Kiek dar kentėsime stebinančias degalų kainas?

_... jei privalomo rezervo saugojimo trukmė būtų sutrumpinta nuo 60 iki 38 dienų kaip Latvijoje, o akcizas – sumažintas, tada būtų galima kalbėti apie objektyvias priežastis degalams pigti_ [1].
Verskime Kubilių, susidorokime su monopolijomis, normalizuokime gyvenimą Lietuvoje.

1. Degalų kainos stebina

Informacijos trūkumas?

Problema yra ne informacijos trūkumas[1], o žmonių niekinimas. Jūs gilios krizės metu staiga pareikalavote mokesčių iš žmonių, kurie negavo atlyginimų dėl krizės, kurie neteko darbo dėl krizės. Ir tokių yra šimtai tūkstančių.

Jūs žaidžiate su ugnimi parako statinėje.

1. "Premjero kalbas apie kai kurių gyventojų atleidimą nuo Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio A. Butkevičius vadina tuščiais pažadais.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno teigimu, nepriėmus įstatymo pakeitimai negalimi.

Be to, Ministro Pirmininko mintis, kad renkant PSD mokestį bus taikomi dvigubi standartai, parlamentaro teigimu, nesuderinama su konservatorių deklaruotu solidarumu.

Trečiadienį spaudos konferencijoje Algirdas Butkevičius sakė, kad iš giedro dangaus ant bedarbių pečių užkritęs PSD mokestis už praėjusius metus yra 2008-ųjų gruodį valdančiųjų privirtos košės – naktinės mokesčių reformos – rezultatas.

„Neturėję darbo ir negavę pajamų žmonės privalės valstybei atseikėti po 864 litus PSD mokesčio. Tai – absurdas. Privalomai mokės tie, kurie buvo nedrausti, – žmonės, kurie emigravo, bet nedeklaravo išvykimo, kaimo gyventojai, užsiimantys žemės ūkiu, studentai, praėjusiais metais baigę aukštąsias mokyklas, bet neradę darbo vietų.

Iki šiol žinojome, kad neapdrausti žmonės už gydymą privalo mokėti patys. Kai kurie praėjusiais metais taip ir darė. Pavyzdžiui, Kauno Dainavos poliklinikoje socialiai nedraustiems asmenims kardiologo apžiūra kainuoja 51,6 Lt, vidaus ligų gydytojo – 43 Lt, širdies echoskopija – 72 Lt. Žmonės, mokėję už šias paslaugas, vis tiek turės pakloti valstybei po 72 litus už kiekvieną praėjusių metų mėnesį, o sumokėti pinigai grąžinti nebus“, – apie susidariusią padėtį pasakojo A. Butkevičius.

Pasak frakcijos seniūno, konservatorių vadovaujama valdančioji koalicija ne tik neklausė opozicijos, priimdama žalingus sprendimus, bet ir neinformavo visuomenės apie galimas pasekmes.

„Žmonės nežinojo, kad privalo registruotis Darbo biržoje, nes kitaip turės mokėti. Net Seimo Biudžeto ir finansų komitetui nebuvo suteikta pakankamai informacijos apie PSD mokestį. Susidariusi padėtis – tai nemaloni konservatorių-krikščionių demokratų staigmena prieš Šv. Velykas.

Mane nustebino, kad vakar Ministras Pirmininkas pareiškė, jog nuo šio mokesčio bus atleisti tie, kurie buvo priversti išeiti nemokamų atostogų. Nuo kada Premjerui suteikta teisė priimti tokius sprendimus?

Įstatymus priima Seimas. Todėl jei A. Kubilius norėjo gelbėti žmones, kuriems pats užkrovė naštą, privalėjo kuo skubiau bėgti į Seimą su įstatymo pataisa. Tik pritarus Seimui galimi tam tikri pakeitimai“, – teigia A. Butkevičius.

Parlamentaro nuomone, neteisinga, kad PSD mokėtojams bus taikomas dvigubas standartas.

„Kurie buvo išvyti nemokamų atostogų, mokesčio nemokės, o tie, kurie apskritai buvo išvyti į gatvę, bet nesiregistravo Darbo biržoje, – privalės mokėti. Taip elgtis negalima – pažeidžiamas proporcingumo ir teisingumo principas“, – sako LSDP frakcijos seniūnas.

Kaip ELTA jau skelbė kovo 30 d., gyventojams, kurie 2009 metais dirbo pagal darbo sutartį ir dėl vienų ar kitų priežasčių nemokamai atostogavo daugiau nei mėnesį, Privalomojo sveikatos draudimo įmokos nebus skaičiuojamos.

