How income inequality destroys the economy

From the first view lower taxes promote investment and growth. Could it be that we have too much of the good thing (too low taxes on investment) at the moment?

_Research by Raghuram Rajan of the University of Chicago has also underscored the importance of deregulation. “Starting in the early 1970s, advanced economies found it increasingly difficult to grow,” he wrote this year. “The shortsighted political response to the anxieties of those falling behind was to ease their access to credit. Faced with little regulatory restraint, banks overdosed on risky loans.”

Starting in the 1970s, earnings were squeezed for low- and middle-income households. They borrowed to improve their standards of living — buying bigger houses than they could afford and using those houses as piggy banks. Families bet that housing prices would keep rising, making a three-bedroom outside Phoenix a safe store of wealth. But the housing bubble collapsed, and took the rest of the economy with it.

Thus, inequality might help explain the recession and the sluggish recovery after it [1]._

1. By ANNIE LOWREY, Published: October 16, 2012. The New York Times.

Prezidentės patarėjas: referendumas dėl VAE tapo rinkimų įkaitu

Užtenka pilti pamazgas ant Lietuvos rinkėjų. Nuomonę išsakė svarbiausieji: balsuojantys ir aktyviai kovojantys už geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tai ir yra demokratijos veikimas. Nepatinka? Susikraukite lagaminus, pasiraitokite sijonus ir briskite į Rusiją.

Valstybės kontrolė: universitetai neįvertina darbo rinkos pokyčių

Ar negalime pasakyti paprastai ir aiškiai: universitetai neįvertina jų darbo kokybės ir šio įvertinimo rezultatus nepaskelbia. Todėl studentai negali pasirinkti tinkamas programas.

Pradėkime publikuoti internete, kiek kiekvieno universiteto buvusių studentų įsidarbina su kokiu atlyginimu ir kokios specialybės darbe, ir situacija universitetuose bei darbo rinkoje pagerės.

Hedging foxes

Please, do not tax additionally wealth creators from hedge funds. Recent research shows that in long term they are great at creating wealth for themselves only. Not so exciting for their investors though. We should keep the people from the hedge funds immensely rich as cunning examples that audacity in marketing pays. Like foxes in fairy tales.

What a great idea that old fox Romney has. Means testing of Medicare would eliminate support of middle class for Medicare. This is first and necessary step in order to kill this popular program, to drawn it in the bathtub. So clever.

Trys priežastys, kodėl dar neemigravau iš Lietuvos:

 esu durnas, nesigydau ir nenoriu gydytis.

Ko jie taip nervuojasi?

Praeitų rinkimų Seiman metu senas Vytautas Landsbergis dėjo ant visos Lietuvos skersą, sunkiai užsikabarojęs. Dabar ant lovio sėdinti mergaitė blevyzgoja.

Atominių katilų silpnosios pusės

_LETTER

Nuclear Plant Safety

Published: October 10, 2012

• FACEBOOK
• TWITTER
• GOOGLE+
• E-MAIL
• SHARE
• PRINT
• REPRINTS
• 

To the Editor:

Connect With Us on Twitter

For Op-Ed, follow@nytopinion and to hear from the editorial page editor, Andrew Rosenthal, follow@andyrNYT.

Re “Safety Report Says Europe’s Nuclear Reactors Need Repair” (news article, Oct. 4):

I spent the last year reviewing Three Mile Island, Chernobyl, Fukushima and so on and found that neither they nor practically any of the 435 operating nuclear plants around the world are designed for safe shutdown in case of simultaneous external and internal electricity failure.

Similarly, few of them are protected against hydrogen explosions, and practically none can handle regular or cyberterrorist attacks.

I also found that most are not fully automated but operated in the dangerous, old semimanual mode. Many were designed for a useful life of 30 years and yet reached 40. There is still no permanent disposal site for their waste, and decommissioning of the few that have been shut down takes decades: Chernobyl occurred in 1986, yet the end of decommissioning is planned for 2015.

In spite of all that, and in spite of the doubling of radioactivity in the atmosphere, 60 new plants are under construction, 150 more are planned and Europe is writing reports about possibly repairing some.

In short, while the question is not if but when and where the next accident will occur, even our presidential candidates neglect the issue.

BÉLA LIPTÁK
Stamford, Conn., Oct. 4, 2012

The writer is the author of “’Post-Oil Energy Technology.”_

Nejaugi mus ir vėl apgaus? Nejaugi balsuosime už atominį klystkelį?

Kodėl mes tampame teisininkų tauta?

_Tėvynės sąjungos bei Liberalų sąjūdžio pasiūlytas aukštojo mokslo pertvarkos projektas numatė, kad iki tol egzistavusi aukštojo mokslo sistema turėtų būti reformuota.

Dar prieš priimant naująjį mokslo ir studijų įstatymą, vienas iš projekto kūrėjų Tėvynės sąjungos atstovas Mantas Adomėnas sakė, kad „aukštasis mokslas prarado aspiracijas siekti kokybės.” 

Ką ji pakeitė? Studentai imti finansuoti krepšelių principu. Su studentų finansavimu glaudžiai susijusios rotacijos principai pakito.  Buvo numatyta, kad studentai į geriausiųjų eiles bus skirstomi kas dveji metai, tačiau ši nuostata jau numarinta. Geriausiųjų eilės dabar sudaromos kaip universitetai nustatė: dažniausiai kas metus. Prieš reformą tai vykdavo kas pusę metų.

Kas pusmetį pagal rezultatus sudaromos eilės viršuje atsidūrę studentai mokėti neturėdavo, likę mokėdavo po 500 litų. Dabar po vietos rotacijos eilėje pasikeitimo nemokamos vietos netekęs studentas turi mokėti pilną studijų kainą, o tam, kuris mokėjo už studijas ir pagerino savo rezultatus, aplenkė kolegas, už studijas sumokėti pinigai gali būti kompensuojami. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet kompensacijas už du pirmuosius studijų metus galės gauti 1787 universitetų ir kolegijų trečiakursiai. Studijų kainos kompensavimui šiemet paskirta beveik 12 mln. litų.

Visa tai, anot Mokslo ir studijų įstatymo autorių turėjo prisidėti prie motyvuotesnių studentų atsiradimo universitetuose, prie bendros studijų kokybės.  Nors šio sprendimo kritikai aiškino, kad į prestižines specialybes keliai atsiveria nebūtinai gabiems, bet daug pinigų turintiems studentams. 2008 m. studijos finansuotos 58 proc. studentų, dabar – 55 proc. 

Kaip tai atsiliepia studijų kokybei, pamatuoti dar sunku. Kol kas ryškių ženklų, kad bendra situacija universitetuose ir kolegijose keičiasi, dar nematyti. Tai rodo pirminiai aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatai, liudijantys, jog tik keletas aukštųjų mokyklų Lietuvoje – be dėmelės.   Pokyčiai, kuriuos iš dalies galima sieti su kokybės kilimu, – minimalūs: šiek tiek pakilę stojančiųjų balai, vienu procentu (iki 3 proc.) išaugęs studentų, atvykusių iš kitų šalių, skaičius [1]._

Norintys studijuoti, rizikuoja mokėti didžiulę pilną studijų kaina, kuri studijų pabaigoje tampa kartais lygia buto kainai. Bandydami sumažinti tokių skolų riziką, žmonės renkasi pigesnes studijas. Kaip ant mielių auga teisininkų bei socialinių mokslų specialistų perteklius Lietuvoje.

1. Rinkimams artėjant: ketveri švietimo ir ugdymo metai. Bernardinų portalas, 2012-10-08.

Ko nevertėtų rinkti į Seimą?

 Būtinai balsuosiu. Patarimas tiems, kurie irgi ruošiasi: nebijokite. Visi mes esame lietuviai, visiems  mums rūpi Tėvynės likimas. Blogiau tikrai nebus. Balsuokite, kaip širdis geidžia. Saugokitės tik siauros ideologijos pridvokintų protų. Tokie mūsų kubiliniai, liberalai, socdemai, kai kurios smulkesnės partijos. Negerai rinkti tuos, kurie sunkmečiu, vardan tos Lietuvos, atima varganus pensijos litus iš savo artimo.

Taip, valdžioje buvusios partijos jau yra išbandytos. Akyse tirpstanti tauta yra geras įrodymas, kad šios partijos nesugeba tvarkytis.

Kaip efektyviai pernešti naujoves iš laboratorijų į gamybą?

Mes, Lietuvos verslininkai,  jau nebeilgai galime konkuruoti pigesne darbo jėga. Reikia ieškoti kitų konkuravimo pasaulyje būdų. Kaip tai daro toliausiai pažengę kaimynai?

Vokietijoje tam egzistuoja sistema iš šešiasdešimt institutų, vadinamų  Fraunhofer Institutes. Šie institutai gauna septyniasdešimt  finansavimo procentų iš kontraktų su verslo kompanijomis, o likusius trisdešimt procentų - iš valstybės.  Čia atliekami taikomieji tyrimai su vienu tikslu: transliuoti perspektyvias technologijas į gaminius. Tokie institutai pradėti organizuoti prieš keturiasdešimt metų ir nuosekliai auga. Aukšti Vokietijos dirbančiųjų atlyginimai, su kuriais mums taip nesiseka konkuruoti,  didele dalimi paaiškinami inovatyviais gaminiais, kuriuos diegia šie institutai.

Amerikiečiai dabar bando pakartoti šią sėkmingą sistemą, kurdama panašias gamybos inovacijų kūrimo kontoras, įeinančias į tinklą   the National Network of Manufacturing Innovation. 

 Reikia ir mums kurti panašią terpę, įgalinančią laboratorijų pasiekimus   diegti į gamybą.  Aišku, universitetų, institutų bei tam paskirtų politikų atsakomybėje yra tai,  kad mes turėtume daugiau laboratorijų su pasiekimais. Tačiau pradžią turime neblogą, laikas  tuo pasinaudoti. Klauskime apie tai mūsų gerbiamus politikus. Kokie kuriami planai, kad padėtume mūsų verslui konkuruoti su užsieniu?

Kodėl mes turime išlaikyti savanaudžių tėvus?

_Pinigai pensijoms mokėti iš dangaus nenukrinta. Valstybinėje pensijų sistemoje dirbančiųjų įmokos „Sodrai“ panaudojamos iki pensijos dirbusių ir mokėjusių įmokas žmonių pensijoms mokėti, t. y. vaikai pensijas moka tėvams. Tad tų asmenų, kurie nebemokėtų „Sodrai“ įmokų ar kurie moka mažiau, dalį įmokos pervesdami į privačius pensijų fondus, tėvams reikėtų nebemokėti pensijų ar jas sumažinti pervedama į fondus suma. „Sodra“ nesiryžta to daryti, o privačių pensijų fondų sistemos šalininkai apie tai tyli [1]._

Tai yra gera, teisinga,  idėja, lengvai realizuojama kompiuterių masiško naudojimo laikais. Juk dabar yra lengva surinkti informaciją ir sutvarkyti „Sodros“ išmokas.  Iš mūsų kartos uždirbtų pinigų mokamos Sodros pensijos mūsų tėvų bei senelių kartoms. Jei atsiranda daug savanaudžių, kurie pasiima tuos pinigus sau, tai reikia kad jų tėvai ir seneliai netektų tos dalies pensijų. 

Mūsų pensijiniuose fonduose yra dviguba rizika: kad jie praloš pagrindinius mūsų pinigus akcijų rinkos kazino, bei kad juos išvogs lietuviškai - Sekundės banko stiliumi.


1. Reikia matyti abi medalio puses. Petras Navikas, mokesčių ekspertas. (Delfio portalas)

Susirūpino jūsų sveikata ir gerove

KONTRABANDINĖS CIGARETĖS – TAI MAŽIAU BIUDŽETO PAJAMŲ IR SOCIALINIŲ GARANTIJŲ

Philip Morris Baltic

What is the nature of the crisis today?

Kęstas Brumasin reply to CnKQ7pSia6Sep 29th, 02:38

_ The top 10% of the country is arguably the cream of the crop, the top brains, the driving force behind the economy._

Cream of the crop, cause of the crash...

• Recommended
  18
• Report
• Permalink
• Reply

Collapse replies

CnKQ7pSia6

in reply to Kęstas BrumasSep 29th, 02:52

Exaggerating a bit here, aren't you?

At best, it was the top bankers that contributed to the crash.

Did the top entrepreneurs, businessmen, managers, doctors, lawyers, movie stars, sport stars and the like also somehow "cause the crash"? If so, how?

Please don't lump every successful person at the top of their profession with those in one sector that contributed to the crash.

It is these top professionals that will ultimately get the economy to grow out of this crisis, that drive its growth, not your bus drivers, stenographers or garbage collectors.

Kęstas Brumasin reply to CnKQ7pSia61 min ago

Let us face it for a moment. What about the winner takes all mentality? May be our crisis is in reality just unsustainable living caused by this rats' race? How many bus drivers has a doctor to take care off in order to rack in more than 1 million euros? Or he, poor sausage, goes where the money is?

Šypsokitės, Jus seka be teisėjo sankcijos

• Sekimo nebijot. Tai reiškia, kad neturit konkurentų bei pavyduolių, kurie norėtų Jums pakenkti. Gyvenate Mėnulyje. Arba esate žioploki ir nesuprantate, kas čia darosi.

Kodėl mes nesulaukiame specialistų iš Rusijos?

Seniai minėjau, kad kvalifikuoti darbuotojai iš Rytų čia neis, nes atlyginimai jiems Lietuvoje yra pernelyg maži. Jei jau emigruoti į nedraugišką šalį, tai geriau pasirinkti Norvegiją. Bet svarbiausia, gerų specialistų ieško ir Rusijoje, bei moka jiems, palyginus su lietuviais-darbdaviais, fantastiškai gerus atlyginimus [1].

_1. DELFI pasidomėjo, kokius atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams siūlo slavų šalys. Panaršius internetiniuose darbo skelbimuose galima sužinoti, kad montuotojai Kaliningrado srityje viliojami dirbti už 3000 litų atlyginimą. Projekto vadybininkui žadama mokėti nuo 2600 litų. Programuotojui siūlomas pradinis atlyginimas – 2800–3300 litų. Tuo metu Maskvoje darbo pasiūlyme IT specialistui gali būti įrašytas ir 8000 litų atlyginimas. Rusijos rytuose esančiame ir apie 650 tūkst. gyventojų turinčiame Barnaule interneto dizaineris kviečiamas dirbti už 2600–3000 litų, interneto testuotojui irgi siūloma panašus atlyginimas.

Nemokėjo tiek, kiek darbuotojai buvo verti

„CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė abejoja, ar specialistai iš Rytų veržtųsi į Lietuvą ir tuo pačiu mato paradoksinę situaciją.

„Įmonės tikisi kvalifikuotų darbuotojų, bet nesugeba jų įpirkti. Lietuvoje daug išvažiavo į užsienį, nes niekas specialistams nenorėjo mokėti tiek, kiek jie yra verti“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, kalbos, kad reikėtų darbo ieškoti Rytuose gimė iš noro gauti pigesnės darbo jėgos: „Bet kvalifikuotas darbuotojas nekainuos pigiau. Juk tam žmogui reikės čia nuomotis būstą, pirkti maistą, mokėti mokesčius. Jis tikėsis normalaus atlyginimo“.

„Kad dirbti nėra kam, tai – tiesa. Bet gal reikėtų kvalifikuotam specialistui pirmiausia mokėti normalų atlyginimą“, – tęsė darbo rinkos specialistė.

