2016 m. sausio 26 d., antradienis
Izraelio gynybos ministras teigia, kad Islamo valstybė seniai pardavinėja naftą Turkijai
Tai perduoda Reuters (nurodyta čia). Tai gali trukdyti Izraelio gamtinių dujų eksportui į Turkiją.
Po karo su Donbaso rusais ukrainiečių veteranai neturi ką daryti
Daugelis valgo nemokamas, ukrainietiškais lašiniais užverstas, su riebalų ežerėliais, picas. Tokių veteranų demobilizuota penkiasdešimt tūkstančių. Jiems jau karas baigėsi. Lietuvos valdžiai, ir ypač nevykėliui svetimos žemės grobėjui (atsimenate pastumtą tvorą?) Artūrui Paulauskui, karas tik prasidėjo. Visa Lietuvos valdžia labai domisi, ar šauktinių įvedimas nepadidina pernelyg daug jaunimo ir šeimų emigraciją, bet, ta Lietuvos valdžia, nepaisydama nieko, rėkia daugiau šauktinių. Rėkauti yra lengviau, negu dirbti, stabdant Lietuvos eksporto į Vakarus smukimą dėl prarandamo sugebėjimo konkuruoti rinkoje.
Nepaverskite didelę Lietuvos jaunimo dalį veltėdžiais nemokamos picos su lašiniais valgytojais. Čia ne Ukraina.
Nepaverskite didelę Lietuvos jaunimo dalį veltėdžiais nemokamos picos su lašiniais valgytojais. Čia ne Ukraina.
2016 m. sausio 25 d., pirmadienis
Sukurti elitinį Lietuvos universitetą?
Tai turėtų būti tas universitetas, kuris jau dabar turi pakankamai pinigų ir lobistinės galios, kad užtikrinti politikų ir visuomenės paramą perėjimui į elitą Lietuvoje, ir galėtų nesunkiai apginti elitinį statusą jau dabar. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas, jei jis jau dabar turi daugiausiai lobistinės galios, bet aš negaliu to garantuoti, kaip negali ir paties Vilniaus universiteto profesoriai (nurodyta čia). Bet pasinaudokime Vilniaus universitetu, kaip pavyzdžiu.
Vilniaus universitetas turėtų pasirašyti susitarimą su valstybe, kad nuo šiol sekantiems mokslo metams priima tik mažą studentų skaičių, proporcingą gyventojų skaičiui Lietuvoje kasmet (nieko pritrenkiančio, galima tik tris kartus mažiau, negu dabar (nurodyta žemiau)). Valstybė turėtų garantuoti, kad kiekvienam iš šio mažo skaičiaus priimtų studentų skiria studijoms tiek, kiek kasmet skiria vidutinis viešasis JAV universitetas (dešimt tūkstančių dolerių (9241 eurų) per metus vienam studentui - valstijos gyventojui - 2014/2015 mokslo metais ir kiekvienais metais vis truputėlį daugiau). Vilniaus universitetas už tuos pinigus turėtų pasamdyti vidutinius pasaulio dėstytojus ir tokiu būdu tapti elitiniu Lietuvoje [1]. Su laiku baigusieji Vilniaus universitetą elito atstovai galėtų paremti Vilniaus universitetą dovanomis. (Įmanoma, nors nelabai tikiu tokiu tautiečių dosnumu.) Kiti Lietuvos universitetai gali likti tokie, kokie yra dabar, arba keistis po truputį.
Jaunimas ten, kur baigia mokslus, ten dažniausiai ir įleidžia šaknis. Tokie gerai paruošti ir turintys ryšių šalies elite specialistai konkuruotų sėkmingai pasaulio rinkoje [2], todėl gerai uždirbtų Lietuvos versle bei pakeltų mūsų visų kariuomenę, teismus, kitas valstybės įstaigas, mediciną, mokyklas, pensijas bei pašalpas į padoresnį lygį, sumokėdami žymiai daugiau mokesčių, negu surenkame dabar. Pakelkite rankas, kas nenorite gyventi žymiai geriau...
1. 2015 metais Lietuvoje padaugėjo besiskolinančiųjų studijų kainai sumokėti. Lietuvos studentai šiam tikslui pasiskolino 7,2 mln. eurų (pasirašytos 4442 sutartys tik rudens semestrui). Apytiksliai gaunasi 3322 eurų metams kiekvienam Lietuvos studentui. Mažoka, lyginant su dabar duodamais šiam tikslui JAV 9241 eurų analogiškoje situacijoje (nurodyta aukščiau).
2. 2015 metais Lietuvos ekonomika augo perpus lėčiau nei pastaruosius kelerius metus. Laikas pradėti kasytis.
Vilniaus universitetas turėtų pasirašyti susitarimą su valstybe, kad nuo šiol sekantiems mokslo metams priima tik mažą studentų skaičių, proporcingą gyventojų skaičiui Lietuvoje kasmet (nieko pritrenkiančio, galima tik tris kartus mažiau, negu dabar (nurodyta žemiau)). Valstybė turėtų garantuoti, kad kiekvienam iš šio mažo skaičiaus priimtų studentų skiria studijoms tiek, kiek kasmet skiria vidutinis viešasis JAV universitetas (dešimt tūkstančių dolerių (9241 eurų) per metus vienam studentui - valstijos gyventojui - 2014/2015 mokslo metais ir kiekvienais metais vis truputėlį daugiau). Vilniaus universitetas už tuos pinigus turėtų pasamdyti vidutinius pasaulio dėstytojus ir tokiu būdu tapti elitiniu Lietuvoje [1]. Su laiku baigusieji Vilniaus universitetą elito atstovai galėtų paremti Vilniaus universitetą dovanomis. (Įmanoma, nors nelabai tikiu tokiu tautiečių dosnumu.) Kiti Lietuvos universitetai gali likti tokie, kokie yra dabar, arba keistis po truputį.
Jaunimas ten, kur baigia mokslus, ten dažniausiai ir įleidžia šaknis. Tokie gerai paruošti ir turintys ryšių šalies elite specialistai konkuruotų sėkmingai pasaulio rinkoje [2], todėl gerai uždirbtų Lietuvos versle bei pakeltų mūsų visų kariuomenę, teismus, kitas valstybės įstaigas, mediciną, mokyklas, pensijas bei pašalpas į padoresnį lygį, sumokėdami žymiai daugiau mokesčių, negu surenkame dabar. Pakelkite rankas, kas nenorite gyventi žymiai geriau...
1. 2015 metais Lietuvoje padaugėjo besiskolinančiųjų studijų kainai sumokėti. Lietuvos studentai šiam tikslui pasiskolino 7,2 mln. eurų (pasirašytos 4442 sutartys tik rudens semestrui). Apytiksliai gaunasi 3322 eurų metams kiekvienam Lietuvos studentui. Mažoka, lyginant su dabar duodamais šiam tikslui JAV 9241 eurų analogiškoje situacijoje (nurodyta aukščiau).
2. 2015 metais Lietuvos ekonomika augo perpus lėčiau nei pastaruosius kelerius metus. Laikas pradėti kasytis.
Lūžiai mūsų gyvenime
Tie iš mūsų, kurie dalyvavo atgaunant Lietuvos nepriklausomybę, dalyvavo taip pat, ar bent jau užaugo perėjime nuo senovinės arklių, malkų/durpių, karvių Lietuvos (1 pav.), prie angliškosios automobilių, dujų/naftos/anglies bei sintetinių trąšų ir elektros Lietuvos.
Perėjome su entuziazmu. Pažiūrėkime, kiek Lietuvoje dabar automobilių, ypač kenksmingiausių mūsų sveikatai dyzelinių auomobilių. Kiemuose per tuos automobilius neretai nėra vietos obuoliui nukristi. Beveik visai nematyti arklių. Kartu su senu gyvenimo būdu į praeitį varome senovišką lietuvišką tvarką: pagarbą vyresniesiems ir išminčiai, taupumą, susikaupimą rimtam darbui. Išmintis pakeičiama maloniu nemokamu šlamštu iš interneto. Esame minkšti ir išlepinti. Pirmiausia ieškome lengvų kelių gyvenime. Juk mes esame tokie angliškojo gyvenimo būdo entuziastai kaip tik todėl, kad šis gyvenimo būdas sunaikina sunkaus fizinio darbo būtinybę.
Dabar šis angliškasis gyvenimo būdas, besiremiantis dujų/naftos/anglies naudojimu, pasirodo, naikina ir žmonių visuomenės išlikimo šansus Žemėje [1]. Jei mes greitai nepasikeičiame, mus išstumia milijardai žmonių, kurių gyvenvietes sunaikina taršalai, kuriuos išskiria mūsų automobiliai ir kitas mūsų pamėgtas šlamštas. Bet mes nesame pasiruošę naujam lūžiui. Neatstatę senovišką lietuvišką tvarką mūsų gyvenime, mes šio lūžio neišlaikome. Reikia daug dirbti kartu, kad įsisavintume ateinantį gyvenimo būdą, o daug dirbti, ir dar kartu - čia jau mums yra pernelyg daug sunkaus darbo, nuo kurio mes tikimės jau pabėgę. Sėkmingai ir su entuziazmu praeitas pirmasis lūžis sunaikina mūsų pasirengimą išgyventi antrąjį lūžį.
1 pav. Nežinomo fotografo perduodamas gyvenimas Europoje 1900-taisiais.
1. Kaip greitai tas vyksta - NASA filmukas čia (vokiečių kalba, bet suprantamas be žodžių):
Perėjome su entuziazmu. Pažiūrėkime, kiek Lietuvoje dabar automobilių, ypač kenksmingiausių mūsų sveikatai dyzelinių auomobilių. Kiemuose per tuos automobilius neretai nėra vietos obuoliui nukristi. Beveik visai nematyti arklių. Kartu su senu gyvenimo būdu į praeitį varome senovišką lietuvišką tvarką: pagarbą vyresniesiems ir išminčiai, taupumą, susikaupimą rimtam darbui. Išmintis pakeičiama maloniu nemokamu šlamštu iš interneto. Esame minkšti ir išlepinti. Pirmiausia ieškome lengvų kelių gyvenime. Juk mes esame tokie angliškojo gyvenimo būdo entuziastai kaip tik todėl, kad šis gyvenimo būdas sunaikina sunkaus fizinio darbo būtinybę.
Dabar šis angliškasis gyvenimo būdas, besiremiantis dujų/naftos/anglies naudojimu, pasirodo, naikina ir žmonių visuomenės išlikimo šansus Žemėje [1]. Jei mes greitai nepasikeičiame, mus išstumia milijardai žmonių, kurių gyvenvietes sunaikina taršalai, kuriuos išskiria mūsų automobiliai ir kitas mūsų pamėgtas šlamštas. Bet mes nesame pasiruošę naujam lūžiui. Neatstatę senovišką lietuvišką tvarką mūsų gyvenime, mes šio lūžio neišlaikome. Reikia daug dirbti kartu, kad įsisavintume ateinantį gyvenimo būdą, o daug dirbti, ir dar kartu - čia jau mums yra pernelyg daug sunkaus darbo, nuo kurio mes tikimės jau pabėgę. Sėkmingai ir su entuziazmu praeitas pirmasis lūžis sunaikina mūsų pasirengimą išgyventi antrąjį lūžį.
1 pav. Nežinomo fotografo perduodamas gyvenimas Europoje 1900-taisiais.
1. Kaip greitai tas vyksta - NASA filmukas čia (vokiečių kalba, bet suprantamas be žodžių):
2016 m. sausio 24 d., sekmadienis
Kalnų slidės
Ką tik grįžau iš poilsio su kalnų slidėmis. Brangiausios man sekundės yra tylus gėrėjimasis žiemos mišku prieš pat leidžiantis žemyn. Ta kerinti baltai žalia ramuma, jos kontrastas su laukiančiu lėkimu žemyn nuteikia maldai ir suvokimui, koks trapus yra gyvenimo grožis.
2016 m. sausio 23 d., šeštadienis
Istorija apie D.Grybauskaitės dujinę logiką ir skalūnus
Arba tas naujas dujotiekis „Nord Stream 2“ nebus naudojamas dujoms, todėl nepakenks tranzitui per Ukrainą, arba, jei pakenks tam tranzitui, tai reiškia, bus panaudojamas. Abu šie variantai kartu yra neįmanomi, nors D.Grybauskaitė teigia priešingai. O kaip su JAV skalūnų dujomis mums? Nebus tų dujų. Istorija apie skalūnus tapo tragedija.
