Lietuva kriminalizuoja lietuvius

žvirblis 2010-07-28 21:31
Visų pirma XXI amžiuje sąvoka emigrantas iš viso neturėtu egzistuoti - žmonės yra laisvi ir dirbti gali ten, kur pasirenka, kur reikia jų sugebėjimų, patirties ir žinių. Antra jei jau dirbi gerą darbą JAV ar Britanijoje, tenka daug keliauti po pasaulį ir ne tik darbo reikalais. Tokiu atveju kelionė su LT pasu dažnai tampa kliūtimi nes reikia vizų, visokių papildomų išankstinių registracijų ir pan, pasienio postuose Lietuvos pasą gerokai ilgiau tikrina negu kitus. Tokiu atveju valstybės kurioje gyveni kelis metus, kuri tau davė darbą, kuriai moki mokesčius (beje, dažnai mažesnius nei Lietuvoje), kurioje tavo vaikai lanko mokyklą, kuri užtikrino socialines garantijas, galiausiai pasiūlo tau pasą. Ilgai galvoti netenka, nes keliauti su pvz. Britanijos pasu yra žymiai lengviau nei su Lietuvos. Sprendimas labai praktiškas ir pragmatiškas, nes alternatyvos kaip ir nėra. Toliau viskas vyksta automatiškai - kadangi pagal LT įstatymą dviguba pilietybė negalima (Britanijoje ar JAV dviguba pilietybė yra norma), žmogus priėmęs kitą pasą, automatiškai netenka LT pilietybės. Yra žmonių kurie pasiimdami kitą pasą, to nedeklaruoja Lietuvai. Taip ir gyvena - keliauja su vienu pasu, Lietuvon grižta su kitu. Galbūt būdami didesniais patriotais ir norėdami pasilikti pilietybę jie tampa LT konstitucijos pažeidėjais t.y. nusikaltėliais. Tik nereikia postringauti apie Lietuvos paso teikiamą naudą. Realiai iš LT paso naudos maža. Kokia Britanija ar JAV tave kaip savo pilietį gins labiau negu Lietuva. Taip, kad realiai tenka pripažinti, kad dabar Lietuva pilietybę atima su šautuvu, pati kriminalizuodama savo piliečius.

Kodėl ir geri verslininkai, ir geri mokiniai traukiasi į užsienį?

Pernai įstojusieji į kolegijas bei universitetus bando neiškristi iš mokamų vietų. Pagrindiniai tokių bandymų ginklai yra nusirašinėjimas bei kyšiai dėstytojams. Nusirašinėjimo ir kyšininkavimo dažnio suvokimas yra įmanomas, tik remiantis pranešimais spaudoje. Surinkti tikslią statistiką, įvertinančią tokių nusirašinėjimų bei kyšininkavimų paplitimą būtų sunku, nes niekas nenori prisipažinti, kad tokiu būdu vagia didelius valstybės pinigus.

Kur dar dingsta valstybės pinigai? Prisiminkime korupcijos, šešėlinio verslo bei kontrabandos sustiprėjimą. Darosi aišku, kad komunistų valdymo laikais įsitvirtinęs vagiliavimas vėl sužydo A.Kubiliaus koalicijos valdymo dėka. Mokiniams išmokti gerai ir be vagiliavimo dirbti ar verslininkams dorai konkuruoti tokioje aplinkoje yra neįmanoma. Nepakonkuruosi su tais, kurie gauna resursus visai be jokio vargo.

Kur geriausia Lietuvos stalinistams?

Daug užsienio lietuvių priešų bando nustebinti mus teiginiais, kad Lietuvos pasus jie neatiminėja, kad žmonės savanoriškai atsisako lietuviško paso, jei priima užsienio valstybės pasą. Nustebinote. Dabar visi sėdim, žiūrim ir stebimės. Tik va bėda. Besistebėdami užsnūdom. Pribudom. Lietuva nyksta sparčiausiai Europoje.

Gal jau nustokime kvailioti, stalininiais metodais, neva tai savanoriškai, atskirdami žmones nuo pilietybės? Nori valdžios daugiau, negu tau duoda mūsų Konstitucija? Yra Baltarusija, Kinija arba Šiaurės Korėja. Ten dar galima daryti su žmonėmis tai, kas reikalinga keleto durnių ideologinėms nesąmonėms. Laimingos kelionės, ieškant bendraminčių Korėjoje.

Daug kalbama ir apie socialines garantijas. Tos socialinės garantijos duodamos tik tiems, kurie jas užsidirba. Reiškia, šioje istorijoje su pasais yra tik paprastas noras broliams lietuviams sutrukdyti pasinaudoti uždirbtomis socialinėmis garantijomis. Pasirodo, viso riksmo pagrindas yra paprastas lietuviškas pavydas.

Kodėl Lietuvoje tokios prastos paskolų studentams sąlygos?

Paskolų studijoms sistemą mūsų valdžia plečia, o nemokamų studijų vietų skaičių mažina. Bėda tame, kad tos paskolos neišlaiko konkurencijos rinkoje. Kodėl?

Pernai valstybės garantuojamas paskolas paėmė tik 4,5 tūkst. pirmakursių – keturis kartus mažiau, nei tikėtasi. Be to, apie du šimtus pasiskolinusių pirmakursių nutraukė studijas. Daliai jų, tikriausiai, nebepatiko, ką jie pradėjo mokytis. Tikiuosi, kad dalis suprato, jog, baigę studijas, neatlaikys paskolos naštos.