Paklausta, kodėl augant ekonomikai darbdaviai atsisako kelti darbuotojams atlyginimus, teigė, kad dėl noro turėti didesnį pelną: „Tik žiūrėkime, kokia kaina tai daroma. Siekiant trumpalaikio pelno taip galima elgtis, bet po penkerių metų gali nei to pelno likti, nei pačios įmonės“._

(Ar kvalifikuoti darbuotojai iš Rytų susivilios lietuvių darbdavių siūlomais atlyginimais?

2012-10-02 / 08:23 — Ugnė Karaliūnaitė, Delfio portalas)

Ne beprasmiškam grynam taupymui

Žinau, kad nepopuliaru taip pasisakyti vokelių, krepšelių ir kitų dalykėlių šalyje, bet primenu, kad tie iš mūsų, kurie galime, turėtume mokesčiais daugiau prisidėti prie gerai funkcionuojančios valstybės su pakankama socialine rūpyba kūrimo.  Geras mums pavyzdys - prancūzai, nebandantys ištaisyti ekonomiką, vien tik taupydami.

 Jau dabar Prancūzijoje du trečdaliai naujų pajamų valstybei ateis iš aukštesnių mokesčių turtingesniems ir didelėms kompanijoms, įskaitant naują 75% mokestį tiems, kurių pajamos viršija milijoną eurų.

Tie, kurie gauna daugiau, negu 150 tūkst eurų, mokės 45%, o iki šiol viršutinė mokesčių riba buvo 41 procentas tiems, kurie gaudavo daugiau, negu 70 tūkst. eurų. Kapitalo prieaugio mokestis taps padidintu, kad taptų panašiu į mokesčius, kuriuos turi mokėti, gaunantys algą. Padidės ir kai kurie kiti kompanijų mokesčiai.

P.S. Mano komentaras žurnale The Economist šia proga: 

Kęstas BrumasSep 29th, 01:45

George H. W. Bush and Bill Clinton raised taxes and got nice growth of the economy. We wish the French good luck showing that the history is right again.

If you believe that all taxes are evil, leave your computer, go live in the bushes naked and alone.

• Recommended
  17
• Report
• Permalink
• Reply

MySetDancerin reply to Kęstas BrumasSep 29th, 04:58

I don't believe anyone responsible has ever said that "all taxes are evil" and I don't see how that is related to this article. Increasing taxes will not increase private labor growth or increase labor's share of the economy. History has shown that most governments spend every penny they can get their hands on, and borrow the rest. A rational level of government services and taxes is what we want. But as government spending pushes-aside private enterprise, more and more people will end-up living 'in the bushes naked and alone."

• Recommend
  33
• Report
• Permalink
• Reply

Kęstas Brumasin reply to MySetDancerSep 29th, 12:09

So the plan is to scare the wits out of me, and grab the money. It seems, we are talking with the creators of paper dragons, not wealth. How long could that work, what do you think?

Gal jau užteks tų politinių statybų?

Terminalą finansuosime didesne dujų kaina. Naujai statomą ir, dėl augančių saugumo reikalavimų, vis brangstančią,  atominę finansuosime didesne elektros kaina. O gal pradėkime taupiau gyventi, kad jaunimas sustotų taip masiškai emigravęs?

Kol emigruodavo daugiausia gabūs jauni žmonės, galėjome būti ramūs. Kai dėl gyvenimo brangumo į užsienį pradeda keltis dauguma, valstybės ir net tautos išlikimas darosi abejotinas. Atominė elektrinė, keldama elektros kainas, yra grėsminga tautos išlikimui, jei ji ir nesprogs, bei tūkstančius metų saugomos nuodingos atliekos niekam nepakenks.

Nustokime kurti bedarbių ir emigrantų armijas per krizes

Taip jau seniai padarė vokiečiai. Dabar ruošiasi daryti prancūzai. Nauda ekonomikos sugebėjime konkuruoti akivaizdi Vokietijos atveju. Nebereikėtų verkti po krizės, kad trūksta apmokytų darbuotojų ir dairytis darbo jėgos į Rusiją,kur, o siaube, atlyginimai yra panašūs į Lietuvos.

_Most critical of all, Mr Hollande has given union leaders and bosses until December to negotiate labour-market changes. On the table are various options, including making it possible for firms to reduce hours and salaries in a downturn against a guarantee of job security, along the lines introduced by Gerhard Schröder in Germany in 2003 [1]._

1. France’s economy: The performance gap 

TS-LKD rinkimų programa: jokios alkoholio ir vaistų reklamos, aptvertos mokyklos

Galų gale kubiliniai apšildys mus, Lietuvos gyventojus. Ar mirsime patvoryje, ar kas girtas voliosis, bus galima užsiglausti nuo vėjo prie pačios mokyklos tvoros. Kokia garbė...

Kartu ir vaikams tai yra pamoka. Jei neprasimuši per gimines prie lovio, nepardavinėji Tėvynę užsienio monopolijoms, žiūrėk, kas tavęs laukia, jei iš čia nepabėgi.

Kokie kubilinių reformos universitetuose rezultatai?

