Kas skiriasi mūsų gyvenimas dabartinėje technologinėje revoliucijoje nuo ankstesnių laikų?

" Naujajame tyrime Davidas Autor iš Masačusetso technologijos instituto ir Anna Salomons iš Utrechto universiteto nustatė, kad per pastaruosius 40 metų darbo vietų skaičius sumažėjo visose pramonės šakose, kurios įdiegė technologijas produktyvumui didinti.

Vienintelė priežastis, dėl kurios užimtumas nesmuko visoje ekonomikoje, yra ta, kad kitos verslo šakos, kurių produktyvumo augimas ir atlyginimai  buvo daug mažesni (medicininis aptarnavimas, valytojai ir t.t.), priėmė daugiau darbuotojų. „Iššūkis yra ne darbo vietų skaičius“, - rašė Autor ir Salomons. „Iššūkis yra žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų darbo vietų kokybė, ypač žemos algos.“

 Tačiau automatizavimo išlaidos darbuotojams ir visuomenei gali būti didelės. „Gali būti, kad“, - sakė garsus ekonomistas Summersas, „kai kurios darbo kategorijos negalės duoti pragyvenimui reikalingų pajamų.“ Ir tai gali dar labiau sustiprinti socialines nelaimes, nuo darbuotojų, kurie išmetami iš darbo ir įsijungia į narkotikų vartojimą, iki įkalinimo ir šeimų suirimo."

Lietuvoje apie tai kalba tik straipsnių rašytojai. Politikai tyli.

Pelningi būdai sumažinti emigraciją iš Lietuvos

"Pabrėždami iš kaimynų rusų pusės tykančius pavojus, skatiname emigraciją iš Lietuvos. Retas žmogus nutars emigruoti vien dėl baimės, kad Rusija destabilizuos Lietuvą, bet šitokie nuogąstavimai gali prisidėti prie tokio sprendimo. Nuolatinis kalbėjimas apie Rusijos grėsmes prisideda prie apgulties mentaliteto įsitvirtinimo, skatina nepasitikėjimą tautinėms mažumoms, net neigiamai paveikia demokratijos kokybę. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) siūlymas išplėsti draudžiamos informacijos sąvoką ir apimtį buvo taip neatsargiai suredaguotas, kad sukėlė rimtą pavojų, jog būtų galima juo piktnaudžiauti, apribojant žodžio ir spaudos laisvę."

Antra didelė problema yra tai, kad įvesta dėl neapykantos rusams, universali karo prievolė Lietuvos berniukams mažina tų berniukų galimybes gauti geresnes darbo vietas Lietuvoje, konkuruojant su mergaitėmis, kurios yra laisvos nuo tos karo prievolės, ir todėl skatina emigruoti iš Lietuvos šeimas, turinčias sūnų. Ta pati Airija yra neutrali valstybė, neturinti tokių problemų ir karo prievolės, kokias turi Lietuva.

Tikrai norite mažesnės emigracijos iš Lietuvos? Atsisakykite karo prievolės. Tada mažiau reikės auksinių šaukštų armijai, gausite pelno iš tokio korupcijos sumažinimo. Dar nustokite baidyti Lietuvos gyventojus ir sumažinkite antirusiškos propagandos kiekį. Kartu sutaupysite pinigų, nes kažkas juk gauna gerus atlyginimu už tuos straipsnius Delfyje ir kitur su karinga antrašte: "Demaskuok". Verta paklausyti ir šio mūsų tautiečio patarimo: 

"Daryk naudą savo žmonėms,savo valstybei. Vystyk prekybą su Rusija mėsos, pieno ir kitais produktais, teik transporto paslaugas, naftos ir trąšų pervežimus per Klaipėdos uostą."

Kodėl Italija sumažino pensijiniį amžių?

Italijos vyrai gali išeiti į pensiją  62 metų, jei turi 38 metų stažą. Giuseppe Conte vyriausybė aiškina pensijų sistemos pokyčius tuo, kad ankstyvas išėjimas į pensiją paskatins aktyvesnį šalies ekonomikos augimą, nes stimuliuos darbo rinką. Konkrečiai, Italijos valdžios institucijų teigimu, naujoji pensijų sistema įgalins jaunus žmones patekti į darbo rinką ir taip sumažins jaunimo nedarbą. Pensinio aprūpinimo išmokos dabar paveiks apie 400 000 senesnių italų, kurie, kaip sakė žymiausias šių dienų Italijos politikas Salvini, „Mes palikdavome darbą, išeidami tiesiai į kapą“.

Jaunų žmonių ankstesnis įtraukimas į atsakingesnius darbus turėtų padidinti Italijos ekonomikos dinamiškumą. Pensijinį amžių sumažino ir geriau besitvarkanti, negu mes, kaimynė Lenkija. Lietuvos neoliberalai neseniai priešingai, padidino pensijinį amžių, kad Lietuvos ūsuoti bebrai išeitų į kapą kartu su visa Lietuva. 

Kinija ir Lietuva

Kinija suvalgys mus su visais cepelinais, statydama išorinį giliavandenį Klaipėdos uostą ir kinais užpildydama Lietuvą. "Ačiū" Grybauskaitei.

