo vienintelė mažo pėsčiųjų srauto priežastis.
„Demokratijoje jūs darote kažką valstybei ir gaunate kažką mainais“, – sakė Benediktas Zacheris, 25 metų studentas ir matematikos korepetitorius, ėjęs pro centrą. Jo studentai, pridūrė jis, „mano, kad nieko negauna iš valstybės, ir dėl to tampa savanaudiškesni, ir tai teisinga“.
Vokietijos ginkluotųjų pajėgų, žinomų kaip Bundesveras per pastaruosius dvejus metus padėjo padidinti naujokų skaičių. Gynybos ministerija teigė, kad aktyviosios tarnybos karių skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo 2021 m.
Nepaisant to, naujokai vos kompensuoja išvykstančiųjų ir išeinančių į pensiją skaičių, o pajėgos sensta.
Vokietija artimiausiu metu išsikėlė kuklius tikslus. Laiške įstatymų leidėjams, su kuriuo susipažino „The Wall Street Journal“, gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, kad šiais metais siekia į naująją tarnybą įtraukti 20 000 karių. Ministerija teigė, kad nori įdarbinti dar 13 500 karių ne karo tarnyboje.
Vis dėlto tai gerokai mažiau nei 60 000–70 000 naujų naujokų per metus, kurių, analitikų manymu, reikia Vokietijai, kad pasiektų savo tikslą iki 2035 m. padidinti karių skaičių nuo 184 000 iki maždaug 260 000 ir patrigubinti rezervistų skaičių iki 200 000.
Išsami Bundesvero Karo istorijos ir socialinių mokslų centro praėjusiais metais atlikta nuomonės apklausa parodė didelį Bundesvero ir perginklavimo politikos palaikymą – visose amžiaus grupėse.
Problema: respondentų, kurie svarstytų karinę karjerą, skaičius pasiekė žemiausią lygį nuo tyrimo pradžios 2020 m.“ [1]
Lietuvoje niekas neina dėl to į gatves. Liekam baudžiauninkų ir tarnų tauta. Tarnaujame dabar vokiečiams.
1. World News: Gen Z Bucks German Military Push --- Today's generational split over serving is more about economic concern than politics. Bertrand, Benoit. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Jan 2026: A6.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą