Be kelių davatkų dauguma supranta šio projekto nepagrįstumą. Teisingiausiai galvoja tie, kurie primena, jog per 18 metų, kol atidavinėsime skolas, ši technologija beviltiškai pasens.
Sustabdykime naivių idealistų bandymus užkrauti mums tokią skolų kuprą.
2012 m. balandžio 9 d., pirmadienis
2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis
Ar norime, kad Lietuva vėl atsigautų?
Atominės elektrinės statybos pasirinkimas leistų ir toliau siauram žmonių rateliui, galinčiam semti iš šio radioaktyvaus bet didelio pinigų katilo, klestėti mūsų visų sąskaita. Daugumai būtų tik grynas nuostolis, nes brangiai mokesčiais apmokama elektra naikintų mūsų konkuravimo pasaulyje galimybes.
Galų gale mums reikia pasirinkti: ar mes leisime daugumai lietuvių produktyviai ir kūrybingai dirbti, ar tik toliau penėsime Kreivių, Degučių ir dar keletą panašių šeimynų. Mūsų tautos, mūsų kalbos ir kultūros klestėjimas priklauso nuo šio pasirinkimo.
Galų gale mums reikia pasirinkti: ar mes leisime daugumai lietuvių produktyviai ir kūrybingai dirbti, ar tik toliau penėsime Kreivių, Degučių ir dar keletą panašių šeimynų. Mūsų tautos, mūsų kalbos ir kultūros klestėjimas priklauso nuo šio pasirinkimo.
2012 m. balandžio 6 d., penktadienis
Kas svarbiausia, ką mums duoda emigrantai?
Neatspėjote, tai ne siunčiami į Lietuvą pinigai. Išvykstant paties gabiausiems ir kvalifikuotiems. kyla geros darbo jėgos kaina Tėvynėje, todėl gerėja mūsų visų gyvenimas. Jeigu žmonės į užsienį nevažiuos, tai darbo užmokestis Lietuvoje liks prasivogusios Bulgarijos lygio.
2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis
Masiulis atvirai sako, kad mes mokėsime brangiai už atominę politiką
Nuostabu, kokie primityvūs Lietuvos politikai. Kartais jie pasako tiesą:
_Būdamas naujos atominės elektrinės šalininku, suprantu, jog labiausiai visuomenę gąsdina galimai didelė naujos elektrinės statybų ir jos pagamintos elektros kaina. Tai, kad pastatę savo elektrinę mažiau importuosime, tai yra, išvešime pinigų iš Lietuvos, daugybei žmonių kol kas lyg ir nėra svarbus argumentas.
Taigi labai įdomu, už ką ir kaip žmonės balsuotų referendumuose (jei jie vyktų šį rudenį), jei derybos su elektrinę statysiančiais japonais dar nebus pasibaigę ir galutinė projekto kaina bus nežinoma?
Žmonių susirūpinimas suprantamas, nes elektra jau ir dabar yra brangi. Greičiausiai daugelis nežino, kad, pavyzdžiui, jau dabar žiūrėdami televizorių jie moka ne tik už sunaudotos elektros pagaminimą, tiekimą, bet ir už dalinę šalies energetinę nepriklausomybę. Apie šeštadalį elektros kainos – maždaug 7 centus – sudaro mokestis už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Už šiuos pinigus valstybė superka brangiau gaminamą lietuvišką elektrą, remia atsinaujinančią energetiką. Greičiausiai ateityje jie bus naudojami ir naujos atominės elektrinės statybai.
Analizuojant kelių pastarųjų metų tendenciją matome, jog VIAP mokestis yra linkęs didėti. Dar visai neseniai jis sudarė mažiau nei 5 centus. Jei šis mokestis ir toliau augs, pavyzdžiui, vien dėl būtinybės pastatyti naują atominę elektrinę, žmonės turės mokėti daugiau už lūkesčius, kad kažkada vėl turėsime galingą savo jėgainę.
Tuo tarpu elektra pastačius naują atominę vargu ar labai atpigs. Juk iš pradžių reikės išmokėti jos pastatymui paimtus kreditus. Po to tikėtis stebuklų taip pat neverta. Kaip pripažino energetikos ministras, integravus Lietuvą į bendrą Šiaurės Europos, Lenkijos elektros sistemą, elektrą pirksime už rinkos kainą.
Tikras patriotas pasakytų: „Energetinė nepriklausomybė kainuoja ir dėl to nereikia skųstis“. Tai yra šventa teisybė. Tačiau gyvenimiška tiesa liudija ką kitą: jei už energetinę nepriklausomybę bus mokama ne iš daug kam mistinio valstybės biudžeto, o gyventojai pradės gauti didesnes sąskaitas - kalta bus valdžia. Panašių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – kai tik energetikos ministras visai neseniai nurodė padidinti šalyje parduodame dyzeline esančių biodegalų (kurie gaminami iš Lietuvoje išaugintų rapsų) dalį ir kuras dėl to pabrango, niekas garsiai nesidžiaugė, kad dabar iš Rusijos naftos pirksime mažiau.
Žinoma, būtų geriausia, jei VIAP mokesčio apskritai nebūtų, o valstybė statydama naują atominę elektrinę nelystų į žmonių kišenę. Tačiau taip greičiausiai nebus [1]._
1. http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/emasiulis-naujos-atomines-seimininkas-gali-buti-kiekvienas-lietuvis.d?id=57769148#ixzz1rB0O9RZa
_Būdamas naujos atominės elektrinės šalininku, suprantu, jog labiausiai visuomenę gąsdina galimai didelė naujos elektrinės statybų ir jos pagamintos elektros kaina. Tai, kad pastatę savo elektrinę mažiau importuosime, tai yra, išvešime pinigų iš Lietuvos, daugybei žmonių kol kas lyg ir nėra svarbus argumentas.
Taigi labai įdomu, už ką ir kaip žmonės balsuotų referendumuose (jei jie vyktų šį rudenį), jei derybos su elektrinę statysiančiais japonais dar nebus pasibaigę ir galutinė projekto kaina bus nežinoma?
Žmonių susirūpinimas suprantamas, nes elektra jau ir dabar yra brangi. Greičiausiai daugelis nežino, kad, pavyzdžiui, jau dabar žiūrėdami televizorių jie moka ne tik už sunaudotos elektros pagaminimą, tiekimą, bet ir už dalinę šalies energetinę nepriklausomybę. Apie šeštadalį elektros kainos – maždaug 7 centus – sudaro mokestis už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Už šiuos pinigus valstybė superka brangiau gaminamą lietuvišką elektrą, remia atsinaujinančią energetiką. Greičiausiai ateityje jie bus naudojami ir naujos atominės elektrinės statybai.
Analizuojant kelių pastarųjų metų tendenciją matome, jog VIAP mokestis yra linkęs didėti. Dar visai neseniai jis sudarė mažiau nei 5 centus. Jei šis mokestis ir toliau augs, pavyzdžiui, vien dėl būtinybės pastatyti naują atominę elektrinę, žmonės turės mokėti daugiau už lūkesčius, kad kažkada vėl turėsime galingą savo jėgainę.
Tuo tarpu elektra pastačius naują atominę vargu ar labai atpigs. Juk iš pradžių reikės išmokėti jos pastatymui paimtus kreditus. Po to tikėtis stebuklų taip pat neverta. Kaip pripažino energetikos ministras, integravus Lietuvą į bendrą Šiaurės Europos, Lenkijos elektros sistemą, elektrą pirksime už rinkos kainą.
Tikras patriotas pasakytų: „Energetinė nepriklausomybė kainuoja ir dėl to nereikia skųstis“. Tai yra šventa teisybė. Tačiau gyvenimiška tiesa liudija ką kitą: jei už energetinę nepriklausomybę bus mokama ne iš daug kam mistinio valstybės biudžeto, o gyventojai pradės gauti didesnes sąskaitas - kalta bus valdžia. Panašių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – kai tik energetikos ministras visai neseniai nurodė padidinti šalyje parduodame dyzeline esančių biodegalų (kurie gaminami iš Lietuvoje išaugintų rapsų) dalį ir kuras dėl to pabrango, niekas garsiai nesidžiaugė, kad dabar iš Rusijos naftos pirksime mažiau.
Žinoma, būtų geriausia, jei VIAP mokesčio apskritai nebūtų, o valstybė statydama naują atominę elektrinę nelystų į žmonių kišenę. Tačiau taip greičiausiai nebus [1]._
1. http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/emasiulis-naujos-atomines-seimininkas-gali-buti-kiekvienas-lietuvis.d?id=57769148#ixzz1rB0O9RZa
2012 m. balandžio 4 d., trečiadienis
Skanaus.
Jūs visi atsimenat, kad aš esu ir buvau ankstyvas verslininkas. Nuo mano verslo priklausė, ar mano vaikai turės ko pavalgyti. Aš išmokau konkuruoti kaina. Jeigu pasisekdavo pigiau gauti prekes, tai man buvo didelė šventė. Dabar maisto gamintojai Lietuvoje yra verslininkai. Jie gali maistą pavadinti organiškai užaugintu, bet daro viską, kad pagaminti pigiau ir daugiau. Jūs visa tai suvalgote. Gal jau laikas atsiprašyti jūsų gimines kaime ir jums patiems išmokti užsiauginti jūsų maistą? Tai nėra patarimas. Tai klausimas apie jūsų rūpestį jūsų sveikata.
_Let’s hope you’re not reading this column while munching on a chicken sandwich.
That’s because my topic today is a pair of new scientific studies suggesting that poultry on factory farms are routinely fed caffeine, active ingredients of Tylenol and Benadryl, banned antibiotics and even arsenic.
“We were kind of floored,” said Keeve E. Nachman, a co-author of both studies and a scientist at the Johns Hopkins University Center for a Livable Future. “It’s unbelievable what we found.”
He said that the researchers had intended to test only for antibiotics. But assays for other chemicals and pharmaceuticals didn’t cost extra, so researchers asked for those results as well.