Jei Lietuva turėtų laiko pagalvoti, tai lauktų kandidatų į prezidentus atsakymo į tokius klausimus:

 "ką turime daryti industrinės, informacinės, skaitmeninės revoliucijos ir robotizacijos akivaizdoje; kaip į šią didžiausią pasaulinio masto permainą orientuoti švietimą, mokslą, mokslą susieti su verslu,

kuria linkme pasukti ekonomiką, baigiantis pigaus darbo konkurenciniam pranašumui Lietuvoje,

kokią įtaką tai turės, sprendžiant socialines problemas, kaip tai paveiks ne tik mūsų tarpusavio bendravimą, bet ir tarp atskirų kultūrų,

kaip susitaikyti su visais kaimynais ir daugiau nesivelti su jais į beviltiškas kovas (negaudyti baltarusių elektros laukuose),

kaip išvengti Lietuvos valstybės sunaikinimo oligarchų ir užsienio bankų rankomis, nes tie bankai ir mūsų oligarchai daro viską gerai tik sau, todėl blogai mums ir tuo didina emigraciją,

kur mūsų vieta tarp Jungtinės Karalystės, bandančios palikti Europos Sąjungą, ir Prancūzijos, bandančios padaryti Europos Sąjungą panašesne į vieningą valstybę?

Tai ir yra didieji dabarties klausimai, į kuriuos neatsakę galime vilktis istorijos paskuigalyje arba išvis iš jos iškristi. Kuris iš dabartinių pretendentų vadovauti mūsų valstybei penkerius ar dešimt metų yra pasiruošęs pateikti gyvenamojo laiko, technologijų revoliucijų dvasią atitinkančią viziją?"

 Aiškiai netinka bankų klapčiukai Nausėda ir Šimonytė. Likusiųjų klauskime, ir mums bus atsakyta, tikėsimės, kad nuoširdžiai.

Moksliškai patvirtinta religijos nauda mūsų gyvenime

"Apsvarstykime problemas, sprendžiant kurias siekiama, kad žmonės elgtųsi dorai. Kiekviena religija turi savo įrankius tai daryti. Pavyzdžiui, meditacija yra budistų technika, sukurta, siekiant sumažinti kančias ir sustiprinti etišką elgesį. Moksliniai tyrimai iš daugelio laboratorijų patvirtina, kad meditacija daro būtent tai net ir tada, kai meditacija yra mokoma ir vykdoma visiškai pasaulietiniame kontekste, todėl mokslinių tyrimų dalyviai patiria didesnę užuojautą kančių akivaizdoje ir atsisako keršto, kai yra įžeidžiami.

Kitas religinis įrankis yra ritualas, kuriam dažnai būdingas griežtas pasikartojančių veiksmų sekimas arba ryšys su kitais žmonėmis sinchroniniame judėjime ar dainoje. Čia taip pat atsiranda nauja mokslinių tyrimų grupė, kad ritualiniai veiksmai, netgi atimant religinį kontekstą, daro įtaką protui, pradedant didesne savikontrole ir didesniu bendrumo su kitais jausmu ir didesne empatija.

Ką tokie rezultatai rodo, yra tai, kad religijos siūlo techniką - arba „dvasines technologijas“, kaip sako Krista Tippett, radijo šou „On Being“ vedančioji, kurios padeda žmonėms išgyventi sunkumus, keisti savo požiūrį ar paskatinti juos veikti. Atrodo, kad šie metodai dirba, keisdami mūsų elgesį per pasąmonę."

Kaip galima sukurti ir užpildyti geras darbo vietas Lietuvoje?

Lietuvoje vyksta lenktynės, kas gali sumokėti mažiau darbo užmokesčio. Tas parduos daugiau ir taps turtingesnis. Visa kita nėra to gudruolio problema. Tai reiškinys, vadinamas lenktynėmis į dugną. Dabar mes sėdime dugne, išvarę į emigraciją jauniausią, labiausiai išsilavinusią ir aktyviausią pusę iš galinčių dirbti gyventojų. Likusieji gyventojai nebegali dirbti už minimumą (kainos yra jau per didelės), todėl ir jie greitai emigruoja. Ką daryti?

Švietimo gerinimas? Neįmanoma išmokti, jei nėra tiems apšviestiems gerų darbo vietų. Koks žioplys  stropiai mokysis dirbtinio intelekto, jei Lietuvoje nėra gerų darbo vietų, kur reikia to dirbtinio intelekto žinių?

"Todėl nors daugelis mokyklų buvo pastatytos mažas pajamas gaunančiose šalyse, rezultatai geriausiu atveju buvo nevienodi. Raštingumo ir sugebėjimų skaičiuoti analizė rodo, kad mažas pajamas gaunančių šalių mokiniai išmoksta vidutiniškai blogiau, nei 95 proc. mokinių turtingose šalyse. Ir kai mokyklos nepasiekia rezultatų (kaip Lietuvoje), atsiranda masinis nedarbas ir plačiai paplitęs nepasitikėjimas švietimo verte (kaip Lietuvoje). Ką daryti, jei galvojame apie švietimo infrastruktūrą ir infrastruktūrą apskritai?

Indijos IT įmonė Tata Consultancy Services (TCS) atrado unikalų požiūrį. Užuot laukusi vyriausybės (kaip Lietuvoje), kad ji pagerintų švietimą, ji ėmė klausimo sprendimą į savo rankas, nes švietimas yra labai svarbus šiai bendrovei, siekiant ilgalaikės sėkmės. TCS turi beveik 400 000 darbuotojų - tai vienas didžiausių Indijos privačių darbdavių. Siekiant patenkinti bendrovės klientų poreikius, „verslo mokymas“ įtrauktas į bendrovės verslo modelį. Bendrovė išmokė 200 000 darbuotojų tūkstančiui skirtingų kompetencijų ir neatrodo, kad bendrovė sulėtėtų, toliau mokydama. Jos tikslas - mokyti naujus ar esamus darbuotojus, atsižvelgiant į rinkos paklausą ir projekto specifikacijas. Dėl to švietimo rezultatai yra iškart pritaikomi darbe. Todėl darbuotojai supranta, kam jie mokosi, ir TKS supranta, kodėl ji investuoja į tokį apmokymą."