Kaip mes kalbame su žmogumi, kuris norėtų dirbti mūsų organizacijoje?

Verslininkas gali pasamdyti artimiausius padėjėjus, galinčius padaryti viską, išskyrus pasamdyti verslininkui artimiausius padėjėjus. Todėl pokalbis su samdomais žmonėmis yra svarbus. Visas šis pokalbis užima apie valandą laiko. Didžiausią šio laiko dalį (apie keturiasdešimt minučių) užima elgesio aptarimas [1]. Jis turi būti konkretus. Klausimų pavyzdžiai:

_Papasakokite man apie atvejį, kai, nepaisant visų Jūsų pastangų, Jūsų klientas liko visiškai nepatenkintas._

Arba:

_Papasakokite man apie atvejį, kai klientas buvo nustebintas dėl nepaprastai aukštos Jūsų darbo kokybės._

Tokie konkretūs klausimai leidžia išsiaiškinti, kokia buvo situacija, kokią užduotį turėjo pašnekovas, pašnekovo veiksmus ir tų veiksmų rezultatą. Kadangi visada konkrečioje situacijoje galima paprašyti patikslinimų, greičiau galima susigaudyti, ar pašnekovas meluoja bei aiškina išmoktus dalykus, ar kalba užėjo apie realaus gyvenimo atvejį. Neteisingas klausimas būtų:

_Papasakokite, ką jūs galvojate apie klientų aptarnavimą._

Po tokio klausimo galima sulaukti iš anksto sugalvoto atsakymo, kuris nieko nepasakys apie kandidato užimti pareigas jūsų organizacijoje realius sugebėjimus. Na, o tiems, kurie ateina į mūsų organizaciją tokiam pokalbiui, patarimas nefantazuoti, kalbėti kiek galima tiksliau apie realius atsitikimus darbe.

Mūsų organizacijoje, kaip ir daugely kitų šiais laikais, inovacijos yra būtinos, hierarchija realiame darbe mažai ką reiškia. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos mums reikia suprasti pokalbio metu: kiek kandidatas dirbti su mumis yra tinkamai subalansavęs sugebėjimą, iš vienos pusės, tapti projekto savininku, kuris iš visų jėgų stumia tą projektą pirmyn, su, iš kitos pusės, kuklumu, savo sugebėjimų ribų suvokimu, žinojimu, kada reikia į projektą įjungti kitus bedradarbius su geresniais sugebėjimais. Konkrečių poelgių aptarimas padeda surasti būtent žmones, turinčius tokį savybių balansą.

1. How to Get a Job at Google

Kuo matuosime mūsų atlyginimus: papūgomis ar sekretorėmis?

Dažnai kalbant su lietuviais, iškyla idėja:  šios pajamos nevertos dėmesio, tiek pas mus gauna viena sekretorė.  Tada prisimenu vieną mane mokiusį tvarkyti finansus žmogų. Šis mokytojas anksčiau dirbo su brangiai apmokamomis Holivudo žvaigždėmis. Todėl iš jo lūpų ypač įtikinamai skambėjo, kad nesvarbu pajamos, svarbu skirtumas tarp pajamų ir išlaidų. Būna tokie veikėjai, kurie gauna didžiules pajamas, bet išlaidos šiek tiek didesnės. Todėl tie veikėjai skendi skolose.

Išvertus į lietuvių situaciją, išeina taip: Na ir kas, kad tu gauni daugiau, negu tavo sekretorė. Ji uždirba mažai. Išleidžia dar mažiau. Turi sočiai santaupų. O tu išleidi daugiau, negu uždirbi, nes tau honoras neleidžia (literatūrine kalba tas honoras vadinamas, bendruomene, draugais, bendradarbiais ir kita). Dar sekretorė užsiaugina sau maisto, todėl gyvena be konservantų ir kitokių chemikalų. Sekretorė gyvens geriau, ramiau, džiaugsmingiau ir ilgiau, negu tu, apsieidama be bankininkų bendruomenės, nes ji žino, kas yra svarbu.

Genetiškai modifikuotų augalų naudojimas išnaikina įdomiausius ir gražiausius drugelius

Genetiškai modifikuoti augalai dažniausiai yra atsparūs herbicidams. Tai paskatina žemdirbius laistyti herbicidus dideliais kiekiais. Tie herbicidai išnaikina naudingus laukinius augalus, kaip ši karpažolė, kuria maitinasi drugeliai.

Drugeliai be pakankamo maisto katastrofiškai greitai nyksta.  Nyksta ir garsieji Amerikos drugeliai Monarchai [1], kurie kasmet iš Kanados ir JAV skrenda pora tūkstančių kilometrų į Meksiką žiemoti:

Kas galėjo tikėtis, kai pradėjo auginti genetiškai modifikuotus augalus, kad tuo pasirinkimu išnaikinsime tokį grožį?