_Valdžia susitarė su bankais ir siūlo paskolas. Tiesa, iš to naudą gauna tik bankai, nes ima palūkanas, o už pačias paskolas garantuoja valstybė, t. y. mes visi. Palūkanos skaičiuojamos nuo pirmosios paskolos gavimo dienos. Kas rizikuos užstatyti savo ateitį? Nesunku paskaičiuoti, kad baigus studijas jaunuolis bus įsiskolinęs tiek, kiek kainuoja butas.

Gera „dovanėlė“ jaunai šeimai, kuri nori turėti vaikų čia, Lietuvoje, o ne Londone ar Dubline. Nebelieka stebėtis, kad mūsiškai ten važiuoja tūkstančiais. O bankams – kas. Vis tiek už viską garantuoja valstybė[1]._

Jeigu bankai neturi jokios rizikos, kai išduoda šias paskolas, tai už ką jie gauna palūkanas? Už tai, kad pramušė šią Lietuvai kenksmingą reformą A. Kubiliaus valdomoje vyriausybėje?

1. R.Vaitkus. Aukštojo mokslo „reforma“ – kelias į Lietuvos ateities naikinimą.

 

Kaip derėtis?

Mr Fisher had a system.

He outlined it with William Ury in his book “Getting to Yes” (1981), which sold 3m copies; he also taught it to students, especially, from 1979, through his Harvard Negotiation Project. Like all good tools, it got better with use. In any negotiation, he wrote—even with terrorists—it was vital

to separate the people from the problem;

to focus on the underlying interests of both sides, rather than stake out unwavering positions; and

to explore all possible options before making a decision.

The parties should try to build a rapport,

check each other out, even just by shaking hands or eating together.

Each should “listen actively”, as he always did, to what the other was saying.

They should recognise the emotions on either side, from a longing for security to a craving for status.

And they should try to get inside each other’s heads.

For those who found his principles too idealistic, he could point to age-old haggling tricks he also recommended:

pretending not to be interested,

refusing to react to pressure,

being prepared to walk away.

(Roger Fisher

Roger Fisher, lawyer, teacher and peacemaker, died on August 25th, aged 90

Sep 15th 2012 | from the print edition of The Economist)

Kas yra elitas?

_Siekdama ugdyti elitą, valstybė turi investuoti į filosofiją, istoriją, teologiją ir kitus fundamentinius humanitarinius mokslus, nes tik jie galipadėti ieškančiam žmogui protu atrasti save ir pasaulį._

Tai yra anglo-saksiškas elito apibrėžimas. Kodėl Niujorke ir Londone traukiniai vėluoja, neretai vos stumiasi, geležinkeliai padengti šiukšlėmis, o Vokietijoje traukiniai dirba pavydėtinai tvarkingai?

Todėl, kad Vokietijoje žmogus, kuris atsako už šio geležinkelio darbą ir jo viršininkas žino, kaip geležinkelis veikia. O Londone bei Niujorke į eliutą įeina tik humanitarai bei finansininkai. Kitų mokslų atstovai bei inžinieriai Londone ir Niujorke elitui nebepriklauso. Vokietijoje gi jie yra integrali elito dalis.

_Siekdama ugdyti elitą, valstybė turi investuoti į filosofiją, istoriją, teologiją ir kitus fundamentinius humanitarinius mokslus, nes tik jie gali pa

Tai yra anglo-saksiškas elito apibrėžimas. Kodėl Niujorke ir Londone traukiniai vėluoja, vos stumiasi, geležinkeliai padengti šiukšlėmis, o Vokietijoje traukiniai dirba pavydėtinai tvarkingai?

Todėl, kad Vokietijoje žmogus, kuris atsako už šio geležinkelio darbą ir jo viršininkas žino, kaip geležinkelis veikia. O Londone bei Niujorke į eliutą įeina tik humanitarai bei finansininkai. Kitų mokslų atstovai bei inžinieriai Londone ir Niujorke elitui nebepriklauso. Vokietijoje gi jie yra integrali elito dalis.

Japonija iki 2040 metų ketina atsisakyti atominės energijos

Politiškai tos atominės elektrinės tampa nepakeliamu krūviu. Ateina laikas ir visoje Europoje nuo jų atsisakyti.Balsuokime prieš referendume, kad nesulauktume miljardinių nuostolių, kai ir vėl mus privers uždaryti atominę elektrinę anksčiau laiko.

Sakote, atsinaujinanti energija yra labai brangi? Malkos labai brangios? Kam mums importuoti kurą, nors ir branduolinį? Kurkime darbo vietas gimtinėje. Juk kiek žemės apaugo krūmais... Oponentai teigia, kad spartus medienos auginimas, viską sudeginant, alina dirvožemį. Bet kas mums liepia medieną auginti pernelyg sparčiai? Būkime geri šeimininkai, auginkime normaliai.

Iš „Sodros“ pervedami 2 procentai?

_„Aš noriu priminti, kad jeigu kalbame apie privačios pensijų kaupimo sistemos reformą, tai įstatymas dar nėra priimtas, jis dar svarstomas Seime. Buvo Vyriausybės išvada, ilgos diskusijos, yra pasiūlyta modifikuota privataus kaupimo formulė „2+2+2”, kai iš „Sodros“ pervedami 2 proc., žmogus turės galimybę pats sumokėti 2 proc. nuo savo gautų pajamų ir tada valstybė dar subsidijuos 2 proc“, - teigė A. Kubilius._

Tie 2 proc. iš „Sodros“ yra atimami iš šiandienos pensininkų. Juk iš „Sodros“ tik paskirstomos įeinančios lėšos. Mažiau įeina - mažiau paskirstome. Mielieji pensininkai, ar jūs vis dar norite balsuoti už A. Kubiliaus partiją?

