Ką daryti, žinant, kad koronavirusas užkrečia žmones ilgai kybančių ore ir patalpoje toli nuskrendančių smulkių lašelių, aerozolių, pagalba?

"Vengti minios uždarose vietose, ypač viešajame transporte (nevažinėti troleibusais, autobusais, traukiniais, neskristi lėktuvais, važinėti tik nuosava mašina arba dviračiu, ar eiti pėsčiomis). 

Viešieji pastatai, biurai, įmonės, mokyklos, ligoninės ir globos namai turėtų tiekti švarų orą (bent jau atidaryti visas duris ir langus), kiek įmanoma sumažinti recirkuliacinį orą ir apsvarstyti galimybę pridėti oro filtrus ir ultravioletines lemputes, naikinančias virusus.

Apibendrinant, mums patartina vengti artimo kontakto (bendrauti telefonu, o ne susitikimuose), vengti uždarų ir prastai vėdinamų erdvių bei minios."

Kaip išlaikyti studentų įsitraukimą, kai studentai mokosi per atstumą?

"Ar tai galima padaryti? Manau, kad galima, ir štai pasiūlymas, kaip tai padaryti: mokyklos galėtų pritaikyti senesnį mokymo stilių, kurį naudoja Didžiosios Britanijos universitetai, - privataus mokytojo programą - ir pritaikyti jį internetiniam pasauliui.

Klasikinėje privataus mokytojo sistemoje studentai didžiąją dalį savo mokymosi atlieka per mažas sesijas, kuriose dalyvauja profesorius (arba asistentas) ir tik keli kiti studentai. Tikimasi, kad studentai aktyviai dirbs su medžiaga, nes kritiškai bendrauja su dėstytoju ir vieni su kitais. Diskusijos ir papildomi skaitymai yra pritaikyti prie studentų sugebėjimų ir pomėgių. Kursai taip pat gali apimti didesnes paskaitas ir tradicinius egzaminus, tačiau pagrindinis dalykas yra privataus mokytojo mokymai. Anglijos Oksfordo ir Kembridžo universitetuose naudojama klasikinė privataus mokytojo mokymo programa, o kai kuriuos aspektus praktikuoja mažos JAV kolegijos, tokios kaip Williamsas ir Sarah Lawrence.

Pakeista mokymo programa galėtų paskatinti labiau pasidžiaugti mokymosi patirtimi internete. Profesoriai galėjo įrašyti paskaitas vaizdo įrašais, kad vėliau galėtų jas peržiūrėti, anotuoti jas su būtinais ir papildomais skaitymais, o tada planuoti tiesiogines video pamokas su, tarkim, keturiais ar penkiais studentais. Šis mokymosi stilius gali atrodyti sudėtingesnis, nei pasyviai sėdėti paskaitų salėje, ir taip yra. Tačiau tyrimai nuolat rodo, kad aktyvus mokymasis lemia geresnį mokymąsi.

Taigi, kur čia šuo pakastas? Aš to neslėpsiu: aktyvus mokymasis internetu reiškia žymiai daugiau profesorių ir kitų instruktorių darbo. Kolegijos kursui, kuriame yra 20 studentų, padalijant į keturias grupes po penkis studentus, mūsų mokymo laikas gali išaugti keturis kartus. Į tą sąmatą neįeina laikas, reikalingas paskaitoms pritaikyti ir įrašyti žiūrėjimui internetu."

Kaip drįso žymus Lietuvos zoologas Tadas Ivanauskas nekovoti su komunistais komunistų valdymo laikais?

Kai jį atakavo komunistai su Lysenko priešaky, reikėjo išvaryti į gatves lietuviškus boxerius ir tankus, paleisti lietuviškas raketas su lietuviškomis atominėmis bombomis. O Tadas Ivanauskas tik rašė straipsnius ir knygas, populiarino zoologiją. Kokia gėda...

PSO svarsto, ar koronavirusas gatvėse neskraido oru

JAV prezidentas D.Trumpas negali toliau kentėti tokių nesąmonių ir atima didžiausią PSO finansavimo dalį.