Pirmiausia skalūnininkai buvo didvyriai, ne tik Amerikoje, bet ir čia, Lietuvoje. Juk skalūnininkai drąsiai pirko ir varinėjo sunkią, drebinančią žemę, techniką, pilstė ežerus užnuodyto vandens ir palikdavo dalį tų ežerų žemėje. Skalūnininkų išradingumo dėka turėjo būti nustumti nuo žemės paviršiaus tradiciniai naftos ir dujų gamintojai.
Dabar pasirodo, kad skalūnininkų metodas, kuriam reikalingas nuolatinis žemės gręžimas, yra per brangus, kainoms nukritus, kad konkuruoti su tais tradiciniais naftos ir dujų gamintojais, ir pernelyg teršiantis gamtą [1]. Daugelis skalūnininkų bankrutuoja. Pasirodo, skalūnininkai nėra tokie protingi, kokiais nusidavė. Pats jų išradingumas ir agresyvumas, užverčiant rinką nafta ir dujomis, atveda prie jų verslo galo.
1. "From 2009 to 2014, enough natural gas was lost through venting, flaring and leaks to power more than five million homes for a year, according to figures provided by the Interior Department. That led to a loss of up to $23 million annually in royalty revenue to the federal government, according to a 2010 report by the Government Accountability Office."
Pirmiausia skalūnininkai buvo didvyriai, ne tik Amerikoje, bet ir čia, Lietuvoje. Juk skalūnininkai drąsiai pirko ir varinėjo sunkią, drebinančią žemę, techniką, pilstė ežerus užnuodyto vandens ir palikdavo dalį tų ežerų žemėje. Skalūnininkų išradingumo dėka turėjo būti nustumti nuo žemės paviršiaus tradiciniai naftos ir dujų gamintojai.
Dabar pasirodo, kad skalūnininkų metodas, kuriam reikalingas nuolatinis žemės gręžimas, yra per brangus, kainoms nukritus, kad konkuruoti su tais tradiciniais naftos ir dujų gamintojais, ir pernelyg teršiantis gamtą [1]. Daugelis skalūnininkų bankrutuoja. Pasirodo, skalūnininkai nėra tokie protingi, kokiais nusidavė. Pats jų išradingumas ir agresyvumas, užverčiant rinką nafta ir dujomis, atveda prie jų verslo galo.
1. "From 2009 to 2014, enough natural gas was lost through venting, flaring and leaks to power more than five million homes for a year, according to figures provided by the Interior Department. That led to a loss of up to $23 million annually in royalty revenue to the federal government, according to a 2010 report by the Government Accountability Office."
2016 m. sausio 22 d., penktadienis
Lietuva dujas iš „Statoil“ pirks mažiausiai 9 metus
Mes tas dujas pirksime devynis metus, devynis mėnesius, devynias dienas ir devynias valandas. Tik tokiu magišku metodu galime sužavėti pagyvenusias ir labai pamėgusias antirusiškas pasakas bei deginančias malkas ir anglis Lietuvos kaimo rinkėjas, vardan kurių balsų visas šis spektaklis su dvigubai brangesnėmis dujomis (kurios dar ir naikina tvarką pasaulyje) buvo suorganizuotas. Juk tos vargšės moteriškės vienintėlės Lietuvoje dar balsuoja. Jaunimas nebalsuoja (nurodyta čia). Dauguma vyrų yra alkoholikai. Girdėjote, Prezidentę mums išrinko 28 proc. likusių Lietuvoje gyventojų? Čia jos, tos moteriškės, čia Lietuvos politikos pagrindinė jėga. You go*, Jadvyga...
Štai kodėl mes gyvename pasakų pasaulyje, štai kodėl Lietuvos valdžia nepaiso realybės.
* (angl.) pirmyn, asmens paskatinimas Amerikoje.
Štai kodėl mes gyvename pasakų pasaulyje, štai kodėl Lietuvos valdžia nepaiso realybės.
* (angl.) pirmyn, asmens paskatinimas Amerikoje.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)