Kada turtingiausieji moka daugiau mokesčių

"Aukštesni mokesčiai korporacijoms ir turtingiesiems JAV yra kilę XX a. pradžioje, kai politikai, atstovaujantys JAV Vidurio Vakarų ir Pietų ūkininkus, susiorganizavo prieš turtinguosius JAV Šiaurės Rytų pramonininkus."

Trumpo reformos JAV taip pat suburia politikus, atstovaujančius JAV provinciją prieš
Šiaurės Rytų ir Kalifornijos miestų didyjį verslą. Turtingieji JAV ir vėl gali būti priversti mokėti didesnius mokesčius, jei ši vieninga jiems opozija išsilaikys.

Tas pats gali atstikti, ir Lietuvos provincijos politikams susivienijus prieš Mockų, Numavičių bei bankus.

Ukraina atsisako nuo prievartinio šaukimo į armiją

Ukraina pereina prie šiuolaikinės profesionalios kariuomenės. Mums seniai laikas padaryti tą patį. Prievarta surinkti ir prastai apmokyti jaunuoliai tik nusiurbia pinigus, kurie turėtų būti skirti kariams-profesionalams. Prievarta surinkti ir prastai apmokyti jaunuoliai yra tik sunkus balasta šiuolaikiniame dinamiškame mūšyje. Balastas, kurį tiems patiems kariams-profesionalams būtų neįmanoma apginti. Uniformuotų ir su prastais ginklais nemokšų negina net tarptautinė teisė. Tai mirtininkai, kurie užkištų kelius karo atveju, neleisdami veikti profesionalioms karinėms pajėgoms.

Ingrida Šimonytė

 "Lietuvos Finansų ministerija, kuriai tada vadovavo I. Šimonytė, per 2009–2012 metų krizę pasiskolino 7,5 mlrd. eurų bet ne iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), bet iš privačių bankų ir turės mokėti 9,375 proc. palūkanų. O tai 1,6 mlrd. eurų daugiau, nei paėmus paskolą iš TVF. 

Kodėl taip pasielgė finansų ministrė? Negaliu jos apkaltinti nekompetencija ar noru sąmoningai pakenkti valstybei. Todėl matau tik vieną paaiškinimą – ministrė pasielgė taip, kaip liepė jos viršininkai. Nors ji galėjo pasielgti ir taip, kaip pasielgtų kiekvienas doras politikas – nesutikti ir, viršininkams neatlyžtant, net atsistatydinti. Tada ji būtų tapusi visų gerbiama politikė, kuri turi stuburą ir neparduoda savo sąžinės už šiltą valdžios krėslą.

Bet yra kaip yra. I. Šimonytė prarado istorinį šansą tapti įžymybe, o Lietuva – 1,6 mlrd. eurų. Šiuo savo poelgiu I. Šimonytė pasirodė neturinti politinio stuburo, o kam tada tautai reikalingas bestuburė prezidentė?"

Taip rašyti apie I. Šimonytę buvo galima tik iki Mockaus MG Baltic ir Masiulio skandalo. Dabar žinome, kaip gaminami politikų reitingai, kaip verslas prie to prisideda. Aukšti I. Šimonytės reitingai prezidentiniuose rinkimuose yra nusiteikusių ir toliau kenkti Lietuvai stambiu mąstu bankų atlygis I. Šimonytei už tuos 1,6 milijardo eurų. Matome suokalbį ir toliau skurdinti Lietuvą. I. Šimonytei - ne.

Rusijos Sberbankas investuoja į kompaniją „Rambler“

„Rambler“ atneša šiai bendrai įmonei savo žiniasklaidos tinklą su savo naujienų srautu ir dideliu internetiniu kino paslaugų srautu. Šis turtas veikia dviem iš trijų pagrindinių socialinių poreikių - informacijos ir komunikacijos. „Rambler“ siūlo maždaug 56 milijonus lankytojų per mėnesį, nes tai yra veiksnys pritraukiant naujas auditorijas. Trečiasis elementas - vartojimas, kurį teikia kiti sistemos elementai. Milžiniškos galimybės dirbti su dideliais duomenimis, kuriuos turi Sberbankas leidžia jiems nukreipti srautą, sukurti unikalius pasiūlymus ir sujungti juos su kitais ištekliais, pavyzdžiui, skaitmeninėje prekyboje. Visa tai gali būti finansinė infrastruktūra, kurią teikia banko paslaugos."

Kodėl auksinis Vilniaus jaunimėlis taip myli Eligijų Masiulį ir Gabrielių Landsbergį?

Nes auksinis Vilniaus jaunimėlis veltui svajoja taip gyventi, kaip gyvena šie du vienodai nepotizme ir kyšiuose iki ausų plaukiantys asmenys:

"„Jauni vidutinio lygio vadovai negauna 5 tūkst. eurų į rankas. Dauguma jų, kaip ir dauguma jaunų kodą rašančių rinkos numylėtinių, sėdi ant gerų 2–4 tūkst. eurų per mėnesį ir už tiek gyvenimą myli. Nes 7 tūkst. eurų arba daugiau yra rezervuoti rimtesniems bei gyvenimo mačiusiems vadovams. Ne samdomam ir lengvai pakeičiamam jaunimui. Taip, yra išimčių, yra visokių startuolių, yra ir jaunimo su didesne nei 10 tūkst. eurų alga arba verslu, normaliai veikiančiu ir gerus pinigus generuojančiu. Bet vidutiniškai rinkoje taip jau yra, kad ta aukštesnioji-vidurinė klasė sėdi su maždaug 3 tūkst. eurų“, – teigė ekonomistas T. Marčiulaitis. Ekonomistas svarstė, kad dauguma tų, kurie susitapatino su I. Koncevičiutės įraše apibūdintu gyvenimo būdu iš tiesų tik svajoja kada nors taip  gyventi. Ateis eilinė krizė, sumažės etatų, o likusiems etatams mažės atlyginimai. Tada pajusite, kad nesate tokie jau nepažeidžiami."

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis reikalauja įsileisti į Lietuvą daugiau svetimos kultūros žmonių

Štai ką ponas Dargis rašo šiuo klausimu:

 "Kitos išeities neturime, tik didinti bendrus imigracijos srautus, kompensuojant nuolatinį bendrą gyventojų skaičiaus sumažėjimą dėl didesnio mirusiųjų ir mažesnio gimusiųjų skaičiaus. Yra būtina užtikrinti teigiamą migracijos saldo (+11 tūkst. ar daugiau), kad nuo 2025 m. pradėtų augti bendras gyventojų skaičius."

Kas bus, jei taip padarysime? Lietuvoje neapsimokės investicijos į robotus ir aukštas technologijas, nes niekas negali konkuruoti su pigiais vergais. Liksime žemų atlyginimų šalimi. Mes, lietuviai, toliau emigruosime į Vakarus. Mus išstumiantys svetimos kultūros žmonės gyvens tokiose pat mums baisiose  ir mums svetimos kultūros jų bendruomenėse, kaip jie dabar gyvena visur kitur pasaulyje. Net Lietuvos policininkai bijosis ten užeiti. Ar už tokią Lietuvą kovojome? Jokiu būdu negalima balsuoti už Nausėdą ar Šimonytę, kadangi šios asmenybės yra tokių, kaip ponas Dargis, nupirktos. Nausėda išvis yra tiesioginis bankų statytinis. Šimonytės ministravimo metu brangus pasiskolinimas iš bankų yra gerai visiems žinomas skandalas.

Už korupciją politikams tenka atsakyti - ir Ukrainoje, ir - neužilgo Lietuvoje

"Jokie šalies pasiekimai rinkimuose neįtikins žmonių, kai jiems atrodo, kad politikos vaisiai paskirstomi neteisingai. Apskritai, jei politikai yra (ar atrodo) atitolę nuo žmonių, tarnaujantys tik savo ar oligarchinių grupuočių interesams, rinkėjams orientacija į Vakarus atrodys kaip tuščia retorika. Kadangi Vakarai siejami su geru valdymu, skaidria politine sistema, kuri atliepia piliečių interesus. Vienas liūdnesnių skaičių iš 2016 m. porinkiminės studijos – apie 73 procentus Lietuvos gyventojų mano, jog daugumai politikų žmonės nerūpi. Nereikia stebėtis Zelenskio pergale Ukrainoje, kai pas mus tokie vertinimai."