Ką siūlo mums šiandienos valdžia?

Lietuvoje depresijos lygio jaunimo bedarbystė, ir artėja Seimo rinkimai. Ką gali valdžia pasakyti jaunimui, jų tėvams ir seneliams, susirūpinusiems, kad mokesčių kėlimas nusuko galvas mažesniems verslams - ekonomikos ir darbo rinkos pagrindui? Aišku, sako, kad kurkit verslus. Pamirškite apie startinio kapitalo būtinumą. Arba nors svajokit apie verslus. Tik netrukdykit mums vėl prasmukti valdžion. Nejaugi mes čia tikrai visi tokie durni?

_Geriau sraigtasparniai, negu ne­mo­ka­mi pi­ni­gai kiek­vie­nam bau­bian­čios mi­nios na­riui [1]._

Sulaukei, lietuvi. Tave jau ne tik engia, kaip gyvulį. Tave net spauda vadina veltėdžiu, baubiančiu neužtarnauto pašaro. Kad išnaudoti lietuvį, kaip negrą kolonijose, reikia jį paniekinti, atimti iš jo žmogaus vardą, išprievartauti jo dukterį, išvadinti jį gyvuliu. Tada daryk, ką nori. Sąžinė netrukdo.

Nebūdamas lietuviu, nesuprasi to kaimiško nuolankumo, tik kraštutiniais atvejais susprogdinamo žiauria neapykanta. Daug keliavau. Retai sutikdavau tokių kantrių, kokie mes esame.

Frazė apie nemokamus pinigus išrasta tam, kad pateisinti, kodėl beveik nieko nemokama žmonėms, kurių sunkaus darbo vaisiai parduodami brangiai bendroje rinkoje. Tokia veikla vadinama lietuvišku eksportu. Tai ir yra vienintelė verslo kryptis, kuri Lietuvoje dar klesti. Neemigruok ir neprašyk nieko. Jei prašai - tu esi nemokamų pinigų kaulintojas. Tai yra būdas tyčiotis iš skurstančių artimųjų. Netinka taip kalbėti katalikiškame krašte.

1. Rytas Staselis. Andriaus Kubiliaus dinamitas. Bernardinų internetinis puslapis.

Ko verkia bankininkai?

Prieš kelias dienas sužinome, kad liepą indėlių bankuose suma pasiekė 44,3 mlrd. Lt, daugiausia per visą lietuviškos bankininkystės istoriją. Šaunuoliai, taupūs Lietuvos gyventojai. Galime pasipuošti tradiciniais nacionaliniais rūbais ir surengti didžiulę šventę. Juk kiek atsargų sukaupėme tarp dviejų krizės etapų. Bet pasiklausę Stasio Kropo, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, suvokiame, kad tai yra tragedija ir Lietuvai, ir bankams joje.

Pasirodo, bankai skundžiasi, kad indėlių yra per daug. „Verslo atžvilgiu tai reiškia grėsmingą žinią – bankų įsipareigojimai klientams didėja, o galimybės įdarbinti pinigus ekonomikoje negerėja. Ir tai jau tęsiasi gerus trejetą metų – bankai turi krūvą „trumpų“ pinigų, kuriuos laikyti yra brangu“, – teigia ponas S. Kropas.

Keista, kaip čia gali būti, kad kas nors verktų, jog per daug turi pinigų. Juk anksčiau bankai uždirbdavo iš to, kad iš mažiau verslių žmonių pigiau surinktus pinigus perskolindavo verslesniems brangiau ir iš palūkanų maržos klestėjo. Kodėl dabar aimanuoja bankai pono S. Kropo lūpomis, kai už indėlius mokamos apie 1 proc. palūkanos?

Keista, kad tokia padėtis darosi liūdna patiems bankams, kurie rinkai per pastaruosius trejus metus beveik jokių naujų produktų nepasiūlė, tik aiškina, kad nėra kam skolinti už 12–15 procentų.

Deja, viskuo kaltas bankų universalumas. Juk jie yra ne tik kaupiantieji bei skolinantieji, bet ir investiciniai viename asmenyje, jei tik tokią gremėzdišką organizaciją pavadinsime juridiniu asmeniu. Ir investicinė veikla leidžia prisiimti daugiau rizikos (prisimenate džiaugsmingas prieškrizines investicijas į namų statybos bendroves?), todėl labiau apsimoka, negu tradicinė kaupiamųjų bankų veikla. Tai suteikia sąlygas bankininkams gauti daugiau premijų, bet krize baigiasi ir bankams, ir visai Lietuvai. Dabar bankai irgi užsiima investicine veikla, padėdami valstybei bei stambioms kompanijoms išleisti obligacijas. Ieškoti smulkaus verslo, kuriam tinka skolinti, tokiems bankams mažiau apsimoka. Todėl šalyje liūdna, klesti emigracija, bedarbystė, bankrutuoja daug smulkių verslų. Net ir nekriziniu metu bankai neatlieka jų funkcijų visuomenėje.