VMI žada suteikti išsamią informaciją bei atsakyti konkretiems mokesčių mokėtojams į visus iškylančius klausimus, susijusius su jiems priskaičiuotomis PSD įmokomis, ir kiekvieną atvejį vertins individualiai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus." (A. Butkevičius: Premjero pažadai – akių dūmimas)

Kodėl reikia skubiai atleisti Kubilių?

Jei tvarka neina į Lietuvą, tai lietuviai patys eina ten, kur yra tvarka - į užsienį. _Kalbų mokyklos „American English School“ (AMES) komercijos direktorė Renata Sabonienė mano, kad Lietuvos laukia dar viena emigracijos banga.

„Dabar pas mus didelis antplūdis žmonių, kurie ruošiasi išvykti į Norvegiją. Jie skubiai, per du tris mėnesius prieš išvykdami nori tos kalbos pramokti tam, kad geriau jaustųsi Norvegijoje. Mokytis atvažiuoja žmonės netgi iš kitų miestų. Nutarėme padaryti savaitgalines grupes, nes pastebėjome, kad didesnė dalis žmonių, norinčių išmokti šios kalbos, iš provincijos“, – pasakojo R. Sabonienė.

Kad pastaruoju lietuviams ypač aktualios skandinavų kalbos, patvirtino ir kitų lrt.lt kalbintų kalbų mokyklų – „Valstybės institucijų kalbų centro“, „Mažas pasaulis“, ir „Kalba.lt“ – atstovai_ [1].

Kalbos apie ES paramos milijardų efektyvų panaudojimą yra tik kalbos. Tam, kad efektyviai panaudoti, reikia turėti ekonomiką, kurią jūs sugriovėte. Dabar drįstate akiplėšiškai teigti, kad jums sunkmetis jau pasibaigė, nors Lietuvai jis dar tik prasidėjo.

1. Į užsienį susiruošę lietuviai plūsta į kalbų mokyklas

Pasitraukite, melagiai!

_Ilgalaikių politinių ir socialinių krizių pavyko išvengti_[1].
Niekas taip nekompromituoja kubilinių propagandos, kaip pats Kubilius ir kiti kubilinių propagandos apologetai. Verslų bankrotų lavina, katastrofiškas ir toliau augantis bedarbių procentas, įsibėgėjanti emigracija yra trys ilgalaikės socialinės ir politinės krizės Lietuvoje.

Per dažnai šlapinatės? Susirūpinkite šlapimo pūsle. Nepajėgiate susidoroti su krizėmis? Nustokite meluoti ir užleiskite vietą kitiems.

1. Vyriausybės ataskaita: pernai išvengta galimų didžiausių neigiamų krizės pasekmių

Kubilinių siūlomos sveikatos apsaugos reformos esmė

Jei pavyktų priversti žmones sumokėti aukštą kainą už gydymą iš savo kišenės, kaip svajoja kubiliniai [1], tektų visiems draustis neva tai savanoriškai. Tie pinigėliai nueitų draudimo kompanijoms ir per kyšius - čaplikams, šukiams, kubiliams bei kitiems politikams. Žmonės neturėtų pinigų paremti gydytojus. Todėl, žymiai padidinę korupciją, politikai paskelbtų pergalę kovoje su korupcija.

1. R.Šukys: savanoriškas sveikatos draudimas panaikins įprotį duoti medikams kyšius

Kubiliaus Vyriausybė net nebando suvaldyti krizę.

Kubiliaus Vyriausybė slepia Lietuvos skolas, padidintais mokesčiais kosmetiškai ir laikinai papuošdama valstybės biudžetą. Tai paverčia apie milijoną gyventojų ir daugumą verslų nemokiais. To pasekoje susidarantis bedarbių lietuvių skaičius, ypač jaunimo tarpe yra katastrofiškas, nes išsilaikydamas aukštame lygyje, veda prie geriausiųjų emigracijos bei likusiųjų Lietuvoje degradacijos, taip toliau gilindamas krizę.

Pasirenkant valstybės dekoravimą vietoje krizės suvaldymo, pamirštama, kad valstybė priklauso nuo pastovaus surenkamų mokesčių srauto. Sunaikinant mokesčių mokėtojus, baigiasi ir valstybės finansų tvarkos regimybė.

