Ką duoda Lietuvai mokesčių kėlimas?

Praeitą savaitę A. Kubilius teigė Seimui, kad Lietuva, sumažinusi išlaidas ir pakėlusi mokesčius įsivyravus giliai recesijai, turi pasiryžti dar griežtesniam taupymui, jei nori išvengti graikiškos skolų krizės. Kaip mūsų ūkį paveikia tokia griežto taupymo tvarka?

Iš statistikos matome, kad Lietuvos ekonominis nuosmukis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, vis dar yra vienas iš didžiausių.

Per metus Latvijos ekonomika smuko 5,1 proc. (per ketvirtį augo 0,3 proc.), Lietuvos ūkis per metus krito 2,6 proc. (per ketvirtį nukrito 3,9 proc.), Estijos per metus ir ketvirtį smuko tiek pat – po 2,3 proc.

Panašų metinį nuosmukį patyrė dar dvi naujosios Europos Sąjungos narės Bulgarija (-4 proc.) ir Rumunija (-3,2 proc.).

Sveikiname Kubilių, užtikrinusį rekordinį ūkio kritimą Lietuvoje. Tikslas - naikinti ūkį sparčiau, negu Bulgarija, nes prie jau nebepakeliamų mokesčių Kubilius ruošiasi pridėti naujus.

Šalyje siautėja vagystės ir kyšininkavimas, potvyniai didžiausiuose miestuose, savižudybių epidemija, pedofilijos ir kitokio paleistuvavimo skandalai, katastrofiškas demoralizuojantis ilgalaikis nedarbas, didžiulė priverstinė emigracija ištisomis šeimomis, investicijų ir paskolų trūkumas, fantastiškos studijų kainos. Lietuviai išmiršta taip greitai, kaip dar niekada nebuvo tautos istorijoje. Kainos yra tarp aukščiausių Europoje, o atlyginimai yra tarp žemiausių. Verslų bankrotų skaičius ir ūkio smukimas yra stulbinantys, nes lenkia daugumą Europos valstybių. Mokesčiai keliami vos ne kas mėnesį. Darbo sąlygos primena žiauriausius baudžiavos laikus. Kas antras abiturientas svajoja palikti Lietuvą.

Valdžia yra visiškai bejėgė, Vyriausybei belieka tik tyčiotis iš Lietuvos krepšinio ir dainavimo nesekmių. Tuo tarpu mes čia sėdime ir svarstome, kad labiau patiktų gal viena, o gal pusantros pilietybės, kad emigravusieji ir siunčiantys Lietuvai pinigus yra nepilnaverčiai žmonės, nes jie neva tai mažiau dirba Lietuvai, negu Lietuvos svarbiausioms sąjungininkėms.

Laikas vienytis ir susitvarkyti.

Padėkime tiems, kurie bando mus vėl suvienyti

Siūlymas pripažinti tėvynės pilietybę kaip mūsų prigimtinę teisę, „nepastebint“, kad Lietuvos pilietis gavo ir kitos šalies pasą, sunkiai skinasi kelią. Penktadienį Seimo posėdyje vėl atsisakyta svarstyti pakartotinai šį parlamentaro Gedimino Navaičio pateiktą siūlymą, nors prie jo žadama grįžti vėliau.

Vienas šio klausimo aspektas yra ypač svarbus Lietuvai: Ar nors išskirtinės krizės akivaizdoje mes pradėsime vienytis, ar ir toliau liksime susiskaldę į tariamus teisuolius, kurie gyvena Lietuvoje ir neva tai žiauriai baustinus piliečius,kuriuos privalu nubausti pilietybės atėmimu vien už tai, kad jie dirba užsienyje? Tie, kurie padeda Lietuvos piliečiams susivienyti tokiu svarbiu momentu, yra verti visokeriopos paramos, įskaitant mūsų balsus rinkimų metu. Šį Gedimino Navaičio projektą taip pat remia liberalcentristas Arminas Lydeka, liberalas Audrius Endzinas, konservatorius-krikdemas Stasys Šedbaras ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valdemaras Valkiūnas.

Artimiausi Lietuvos siekiai

Darbdaviai demonstruos begalinę valdžią, atleisdinėdami bet ką ir bet kada. Verslininkystė taps patraukli kiekvienam, net ir kvailiausiam, pedofilui.

Kubilius kels mokesčius, kiek norėdamas ir kada norėdamas. Dėl tokio finansinio stabilumo visos Europos kiaulidės-fabrikai susikraustys į Lietuvą. Dvokas neišpasakytas. Svajonių kraštas.

