Ką žada Vyriausybė? Ogi nieko naujo...

_Lietuvoje ties skurdo riba 2008 metais buvo penktadalis šalies gyventojų. Tai buvo vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Daugiausia - 29 proc. - arti skurdo gyvenančių žmonių buvo vyresnių nei 65 metų grupėje [1]._

Gėda jums, valdantys Lietuvą, neapsakoma gėda.

1. Lietuvoje ties skurdo riba 2008-aisiais buvo penktadalis gyventojų (atnaujinta). Delfi.

Kodėl mes emigruojame?

Ar tik atlyginimas lemia? O gili panieka kiekvienam, kuris stovi laipteliu žemiau už vietinį kunigaikštuką(merą, darbdavį, premjerą, direktorių ir panašiai)? O pavėluotai užsakyta vakcina nuo kiaulių gripo? O fantastiškai brangiai kainuojantis išsilavinimas vaikams? O nuolatinis mokesčių kėlimas? O nenutrūkstančios reformos, pagal formulę: privatizavimas, išgrobstymas ir likvidavimas? O bankų savivalė? O asmeninio bankroto nebuvimas? O bandymai sukišti į kalėjimus mažylių motinas? O pensijų mažinimas? O vaikų atidavimas pedofilų pramogavimui? Patys kubiliniai elgiasi Lietuvoje, lyg jie būtų mongolai- užkariautojai. Jei kubiliniai nekalbėtų lietuviškai, žmonės seniai susiprotėtų ir išeitų į miškus. Dabar reikia laiko ir kantrybės, kad suvokti, kas darosi.

Nedarbas ir Vyriausybė

Gera naujiena iš šalies ekonomikos gyvenimo? Žinau, žinau, sunku patikėti, nes kasdien susiduriame su vis daugiau ir sudėtingesnių bėdų. Premjeras Kubilius ruošiasi vykdyti pažadą ir kovą su nedarbu daro pagrindiniu Vyriausybės užsiėmimu bei siūlo ... privatizuoti darbo biržas. Neva tai jos bus priverstos suktis iš visų jėgų, todėl greičiau ras visiems norintiewms darbus.

Va čia ir kertasi šis pasiūlymas su logika. Greičiau ras kokius darbus? Darbų tai nėra. Verslas, užspaustas Kubiliaus mokesčių žnyplėmis, neturintis perspektyvos rasti ir išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą, paliktas be finansavimo šaltinių, susiduriantis su žiauria konkurencija dar neatsigavusiose eksporto rinkose, neturintis bendros visai šaliai ir valdžios palaikomos vystymosi strategijos, daugumoje merdi. Vyriausybė nieko nedaro, kad spręsti tikrąją nedarbo problemą.

Ji tik ruošiasi propagandiniais sumetimais išvaikyti darbo biržas, tuo momentu, kai žmonėms jų labiausiai reikia, kai būtent darbo paieškos palaiko daugelio viltis kada nors vėl gyventi normaliai. Juk jei darbo rinka sustingo, o bus mokama už įdarbintų žmonių skaičių, tai tos privačios darbo biržos tuoj pat bankrutuos.

Tampa tradicija pradėti kiekvienus metus šalies ūkyje nuo klaidos, kuri gerai atrodo propagandiniuose popierėliuose, bet klampina mus vis giliau į liūną. Kubiliaus koalicijos dalyviams reikėtų suvokti, kad jų perspektyvos yra liūdnos, kad jie vėl taps atpirkimo ožiais. Šiais metais yra viskas kaip pernai, nes niekas iš esmės nekeičiama.

Pirmiausia su nedarbu bus kovojama tiesiog stengiantis kuo mažiau pašalpų mokėti darbo netekusiems piliečiams. Nieko nelaukit, emigruokit dabar, kas galit dirbti.

Propaganda ir mes

Per ilgus Rusijos komunistų valdymo metus mes tapome alergiški dogmatiškai, pompastiškai, rytietiškai įmantriai, propagandai, kokią mums dabar kemša komunistų vietas užėmusieji vietiniai despotai.

Mūsų vadovų pasisakymai kvepia Brežnevo entuziazmu. Jie gal patinka saujelei pensininkų, negirdėjusių nieko kito, gal padeda pamiršti dar sumažėjusias elgetiškas pensijas. Bet jie neturi nieko bendro su ta praraja, ties kuria stovi tauta ir civilizacija, su tomis bėdomis, apie kurias mes galvojame kasdien.

Todėl tokios valstybinės šventės, kokias dabar organizuoja Lietuvos valdžia, tik veltui švaisto taip sunkiai uždirbtus pinigus, tik paskatina emigraciją, tik atitolina jau išvykusius nuo Tėvynės.