Postsovietiniai Kubiliaus Vyriausybės nariai dirbti nebegali, nes jie tiki, kad vien propaganda ir apgaulinga buhalterija galima susidoroti su bet kokiomis problemomis. Tuo tarpu geležinės uždangos, kuri padėdavo sovietams izoliuotis, nebėra. Toliau perkame Lenkijoje, važiuojame dirbti į Vakarus. Skubiai reikalinga dirbanti Vyriausybė Lietuvai. Štai kaip tai aptariama tarp ekonomistų pasaulyje:

„Nors valdžia giriasi suvaldžiusi krizę, pasaulyje Lietuvos vardas dar minimas tarp valstybių, kurioms gresia nemokumas.

Kitaip tariant, bankrotas. Mat skolos ir toliau didėja.

JAV ekonomistė Carmen Reinhart interviu „Lietuvos rytui“ ragino mūsų šalies valdžią susirūpinti ne tik valstybės, bet ir privataus sektoriaus skola.

„Istorijoje yra buvę atvejų, kai šalys buvo priverstos skelbti bankrotą turėdamos netgi mažesnes užsienio skolas nei dabar Lietuva. Lietuviai jokiu būdu neturėtų galvoti, kad pažeidžiamiausias periodas jau baigėsi, nes taip tikrai nėra“, – sakė Tarptautinės ekonomikos centro Merilando universitete vadovė C. Reinhart.

Lietuvos valstybės skola 2009 metų pabaigoje buvo 27,1 mlrd. litų, arba 29,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prognozuojama, kad iki 2012 m. skola išaugs iki 42 proc.

Šie skaičiai neatrodo labai gąsdinantys, tačiau tol, kol nepažvelgi į kitus skaičius – Lietuvos biudžeto deficitas pernai padidėjo iki 9,1 proc. BVP.

Europos Komisija praėjusį rudenį prognozavo, kad ir 2011 metais deficitas sieks 9,7 proc.

Žinoma, finansų ministrė Ingrida Šimonytė pabrėžia puikiai suvokianti, kad šiuo metu svarbiausias uždavinys – stabilizuoti skolą ir mažinti biudžeto deficitą.

Tačiau C. Reinhart sako, kad neužtenka galvoti vien apie viešojo sektoriaus skolą. Būtina pažvelgti ir į privataus sektoriaus paskolas, kurios per ekonomikos augimo metus pasiekė neįtikėtiną lygį.

Lietuva vis dar gretinama su valstybėmis, kurioms gresia nemokumas. Tai – Pakistanas, Argentina, Dominikos Respublika ir sunkiai besikapanojančios Europos valstybės: Latvija, Graikija, Islandija, Ukraina.

„Per krizę privačios skolos labai greitai gali virsti valstybės našta“, – įsitikinusi 53 metų ekonomistė, kartu su Harvardo universiteto profesoriumi Kennethu Rogoffu išleidusi vieną svarbiausių ekonomikos knygų praėjusiais metais „Šįkart viskas kitaip: aštuoni finansinių kvailysčių amžiai“ (angl. „This Time is Different: Eight Centuries of Financial Folly“).

Kad ir kaip grėsmingai tai skambėtų, valstybės bankrotas nėra neįtikėtinas ir išskirtinis reiškinys.

Pasak C. Reinhart, tai nutinka kiekvienu istorijos tarpsniu. Tai įvyko 2002 m. Argentinoje.

Tarp 1500 ir 1800 metų Prancūzija bankrutavo aštuonis kartus, o XIX amžiuje Ispanija bankrutavo septynis kartus. C. Reinhart mano, kad valstybės dažnai nepasimoko iš praeities klaidų ir labai staigiai gali tapti nemokios. Per šią krizę nėra nieko neįmanoma.

„Atrodo, kad Lietuvoje jaučiamas pasitenkinimas savimi. Esą suvaldėme audrą, gerai padirbėjome, blogiausia – jau praeityje. Atvirai pasakius, toks požiūris man kelia nerimą“, – sakė garsi ekonomistė.

Skolos – pavojingai didelės

Daug diskutuojama, ar po pasaulinės finansų krizės laukia naujas sprogimas – valstybių nemokumo krizė. Ar lietuviai turėtų jaudintis dėl šios grėsmės? – „Lietuvos rytas“ paklausė C. Reinhart.

Priežastis, dėl kurios ekonomikos nuosmukį dažnai lydi valstybės skolų krizė, yra ta, kad finansų krizė, kaip Baltijos šalyse, pridaro didžiulių ekonominių nuostolių.

