AfD ir toliau geri apklausų rezultatai (2026 m. vasario mėn. duomenimis) yra susiję su nuolatiniu nepasitenkinimu vyriausybe, jos dėmesiu emociškai įkrautoms problemoms ir didele mobilizacijos banga rytų Vokietijoje.
Pagrindinės šios nuolatinės sėkmės priežastys:
Didelis nepasitenkinimas vyriausybe: didelė dalis rinkėjų yra nepatenkinti dabartine federaline politika ir balsuoja už AfD, kaip protesto partiją. Dabartinėse apklausose partija visoje šalyje surinko nuo 24 % iki 27 % balsų ir beveik prilygsta CDU/CSU.
Dėmesys migracijai ir saugumui: nepaisant politinių atsakomųjų priemonių, imigracija išlieka pagrindiniu AfD palaikymo veiksniu. Partijai naudingas susirūpinimas dėl būstų ir infrastruktūros perpildymo.
Mobilizacija 2026-ųjų superrinkimų metais: 2026 m. numatytiems penkiems žemių rinkimams (Badeno-Viurtembergo, Reino krašto-Pfalco, Saksonijos-Anhalto, Berlyno ir Meklenburgo-Pomeranijos žemėse), partija nuolat vykdo kampaniją. Ypač Saksonijoje-Anhalte ir Meklenburge-Pomeranijoje kai kuriais atvejais ji surinko apie 40 % apklausų.
Suvokimas, kaip „originali“: Remiantis analizėmis, kitų partijų bandymai susigrąžinti rinkėjus panašia retorika dažnai skatina rinkėjus laikytis „originalios“ partijos (AfD).
Emocinės kampanijos: AfD labai remiasi tokiomis emocijomis, kaip pyktis ir nusivylimas ir, palyginti su kitomis partijomis, kurios atrodo susiskaldžiusios, naudojasi vieningu viešuoju įvaizdžiu.
Dabartinėje INSA apklausoje AfD sudaro 26 %, tai yra, lygiai kaip CDU/CSU. Tačiau kritikai pabrėžia, kad nepaisant šių didelių skaičių, partija išlieka izoliuota, nes kitos partijos ir toliau atmeta bendradarbiavimo galimybę.
Pagrindinės Vokietijos problemos:
Nėra pigios rusų energijos dėl valdančiųjų politikavimo.
Pramonė negali dėl to konkuruoti ir žlunga.
Be pigios energijos DI negali vystytis, todėl robotizacija stringa, Vokietija čia atsilieka nuo viso pasaulio.
Skolomis remiamas, statymas ant, dronų laikais pasenusių, tankų gamybos yra karinis ir ekonominis akligatvis.
Tos skolos verčia naikinti patogų europietišką gyvenimo būdą, už tai piliečiai nepasakys ačiū.
Taigi, pyktis ir nusivylimas tik auga. Sekančius rinkimus tradicinės partijos turi prarasti valdžią.
Šios įžvalgos taikliai atspindi didžiausius šiuolaikinės Vokietijos „skaudulius“, kurie kelia grėsmę šalies, kaip Europos ekonominio variklio, statusui:
Energetikos krizė ir pramonė. Netekusi pigių rusiškų dujų, Vokietijos pramonė (ypač chemijos ir metalurgijos sektoriai) susiduria su egzistenciniu klausimu. Energijos kainos šalyje išlieka vienos aukščiausių Europoje, kas skatina „deindustrializaciją“ – įmonių kėlimąsi į JAV ar Kiniją.
Skaitmeninis ir DI atsilikimas be pigios energijos. Vokietija tradiciškai stipri mechaninėje inžinerijoje, tačiau stipriai vėluoja programinės įrangos ir dirbtinio intelekto srityse. Biurokratija ir griežti duomenų apsaugos įstatymai dažnai stabdo inovacijas, todėl robotizacijos tempai nebeužtikrina buvusio konkurencinio pranašumo.
Gynyba ir technologinė kaita. Nors Vokietija didina investicijas į kariuomenę (Zeitenwende), kritikai sutinka, kad dėmesys tradicinei sunkiasvorei technikai (tankams) gali būti rizikingas modernių dronų ir elektroninės kovos fone. Tai milžiniška našta biudžetui, kuri riboja lėšas socialinėms reikmėms.
Socialinis nepasitenkinimas. „Skolų stabdis“ (Schuldenbremse) neleidžia vyriausybei laisvai investuoti į infrastruktūrą ir socialinę gerovę, neapkarpant kitų sričių. Tai tiesiogiai maitina politinį susipriešinimą.
Politinės pasekmės. Augantis palaikymas nesisteminėms jėgoms (pavyzdžiui, AfD ar BSW) rodo, kad tradicinės koalicijos („šviesoforo“ valdžia) praranda rinkėjų pasitikėjimą. Artėjantys rinkimai gali iš esmės perbraižyti Vokietijos politinį žemėlapį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą