Lietuvos mokslui ir medicinai svarbūs klausimai

Internetu lengvai galima susirasti geriausius gydytojus visoje Europos Sąjungoje. Ką tik gavome teisę susimokėti už gydymą  bet kurioje Europos Sąjungos šalyje  iš lietuviškų ligonių kasų sąskaitų. Mūsų ligonių kasos kompensuoja užsieninio gydymo išlaidas, išmokėdamos jums ne daugiau, negu gauta medicininė paslauga kainuoja Lietuvoje. Kadangi Lietuvos medicina laikosi ant kyšių (švelniai vadinamų vokeliais), tai jums kompensuos nedaug bet kokiu atveju.

Kada verta važiuoti į užsienį gydytis? Kai brangi operacija yra retai daroma Lietuvoje, o užsienio gydymo įstaigoje tokia operacija daroma labai dažnai, todėl tokios operacijos darymo kokybė yra prasta Lietuvoje ir puiki užsienyje. Ypač jei kaina vokeliuose mažai skiriasi nuo kainos, kurią sumokėsite užsieny.

Lietuvoje išlieka akušerių bei greitosios pagalbos specialistų poreikis. Tokias paslaugas reikia teikti vietoje. Kita medicina pradeda nykti, jei nepersitvarko, neteikia Europos lygio brangių paslaugų. Ar sugebame persitvarkyti? Tai yra vienas iš pagrindinių mano klausimų artimiausiam laikui. Jis svarbus daugelio kvalifikuoto darbo vietų išsaugojimui šalyje.

Internetinė revoliucija keičia ir aukštąjį mokslą. Naudojant internetinių studijų kompanijos Coursera paslaugas, galima nemokamai studijuoti vienos iš geriausių pasaulio verslo mokyklų Wharton medžiagą (angliškai: Wharton School's MBA Program). Jei norite gauti pažymą, kad išstudijavote vieną ciklą, reikia sumokėti apie 50 dolerių. Ta pažyma kolkas reiškia mažiau, negu lietuviško universiteto diplomas. Bet taip nebus po penkių - dešimt metų. Ar sugebame mūsų atsilikusius provincialius universitetus taip pertvarkyti, kad dėstytojai asmeniškai dirbtų su studentais, mokydami juos galvoti, pritaikyti žinias praktikoje ir įsigyti praktinių įgūdžių, tuo metu kai studentai naudojasi geriausių pasaulio universitetų paskaitomis ir kontroliniais darbais? Ar toliau tyliai stebime, kaip mūsų studentai išsivaikšto? Tai yra antras iš pagrindinių mano klausimų artimiausiam laikui. Jis svarbus ir mūsų verslo konkurencingumui, ir gyvybingos lietuvių kalbos išsaugojimui. Kaip ir kitais revoliucijų atskirose veiklos srityse atvejais laimės tik tie, kurie visiškai pertvarkys aukštąjį išsilavinimą nauju pagrindu [1].

Aš studijavau ir Courseroje, ir Vilniaus universitete. Galiu palyginti. Bet to maža. Tik bendromis jėgomis galima išsaugoti aukštos kokybės darbus gimtinėje. Tarkimės, ką darome. Rašykite jūsų nuomonę mano puslapio komentarų skyriuje.

1. Innovation Imperative: Change Everything

By CLAYTON M. CHRISTENSEN and MICHAEL B. HORN

Miško perekšlė (hen of the woods)

Tai skanus grybas, kurį mano kelionėse neseniai radau po ąžuolu. Truputį primena raibą vištelę. Mano rastas net daugiau, negu tie, kuriuos mačiau internete. Neįmanoma supainioti su nuodingais grybais. Gana brangus (120 litų kilogramas). Dideli būna suaugusio vyro svorio. Mano buvo jaunas, bet pavalgyti užteko. Paragavau keptą su česnaku ir čiobreliu alyvų aliejuje. Tikrai skanus. Japonai vadina jį grybu, kurį suradusieji šoka iš džiaugsmo. Gaila, kad tenka bartis su Hitachi dėl atominės elektrinės, nes dažniausiai aš sutinku su japonais.

Visa Lietuvos viršūnėlė sklando virš realybės

Panaudojant reductio ad absurdum metodą, lengva įrodyti, kad ekstremalus rinkos fundamentalizmas, kuriuo remiasi dauguma Lietuvos politikų ir ekonomistų, neturi tvirtų pagrindų realybėje [1]. Finansinėje srityje dirba tariami angelai, kurie sugriovė pasaulio ekonomiką, atvedę ją į šiandieninę krizę, ir toliau lobsta didžiulės bedarbystės fone (puota maro metu!) bei apkaltina viskuo  ... skurdžius, kuriuos prieš pusę amžiaus JAV prezidentas Lyndonas B. Johnsonas skatino pirkti namus. Muštas nemuštą, laižantį grietinę, neša.

1.Questions for Free-Market Moralists

Gera naujiena atominės energijos sirgaliams

Jungtinė Karalystė ruošiasi statyti naują atominę elektrinę. You go, Cameron... (Cameronai, pirmyn (angl.)).

Bėda tik, kad atominės elektros kaina £90 megavatui yra du kartus didesnė, negu urminė elektros kaina Jungtinėje Karalystėje [1]. Ar norės mokesčių mokėtojai padengti tokį didžiulį skirtumą? Ar leis Europos Komisija valstybei taip proteguoti vieną įmonę?