Padėkime bankams. Sukurkime vienodas konkurencines sąlygas šalyje investicinei ir tradicinei bankininkystei. Uždrauskime tiems bankams, kurie Lietuvoje užsiima investicijomis, kaupti gyventojų indėlius ir juos skolinti. Juk Vokietijoje klesti ir ekonomikos stuburas - vidutinio dydžio verslai, ir taupomosios kasos, kurios neužsiima investicijomis, tik renka indėlius bei skolina tiems verslams. Ir su didžiausia depresija dvidešimtojo amžiaus pirmoje pusėje buvo susidorota, tik atskyrus investicinius bankus nuo taupomųjų. Laikas sugrįžti prie senoviškų, patikrintų, bankininkystės būdų.

Įdomus, gerai apmokamas darbas, savas verslas

Abi mintys (įdomus, gerai apmokamas darbas, savas verslas be startinio kapitalo) yra to paties lygio, kaip Buratino užkasti pinigai, kurie neva tai užaugtų ir atneštų aukso derlių. Tai būdai, kuriais kai kurie mūsų aplinkiniai mus bando apgauti. Vaikydamiesi tokių miražų, mes prarandame aktyvus, pinigus, laiką, sveikatą.

Įdomesnis darbas vadinasi hobis. Už jį ne tik kad nieko nemoka, jis brangiai kainuoja. Kuo neįdomesnis, kuo nuobodesnis darbas, kuo daugiau reikia specializuotų žinių, kraujo ir prakaito, kuo mažesnis atlyginimas, tuo darbas geresnis, nes mažiau šansų, kad paaugusi viršininkės duktė ar kita giminaitė tave iš jo išstums. Bedarbystė yra žymiai blogiau, negu blogiausias darbas.

Ką tu moki, ką mažiau žmonių moka? Laistyti kopūstus? Dar ką nors? Daryk viską, ką moki. Vėliau, kai suprasi, kas labiau tinka, galėsi sumažinti krūvį.

Verslas be startinio kapitalo yra priemonė, kurios pagalba kai kurie darbdaviai paverčia žmones pigiais pardavimų vadybininkais. Dabar pigu atidaryti bendrovę. Pigu pasamdyti sekretorę. Tai nieko nereiškia. Kur startinis kapitalas? Per kiek metų tu jį sukaupsi? Kaip apsiginsi nuo konkurentų? Nuo tavo sekretorės? Nuo tavo bendradarbių? Nuo tavo draugų? Kokių žinių ir kiek pinigų tam reiks? Kuo tu rizikuoji? Jei nėra tavo odos tame versle, tau niekas neskolins, net artimiausi giminės.

Dažnai žmonės sako, kad kai kas sugeba savo hobį paversti geru rimtu verslu, pvz. Apple ar Microsoft. Ir nebūtinai tam reikia didelio startinio kapitalo. Ypač JAV vertinami smulkūs verslininkai, nebijantys pradėti savo verslą; net bakrutavę verslininkai ten yra gerbiami, kaip veiklūs didvyriai, nusprendę dirbti sau. Šių žmonių požiūriu, svarbiausia yra gera konkurencinga ideja, o startinį kapitala galima surasti, jei ji bus tikrai gera. Deja, jei tu nesi aukšto lygio inžinierius ar programuotojas, tai apie Apple ar Microsoft žygių pakartojimą gali pamiršti. Bendrai, konkurencingos idėjos yra vadinamos intelektine nuosavybe. Tokią nuosavybę įsigyti nėra lengva. Jei tu jau esi profesorius JAV, tai gali naudoti rimtus mokesčių mokėtojų pinigus tavo intelektinės nuosavybės kūrimui. Tapti tokiu profesoriumi nėra taip paprasta ir užima geriausią gyvenimo dalį. Lengviau taupyti pinigus. Surasti pinigus nėra realu, nes pinigai nėra grybai, miške neauga. Kas juos turi, nenori dalintis ar investuoti į verslus su nepatikrintomis idėjomis. O kad idėją patikrinti, irgi reikia startinio kapitalo.

Iš kur gauti pinigų verslo pradžiai? Iš investuotojų. O kaip pritraukti investuotojus?

"Idėjos perspektyvumas galėtų būti grindžiamas pritraukiant vartotojus, generuojant pajamas, nors ir mažas, ir žingsnis po žingsnio auginant verslą. Investuotojas turi matyti progresą " , - pasakoja „Sellfy“ bendraįkūrėjas iš Latvijos Maris Dagis (1).

Bet tam, kad generuotum pajamas, reikia pinigų verslo pradžiai. Ar mėgsti pasakas be galo?

1. Agnė Adomaitytė, „StartupHighway“, DELFI portalas, 2012 m. rugpjūčio 22 d. 11:31

What to do with the universal banks?

_ Many firms are now choosing to issue bonds rather than take out bank loans. This means pure retail banks lose out, but those with wholesale arms boost profits by taking firms to the bond market (1)._

Right. Banks slowed the retail banking business to tiny drops. No worry. Playing with investment banking in the bond market is enough for the universal bank to be OK, at least for some time. Since the economy consists in main part of smaller size enterprises depending mostly on retail banking, too bad for the economy.