Gelbėkitės, kas galit

Paradoksas, kad Lietuvoje tokie maži atlyginimai, pasigailėtinos pensijos, tačiau visokios baudos yra didžiulės. Va jau ir gelbėjant žmones, įlūžusius ant ledo, ruošiamasi juos teisti (didžiulės papildomos pajamos advokatams) ir priversti kompensuoti už gelbėjimą, jei advokatams nepavyktų įrodyti, kad nebuvo piktybinio neatsargumo. Taip būtų verčiama sumokėti dar kartą už tai, už ką mes vieną sykį jau sumokėjome grobikiškų mokesčių pavidalu.

Lyginant su atlyginimais ir pensijomis mokesčiai už aukštąjį mokslą [1] ir baudos už jo nebaigimą yra didžiausios pasaulyje. Tas pats pasakytina ir apie kelių policininkų baudas. Vaistai yra brangesni negu prabangiausiai gyvenančiose Vakarų šalyse.

Atrodytų, visiška mistika. Bet prisimenant, kad daugelis turi giminių užsieny, lengva suprasti. Vyksta legalus reketas. Naudodamiesi užstatais, likusiais Lietuvoje, bei anstolių sistemos pagalba, mūsų valstybinė mafija atima iš užsienio lietuvių sunkiai uždirbtus pinigus.

Praktinė išvada: nė vieno iš saviškių nepalikite išvažiuodami, ypač vaikų. Tik tada valdžios atstovai Lietuvoje nesugebės atimti jūsų vakarietišką uždarbį.

1. _...surinkta 160 mln. Lt daugiau nei planuota nemokestinių pajamų, iš kurių didžiausią dalį sudaro įmokos už studijas aukštosiose mokyklose._

Lietuvos abituriento galvosena

Jaunimas suvokia taip vadinamos aukštojo mokslo reformos pavojų. Štai vieno mūsų abituriento mintys:

"Abiturientas,

2010 01 10 13:47

Kur pasidėti po 12 kl.? Bedarbio biržoje registruotas, tai pasakė, daugiau iki kovo mėn. net nevaikščiok, vistiek jokio pasiūlymo nebus, nei kursų, nei darbo, nei bedarbio pašalpos. Užsiregistravau į savanorius užsienyje - jokių pasiūlymų nėra, vis laukiu, bet ko? Tikra neviltis. Ką daryti tokioj LT? Studijos irgi nepavyko, nors įstojau į valstybės finansuojamus, tačiau prieš egzaminus teko sprukti, nes jei neišlaikai egzamino - moki valstybei virš 4,000 Lt. Tai negi galiu rizikuoti? Štai tokia reforma, kad net mokytis aukštojoje pavojinga..." (Aš paryškinau teksto dalį. (Kęstas))

Gal mes ir turėtume universitetuose šiek tiek žmonių, kurie taip aiškiai nesupranta tokios studijų Lietuvoje rizikos. Bet ar mes tikrai norime suteikti tokiems žmonėms aukštąjį išsilavinimą bei vadovų pareigas? Kur jie nuvestų Lietuvą? Kur jie nuvestų ir taip jau vos gyvus mūsų verslus, jei jie nesupranta, ką daro su jų asmeniniais finansais?

Skubiai atsisakykime krepšelių bei paskolų aukštojo mokslo sistemoje.

1. Metų iššūkiai – nedarbas, skurdas ir emigracija. Komentarai Delfyje.

Vagiliaujantis elitas yra svarbiausia kliūtis Lietuvai

Mūsų bėdos neapsiriboja istatymais, skiriančiais liūto socialinės paramos dalį turtingesnėms motinoms.

Esmė tame, kad inovatyvi socialinė inžinierija istatymuose yra dabar visur. Užtenka prisiminti milijonų dalijimą monopolijoms, išnaudotojišką aukštojo mokslo sistemą, į kurią panašios egzistuoja gal tik Rumunijoje bei Rusijoje, žiaurų pasų atiminėjimą iš dirbančių užsieny bei gavusių kitų valstybių pilietybes (toks atiminėjimas sukelia kaimynų lenkų nuostabą ir juoką).

Deja,turime valdžioje radikalus, akiplėšiškai išradinėjančius dviratį. Idėja - paprasta. Kuo daugiau betvarkės, tuo yra lengviau vogti bei imti kyšius.

Tokia valstybė yra negyvybinga. Problemą reikia sutvarkyti dabar. Pernelyg greitai artėja būvis, kai jau suprantame, kad vėlu.