“We haven’t found anything that is an immediate health concern,” Nachman added. “But it makes me question how comfortable we are feeding a number of these things to animals that we’re eating. It bewilders me.”
Likewise, I grew up on a farm, and thought I knew what to expect in my food. But Benadryl? Arsenic? These studies don’t mean that you should dump the contents of your refrigerator, but they do raise serious questions about the food we eat and how we should shop.
It turns out that arsenic has routinely been fed to poultry (and sometimes hogs) because it reduces infections and makes flesh an appetizing shade of pink. There’s no evidence that such low levels of arsenic harm either chickens or the people eating them, but still. ...
Big Ag doesn’t advertise the chemicals it stuffs into animals, so the scientists conducting these studies figured out a clever way to detect them. Bird feathers, like human fingernails, accumulate chemicals and drugs that an animal is exposed to. So scientists from Johns Hopkins University and Arizona State University examined feather meal — a poultry byproduct made of feathers.
One study, just published in a peer-reviewed scientific journal, Environmental Science & Technology, found that feather meal routinely contained a banned class of antibiotics called fluoroquinolones. These antibiotics (such as Cipro), are illegal in poultry production because they can breed antibiotic-resistant “superbugs” that harm humans. Already, antibiotic-resistant infections kill more Americans annually than AIDS, according to the Infectious Diseases Society of America.
The same study also found that one-third of feather-meal samples contained an antihistamine that is the active ingredient of Benadryl. The great majority of feather meal contained acetaminophen, the active ingredient in Tylenol. And feather-meal samples from China contained an antidepressant that is the active ingredient in Prozac.
Poultry-growing literature has recommended Benadryl to reduce anxiety among chickens, apparently because stressed chickens have tougher meat and grow more slowly. Tylenol and Prozac presumably serve the same purpose.
Researchers found that most feather-meal samples contained caffeine. It turns out that chickens are sometimes fed coffee pulp and green tea powder to keep them awake so that they can spend more time eating. (Is that why they need the Benadryl, to calm them down?)
The other peer-reviewed study, reported in a journal called Science of the Total Environment, found arsenic in every sample of feather meal tested. Almost 9 in 10 broiler chickens in the United States had been fed arsenic, according to a 2011 industry estimate.
These findings will surprise some poultry farmers because even they often don’t know what chemicals they feed their birds. Huge food companies require farmers to use a proprietary food mix, and the farmer typically doesn’t know exactly what is in it. I asked the United States Poultry and Egg Association for comment, but it said that it had not seen the studies and had nothing more to say.
What does all this mean for consumers? The study looked only at feathers, not meat, so we don’t know exactly what chemicals reach the plate, or at what levels. The uncertainties are enormous, but I asked Nachman about the food he buys for his own family. “I’ve been studying food-animal production for some time, and the more I study, the more I’m drawn to organic,” he said. “We buy organic.”
I’m the same. I used to be skeptical of organic, but the more reporting I do on our food supply, the more I want my own family eating organic — just to be safe.
To me, this underscores the pitfalls of industrial farming. When I was growing up on our hopelessly inefficient family farm, we didn’t routinely drug animals. If our chickens grew anxious, the reason was perhaps a fox — and we never tried to resolve the problem with Benadryl.
My take is that the business model of industrial agriculture has some stunning accomplishments, such as producing cheap food that saves us money at the grocery store. But we all may pay more in medical costs because of antibiotic-resistant infections.
Frankly, after reading these studies, I’m so depressed about what has happened to farming that I wonder: Could a Prozac-laced chicken nugget help?_
(OP-ED COLUMNIST
Arsenic in Our Chicken?
By NICHOLAS D. KRISTOF
Published: April 4, 2012)
_Let’s hope you’re not reading this column while munching on a chicken sandwich.
That’s because my topic today is a pair of new scientific studies suggesting that poultry on factory farms are routinely fed caffeine, active ingredients of Tylenol and Benadryl, banned antibiotics and even arsenic.
“We were kind of floored,” said Keeve E. Nachman, a co-author of both studies and a scientist at the Johns Hopkins University Center for a Livable Future. “It’s unbelievable what we found.”
He said that the researchers had intended to test only for antibiotics. But assays for other chemicals and pharmaceuticals didn’t cost extra, so researchers asked for those results as well.
“We haven’t found anything that is an immediate health concern,” Nachman added. “But it makes me question how comfortable we are feeding a number of these things to animals that we’re eating. It bewilders me.”
Likewise, I grew up on a farm, and thought I knew what to expect in my food. But Benadryl? Arsenic? These studies don’t mean that you should dump the contents of your refrigerator, but they do raise serious questions about the food we eat and how we should shop.
It turns out that arsenic has routinely been fed to poultry (and sometimes hogs) because it reduces infections and makes flesh an appetizing shade of pink. There’s no evidence that such low levels of arsenic harm either chickens or the people eating them, but still. ...
Big Ag doesn’t advertise the chemicals it stuffs into animals, so the scientists conducting these studies figured out a clever way to detect them. Bird feathers, like human fingernails, accumulate chemicals and drugs that an animal is exposed to. So scientists from Johns Hopkins University and Arizona State University examined feather meal — a poultry byproduct made of feathers.
One study, just published in a peer-reviewed scientific journal, Environmental Science & Technology, found that feather meal routinely contained a banned class of antibiotics called fluoroquinolones. These antibiotics (such as Cipro), are illegal in poultry production because they can breed antibiotic-resistant “superbugs” that harm humans. Already, antibiotic-resistant infections kill more Americans annually than AIDS, according to the Infectious Diseases Society of America.
The same study also found that one-third of feather-meal samples contained an antihistamine that is the active ingredient of Benadryl. The great majority of feather meal contained acetaminophen, the active ingredient in Tylenol. And feather-meal samples from China contained an antidepressant that is the active ingredient in Prozac.
Poultry-growing literature has recommended Benadryl to reduce anxiety among chickens, apparently because stressed chickens have tougher meat and grow more slowly. Tylenol and Prozac presumably serve the same purpose.
Researchers found that most feather-meal samples contained caffeine. It turns out that chickens are sometimes fed coffee pulp and green tea powder to keep them awake so that they can spend more time eating. (Is that why they need the Benadryl, to calm them down?)
The other peer-reviewed study, reported in a journal called Science of the Total Environment, found arsenic in every sample of feather meal tested. Almost 9 in 10 broiler chickens in the United States had been fed arsenic, according to a 2011 industry estimate.
These findings will surprise some poultry farmers because even they often don’t know what chemicals they feed their birds. Huge food companies require farmers to use a proprietary food mix, and the farmer typically doesn’t know exactly what is in it. I asked the United States Poultry and Egg Association for comment, but it said that it had not seen the studies and had nothing more to say.
What does all this mean for consumers? The study looked only at feathers, not meat, so we don’t know exactly what chemicals reach the plate, or at what levels. The uncertainties are enormous, but I asked Nachman about the food he buys for his own family. “I’ve been studying food-animal production for some time, and the more I study, the more I’m drawn to organic,” he said. “We buy organic.”
I’m the same. I used to be skeptical of organic, but the more reporting I do on our food supply, the more I want my own family eating organic — just to be safe.
To me, this underscores the pitfalls of industrial farming. When I was growing up on our hopelessly inefficient family farm, we didn’t routinely drug animals. If our chickens grew anxious, the reason was perhaps a fox — and we never tried to resolve the problem with Benadryl.
My take is that the business model of industrial agriculture has some stunning accomplishments, such as producing cheap food that saves us money at the grocery store. But we all may pay more in medical costs because of antibiotic-resistant infections.
Frankly, after reading these studies, I’m so depressed about what has happened to farming that I wonder: Could a Prozac-laced chicken nugget help?_
(OP-ED COLUMNIST
Arsenic in Our Chicken?
By NICHOLAS D. KRISTOF
Published: April 4, 2012)
2012 m. balandžio 3 d., antradienis
Ar išgelbėjo Kubilius Lietuvą?
Prisiskolino už didžiulius procentus ir mokėjo sumažintas pensijas? Tam didelio proto nereikia.
Nesusidorojo Kubilius su darbu. Bet kas jo vietoje bus geresnis.
Nesusidorojo Kubilius su darbu. Bet kas jo vietoje bus geresnis.
2012 m. kovo 29 d., ketvirtadienis
Melas
Akiplėšiškas melas [1], kad Visagino atominės energija bus pigesnė, negu rinkoje. Skalūnų dujų ištekliai yra tokie dideli, jog numuša rinkos kainas. Skalūninių dujų ir erdvės užterštam vandeniui turima pakankamai Lenkijoje. Tos dujos yra pigios. Mūsų bendra rinka. Pirksime tai, kas pigiau.
Sakote, kad ta elektrinė yra laisvės kaina? Jums dar maža laisvės? Ar prisidengę laisvės šūkiais, vogsite, kaip Kreivių ir Degučių šeimynos?
Ne laisvės, o gėdos jums trūksta.
1. „Kai palyginamos skirtingų elektros gamybos sričių sąnaudos, skaičiai yra ne atominės naudai. Bet mūsų politikai ir entuziastai naudoja seną informaciją iš Tarptautinės energetinės agentūros ar JAV Energetikos departamento apžvalgų, kuriose palyginama, už kokią kainą kokiomis technologijomis galima pagaminti elektros energiją ilgesnėje perspektyvoje. Tai jeigu paimtume 2008 – 2011 m. studijas ir jas palygintume, technologijų, gaminančių elektrą iš atsinaujinančių išteklių, numatoma elektros energijos savikaina krinta, o atominių elektrinių smarkiai auga, jeigu palygintume 2011 m. studijas ir 2010 m. studijas, jau gausime 20-30 proc. padidėjimą. Tai šitų dalykų mūsiškiai nenori matyti ir naudojami duomenys, kurie yra palankūs šitam projektui“, - mano J. Vilemas. (http://verslas.delfi.lt/energetics/energetikai-daug-klausimu-del-naujosios-ae-lieka-neatsakytu.d?id=57506831#ixzz1qbY6kuk8)
Sakote, kad ta elektrinė yra laisvės kaina? Jums dar maža laisvės? Ar prisidengę laisvės šūkiais, vogsite, kaip Kreivių ir Degučių šeimynos?
Ne laisvės, o gėdos jums trūksta.
1. „Kai palyginamos skirtingų elektros gamybos sričių sąnaudos, skaičiai yra ne atominės naudai. Bet mūsų politikai ir entuziastai naudoja seną informaciją iš Tarptautinės energetinės agentūros ar JAV Energetikos departamento apžvalgų, kuriose palyginama, už kokią kainą kokiomis technologijomis galima pagaminti elektros energiją ilgesnėje perspektyvoje. Tai jeigu paimtume 2008 – 2011 m. studijas ir jas palygintume, technologijų, gaminančių elektrą iš atsinaujinančių išteklių, numatoma elektros energijos savikaina krinta, o atominių elektrinių smarkiai auga, jeigu palygintume 2011 m. studijas ir 2010 m. studijas, jau gausime 20-30 proc. padidėjimą. Tai šitų dalykų mūsiškiai nenori matyti ir naudojami duomenys, kurie yra palankūs šitam projektui“, - mano J. Vilemas. (http://verslas.delfi.lt/energetics/energetikai-daug-klausimu-del-naujosios-ae-lieka-neatsakytu.d?id=57506831#ixzz1qbY6kuk8)
2012 m. kovo 27 d., antradienis
I. Degutienės ir A.Kubiliaus padlaižiams
Vogti, meluoti ir rėkti, kad visi aplinkui, kas jums nepatinka, yra iš Paleckių giminės.Jūs nieko daugiau nemokate. Neužteks tokių veiksmų sekantiems Seimo rinkimams.
2012 m. kovo 26 d., pirmadienis
Elektrinės naudą tik vagys gaudo
Sutinku su dauguma komentatorių. Rėkdami apie mistinę energetinę nepriklausomybę, valdantieji ruošiasi gigantiška korupcija apraizgytu projektu visai sunaikinti žmonių gerbūvį. Nepriklausomi bus tik pavogti ir Šveicarijoje paslėpti pinigai. O mums pagal Europos Sąjungos direktyvas reikės pirkti pigiausią rinkoje elektrą, bet nepakeliamais mokesčiais remsime tos naujos elektrinės uždarymą.
2012 m. kovo 25 d., sekmadienis
Taupymas atvedė lietuvius prie demografinio kracho
Estijos, Latvijos ir Lietuvos lyderiai Baltijos šalis įvardija kaip puikius pavyzdžius, jog griežtas taupymas gali sugrąžinti ekonomikos augimą. Visos šios šalys po 2008 metais itin skaudžiai smogusios finansinės krizės ėmėsi įgyvendinti itin griežtas taupymo priemones ir sugebėjo sumažinti biudžeto deficitą. Jei tai būtų geris šių šalių gyventojams, turėtume klestėti.
Tačiau realybė byloja visai ką kitą – iš visų šių trijų Baltijos šalių žmonės bėga. Bėga, norėdami susigrąžinti prarastą gerbūvį, kurios nesugrąžino net ir sparčiausi ekonomikos augimo tempai visoje ES. Būtent Baltijos šalyse fiksuojami didžiausi emigracijos mastai, žmonės išvyksta netgi į skolų prispaustą Graikiją.
Tūkstančiui lietuvių tenka 23,7 emigravusių – tai didžiausias emigracijos rodiklis visoje Europos Sąjungoje, rodo „Eurostat“ turimi duomenys.
Aiškiai padarėme klaidą, išrinkdami naivų A.Kubilių vadovauti Vyriausybei tokiu sunkiu tautai laikotarpiu. Ištaisykime šią klaidą sekančių rinkimų metu.
Tačiau realybė byloja visai ką kitą – iš visų šių trijų Baltijos šalių žmonės bėga. Bėga, norėdami susigrąžinti prarastą gerbūvį, kurios nesugrąžino net ir sparčiausi ekonomikos augimo tempai visoje ES. Būtent Baltijos šalyse fiksuojami didžiausi emigracijos mastai, žmonės išvyksta netgi į skolų prispaustą Graikiją.
Tūkstančiui lietuvių tenka 23,7 emigravusių – tai didžiausias emigracijos rodiklis visoje Europos Sąjungoje, rodo „Eurostat“ turimi duomenys.
Aiškiai padarėme klaidą, išrinkdami naivų A.Kubilių vadovauti Vyriausybei tokiu sunkiu tautai laikotarpiu. Ištaisykime šią klaidą sekančių rinkimų metu.
2012 m. kovo 23 d., penktadienis
Ar tu dar gyva?
Prasigėrusiems tautiečiams vaidenasi žali ruseliai kiekvieną kartą, kai pasakome, kad atominę elektrinę statyti nuostolinga. Ar tokia prasigėrusi tautos dalis, likusi Lietuvoje, gali apginti nuo teršiančių monopolijų savo teritoriją? Ne.
2012 m. kovo 22 d., ketvirtadienis
_Karaliaučiaus srityje pastatyta jėgainė neturėtų kur dėti elektros..._
Varlė išsipūtė ir sprogo. Mūsų rinka rusams nebūtina. Karaliaučiaus atominė statoma Rusijos raketinių gynybos ir puolimo kompleksų aprūpinimui elektra.
2012 m. kovo 21 d., trečiadienis
2012 m. kovo 17 d., šeštadienis
Ar Lietuvos lenkai gyvena demokratinėje santvarkoje?
Patys esame tai, kuo kitus kaltiname. Demokratijoje dauguma neturi diktuoti mažumai nepakeliamas sąlygas.
Aišku, kad lenkų vaikams, kalbantiems namie lenkiškai, yra pernelyg sunkus tas pats lietuvių kalbos egzaminas, koks ir mums.
Lenkai kovoja ir už mūsų visų laisvę. Šiandien iš jų atims gimtąją kalbą. Rytoj iš mūsų visų atims prieinamos kainos elektrą.
Kai kas sako, kad dauguma gali diktuoti savo valią visada.
Tai lietuvių dauguma turi iššaudyti lenkų mažumą? Tai jau buvo Hitlerio laikais. Tai nėra demokratija.
Rusai ir vėl okupuos tokią susiskaldžiusią Lietuvą. Jei mums atrodo normalu priversti lenkus laikyti egzaminus lietuviškai, tai rusai privers mus laikyti egzaminus rusiškai. Taip jie ir darė Azijoje, nes neabejojo, kad ten niekas neprotestuos. Dabar mūsų eilė.
Aišku, kad lenkų vaikams, kalbantiems namie lenkiškai, yra pernelyg sunkus tas pats lietuvių kalbos egzaminas, koks ir mums.
Lenkai kovoja ir už mūsų visų laisvę. Šiandien iš jų atims gimtąją kalbą. Rytoj iš mūsų visų atims prieinamos kainos elektrą.
Kai kas sako, kad dauguma gali diktuoti savo valią visada.
Tai lietuvių dauguma turi iššaudyti lenkų mažumą? Tai jau buvo Hitlerio laikais. Tai nėra demokratija.
Rusai ir vėl okupuos tokią susiskaldžiusią Lietuvą. Jei mums atrodo normalu priversti lenkus laikyti egzaminus lietuviškai, tai rusai privers mus laikyti egzaminus rusiškai. Taip jie ir darė Azijoje, nes neabejojo, kad ten niekas neprotestuos. Dabar mūsų eilė.
2012 m. kovo 16 d., penktadienis
Bandymas statyti naują jėgainę Lietuvoje - garantuotas kelias į valstybės bankrotą.
Didžiausia JAV branduolinė operatorė - bendrovė Exelon - teigia, kad elektra iš naujų atominių elektrinių kainuoja 12 dolerio centų kilovatvalandei. Kitos alternatyvos mažai anglies dvideginio išskiriančioje energetikoje - dujų kombinacija su efektyviu energijos panaudojimu, bei vėjo energetika - kainuoja tarp 3-11 centų kilovatvalandei.
Pagal kokį kriterijų Paryžius, Londonas ir Bostonas yra geriausi miestai studentams?
Tai nustato kompanija QS Intelligence Unit, kasmet išrūšiuojanti pasaulio universitetus. Paryžius užsitarnauja šią poziciją, nes turi tyrimų institucijas École Normale Supérieure Paris ir École Polytechnique. Londonas yra antroje vietoje dėka tyrimų institucijų University College London ir the London School of Hygiene and Tropical Medicine. Bostonas iš Massachusetts yra trečioje vietoje, nes turi Harvard University and Massachusetts Institute of Technology.
Jei miestas turi mokslo centrą-pasaulinį lyderį, tai tame mieste geriausia studijuoti.
Jei miestas turi mokslo centrą-pasaulinį lyderį, tai tame mieste geriausia studijuoti.
2012 m. kovo 13 d., antradienis
Naivumas neišpasakytas
Na ir valdančioji koalicija mums teko: kai buvo metas valdyti, jie tik vogė (Degučių, Kairių klanai, Čapliko atsistatydinimas ir taip toliau), bei kėlė mokesčius, kad būtų daugiau ką vogti.
Atėjo priešrinkiminis metas. Jie lupa vienas kito kailį, rėkdami, kad laikytume vagį. Tikisi nors į Seimą prasmukti.
Turėkite gėdos. Juk mes nesame akli.
Atėjo priešrinkiminis metas. Jie lupa vienas kito kailį, rėkdami, kad laikytume vagį. Tikisi nors į Seimą prasmukti.
Turėkite gėdos. Juk mes nesame akli.
2012 m. kovo 12 d., pirmadienis
Nėra pinigų
_Z.Balčytis. Ar statydami atominę elektrinę nebūsime priversti laužyti finansinės drausmės susitarimo?_
Pasirodo, kad mes negalime pasiskolinti šiai politinei akcijai - naujos atominės elektrinės statybai. Išsėmėme pasiskolinimo galimybes.
Pasirodo, kad mes negalime pasiskolinti šiai politinei akcijai - naujos atominės elektrinės statybai. Išsėmėme pasiskolinimo galimybes.
Išlikimo strategija
Konservatoriai prisidirbo Vyriausybėje. Dabar bando išlikti Seime. Eina į rinkimus, neva tai kovodami su Palaičiu ir jo neaiškiais turtingais rėmėjais. Kuo neaiškiau, tuo geriau.
Taip konservatoriai tikisi sujaudinti saujelę pensininkų, priversti juos pamiršti nukarpytas pensijas.
Taip konservatoriai tikisi sujaudinti saujelę pensininkų, priversti juos pamiršti nukarpytas pensijas.
2012 m. kovo 11 d., sekmadienis
Juokingas piešinėlis apie atominių statytojų melą
http://www.nytimes.com/imagepages/2012/03/12/opinion/0312OPEDrochford.html
2012 m. kovo 10 d., šeštadienis
Premjeras A.Kubilius nekovoja su jaunų nedarbu?
Kokia nesąmonė... Jis už mūsų mokesčių pinigus kiek kartų važinėjo į Kaliforniją. Dabar A.Kubiliaus sūnus dirba Google. Va kaip reikia žvakutę laikyti.Va kaip mes laikomės nuoseklios politikos. Jaunimo nedarbas yra svarbus. Tik kas tas jaunimas yra dar svarbiau.
2012 m. kovo 9 d., penktadienis
Ar jau esame laisvi?
Japonijos vyriausybė taip pat pageidauja Japonijoje tebenaudoti atomines elektrines. Bet vietinių gyventojų veto stabdo jas vieną` po kitos. Greitai visoje Japonijoje nebeveiks nė viena branduolinė jėgainė. Nejaugi mes prastesni? Nejaugi mes esame vis dar vergai?
Sakai, neturime pinigų dujoms pirkti? Skurdžius moka dešimteriopai. Kodėl šildymas mums yra brangiausias Europoje? Todėl, kad esame durniausi Europoje. Juk užsisodinam monopolijas ant sprando. Pastatysim atominę elektrinę, bus dar viena monopolija, tai ir elektra bus mums brangiausia Europoje.
Apie jūsų vaikus pagalvojote? Štai antraštė iš Vokietijos:
Fukušima: Japonija pradėjo masiškai ieškoti vaikų susirgimo vėžiu atvejų.
(Fukushima: Japan startet Massen-Krebstest für Kinder)
Sakai, neturime pinigų dujoms pirkti? Skurdžius moka dešimteriopai. Kodėl šildymas mums yra brangiausias Europoje? Todėl, kad esame durniausi Europoje. Juk užsisodinam monopolijas ant sprando. Pastatysim atominę elektrinę, bus dar viena monopolija, tai ir elektra bus mums brangiausia Europoje.
Apie jūsų vaikus pagalvojote? Štai antraštė iš Vokietijos:
Fukušima: Japonija pradėjo masiškai ieškoti vaikų susirgimo vėžiu atvejų.
(Fukushima: Japan startet Massen-Krebstest für Kinder)
Kaip atsisveikinti su politikais?
Kitą tėvynę isigyja kiekvienas, nusiperkantis bilietą emigracijai. Tokių jau tiek daug, kad Lietuvos išlikimas darosi abejotinas. Kiekviena kvailystė su atominėm elektrinėm, bankų ir kitų monopolijų savivalės toleravimu pagreitina mūsų bendros tėvynės išmirimą. Todėl tokios kvailystės neturėtų būti užmirštos.
2012 m. kovo 7 d., trečiadienis
Koks didžiausias Kubiliaus pasiekimas?
Universitetų reforma. Kokie rezultatai?
_Daugiausia valstybės finansuojamų vietų kitąmet numatoma socialinių mokslų srities magistrantams ir doktorantams._
Nes tokių mums daugiausia reikia. Dar visi išsitepsime purvu (pageidautina, gydomuoju) ir gyvensime ilgai bei turtingai.
_Daugiausia valstybės finansuojamų vietų kitąmet numatoma socialinių mokslų srities magistrantams ir doktorantams._
Nes tokių mums daugiausia reikia. Dar visi išsitepsime purvu (pageidautina, gydomuoju) ir gyvensime ilgai bei turtingai.
Kas skriaudžia pensininkus?
_Vyriausybė siūlo mažinti atskaitymus, kuriuos gyventojai moka pensijų fondams... Šiuo metu leidžiamas maksimalus atskaitymo nuo įmokos dydis –- iki 10 proc., realiai rinkoje taikomas – iki 3 proc. Šiuos atskaitymus pensiniai fondai atlieka nuo sumokėtų įmokų, pervedamų iš „Sodros“, iškart, kai tik jos gaunamos [1]. _
Taip grobiami šiandieninių pensininkų pinigai. Mūsų tėvai mokėjo pensijas mūsų seneliams. O dabar pensijas vagia, prisidengdami fondais. Gėda.
1. Pensijos privačiuose fonduose bus kaupiamos lanksčiau. Lietuvos radijo ir televizijos tinklalapis.
Taip grobiami šiandieninių pensininkų pinigai. Mūsų tėvai mokėjo pensijas mūsų seneliams. O dabar pensijas vagia, prisidengdami fondais. Gėda.
1. Pensijos privačiuose fonduose bus kaupiamos lanksčiau. Lietuvos radijo ir televizijos tinklalapis.
2012 m. kovo 4 d., sekmadienis
Palaitis ir kompanija
Lietuviška istorija: Palaitis negrabiai bando įsiteikti jo partiją stipriai remiančiam verslui ir pašalinti energingus ir tam verslui trukdančius FNTT vyrus. Kubilius pasinaudoja Palaičio klaida, bandydamas pagerinti konservatorių reitingus prieš rinkimus. Pernelyg mažai ir pernelyg vėlai. Visą valdančiąją koaliciją reikia vyti iš valdžios. Sako, kad svarbu ne tik ką vyt. Svarbu - ką statyt vietoj jos? Bet vyti irgi svarbu. Jei šiuos valdančiuosius gerai nubausime, tai sekantieji jau bus atsargesni.
2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis
Habilituotas pasiūlymas
_Kai universitetuose studijuos 5– 15 proc. vidurinių mokyklų abiturientų, tik tada universitetai atgaus prestižinės mokslo ir studijų institucijos vardą [1]._
Tai sovietinė proporcija. Dabar visur pasaulyje didesnis procentas gyventojų studijuoja universitetuose.Kaip jūs patarsite mums konkuruoti pasaulio rinkoje, turint daugumą gyventojų be šiuolaikinio išsilavinimo?
1. R.Baltrušis, M.Gutauskas. Universitetų sujungimas - vienintelis kelias.
KTU emeritai prof. habil.dr. Romualdas Baltrušis, prof. habil.dr. Matas Gutauskas, DELFIO portalas, 2012 m. kovo 1 d. 11:01.
Tai sovietinė proporcija. Dabar visur pasaulyje didesnis procentas gyventojų studijuoja universitetuose.Kaip jūs patarsite mums konkuruoti pasaulio rinkoje, turint daugumą gyventojų be šiuolaikinio išsilavinimo?
1. R.Baltrušis, M.Gutauskas. Universitetų sujungimas - vienintelis kelias.
KTU emeritai prof. habil.dr. Romualdas Baltrušis, prof. habil.dr. Matas Gutauskas, DELFIO portalas, 2012 m. kovo 1 d. 11:01.
Ir vėl mitingai Vilniuje
Ozolas ir Kuolys kelia žmonių pasipiktinimo neteisybe bangą. Kubilius tikisi su ta banga vėl prasmukti į Seimą.
Nieko naujo.
Nieko naujo.
2012 m. vasario 27 d., pirmadienis
Nauja tvarka
_Kas semestrą ar vienerius studijų metus aukštosios mokyklos peržiūrės studijų rezultatus. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. žemesnis už bendrą kurso vidurkį, studijų krepšelio jis neteks. Jo krepšelis atiteks geriausiai besimokančiam iki tol mokėjusiam už studijas bendrakursiui [1]._
Studijų krepšelis atiteks geriau nusirašinėjančiam bei kyšius dudodančiam bendrakursiui. Jums teks skolintis iš grobuoniškų bankų. Važiuokit studijuoti į užsienį. Išmoksite dirbti ir gyventi normaliai.
1. Finansavimą galės gauti kas antras stojantysis. 2012 02 27 / 10:25 / ELTA
Studijų krepšelis atiteks geriau nusirašinėjančiam bei kyšius dudodančiam bendrakursiui. Jums teks skolintis iš grobuoniškų bankų. Važiuokit studijuoti į užsienį. Išmoksite dirbti ir gyventi normaliai.
1. Finansavimą galės gauti kas antras stojantysis. 2012 02 27 / 10:25 / ELTA
2012 m. vasario 24 d., penktadienis
Dujos ir branduolinis kuras
Dujos pinga. Negirdėjot, kad Achemai dujos atpigo? Kubilius išdavė Lietuvos interesus rusams, užtardamas jį papirkinėjusią Achemą, todėl rusai paleido kainą iki rinkos lygio.Atomo energija neišlaikys konkurencijos su dujomis.
Europos Sąjunga privers demonopolizuoti energetiką, todėl bendroje rinkoje brangiai pardavinėti neišeis. Galėsite jūs, rusai ir baltarusiai sukurti memorialus kvailumui atominių elektrinių vietose.
Europos Sąjunga privers demonopolizuoti energetiką, todėl bendroje rinkoje brangiai pardavinėti neišeis. Galėsite jūs, rusai ir baltarusiai sukurti memorialus kvailumui atominių elektrinių vietose.