O kokie analogiški skaičiai Lietuvoje? Butkevičiaus komanda žada viską paaiškinti. Klauskite tokius pat klausimus kiekvieną kartą, kai jums bando aiškinti. Turime gauti atsakymus prieš sekantį referendumą, jei toks bus.

• 1.Britain and EDF Sign Nuclear Plant Deal 

Vistiek Grybauskaitė, Butkevičius ir Mazuronis nieko neaugina

Vienai skalūnų skaldymo vietai per dvidešimt metų reikia tiek vandens, smėlio ir mechanizmų, kad juos atvežti reikia 31 000 didžiulių, žemę sukrečiančių, sunkvežimių [1]. Todėl žmonės teisingai bijosi, kad melioracijos įrenginiai bus sunaikinti, kad gražūs vietiniai ūkiai sunyks. O kur dar dulkės, triukšmas, nuodingi chemikalai...

Mes esame už skalūnų skaldymą, jei tas skaldymas vyks tik Grybauskaitės, Butkevičiaus ir Mazuronio kiemuose.

1. Britain Looks to Fracking as North Sea Oil Dwindles

R. Sadauskas-Kvietkevičius bijo prarasti jo antrą pakopą

_Taigi, vienintelis būdas įsiteikti dabartiniams pensininkams yra tų pinigų, kuriuos milijonas šalies piliečių sukaupė antrosios pakopos pensijų fonduose, nacionalizavimas [1]._

Tie pinigai yra vogti iš šiandieninių pensininkų. Negražu, ponuli Sadauskai su Kvietkausku. Barzdotas Tamsta, o - vagis. Skriaudi labiausiai vargstančius. Sodra yra ne Tavo kaliošas. Iš jos neimk. Sodra veikia paprastai: vaikai išlaiko tėvus. Atsiranda barzdoti vaikai, kaip Sadaukas su Kvietkausku, kurie išvogė mūsų visų tėvų pinigus. „Pripažįstu, kad tai yra labai apmaudu, bet kitiems metams galimybių didinti pensijas nėra“, - neseniai sakė finansų ministras [2].

Pavogusiems tuos milijardus tiek pasakysiu: Kiek daug jūsų bebūtų, pensininkai eina balsuoti, o jūs - ne. Taigi, jums baigiasi katino dienos. Daugiau vogti neišeis. Ir tai, ką pavogėt, atimsim. Jūs ne šiaip sau į rinkimus nevaikštot. Jūs niekuo ir nesidomit. Jei negalite asmeniškai ką nors pavogti per pusvalandį - tai čia jums jau pernelyg sunku. Nebus jūsų rinkimuose.

1.R. Sadauskas-Kvietkevičius. Politikai ištaškys pensijų milijardus  (12)

2. Finansų ministras atideda krizės pabaigą 

Kol kas viskas gerai su elektra Lietuvoje, nors Prezidentė ir Seimas, kaip asilų kaimenė kartoja: AE, AE, AE...

Vokietijoje saulės energijos panaudojimas elektros gamybai pastoviai pinga (melsva kreivė, eurai per piko kilovatvalandę ant kairės ordinatės, X ašis rodo kalendorinius metus. Ruda kreivė rodo subsidijų atsinaujinantiems šaltiniams Vokietijoje augimą, milijardai eurų ant dešinės ordinatės) [1]. Mooro dėsnis teigia, kad ir toliau visa elektronika, įskaitant ir saulės energijos sistemas, pigs. Todėl greitai visi pereisime prie atsinaujinančių. Algirdas Brazauskas, būdamas valdžioje, pramušė neblogus dujomis remto elektros generavimo pajėgumus Elektrėnuose. Dujos brangios, bet iš jų gaminamą elektros kiekį lengva padidinti ar sumažinti. Tai svarbu, kai trūksta saulės ar vėjo energijos. Turime galimybę sukaupti energijos Kruonio elektrinėje. Turime terminalą dujoms atsigabenti iš konkurentų Rusijai. O jei Rusija parduoda mums elektrą pigiau, privalome pirkti, negalima daryti politiką žmonių bei daugumos verslų sąskaita. Dabar Lietuva tik iš dalies išnaudoja savo galimybes importuoti pigią elektros energiją iš Baltarusijos ir Rusijos – jos išnaudojamos 66 proc [2].

Beje, kodėl mes svajojame priversti Rusijos žmones pirkti mūsų pieną su PPO pagalba? O kaip su Rusijos elektra? PPO išjungsim elektrą šiuo atveju, kad PPO nieko nesužinotų? Suomiai, kai reikėjo kariauti su Rusija - kariavo. Kai reikia prekiauti su Rusija - prekiauja. Ir iš to turtėja. O mes kariaujame, kai reikia prekiauti ir sėdim namie, kai reikia kariauti.

Su atomine elektrine nieko nepridėsime, nes ji yra brangi ir nėra taip lengvai išjungiama bei įjungiama, kaip dujomis varoma elektrinė.

Išvada viena: reikia Lietuvoje toliau didinti energijos panaudojimo efektyvumą bei įsisavinti atsinaujinančius energijos šaltinius, palaipsniui statant šiems šaltiniams reikalingą sumanųjį elektros perdavimo tinklą, įskaitant ir geresnes jungtis su visomis kaimyninėmis šalimis.

1.http://www.economist.com/news/briefing/21587782-europes-electricity-providers-face-existential-threat-how-lose-half-trillion-euros

2. Iš Kaliningrado – dar viena nemaloni žinia