#MeToo revoliucijos rezultatai

"Tyrimas 2019 m. pradžioje atskleidė didesnį atgarsį nei respondentai
buvo numatę. Pavyzdžiui, 19 proc.
vyrų teigė nenorintys samdyti
patrauklių moterų, 21% teigė, kad nenori samdyti moteris darbui, kuriame yra
glaudus tarpasmeninis bendravimas su
vyrais (tarkime, su kelionėmis susijusių darbų), o 27 proc.
teigė vengę susitikimų vienas su viena
su moterimis kolegomis.
Tyrinėtojai sako, kad kai kurie elgesio būdai
yra apraiška to, kas
vadinama „Mike Pence“ taisykle - nuoroda į JAV viceprezidento atsisakymą pietauti
su moterimis kolegomis, nebent jo žmona dalyvauja pietų metu. „Aš nesu tikras, kad mus nustebino
pagal skaičius, bet mes buvome nusivylę “,
sako Rachelė Sturm, profesorė
dirbo Wright valstybiniame universitete
apie projektą. Kai vyrai sako: „Aš neketinu tave samdyti, aš neketinu siųsti
jūs keliauti, aš jus pašalinsiu
nuo išvykų į restoraną - tai žingsniai atgal “. [1]

O ko jūs tikėjotės? Kad jūsų niekas nebijos ir nesisaugos? Juk teisiate žmonės be teismo. Tiesiog paleidžiate paskalas internete ir džiaugiatės, kai konkurentai vyrai išlekia iš darbo. Tokiame be teismo procese karjeristės intrigantės niekuo nesiskiria nuo tų moterų, kurios turi pagrįstų skundų. Todėl saugotis tenka visų vienodai.


1. Harvard Business Review. Sep/Oct2019, Vol. 97 Issue 5, p19-23

Dar vienas švedų pralaimėjimas

"Nuo tada, kai koronavirusas atsirado Europoje, Švedija patraukė tarptautinį dėmesį, atlikdama netradicinį eksperimentą po atviru dangumi. Tai leido pasauliui ištirti, kas nutinka pandemijos metu, kai vyriausybė leidžia gyventi netrukdomai.

Taip atsitiko: ne tik žuvo tūkstančiai daugiau žmonių nei kaimyninėse šalyse, kurios paskelbė karantinus, bet ir Švedijos ekonomika buvo ne geresnė, už karantinuotas.

„Jie tiesiog nieko negavo“, - sakė Vašingtono Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis Jacobas F. Kirkegaardas. „Tai sau patiems padaryta žaizda, ir jie neturi jokios ekonominės naudos“."

Švedai bijo to viruso ir neina apsipirkti, nors tu ką.

Viruso aerozoliai chorų repeticijose, restoranuose ir skerdyklose

"Iki šiol naujas virusas buvo traktuojamas, kaip patogenas, kuris pirmiausia plinta per didesnius lašelius. Todėl tarptautiniu lygiu PSO visų pirma rekomenduoja laikytis rankų ir čiaudulio higienos, taip pat laikytis atstumo taisyklių, kaip ir, pavyzdžiui, sergant gripu. Ši strategija pasitvirtino daugelyje situacijų. Paprastos kaukės, higienos ir atstumo taisyklės neleidžia užsikrėsti daugeliui žmonių, jei šių taisyklių laikomasi.

Tačiau buvo ir išimčių - chorų repeticijose, restoranuose, skerdyklose. Šie akį traukiantys protrūkiai negalėjo būti gerai paaiškinti klasikinėmis lašelių infekcijomis, nes vienas žmogus čia užkrėsdavo pernelyg didelį žmonių skaičių iškart. Taigi, palyginti anksti pandemijos metu fizikai ir inžinieriai pradėjo tirti galimą mažiausių, geriausiai purškiamų, lašelių vaidmenį, skleidžiant koronavirusą.

Visos įtariamos purškiamų lašelių arba aerozolių infekcijos atsirado blogai vėdinamose patalpose
Iš pradžių tyrimais buvo siekiama įvertinti lašelių dydį ore, kuriuo kvėpuojame, ir jų diapazoną. Vėliau tyrėjai taip pat ieškojo virusų aerozoliuose, kad aptiktų galimą užkrečiamumą. Rezultatai parodė, kad kai žmonės kvėpuoja, kalba ar dainuoja, jie gamina įvairius lašelius. Ir net mažesniuose iš šių lašelių kartais galima rasti viruso dalelių. Kol kas nėra aišku, ar vien šių dalelių pakanka infekcijai sukelti. Aišku tik tai, kad paprastos kaukės jų nefiltruoja pakankamai gerai."