We should remember the wisdom of our ancestors from the Great Depression. They fixed the mess, separating retail and investment banking branches. Can we do better? Not so sure. Can we do the same? Definitely.

Kritiker50 wrote:

In Germany the Sparkassen (50 Million customers) and Raifeisenkassen (18 million customers) - sort of equivalent to Credit Unions (especially the Raiffeisenkassen)- follow the model of retail-banking.

They do not have investment banking. They serve the classical needs and give e.g. loans to private people for homes and to small and midsize companies in their region. They are partners of the German Mittelstand and of small enterprises. They help to create Jobs and to speed up innovation.

The main German JOB-MOTOR is the Mittelstand.

The main focus of Sparkassen and Raiffeisenkassen is:

- Private customers, small and midsize enterprises.

-They are locally organized but have strong Central Institutions.

-They are quite big (2011 for Sparkassen Finanzgruppe including banks, insurance companies, an Investment Fund company etc.): 3,250 Trillion business volume.

They improved their profit during the financial crisis and gained customers.

1.Banking reform. Sticking together. The Economist, August 17, 2012.

Pasak Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, PLB valdybos narės Jūratės Caspersen, pats didžiausias iššūkis Lietuvai yra emigracija

Negaliu sutikti su ponia J. Caspersen. Būkime atviri. Ne tai svarbiausia, kad žmonės emigruoja, kad valdžios įstaigos užsienio lietuviams nurodinėja, kokius darbus atlikti pirmoje eilėje. Svarbiausia, kad Lietuvos valdžia skatina užsienio lietuvių tarpusavio neapykantą, nes KGB pavyzdžiu organizuojamas sekimas. Stalino pavyzdžiu atiminėjami lietuviški pasai, veidmainiškai vadinant tai atsisakymu nuo Lietuvos pilietybės.

Turime rytietišką despotiją, pridengtą demokratijos marškinėliais. Mes jau iškovojome laisvę? Taip sakydamos, mes tyčiojamės iš laisvės idealų ir iš kovotojų aukos.

Ar jau pieno upės Lietuvoje plaukia? Ar jau nebestovi tautos ir kalbos išlikimas ant bedugnės krašto? Ar jau mes Lietuvoje esame laisvi nuo despotiško vietinių kunigaikštukų kasdieninio paniekinimo, nuo siaubingo daugumos skurdo ir girtuokliavimo?

Gėda mums visiems. Tie, kurie turime daugiau, kurie orientuojamės pasaulyje, kalbame tik diplomatiškai, užglaistydami tautos žaizdas. O liga įsisenėja. Ar ji pagydoma? Dabar jau niekas nežino. Tai yra didžiausia mūsų visų kaltė ir gėda.

Svarbiausios priežastys

Turime silpną valdžią, kuri yra persipynusi su Lietuvoje veikiančiomis monopolijomis. Žmonių klaidos ir silpna valdžios kontrolė yra svarbiausios atominių elektrinių sprogimų priežastys. Todėl mums ta elektrinė netinka.

Japonai pasidaro charakiri, jei dingsta cemento maišelis... Mat, garbė yra aukščiau visko...

Juokdariai. Kokius senoviškus japoniškus filmus jūs ten žiūrite? Japonai išnagrinėja Fukušimos nelaimę ir sako, kad svarbiausia priežastis yra korupciniai ryšiai tarp japonų atomininkų ir japonų valdžios. Varnas varnui akies nekerta, pinigų visi nori, todėl stato prasčiau negu reikia, tvarkos yra mažiau, negu reikia. Japonų atomininkai neranda korupcijos mūsų Prezidentūroje, Seime ir Vyriausybėje? Seniai taip niekas neprajuokina, kaip jūsų komentarai.

Mums, Lietuvai, naują branduolinį reaktorių stato ne Rusija, o japonai. Jei tas reaktorius sprogsta, atsakingi yra ne Rusija, o mes. Bandymai nukreipti kalbą į rusų jau statomas atomines elektrines nieko gero neatneša, tik nukreipia jėgas nuo mūsų problemų sprendimo. Rusams mūsų kalbos neįdomios.

Kas yra verslininkas Lietuvoje?

Lietuvos verslininkas yra žmogus, kuris ryšių dėka valdo verslo resursus.

Apie kitokius verslininkus aš tiesiog negirdėjau. Jei tokių žinote - parašykite, maloniai nustebinsite.

Būkime atviri. Žmogus, kuris prisižiūrėjo televizoriaus ir kasdien išplaukia su baidare į Baltijos jūrą aštriu pagaliu nudurti banginį ir iš to pragyventi, nėra durnas. Jis tik yra labai vienišas. Jam mama nepaaiškina apie tikimybes, gamtos saugotojus ir taip toliau. Rytų Europoje tapti verslininku be blato, uždirbti daug pinigų be blato yra tokio vienišo žmogaus idėjos.

Visi kiti naudojasi tuo, kad santaupos lygios pajamoms minus išlaidos. Mažina išlaidas, ir, net esant mažoms pajamoms, turi santaupas.

Išalkusi minia, pirmyn

Balsuokite už pilietybę atiminėjančią Degutienės-Kubiliaus partiją. Degutienės sūnui, prisivogusiam iš Snoro, reikalingi vergai