2012 m. vasario 20 d., pirmadienis
Kodėl džiaugiasi japonai
Planuojama statyti Ignalinos elektrinė rusų raketos smūgio neatlaikys. Arabų teroristų antpuolio prieš Europos Sąjungą taip pat neatlaikys.
Japonai neveltui ploja ir trispalvėmis mojuoja. Jie nenori statyti elektrinių Japonijoje net toliau nuo jūros. O mums jie pastatys. Mums reikės sumokėti didžiulius pinigus už šią pavojingą ir pasenusią technologiją (1). Tai yra pagrindinis trispalvėmis mojuojančių japonų džiaugsmo šaltinis.
1._A study by Mark Cooper, an economic analyst at Vermont Law School’s Institute for Energy and the Environment, found that in constant dollars the cost of nuclear power roughly quintupled between the 1970s and the early 1990s...That is only part of the problem. Last August, when the head of America’s largest nuclear utility said that this was not the time to build new nuclear plants, the main reason he gave was not political opposition or the threat of cost overruns, but the low price of natural gas. “Shale [gas]”, said John Rowe, head of Exelon, “is good for the country, bad for new nuclear development.” The Energy Information Administration, a statistics agency, forecasts that shale-gas production will nearly triple by 2035, keeping its production cost at a stable and economical $5 or so per thousand cubic feet until the end of 2023. Nuclear power, after all, needs to compete against other energy sources. (The 30-year itch. America’s nuclear industry struggles to get off the floor._
Feb 18th 2012 | ATLANTA | from the print edition)
Japonai neveltui ploja ir trispalvėmis mojuoja. Jie nenori statyti elektrinių Japonijoje net toliau nuo jūros. O mums jie pastatys. Mums reikės sumokėti didžiulius pinigus už šią pavojingą ir pasenusią technologiją (1). Tai yra pagrindinis trispalvėmis mojuojančių japonų džiaugsmo šaltinis.
1._A study by Mark Cooper, an economic analyst at Vermont Law School’s Institute for Energy and the Environment, found that in constant dollars the cost of nuclear power roughly quintupled between the 1970s and the early 1990s...That is only part of the problem. Last August, when the head of America’s largest nuclear utility said that this was not the time to build new nuclear plants, the main reason he gave was not political opposition or the threat of cost overruns, but the low price of natural gas. “Shale [gas]”, said John Rowe, head of Exelon, “is good for the country, bad for new nuclear development.” The Energy Information Administration, a statistics agency, forecasts that shale-gas production will nearly triple by 2035, keeping its production cost at a stable and economical $5 or so per thousand cubic feet until the end of 2023. Nuclear power, after all, needs to compete against other energy sources. (The 30-year itch. America’s nuclear industry struggles to get off the floor._
Feb 18th 2012 | ATLANTA | from the print edition)
2012 m. vasario 19 d., sekmadienis
Abu labu tokiu
Tiesa tai, kad socdemai ir koservatoriai yra dvi stambaus, daugiausia užsieninio, kapitalo interesus atstovaujančios partijos. Mūsų pasidalijimas į komunistus ir antikomunistus neatitinka šiuolaikinių realijų. Laikas mums patiems susirūpinti Lietuvos politikos ir ekonomikos pritaikymu šiandieninių piliečių gyvenimui. Užtenka šokti pagal daugiau pinigų pasiūliusių užsieniečių dūdelę.
Teisingai viena lituanistė čia pavadino poną Landsbergį naujadaru. Jis, konservatoriai ir socdemai bei kitos KGB paliktos Lietuvai asmenybės yra naujadaras - vėžys sveikame tautos kūne. Kuo anksčiau išoperuosime, tuo bus lengviau.
Teisingai viena lituanistė čia pavadino poną Landsbergį naujadaru. Jis, konservatoriai ir socdemai bei kitos KGB paliktos Lietuvai asmenybės yra naujadaras - vėžys sveikame tautos kūne. Kuo anksčiau išoperuosime, tuo bus lengviau.
2012 m. vasario 17 d., penktadienis
Kokių žmonių trūksta?
Prostitucija ir pardavimai yra vieninteliai užsiėmimai Lietuvoje, kuriems dar stabiliai trūksta žmonių. Ar reikia geresnio įrodymo, kad valdantieji visiškai suardė šalies ekonomiką ir moralinį pagrindą?
2012 m. vasario 15 d., trečiadienis
A. Sekmokas: elektros savikaina naujoje AE bus 7–10 ct/kWh
Net jei savikaina bus tokia, tai pelnas juk bus neribotas. Vienintelis būdas, kaip prisiviliojami japonai į mūsų neramią Rusijos kaimynystę yra didžiulis pelnas mūsų visų sąskaita.
2012 m. vasario 14 d., antradienis
Grynai angliškai ir tik tiems, kurie žino Mr. Murray
Some say that "Murray’s concern is differences in values. His central — and most striking — finding is that the top 20 percent strongly uphold “distinctively American” values of hard work, honesty, support for marriage and religious faith, whereas the lower 30 percent do not."
How did it happen that "people who run the country", are running this country into a ditch? How is their behavior an example of higher morals and higher IQ when their greed and misunderstanding are ruining the economy and the political system they depend on?
How did it happen that "people who run the country", are running this country into a ditch? How is their behavior an example of higher morals and higher IQ when their greed and misunderstanding are ruining the economy and the political system they depend on?
2012 m. vasario 11 d., šeštadienis
Kubiliniai sako, kad atomine elektrinė - tai perspektyva lietuviams gyventi geriau
Paradoksas: kuo daugiau mokame už dujas, elektrą, benziną ir t.t., tuo daugiau skiedžiam apie perspektyvas gyventi geriau. Lietuva pasidarė, kaip čigono kumelė: jau beveik išmoko gyventi be pašaro, tik nelaiku nudvėsė.
Fašizmas jus išgelbės?
Besidangstantiems lietuviškais fašistiniais sentimentais konservatoriams vertėtų atsakyti į vieną klausimą: kodėl Antrojo pasaulinio karo metu niekas nė piršto nepajudino, kad apginti smetoninę Lietuvą nuo rusų bei vokiečių? Kodėl mes, lietuviai, nekovojome už Smetonos režimą? Kodėl jūs manote, kad dabar veiks tai, kas nedirbo tada?
2012 m. vasario 10 d., penktadienis
Hitachi trūkumai
_Visagino merė: „Hitachi“ atėjimas – Dievo dovana mums._
Ir Dievo bausmė visai Lietuvai. Gautume dar vieną monopoliją, kuri sukeltų kainas. Taptume labiau priklausomi nuo Rusijos rezervinių pajėgumų. Taptume taikiniu rusų raketoms. Padidintume galimybę paversti Lietuvą užteršta dykviete. Žymiai padidintume radioaktyvių atliekų kiekį, kurių aukštą saugojimo kainą vokiečių reikalavimu teks įskaičiuoti į elektros kainą.
Ir Dievo bausmė visai Lietuvai. Gautume dar vieną monopoliją, kuri sukeltų kainas. Taptume labiau priklausomi nuo Rusijos rezervinių pajėgumų. Taptume taikiniu rusų raketoms. Padidintume galimybę paversti Lietuvą užteršta dykviete. Žymiai padidintume radioaktyvių atliekų kiekį, kurių aukštą saugojimo kainą vokiečių reikalavimu teks įskaičiuoti į elektros kainą.
2012 m. vasario 9 d., ketvirtadienis
Kokios Europos mums reikia?
Žinomas vokiečių bankininkas Norbert Walter pripažįsta, kad Europos parlamentas turi kontroliuoti 5 Europos nacionalinio produkto procentus vietoje vieno procento, kurį Europos parlamentas valdo dabar. Tik tada gali atsirasti pakankamai stipri mokesčių ir politinė sąjunga, užtikrinanti bendros valiutos stabilumą krizių laikotarpiais.
1. _Germany has learned the hard way that monetary union without some unification of fiscal policy making, and ultimately without political union, does not work. While today — on average — national parliaments control 50 percent of the European Union’s G.D.P. via the public sector, the budget of the union itself amounts to just 1 percent of G.D.P. To work, the European Parliament needs to command about a tenth of the national budgets, or about 5 percent of G.D.P._
(Norbert Walter, chief economist emeritus for Deutsche Bank.)
1. _Germany has learned the hard way that monetary union without some unification of fiscal policy making, and ultimately without political union, does not work. While today — on average — national parliaments control 50 percent of the European Union’s G.D.P. via the public sector, the budget of the union itself amounts to just 1 percent of G.D.P. To work, the European Parliament needs to command about a tenth of the national budgets, or about 5 percent of G.D.P._
(Norbert Walter, chief economist emeritus for Deutsche Bank.)
2012 m. vasario 8 d., trečiadienis
A. Čaplikas pribudo universitetų klausimu
Jau pasireiškė Seimo vicepirmininkas, Liberalų ir centro sąjungos lyderis Algis Čaplikas, susitikęs su Šiaulių universiteto Senato nariais. Pasak susitikime dalyvavusių senato narių, nepasiteisino ir kitos įstatymo nuostatos, pavyzdžiui, studentų rotacijos pagal bendrą kurso akademinių rezultatų vidurkį. Taip pat siūlyta keisti vadinamųjų studentų krepšelių skirstymo principus.
"Valstybė turi atlikti tyrimus, išsiaiškinti, kokių profesijų aukštojo mokslo specialistai reikalingi valstybei šiandien ir kokie bus reikalingi ateityje. Krepšelis turi būti "pririštas" prie specialistų poreikio. Šiandien valstybė kiša pinigus į populiariosios specialybės - teisės - studentus, nors šios specialybės žmonių tiek valstybės sektoriuje, tiek privačiame - perteklius", - pažymėjo A. Čaplikas.