Valstybės fiskalinė politika sulaukia grėsmingo smūgio. Lietuvoje didžiausia problema – užsienio skola. Ir ne tiek valstybės skolinimasis užsienyje, kiek didžiulis privataus sektoriaus išorinės skolos šuolis.

Mano nuomone, Lietuva dėl to turi labiau susirūpinti.

Neseniai CNBC ir keli kiti JAV ekonomikos leidiniai sudarė sąrašą valstybių ar administracinių centrų, kurie patenka į bankroto rizikos grupę būtent dėl savo viešojo ir privataus sektoriaus prasiskolinimo. Lietuva minima tarp galinčių bankrutuoti. Kodėl?

Praeityje valstybėms, kuriose privataus sektoriaus užsienio skola yra buvusi tokio paties ar panašaus dydžio kaip dabar Lietuvoje, tekdavo vienu ar kitu būdu prisiimti dalį skolų. O tai didino šalies nemokumo, kitaip tariant, bankroto, riziką.

Lietuvos padėtį galima lyginti ne su Graikija ar Portugalija, o su Airija ir Ispanija. Šiose šalyse privataus sektoriaus skola smarkiai išsipūtė tarp 2002 ir 2007 metų.

O Graikija ir Portugalija įklimpo dėl didžiulės viešojo sektoriaus skolos.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad tai yra be galo svarbu ir visa tai atsispindi, kai kalbama apie šalies kredito riziką.

Kone visose išsivysčiusiose šalyse valstybės skolos auga neįtikėtinu greičiu. Lietuvos valdžia planuoja iki 2012 m. biudžeto deficitą sumažinti žemiau 3 proc. BVP. Kodėl jūsų šie skaičiai nedžiugina?

Taip, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos skaičiai atrodo konservatyvūs. Bet labai svarbu nepamiršti, kad prognozės labai greitai gali apsiversti.

Didžiausia Lietuvos silpnybė yra ta, kad didžiąją dalį skolos sudaro ne vidaus, o išorės skola. Bendroji skola užsieniui viršija 80 proc. BVP.

Besivystančiai ekonomikai tai – per dideli skaičiai.

Daugiau nei pusė valstybių bankrotų po Antrojo pasaulinio karo įvyko, kai užsienio skola sudarė 60 proc. BVP.

Jei būčiau politikė, labiausiai rūpinčiausi privataus sektoriaus skolų restruktūrizavimu. Reikia būti labai atsargiems ir nemanyti, kad blogiausi laikai praeityje, o priešakyje – vien sklandus buriavimas pirmyn.

Su kokiais istoriniais pavyzdžiais galėtumėte palyginti Lietuvą?

Praeityje būta daugybės atvejų, kai šalys buvo įklimpusios į užsienio skolas, o jų valiutos kursas buvo fiksuotas. Pavyzdžiui, Argentinos peso kursas dešimt metų tarp 1991 ir 2001 m. buvo fiksuotas, viešojo sektoriaus skola išaugo, ir 2002 -aisiais šalis paskelbė bankrotą.

Užsienio investicijos iš šalies pabėgo, kapitalo srautas į Argentiną beveik išnyko.

Lietuvos Vyriausybė dažnai gyrėsi, kad suvaldė krizę, ir net siūlė Graikijai iš mūsų pasimokyti. Ar laikas trinti rankomis?

Lietuvai reikėtų savo dabartinę padėtį vertinti kaip be galo trapią. Reikia pasirengti spręsti privataus sektoriaus skolų problemą dabar, kad paskui netektų jų dengti valstybei.

Tai yra nutikę per Azijos krizę, tai vyksta dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daug kur Europoje. Tokia įvykių eiga gerokai smogtų Lietuvos viešajam sektoriui.

Gerai, kad Lietuvos fiskalinė politika susidorojo su pirminiu šoku, nes jei viešojo sektoriaus skola būtų buvusi didesnė, šalis turbūt jau būtų bankrutavusi. Tačiau net jei blogiausia praeityje, krizės pasekmės niekur nedings“ [1].

1. Lietuvai – nauji įspėjimai dėl skolų

Švietimo ministras: nesu tas, kuris lieja krokodilo ašaras, kad jaunimas išvažiuoja studijuoti į užsienį

Pardavęs visus Lietuvos universitetus ir visas kolegijas skandinavų bankams, Steponavičius nelies krokodilo ašarų dėl studentų išvykimo į užsienį.

Sotūs krokodilai su riebiais žandais neverkia.