Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. sausio 19 d., sekmadienis

Bus su anglies dioksidu susieti muitai


Panašūs muitai palies ir mūsų sūrius, nes karvės labai kenkia klimatui.
"Klimato iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduriame, kyla dėl ​​mūsų ekonominės sistemos. Didžiulė pramonės produkcijos plėtra ir perkėlimas į Kiniją, paskatinęs prekybos plėtrą per pastarąjį pusšimtį metų, išpūtė ir pasaulinį anglies dioksido biudžetą.

D.Trumpo administracija pareiškė, kad JAV pasišalins iš Paryžiaus klimato susitarimo. Šis susitarimas, nepaisant jo nepakankamumo, yra vienintelės visos žmonijos pastangos, kad būtų atsižvelgta į planetos iššūkį, su kuriuo susiduriame: planeta dega.

Jei rimtai žiūrime į anglies dioksido pašalinimą, turime laikytis visa apimančio požiūrio ne tik į šalies išmetamų teršalų kiekį, bet ir į prekybą angliavandenilių reikalaujančiomis prekėmis. Jei darbo jėgos išlaidos ir darbuotojai migrantai buvo XX amžiaus prekybos politikos klausimai, anglies dioksido muitai yra XXI prekybos politikos frontas.

Pagrindinės prekybos jėgos turi derėtis dėl pastangų dekarbonizuoti didžiuosius pasaulinės pramonės gamybos centrus.

JAV jau yra nuošalyje tokiuose susibūrimuose kaip 20-ies didžiausių valstybių grupė. JAV nėra svarbiausia pasaulyje anglies dioksido išmetėja ar prekybos partnerė Nr. 1. P. Trumpo veiksmai ir politika labiau privertė europiečius ir kinus ieškoti būdų, kaip formuoti naują prekybos aplinkos politiką - prireikus ir be JAV."

Kas čia darosi su ta Kinija? Istoriko požiūris

"Kinija, vadovaujama dabartinių jos valdovų, yra atgimstanti ir atkakli tautinė valstybė, kelianti esminį iššūkį galios padėčiai, kurią Amerika susikūrė Azijoje per šaltojo karo laikus. Rizikoje yra daugiau nei prekyba. Rizikoje yra geopolitika.

  Konkurencija dėl supervalstybių įtakos sumažina D. Trumpo 1-osios fazės prekybos susitarimą ir diskusijas apie sojos pupeles. Svarbi yra karinės ir pramonės politikos sankirta technologijų arenoje - būsimoji jėgų pusiausvyrą formuos 5G ir D.I, o ne plieno ir žemės ūkį.

Šis naujas konkursas vėl atkreipia dėmesį į šaltąjį karą.

Kiniją valdo Komunistų partija, kuri prisidengia Mao kultu. Amerikos pozicijos Korėjoje, Japonijoje, Taivane ir Pietų Kinijos jūroje yra šaltąjo karo laikmečio palikimas. Tačiau šaltajame kare su Sovietų Sąjunga niekada nebuvo tokio ekonominio, technologinio ir kultūrinio ryšio, koks Vakarus siejo su Kinija nuo devintojo dešimtmečio.

Kaip alternatyvi istorinė analogija kai kuriems kyla pagunda remtis Imperinės Vokietijos iškilimu iki 1914 m., su kuria Britanijos imperija vystė panašų konkurencijos ir bendradarbiavimo mišinį. Tačiau šis palyginimas sumenkina Kinijos atgimimo reikšmę. Tai, ką mes matome, yra kitoks pasaulio įvykis nei Bismarko pasiekimai. O ir pasaulinės sąlygos, kuriomis vyksta šios varžybos, yra kur kas sunkesnės."

Rūdijančių pramonės įmonių ir apleistų bendrovių miestelių istorija Europoje, Azijoje ir JAV

"Nepaprastą pasaulinės prekybos augimą, įvykusį nuo 1970-ųjų iki 2008-ųjų metų, daugiausia lėmė gausus didžiulių krovinių vežėjų išplitimas, plačiai naudojami laivybos konteineriai ir šimtų milijonų Azijos darbuotojų persikėlimas iš kaimo į gamyklas, aptarnaujančias pasaulio rinkas.
Tai buvo vienkartinis poslinkis, paaiškinantis, kodėl dabar pasaulinės prekybos augimas lėtėja. Tačiau tai taip pat paliko socialinės ir politinės įtampos palikimą.