"Valstybė turi atlikti tyrimus, išsiaiškinti, kokių profesijų aukštojo mokslo specialistai reikalingi valstybei šiandien ir kokie bus reikalingi ateityje. Krepšelis turi būti "pririštas" prie specialistų poreikio. Šiandien valstybė kiša pinigus į populiariosios specialybės - teisės - studentus, nors šios specialybės žmonių tiek valstybės sektoriuje, tiek privačiame - perteklius", - pažymėjo A. Čaplikas.
2012 m. vasario 6 d., pirmadienis
Kaip susitvarkyti mūsų mažoje gimtinėje?
Privatizuoti viršpelnius, gaunamus padidintos rizikos dėka, bei nacionalizuoti nuostolius, jei rizika nepasiteisina, - tik tam egzistuoja Lietuvoje esantys bankai.
Todėl mums reikia valstybinio banko, kuris skolintų studentams bei strateginėms įmonėms. Todėl reikia atskirti taupymą su skolinimu nuo investicinės bankininkystės, sumažinant riziką mums visiems. Todėl reikia uždrausti akcijų opcionus visiems, išskyrus mažas pradedančias kompanijas, sumažinant apetitą rizikai. Todėl būtina neleisti bankams pervesti kapitalą į sumažintų mokesčių rojaus šalis, didinant rizikos kontrolę.
Nesąžiningą kiniečių ir kitų diktatoriškai valdomų žmonių pagamintų daiktų konkurenciją reikia sulaikyti, pakeliant gamtosauginę kartelę bei didinant reikalavimus pagerinti engiamų žmonių atlyginimus bei darbo sąlygas.
Laikas rimtai pradėti tvarkytis mūsų žemėje [1].
1. _The financial industry, he said, had grown into a nameless, faceless empire that has seized control of the economy and society. To tackle the enemy and restore the French dream, Mr Hollande wants to separate banks’ “speculative” activities from their lending arms. He would outlaw “toxic” financial products, keep banks out of tax havens and ban stock options for all companies except start-ups.
Other gestures to the left included creating a state-owned bank to back strategic companies, fighting “unfair” competition from cheap foreign goods through social and environmental rules and a new 45% tax rate for those earning over €150,000 ($195,000)
(French politics. Sauce Hollandaise. François Hollande declares war on global finance. Jan 28th 2012 | LE BOURGET | from the Economist print edition)._
Todėl mums reikia valstybinio banko, kuris skolintų studentams bei strateginėms įmonėms. Todėl reikia atskirti taupymą su skolinimu nuo investicinės bankininkystės, sumažinant riziką mums visiems. Todėl reikia uždrausti akcijų opcionus visiems, išskyrus mažas pradedančias kompanijas, sumažinant apetitą rizikai. Todėl būtina neleisti bankams pervesti kapitalą į sumažintų mokesčių rojaus šalis, didinant rizikos kontrolę.
Nesąžiningą kiniečių ir kitų diktatoriškai valdomų žmonių pagamintų daiktų konkurenciją reikia sulaikyti, pakeliant gamtosauginę kartelę bei didinant reikalavimus pagerinti engiamų žmonių atlyginimus bei darbo sąlygas.
Laikas rimtai pradėti tvarkytis mūsų žemėje [1].
1. _The financial industry, he said, had grown into a nameless, faceless empire that has seized control of the economy and society. To tackle the enemy and restore the French dream, Mr Hollande wants to separate banks’ “speculative” activities from their lending arms. He would outlaw “toxic” financial products, keep banks out of tax havens and ban stock options for all companies except start-ups.
Other gestures to the left included creating a state-owned bank to back strategic companies, fighting “unfair” competition from cheap foreign goods through social and environmental rules and a new 45% tax rate for those earning over €150,000 ($195,000)
(French politics. Sauce Hollandaise. François Hollande declares war on global finance. Jan 28th 2012 | LE BOURGET | from the Economist print edition)._
2012 m. vasario 4 d., šeštadienis
Kokią išsikovojome laisvę Lietuvoje?
Saujelė užsienio bankams tarnaujančių išdavikų su A. Kubiliumi priešaky mus valdo tais pačiais rusų paliktais metodais. Pasikeitė šeimininkai, kuriems vergaujame. Laisvė dar neatėjo.
Laisvę daryti Lietuvoje, ką tik nori, turi skandinavų bankų filialai.Idealistams tiek tepasakysiu: Kol žmonės klauso jūsų poezijos apie kalbą, kultūrą ir susitelkimą, jūsų vaikai ir mamos baigia žmonėms paskutinius apatinius numauti (pavyzdžiui, Kreivio mamytė ir Degutienės sūnelis). Degutienės sūnus su neaiškių asmenų pagalba pavogė pinigus iš žmonių, Snoro banke turėjusių santaupas. Gal tiesiog atsiėmė savo pinigus? Ne. Pinigai bankrutavusiame banke skiriami smulkiųjų indėlininkų apdraustų santaupų kompensavimui. Nei Degutienės sūnus, nei Kubiliaus pavainikis neturi teisės juos išnešti.
_A. Valinsko pasakojimu, pinigus iš „Snoro“ prieš pat banko krachą išsinešė I. Degutienės vyro darbovietė – „Santariškių sistema“.
„Ne vieną milijoną dvi dienos prieš („Snoro“ nacionalizavimą – DELFI) atsiėmė Santariškių visa sistema. Tai sistemai priklauso ir pirmininkės vyras. (...) Kas gali paneigti, kad šią informaciją turėdami, negalėjo ir šeimos nariai pasiimti ir sutvarkyti savo piniginius reikalus firmų, kaip nutiko ir su sūnaus įmone“, - kalbėjo A. Valinskas.
Seimo pirmininkės vyras Gediminas Degutis – Santariškių klinikų Centro filialo direktorius [1]._
Tai bent korupcija! Jau laikas Degutienei eiti į užtarnautą poilsį, pasinaudoti sūnaus ir vyro išneštais iš Snoro pensininkų ir kitų paprastų piliečių pinigais. Degučių šeimyna išnešė ne savo, o mūsų visų pinigus. Bankroto atveju, jei neužtenka lėšų kompensuoti apdraustus indėlius, naudojami mokesčių mokėtojų, mūsų visų, pinigai.
1.A.Valinskas: konservatoriai FNTT vadus gina dėl I.Degutienės vaidmens „Snoro“ istorijoje. Šarūnas Černiauskas, DELFI portalas, 2012 m. vasario 25 d. 12:25
Laisvę daryti Lietuvoje, ką tik nori, turi skandinavų bankų filialai.Idealistams tiek tepasakysiu: Kol žmonės klauso jūsų poezijos apie kalbą, kultūrą ir susitelkimą, jūsų vaikai ir mamos baigia žmonėms paskutinius apatinius numauti (pavyzdžiui, Kreivio mamytė ir Degutienės sūnelis). Degutienės sūnus su neaiškių asmenų pagalba pavogė pinigus iš žmonių, Snoro banke turėjusių santaupas. Gal tiesiog atsiėmė savo pinigus? Ne. Pinigai bankrutavusiame banke skiriami smulkiųjų indėlininkų apdraustų santaupų kompensavimui. Nei Degutienės sūnus, nei Kubiliaus pavainikis neturi teisės juos išnešti.
_A. Valinsko pasakojimu, pinigus iš „Snoro“ prieš pat banko krachą išsinešė I. Degutienės vyro darbovietė – „Santariškių sistema“.
„Ne vieną milijoną dvi dienos prieš („Snoro“ nacionalizavimą – DELFI) atsiėmė Santariškių visa sistema. Tai sistemai priklauso ir pirmininkės vyras. (...) Kas gali paneigti, kad šią informaciją turėdami, negalėjo ir šeimos nariai pasiimti ir sutvarkyti savo piniginius reikalus firmų, kaip nutiko ir su sūnaus įmone“, - kalbėjo A. Valinskas.
Seimo pirmininkės vyras Gediminas Degutis – Santariškių klinikų Centro filialo direktorius [1]._
Tai bent korupcija! Jau laikas Degutienei eiti į užtarnautą poilsį, pasinaudoti sūnaus ir vyro išneštais iš Snoro pensininkų ir kitų paprastų piliečių pinigais. Degučių šeimyna išnešė ne savo, o mūsų visų pinigus. Bankroto atveju, jei neužtenka lėšų kompensuoti apdraustus indėlius, naudojami mokesčių mokėtojų, mūsų visų, pinigai.
1.A.Valinskas: konservatoriai FNTT vadus gina dėl I.Degutienės vaidmens „Snoro“ istorijoje. Šarūnas Černiauskas, DELFI portalas, 2012 m. vasario 25 d. 12:25
2012 m. sausio 29 d., sekmadienis
Istorija ir Andrius Kubilius
Mūsų ir kitų sumažinusių valstybės išlaidavimą pernelyg anksti Europos šalių ekonomika skursta. Istorikai žino, kad sumažinti valstybės išlaidas galima pernelyg anksti [1].
1._That stands in stark contrast to most successful bouts of debt reduction. The McKinsey report pores over two episodes that it considers most relevant for today: the experiences of Sweden and Finland following their banking busts in the early 1990s. Debt reduction took place in two stages. In stage one, the private sector reduces its debts; the economy is weak and public debt soars. In stage two, growth recovers and the longer-term process of reducing government debt begins. In both these cases growth was buoyed by booming exports, a boon that seems unlikely this time. But it is telling that Sweden did not begin its budget-cutting until the economy had recovered; and that when Finland tried an early bout of austerity, this worsened its recession._
(The hangover. America is recovering from the debt bust faster than European countries. Why? Jan 21st 2012 | from the print edition The Economist)
1._That stands in stark contrast to most successful bouts of debt reduction. The McKinsey report pores over two episodes that it considers most relevant for today: the experiences of Sweden and Finland following their banking busts in the early 1990s. Debt reduction took place in two stages. In stage one, the private sector reduces its debts; the economy is weak and public debt soars. In stage two, growth recovers and the longer-term process of reducing government debt begins. In both these cases growth was buoyed by booming exports, a boon that seems unlikely this time. But it is telling that Sweden did not begin its budget-cutting until the economy had recovered; and that when Finland tried an early bout of austerity, this worsened its recession._
(The hangover. America is recovering from the debt bust faster than European countries. Why? Jan 21st 2012 | from the print edition The Economist)
2012 m. sausio 27 d., penktadienis
Europa ir Lietuva
Smaugdami ūkį, negerai daro ir Europos Sąjungos vadovai. Jei kursas nesikeis, recesijos Europoje neišvengsim. Lietuvoje turime keisti kursą bei stimuliuoti ekonomiką. Mažinkime karines išlaidas. Supaprastinkime ir paremkime internetu biurokratinį aparatą.