Pradėti grąžinti paskolą reikės praėjus metams po studijų baigimo, o palūkanas – iškart gavus paskolą.


Kokie bankai bando praturtėti visai be rizikos mūsų studentų vargo sąskaita? Visi tie bankai turi pažįstamus užsienietiškus vardus. Daugiausia tai yra Skandinavijos kapitalas. Pernykštis lyderis tarp paskolas studentams teikiančių bankų „Swedbank” pasirašė 3342 sutartis, kurių vertė – per 16,1 mln. litų. Už studijas sumokėti skolinosi 1753 pirmakursiai, jiems išdalyta 7,9 mln. litų. Gyvenimo išlaidoms skolinosi 1576 studentai, tai sudarė 8,1 mln. litų. Bankas „Snoras” 2009 metais suteikė 349 paskolas studijų kainai padengti – tai sudarė daugiau nei 1,5 mln. litų – ir 253 paskolas pragyvenimo išlaidoms – per 1,3 mln. litų. Bankas „DnB Nord” pernai išdalijo per 400 paskolų. „Nordea” sudarė 188 sutartis su paskolas paėmusiais studentais.

Tuo tarpu pačioje Skandinavijoje aukštasis mokslas yra nemokamas. Jiems reikia jaunų, gabių ir energingų. Skandinavai nori gyventi dar geriau. Todėl skandinavų bankai pramušė tokias drakoniškas paskolų studentams sąlygas Lietuvos Seime. Skandinavams reikalingas mūsų jaunimas.

O mums?

Varykit, mielieji, į užsienį.

Lietuvoje valdžia neturi jokios programos pritraukti jaunus gabius žmones į lietuviškus verslus. Todėl padėtis darbo rinkoje tik blogėja ir toliau blogės. Mokesčių mokėtojų vis mažiau, o kubiliniams išlaikyti reikia daug mokesčių. Todėl verslai trauksis, užimtumas mažės. Nėra ko laukti. Gyvenimas trumpas.

Tai sakote, kad dirbti užsienyje yra nepatriotiška. O valstybės griovimas ir tautos naikinimas, kurį mes čia kartu užtaisėm Lietuvoje, yra, neva tai, labai patriotiškas?

O gal dirbti ten kur pilniausiai atsiskleidžia gabumai, sukurti šeimą, mokyti vaikus ir anūkus lietuvių kalbos, suvienyti mūsų mažytę tautą ir yra tikrasis patriotizmas, vienintelė viltis, kad mūsų kalba ir kultūra neišnyks? Gal teisūs filipiniečiai, šventiškai sutinkantys kiekvieną iš jų šalies gyventojų, dirbančių užsienyje? Gal atsiprašykime tų, kurių pasus atėmėm, ir skubiai grąžinkime?

Jūs žarstote devynioliktojo amžiaus patriotinio auklėjimo pelenus, o vaikai geriau mokosi užsienio kalbas, negu lietuvių kalbą. Ar jums neatrodo, kad naivumui turi būti ribos?

Jei mes būtume primityvių pažiūrų valstiečiai, tai jūs butumėte puikios prezidentės, krašto apsaugos ir finansų ministrės, ministrės pirmininkės, Konstitucinio teismo teisėjos ir Seimo pirmininkės. Bet dabar jūs esate grupelė moteriškių, nesugebančių užsidirbti jūsų duoną.

Yra senas amerikoniškas metodas, kaip tvarkytis su apgaudinėjančiomis. Išrengti, kokiu nors tepalu ištepti, išvolioti plunksnose ir paleisti namo. Tai būtų pigiausias ir greičiausias būdas susitvarkyti Lietuvoje.

Lietuvoje iki šiol nėra kapitalizmo

Tie, kurie priešinasi asmeninio bankroto įvedimui Lietuvoje, nesupranta, kokioje santvarkoje mes galime gyventi. Kapitalizmas yra idėjų atrankos sistema. Kas turi gerą idėją, tas rizikuoja visu savo asmeniniu, o dažnai ir giminių turtu, įgyvendina tą idėją. Jei pasiseka, tai toks rizikuojantis laimi daug. Čia yra kapitalistinių valstybių gerovės pagrindas.

Lietuvoje taip rizikuojant, galima finansiškai sunaikinti savo likusį gyvenimą, nes nėra asmeninio bankroto. Todėl mūsų krašte protingi ir nerizikuoja. Todėl Lietuvoje neįmanoma kapitalistinė gerovė. Gimtinėje vis dar nėra kapitalizmo. Gyvename su nekenčiamo komunizmo, komandinės ekonomikos, liekanomis. Aišku, kad sistemą reikia keisti, norint įtikinti gabiausią jaunimą, kad jis liktų čia ir darbuotųsi Tėvynės labui.

Ar reikia mums dar atominės energijos?

Ne. Tos energijos nusipirksime atviroje rinkoje. Branduolinio kuro atliekų saugojimas tūkstančius metų kainuoja labai brangiai. Maža Lietuva nebeturi gerų vietų didelėms tokioms saugykloms. Ne mums tas pragaro verslas