Buvusių JAV pramonės rajonų, „Rūdžių juostos“, rinkėjai padėjo D.Trumpui atsirasti Baltuosiuose rūmuose. Tos valstijos kenčia nuo trauminių struktūrinių pokyčių, vykstančių per pusę amžiaus: vidaus deindustrializaciją, susidedanti iš to, kaip pasaulinė prekyba perkėlė gamybą į tokias vietas, kaip Kinija ir Meksika, iš tokių vietų kaip JAV Vidurio vakarai.

Tai ne tik Amerikos istorija. Taip pat visoje Europoje ir Azijoje yra rūdijančių pramonės įmonių ir apleistų bendrovių miestelių.

Tačiau retai kur senojo industrializmo modelio žlugimas paliko randus giliau, nei JAV. Dėl to, kad Amerikos politikams nepavyko susidoroti su šiais struktūriniais pokyčiais per pastarąjį pusšimtį metų, didžioji dalis šalies gyventojų liko suglumę ir pikti.

Tai yra atotrankos receptas, ir ponas Trumpas pasinaudojo juo."

Vakarai nepasitiki Ukrainos žvalgyba

"Tačiau Ukrainos problemos neapsiriboja ponu Kolomoisky. Galingai S.B.U. žvalgybos agentūrai tebėra reikalingi pokyčiai, kad ji nesikištų į „visas socialinio gyvenimo ir verslo sritis“, - sako Antikorupcijos veiksmų centro stebėjimo grupė. Užuot veikusi, kaip Vakarų žvalgybos tarnyba, S.B.U., kaip sako kritikai,  sugeba pasinaudoti savo plačiomis galiomis, kad imti kyšius ir daryti nepagrįstą įtaką visoje Ukrainoje.
„Šiuo metu įvairių agentūrų korumpuoti elitai bando suprasti, kaip veikti, atsižvelgiant į naują Ukrainos politinę tikrovę“, - sakė centro vykdomoji direktorė Daria Kaleniuk. „Jie ieško, ką papirkti, su kuo derėtis“."

2020 m. sausio 18 d., šeštadienis

Kodėl reikia naudotis tik grynaisiais pinigais?

Nes pinigai banke nepatikimi net taikos ir ekonomikos augimo metu. Lietuvos valstybė duoda bankams pernelyg daug valdžios tariamai kovai su nusikaltimais, o bankai ta valdžia piktnaudžiauja ir suka mūsų pinigus, kaip savo. Pavyzdys - „Revolut“. 



"Gyventojai pasakoja, jog jau kurį laiką negali naudotis „Revolut“ sąskaitomis bei ten laikytomis lėšomis, o ši įmonė ne tik kad nepaaiškina, kas vyksta, tačiau kai kurių sąskaitų neatblokuoja jau nuo rugsėjo, net ir pateikus visus reikiamus dokumentus. Bendrovės atstovų teigimu, viskas – dėl tikrinimų."

Tai kodėl švaistome pinigus, karpydami Lietuvoje elektros jungtis su Baltarusija?

"Lietuva nuo 2016 metų pradžios taip pat siekia įtikinti ES šalis prisidėti prie Astravo elektros embargo, tačiau kitos Baltijos valstybės tokių žingsnių nesiėmė. Ekspertai pripažįsta, kad Astravo AE elektra patenka į bendrą mūsų elektros rinką per Rusiją ir Latviją."
Kas atsakys už šį beprasmį Lietuvos ūkio konkurencingumo naikinimą, kuriant Potiomkino kaimus pakeliui į Baltarusiją? Juk Astravo elektra pas mus ateina, tik ateina per tarpininkus, todėl pabranginta. O mūsų valdžia stovi, sukišę galvas į smėlį, atkišę užpakalius, ir vaizduoja, kad jie kažką labai svarbaus ir naudingo daro. Gal per rinkimus parodykime, ką galime padaryti su tais įkyriais užpakaliais?

Anūkėlis ir jo paveldėta partija

"Mums labai svarbu, ką siūlo Gabrielius Landsbergis - politikas, kuriam šeimos verslas yra aukščiau šalies gerovės, rinkėjų vaikų išsimokslinimo, Lietuvos ateities. Politikas, kuris stovi mitinge prieš etatinį apmokestinimą, nors pats savo mokykloje moka etatinį. Politikas, kuris balsuoja Seime, kai turi nusišalinti. Politikas, kuris per rinkimus žada Lietuvoje padaryti atlyginimą 1200 eur, nors pats moka 650 eur. Politikas, kuris moka samdomiems mokytojams tik tiek, kad nepabėgtų, t.y. apie 50 eur daugiau nei valstybinės mokyklos, o pats darosi 20 mln pelną dėl savivaldybės paramos. O visa jo partija, kurią jis gavo paveldėjimo teise, viskam pritaria ir linksi kartu tempdama Lietuvą į dugną.... "