Pavyzdžiui, krašto apsaugos ministrės atlyginimas siekia 10 tūkst. 083 Lt.
Ką ir nuo ko ministrė Juknevičienė apsaugojo per jos kadenciją? Atleiskime ją, o tuos didelius pinigus panaudokime jaunimo nedarbui mažinti.
Pavyzdžiui, krašto apsaugos ministrės atlyginimas siekia 10 tūkst. 083 Lt.
Ką ir nuo ko ministrė Juknevičienė apsaugojo per jos kadenciją? Atleiskime ją, o tuos didelius pinigus panaudokime jaunimo nedarbui mažinti.
2012 m. sausio 25 d., trečiadienis
Nereikia grįžti prie žibalinės lempos
Nepaisant didžiulės rizikos, būdingos branduolinei technologijai, mūsų valdantieji nustojo kontroliuoti elektrikų pelnus, kad kaupti lėšas Fukušimai Lietuvoje. Mes būsime vienintelis tų pelnų šaltinis. Bet yra ir gerų naujienų. Galime gana paprastai ir pigiai [1] pereiti prie Saulės energijos naudojimo, jei elektros monopolistų neribotas mokestis už elektrą mums taps pernelyg dideliu.
1. _Solar energy
Starting from scratch
Jan 24th 2012, 14:05 by The Economist online
SUNNY countries are often poor. A shame, then, that solar power is still quite expensive. But it is getting cheaper by the day, and is now cheap enough to be competitive with other forms of energy in places that are not attached to electricity grids. Since 1.6 billion people are still in that unfortunate position, a large potential market for solar energy now exists. The problem is that although sunlight is free, a lot of those 1.6 billion people still cannot afford the cost of the kit in one go, and no one will lend them the money to do so.
Eight19, a British company spun out of Cambridge University, has, however, devised a novel way to get round this. In return for a deposit of around $10 it is supplying poor Kenyan families with a solar cell able to generate 2.5 watts of electricity, a battery that can deliver a three amp current to store this electricity, and a lamp whose bulb is a light-emitting diode. The firm reckons that this system, once the battery is fully charged, is sufficient to light two small rooms and to power a mobile-phone charger for seven hours. Then, next day, it can be put outside and charged back up again.
The trick is that, to be able to use the electricity, the system’s keeper must buy a scratch card—for as little as a dollar—on which is printed a reference number. The keeper sends this reference, plus the serial number of the household solar unit, by SMS to Eight19. The company’s server will respond automatically with an access code to the unit.
Users may consider that they are paying an hourly rate for their electricity. In fact, they are paying off the cost of the unit. After buying around $80 worth of scratch cards—which Eight19 expects would take the average family around 18 months—the user will own it. He will then have the option of continuing to use it for nothing, or of trading it in for a bigger one, perhaps driven by a 10-watt solar cell.
In that case, he would go then through the same process again, paying off the additional cost of the upgraded kit at a slightly higher rate. Users would thereby increase their electricity supply—ascending the “energy escalator”, as Eight19 puts it—steadily and affordably. Simultaneously, the company would be able to build a payment record of its clients, sorting the unreliable from the rest.
According to Eight19’s figures, this looks like a good deal for customers. The firm reckons the average energy-starved Kenyan spends around $10 a month on paraffin—sufficient to fuel a couple of smoky lamps—plus $2 on charging his mobile phone in the market-place. Regular users of one of Eight19’s basic solar units will spend around half that, before owning it outright. Meanwhile, as the cost of solar technology falls, it should get even cheaper. The company hopes to be able to supply users with a new, low-cost and robust sort of solar cell, printed onto plastic strips, within two years.
The scheme has so far been tried out among a couple of hundred Kenyan families. With the aid of a charitable loan to accelerate its roll-out, Eight19 is planning to disperse 4,000 solar units in Kenya, Malawi and Zambia over the next two months. If the idea works, solar power will have a whole, new set of customers and the days of the paraffin lamp may be numbered._
1. _Solar energy
Starting from scratch
Jan 24th 2012, 14:05 by The Economist online
SUNNY countries are often poor. A shame, then, that solar power is still quite expensive. But it is getting cheaper by the day, and is now cheap enough to be competitive with other forms of energy in places that are not attached to electricity grids. Since 1.6 billion people are still in that unfortunate position, a large potential market for solar energy now exists. The problem is that although sunlight is free, a lot of those 1.6 billion people still cannot afford the cost of the kit in one go, and no one will lend them the money to do so.
Eight19, a British company spun out of Cambridge University, has, however, devised a novel way to get round this. In return for a deposit of around $10 it is supplying poor Kenyan families with a solar cell able to generate 2.5 watts of electricity, a battery that can deliver a three amp current to store this electricity, and a lamp whose bulb is a light-emitting diode. The firm reckons that this system, once the battery is fully charged, is sufficient to light two small rooms and to power a mobile-phone charger for seven hours. Then, next day, it can be put outside and charged back up again.
The trick is that, to be able to use the electricity, the system’s keeper must buy a scratch card—for as little as a dollar—on which is printed a reference number. The keeper sends this reference, plus the serial number of the household solar unit, by SMS to Eight19. The company’s server will respond automatically with an access code to the unit.
Users may consider that they are paying an hourly rate for their electricity. In fact, they are paying off the cost of the unit. After buying around $80 worth of scratch cards—which Eight19 expects would take the average family around 18 months—the user will own it. He will then have the option of continuing to use it for nothing, or of trading it in for a bigger one, perhaps driven by a 10-watt solar cell.
In that case, he would go then through the same process again, paying off the additional cost of the upgraded kit at a slightly higher rate. Users would thereby increase their electricity supply—ascending the “energy escalator”, as Eight19 puts it—steadily and affordably. Simultaneously, the company would be able to build a payment record of its clients, sorting the unreliable from the rest.
According to Eight19’s figures, this looks like a good deal for customers. The firm reckons the average energy-starved Kenyan spends around $10 a month on paraffin—sufficient to fuel a couple of smoky lamps—plus $2 on charging his mobile phone in the market-place. Regular users of one of Eight19’s basic solar units will spend around half that, before owning it outright. Meanwhile, as the cost of solar technology falls, it should get even cheaper. The company hopes to be able to supply users with a new, low-cost and robust sort of solar cell, printed onto plastic strips, within two years.
The scheme has so far been tried out among a couple of hundred Kenyan families. With the aid of a charitable loan to accelerate its roll-out, Eight19 is planning to disperse 4,000 solar units in Kenya, Malawi and Zambia over the next two months. If the idea works, solar power will have a whole, new set of customers and the days of the paraffin lamp may be numbered._
2012 m. sausio 24 d., antradienis
Bankas ir mes
Esminis klausimas: kiek pavogė iš banko I. Degutienės sūnus, kas dar vogė, kaip atsiimti tuos pinigus.O A. Kubiliaus žodžiai yra pasityčiojimas iš mūsų visų:
_„Esminis klausimas – kodėl socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui kažkas iš „Snoro“ banko neša dokumentus, kurie atskleidžia bankinės veiklos paslaptį, ginamą įstatymo. Pats tokio dokumento perdavimas jau turi būti teisėtvarkos institucijų tyrimo objektas._
Kokios dar gali būti čia asmeninės vagių paslaptys? Teisėtvarka, vietoje vagių gaudymo, turi dengti konservatorius nuo teisinės atsakomybės?
_„Esminis klausimas – kodėl socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui kažkas iš „Snoro“ banko neša dokumentus, kurie atskleidžia bankinės veiklos paslaptį, ginamą įstatymo. Pats tokio dokumento perdavimas jau turi būti teisėtvarkos institucijų tyrimo objektas._
Kokios dar gali būti čia asmeninės vagių paslaptys? Teisėtvarka, vietoje vagių gaudymo, turi dengti konservatorius nuo teisinės atsakomybės?
2012 m. sausio 23 d., pirmadienis
Atskiri dvigubos pilietybės atvejai
JAV ir Australijos pilietybės istatymu subtilybės, kurias taip aptarinėja dvigubos pilietybės priešininkai, nėra svarbios. Svarbu išsaugoti nykstančią lietuvių tautą. Tam Lietuvoje galiojantis pilietybės įstatymas trukdo ir yra antikonstitucinis.
Juk pagal Konstituciją atskirais atvejais, kai lietuviai to nori, galima leisti išsaugoti Lietuvos pilietybę. Dauguma emigravusių juk nenori Lietuvos pilietybės. Nenorintys Lietuvos pilietybės ir bus pagrindiniai atvejai. Siekiantys padėti Tėvynei tarp lietuvių yra labai reti. Padėkime jiems, o jie daug padės mūsų gimtinei.
Juk pagal Konstituciją atskirais atvejais, kai lietuviai to nori, galima leisti išsaugoti Lietuvos pilietybę. Dauguma emigravusių juk nenori Lietuvos pilietybės. Nenorintys Lietuvos pilietybės ir bus pagrindiniai atvejai. Siekiantys padėti Tėvynei tarp lietuvių yra labai reti. Padėkime jiems, o jie daug padės mūsų gimtinei.