Seimas plečia galimybes turėti dvigubą pilietybę

Siūloma, kad ją galėtų išsaugoti ne tik Europos Sąjungos, NATO šalyse, bet ir Baltarusijoje bei Rusijoje gyvenantys lietuviai.

Ką gi, seniai laikas. Lenkija toleruoja dvigubą jų tautiečių pilietybę, išmintingai naudojasi kuo pilnesne jų parama. Ypač svarbi ta parama šiandien, kai bankai nebepajėgia finansuoti ūkį. Užtenka palyginti, kokia krizė dabar Lenkijoje, ir kokia - Lietuvoje. Daugeliui Lietuvoje ateina badas, o mes vis dar svarstome nerealų karą su Rusija, kuris neva tai priverstų saujelę žmonių rinktis tarp mūsų ir rusų. Lenkijos piliečiams tas badas neateina taip masiškai. Matyt, kažką teisingai kaimynai daro. Tuo labiau, kad užsienio tautiečių atsiųsti pinigai nieko nekainuoja nei mums, nei Lenkijai.

Oponentams galimas trumpas atsakymas. Tu jau daug pridirbai Lietuvos labui? Tai kodėl Kubilius ruošiasi šalies bankrotui? Kam skaldai tautą tokiu sunkiu laiku? Gal reikia pradėti dirbti visiems kartu?

Drąsiaus aukos prasmė

Kai kas siūlo protestuoti, kai žmonės žaibiškai atleidžiami iš darbo vien tik darbdavio valdžios pademonstravimo norams patenkinti. Bet kai tas pats nuo valdžios apkvaitęs darbdavys, teisėjas, ministras ar seimūnas prievartauja mūsų vaikus, siūloma nuolankiai tylėti. Tai nelogiška. Todėl neveltui Drąsiaus auka. Žmonės,kurie sugeba apginti savo silpniausius ir mažiausius, sugebės apginti ir teisę į atliekamą darbą.

Valdantieji tai supranta. Todėl taip įkyriai peršama bjauri idėja atiduoti mergaitę Stankūnaitei, prieš patikrinant Stankūnaitės ir Ūso kaltę teisme. Nuo valdžios apsvaigusiems reikalinga nors tokia pergalė prieš Lietuvą.

Kodėl reikia mažinti Seimą?

Kuo mažiau seimūnų turėsim, tuo mažiau kainuos jų išlaikymas. Kartu bus mažesnis šansas susidaryti koalicijoms, kurios neatitinka daugumos gyventojų poreikius, nes galimybė, kad į Seimą pateks klounai, sumažės.

Ar tikrai Lietuvai nereikalingi patriotiškai nusiteikę žmonės su aukštuoju išsilavinimu?

Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas skelbia, jog Lietuvoje aukštasis mokslas dažnai pervertinamas, todėl jis nematantis nieko bloga, kad, kaip rodo sociologų atlikti tyrimai, daugėja abiturientų, kurie po mokyklos planuoja iš karto ieškotis darbo.

Tie, kurie su malonumu prichvatizavo mūsų visų darbo vaisius, sukurtus Rusijos valdymo laikais, dabar supranta, kad negali konkuruoti šiuolaikinėje ekonomikoje. Jie juk nieko kito nemoka, tik išnaudoti pigią nekvalifikuotą darbo jėgą Rusijos paliktais metodais. Todėl jie paperka Andrių Kubilių, Gintarą Steponavičių ir kitus slidžius veikėjus Prezidentūroje, Vyriausybėje bei Seime, kad tie padėtų blokuoti mūsų jaunimo studijas universitetuose. Nemokamo pagal Konstituciją aukštojo išsilavinimo kaina padaroma absurdiškai aukšta. Propaganda apie neraštingų darbuotojų vertę peržengia padorumo ribas. Iš gabiausiųjų išvažiuojančių atiminėjami pasai, kad tik niekas negrįžtų ir nepradėtų konkuruoti Lietuvoje.

Tauta, jos kultūra ir kalba yra atvirai naikinamos. Žmonės, prisilaikantys elementarios moralės normų, vaizduojami maištininkais, protestuojančiais prieš tvarką Lietuvoje, nors realiai protestuojame prieš tuos, kurie sukelia šią betvarkę.

Neilgai jūs mulkinsite žmones. Jūsų visų siautėjimo galas jau yra neišvengiamas.