1. North America’s fauna and flora: Butterfly effect

Americas view - Feb 19th, 19:07

Kodėl švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus meluoja moksleiviams?

_Sunku sutikti ir su viceministro (Rimanto Vaitkaus) teiginiais apie tai, jog vidutinio lygio vienos ar kitos Vakarų Europos šalies universitetai neretai nusileidžia mūsiškiams. Tai netiesa. Mūsų geriausi universitetai tik prilygsta Vakarų Europos vidutiniokams, o ne juos lenkia. Taigi tokius pareiškimus reiktų vertinti kaip grynai spekuliatyvius, skirtus įtikinti būsimus studentus pasilikti Lietuvoje. Tikslas – gal ir kilnus, bet metodai abejotini. Juk pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje be dažnai linksniuojamų kembridžų ir oksfordų, yra dar bent 40 universitetų, kurie patenka tarp 400 stipriausių pasaulyje [1]._

Kodėl  švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus meluoja moksleiviams? Nes mūsų valdžia tarnauja šalį apraizgiusiems užsienio bankams ir kitoms užsienio monopolijoms [2], kurioms reikia pigios ir supratimo apie padėtį pasaulyje neturinčios darbo jėgos. Kiek ilgai leisime išdavikams valdžioje komunistų metodais durninti Lietuvą? Neilgai, nes jau yra nemažai atkutusių Lietuvos gyventojų, kurie nori ir sugeba apginti savo interesus. Užtenka tik prisiminti sėkmingą žemaičių kovą su Chevrono skalūnų dujų pramone. Monopolijos ir oligopolijos yra blogis, kenkiantis inovacijoms ir kokybei [3]. Šaunuoliai žemaičiai, jūs ir vėl rodote kelią mums visiems.


1. A. Lašas. Nereikia meluoti moksleiviams apie mūsų universitetų kokybę  

2. A. Sakalas. Kuo LSDP ir TS-LKD panašios ir kuo jos skiriasi 

• 3. Krugman: Barons of Broadband

Gamtinės dujos ir mes

Visiškai užhermetizuoti gamtines dujas nelengva, todėl toks pilnas užhermetizavimas brangiai kainuoja. Kompanijos nori tik išlaikyti didesnę dalį dujų, nes tai yra pakankamai pigu ir didžiąja dalimi išsaugomas produktas, kurį kompanijos parduoda. O nedideli kiekiai ištrūkstančių dujų kompanijoms nėra svarbu. Tuo tarpu gamtinės dujos yra trisdešimt kartų kenksmingesnės aplinkai, negu anglies dvideginis, gautas sudeginus dyzelinį kurą tokiam pat kiekiui energijos generuoti, kokį duotų ištrūkusios dujos. Mokslininkai ką tik nustatė, kad pakeisti dyzelinį kurą gamtinėmis dujomis nebeapsimoka, nes ištrūkstančios gamtinės dujos yra tiek  kenksmingos aplinkai [1].  Kompanijų lobistų dėka JAV valdžia tų ištrūkstančių gamtinių dujų nebekontroliuoja.

Mes Lietuvoje lobistų dar nedaug turime, todėl čia negalima pradėti uolienų skaldymą dujoms išgauti, neįvedus geros valstybinės ištrūkstančių į orą dujų kontrolės.

1. Study Finds Leaks Negate Benefits of Natural Gas

Viduržemio jūros regiono dieta

Daug informacijos apie mūsų maistą neturi pagrindo, nes klinikinius bandymus su maistu sunku finansuoti. O klinikiniai bandymai tampa medicininių ir socialinių mokslų aukso fondu.

Gera naujiena, kad ką tik baigtas klinikinis bandymas su Viduržemio jūros regiono dieta (Dr. M. A. Martínez-González, Predimed (the prevention/Mediterranean diet)). Tai buvo 7 447 pacientų, šešių metų, randomizuotas kontroliuojamas bandymas. Viduržemio jūros regiono dieta trisdešimt procentų sumažino sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, keturiasdešimt procentų sumažino sergamumą diabetu. Pacientai numetė svorį be kalorijų apribojimo.

• 1. A Big Step Closer to Nutritional Science

Kaip pagerinti darbo kokybę šalyje?

Įstatymu reikalaujant, kad stambios bendrovės akcijomis po lygiai išdalintų pusę pelno jų darbuotojams, žymiai padidintų dirbančiųjų suinteresuotumą darbo rezultatais. Tai būtų gerai ir pačioms bendrovėms, ir visai mūsų ekonomikai [1]. Godžiam kapitalistui tiek tepasakysim: Tai, manai, pusės pelno tau mažoka? Juk rizikuoji. Politiniai vėjai pasikeis ir devyniasdešimt procentų tavo pelno nueis į biudžetą mokesčiais. Bus daug blogiau, negu atiduoti kompanijos dirbantiesiems.

• 1. Edsall: Whatever Happened to ‘Every Man a King’?