2012 m. sausio 22 d., sekmadienis
Vokiškas patarimas kvailiui
Atominė elektrine yra vienas iš sudėtingiausių technologinių mechanizmų. Inžinierinį talentą stipriau palaikančios tautos,kaip, pavyzdžiui, vokiečiai, seniai pastebėjo, kad kuo sudėtingesnė sistema, tuo daugiau galimybių ji turi sugesti tokiais būdais, kurių šios sistemos kūrėjas net neįsivaizdavo. Saulės energijos ir vėjo panaudojimas taip pavojingai nekoncentruoja tiek energijos vienoje vietoje ir nėra tokie sudėtingi, kaip branduolinės energijos generavimas.
Vokiečiai yra teisūs: išlaikyk paprastumą darbe, kvaily.
Vokiečiai yra teisūs: išlaikyk paprastumą darbe, kvaily.
2012 m. sausio 18 d., trečiadienis
Kalbos ir tautos išsaugojimas
Su pagarba ir susidomėjimu seku gerbiamojo A. Lašo pastangas [1] bent truputį išvalyti slogią mūsų mokslo darbuotojų apgavysčių atmosferą. Tas truputis jau yra gerai.
Bet svarbiausias klausimas nesprendžiamas. Kad konkuruoti su panašaus lygio pasaulio universitetais, turime pritraukti pačius geriausius protus, kurie norėtų dirbti Lietuvoje. Nebūtinai tie protai visose mums svarbiose srityse priklauso lietuvių tautai. Tik perėję prie dėstymo ir mokslinių aptarimų anglų kalba, tik visiškai panaikinę reikalavimus mokslininkams bei dėstytojams žinoti lietuvių kalbą, galime tikėtis dalyvauti konkurencijoje už protus, sukursime geras sąlygas mūsų absolventams konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje, pastatysime ant kojų Lietuvos ūkį. Aišku, kad lietuvių kalba turi būti dėstoma lietuviškai. Ir to visiškai pakanka kalbos išsaugojimui.
Ieškoti pirmiausia lietuvių, kokie blogi specialistai jie bebūtų, yra naudinga mums kiekvienam asmeniškai (įskaitant ir gerbiamą A. Lašą), bet kenkia mūsų bendram reikalui.
Esu verslininkas. Puikiai žinau, kokios kvalifikacijos darbo jėgą išleidžia Vilniaus ir kiti Lietuvos universitetai. Su tokiais kadrais konkuruoti pasaulyje galime tik darbo jėgos pigumu. Bet darbo jėgai neišeina toliau likti tokia pigia. Kainos Lietuvoje pasidarė pernelyg aukštos. Todėl darbo jėga tyliai pasitraukia į Vakarus.
Vienintelė išeitis - konkuruoti darbo jėgos kvalifikacija. Tam reikia naujų talentų ir daug. Pažįstu Kirvelį asmeniškai. Jis yra labai gabus ir pasiaukojantis dėstytojas. Bet jo vieno tikrai yra mažoka, kad klestėtų Lietuvos ūkis. Todėl priimkime darban mokslininkus ir dėstytojus, kurie gali ir nori dirbti Lietuvoje, net jei jie nežino lietuvių kalbos. Paruoškime tokius kadrus, su kuriais mūsų verslas galėtų nors pabandyti konkuruoti pasaulyje kokybe, o ne kainomis.
Yra galvojančių, kad verslui darbininkus išleisti turi ne universitetai, o kolegijos, nes jos moko ne mąstyti, o dirbti (profesija, įgūdžiai ir t.t.). Bet ką mes parduosime pasauliui, jei mūsų versle dirbs tik neišmokyti mąstyti žmonės, baigę siūlomas primityvias kolegijas? Negalvodami, nekurdami, šiais laikais nepakonkuruosime. O jei tauta išmirs ar emigruos, tai ir kalba žus.
Kiti teigia, kad, jei manai, jog universitetų pervedimas į užsienio kalbą yra normalu, paklausk savęs, kaip būtų atrodę, jei Lietuvoje TSRS laikais butų buvęs rusiškas universitetas? Sutinku, kad tai sudarytų pavojų lietuvybės išsaugojimui, nes Rusija buvo Lietuvą pavergusi. Nuo jos įtakos gynėmės visomis priemonėmis. O Vakarų sąjungininkais mes tapome savo noru. Kiek priimti Vakarų įtakos, mes galime pasirinkti patys.
Jei bijote, kad universitetų pervedimas prie anglų kalbos pakenks lietuvių kultūrai, tai nusipirkite didelį paminklinį akmenį. Parašykite:
_Anksčiau čia gyveno šauni lietuvių tauta. Bet kol kelios karingos vaidilutės saugojome lietuvių kultūrą, dauguma lietuvių išsivažinėjo. Praeivi, nepamiršk, kad nėra kultūros be tautos._
Išvada: manau, kad perėjus prie darbo moksle ir universitetuose anglų kalba, studentams klausant nemokamai internete prieinamų geriausių pasaulio universitetų profesorių paskaitų ir naudojant Lietuvoje gyvenančius profesorius tik asmeninėms diskusijoms bei žinių įvertinimui, Lietuvos mokslas, universitetai ir, tuo pačiu, visa ekonomika galėtų deramai pasirodyti pasaulinėje konkurencijoje.
1. A.Lašas. Švietimo reforma: nauji pakinktai ligotam arkliui.
Bet svarbiausias klausimas nesprendžiamas. Kad konkuruoti su panašaus lygio pasaulio universitetais, turime pritraukti pačius geriausius protus, kurie norėtų dirbti Lietuvoje. Nebūtinai tie protai visose mums svarbiose srityse priklauso lietuvių tautai. Tik perėję prie dėstymo ir mokslinių aptarimų anglų kalba, tik visiškai panaikinę reikalavimus mokslininkams bei dėstytojams žinoti lietuvių kalbą, galime tikėtis dalyvauti konkurencijoje už protus, sukursime geras sąlygas mūsų absolventams konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje, pastatysime ant kojų Lietuvos ūkį. Aišku, kad lietuvių kalba turi būti dėstoma lietuviškai. Ir to visiškai pakanka kalbos išsaugojimui.
Ieškoti pirmiausia lietuvių, kokie blogi specialistai jie bebūtų, yra naudinga mums kiekvienam asmeniškai (įskaitant ir gerbiamą A. Lašą), bet kenkia mūsų bendram reikalui.
Esu verslininkas. Puikiai žinau, kokios kvalifikacijos darbo jėgą išleidžia Vilniaus ir kiti Lietuvos universitetai. Su tokiais kadrais konkuruoti pasaulyje galime tik darbo jėgos pigumu. Bet darbo jėgai neišeina toliau likti tokia pigia. Kainos Lietuvoje pasidarė pernelyg aukštos. Todėl darbo jėga tyliai pasitraukia į Vakarus.
Vienintelė išeitis - konkuruoti darbo jėgos kvalifikacija. Tam reikia naujų talentų ir daug. Pažįstu Kirvelį asmeniškai. Jis yra labai gabus ir pasiaukojantis dėstytojas. Bet jo vieno tikrai yra mažoka, kad klestėtų Lietuvos ūkis. Todėl priimkime darban mokslininkus ir dėstytojus, kurie gali ir nori dirbti Lietuvoje, net jei jie nežino lietuvių kalbos. Paruoškime tokius kadrus, su kuriais mūsų verslas galėtų nors pabandyti konkuruoti pasaulyje kokybe, o ne kainomis.
Yra galvojančių, kad verslui darbininkus išleisti turi ne universitetai, o kolegijos, nes jos moko ne mąstyti, o dirbti (profesija, įgūdžiai ir t.t.). Bet ką mes parduosime pasauliui, jei mūsų versle dirbs tik neišmokyti mąstyti žmonės, baigę siūlomas primityvias kolegijas? Negalvodami, nekurdami, šiais laikais nepakonkuruosime. O jei tauta išmirs ar emigruos, tai ir kalba žus.
Kiti teigia, kad, jei manai, jog universitetų pervedimas į užsienio kalbą yra normalu, paklausk savęs, kaip būtų atrodę, jei Lietuvoje TSRS laikais butų buvęs rusiškas universitetas? Sutinku, kad tai sudarytų pavojų lietuvybės išsaugojimui, nes Rusija buvo Lietuvą pavergusi. Nuo jos įtakos gynėmės visomis priemonėmis. O Vakarų sąjungininkais mes tapome savo noru. Kiek priimti Vakarų įtakos, mes galime pasirinkti patys.
Jei bijote, kad universitetų pervedimas prie anglų kalbos pakenks lietuvių kultūrai, tai nusipirkite didelį paminklinį akmenį. Parašykite:
_Anksčiau čia gyveno šauni lietuvių tauta. Bet kol kelios karingos vaidilutės saugojome lietuvių kultūrą, dauguma lietuvių išsivažinėjo. Praeivi, nepamiršk, kad nėra kultūros be tautos._
Išvada: manau, kad perėjus prie darbo moksle ir universitetuose anglų kalba, studentams klausant nemokamai internete prieinamų geriausių pasaulio universitetų profesorių paskaitų ir naudojant Lietuvoje gyvenančius profesorius tik asmeninėms diskusijoms bei žinių įvertinimui, Lietuvos mokslas, universitetai ir, tuo pačiu, visa ekonomika galėtų deramai pasirodyti pasaulinėje konkurencijoje.
1. A.Lašas. Švietimo reforma: nauji pakinktai ligotam arkliui.
2012 m. sausio 17 d., antradienis
Laisvė ir gerovė
Naujoji laisvė vogti ir monopolistams sukurta gerovė, įskaitant galimybę niekinti lietuvių vaikus, yra, neva tai, neatsiejamos ir amžinos. Bet nieko amžino nebūna. Lietuvos ponai visada yra žiaurūs. Bet istorija rodo, kad ir jie išnyksta, kaip dūmas, neblaškomas vėjo.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)