Dar vienas generolas?

Stropiai pluša Lietuvos elitas. Žaidžia karą, kurio jau daug metų nebuvo, ir dėl branduolinių ginklų galios niekada nebus. Ponai, o kada dirbti pradėsime? Kai visi generolais tapsite?

Kodėl vis dar neturime lietuviško Harvardo?

"Ilgametis liberalas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako baigiantis politiko karjerą ir toliau dirbsiantis švietimo srityje."

Kai du liberalai - tuometinis premjeras ir formaliai Landsbergių partijos vadovas Andrius Kubilius bei pasivadinęs tikru liberalu Steponavičius įvedė studento krepšelio sistemą Lietuvoje, būta gražių vilčių, ypač tarp Vilniaus jaunimo. Girdi, konkurencija tarp universitetų sunaikins silpniausius profesorius. Liks tik vienas universitetas. Jis bus Harvardo lygio. Lietuvos verslas, gavęs tiek puikiai paruoštos darbo jėgos, nukonkuruos visus kitus verslus pasaulyje. Visi gyvensime Lietuvoje, kaip inkstai taukuose.

Neišėjo. Aukštasis mokslas yra sudėtingas dalykas. Nei būsimi studentai, nei jų giminės iki galo nesupranta, kas daroma universitetuose. Apgauti juos lengva. Todėl universitetai susikaupė ties šiuo lengviausiu keliu - reklama ir apgaudinėjimu. Universitetai pavirto tiesiog diplomus parduodančiais kioskais. Lietuvos verslas verkia - Lietuvoje trūksta gerų kadrų. Mes visi skurstame. Ačiū, Steponavičiau. Sekmės, dirbant švietimo srityje.

O ką daryti mums, likusiems dirbti Lietuvos ūkyje? Galime reikalauti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija iš jos turimų duomenų skelbtų, kokius atlyginimus gauna buvę mūsų valstybės išlaikomų universitetų studentai Lietuvoje, praėjus penkiems metams po universiteto diplomo gavimo. Ypač naudingi būtų duomenys, suskirstyti pagal studentų tėvų gaunamas pajamas. Universitetas, iš kurio penktadalis skurdžiausių tėvų užaugintų studentų turėtų tokį pat atlyginimą, kaip ir penktadalis turtingiausių tėvų užaugintų studentų, taptų populiarus tarp talentingų ir neturtingų bei būtų vertas visokeriopos valstybinės paramos.

Taupieji ar gobšūs nacionalistai?

Kalba eina apie grupę mažų ES Šiaurės šalių atstovų, vadovaujamą Nyderlandų atstovo Rutte, kurie priešinosi Vokietijos ir Prancūzijos vadovaujamai daugumai, svarstant ES ekonomikos gelbėjimo nuo koronaviruso planą.

"Taigi, nors abi šios grupės sutarė, kad Italija turi būti pagrindinė lėšų gavėja, kuri nedidina jos jau esančių didelių skolų, tačiau ponas Rutte ir jo grupė - įskaitant Nyderlandus, Austriją, Švediją, Daniją - taip pat norėjo griežtos šių lėšų naudojimo stebėsenos. lėšų. Ir jie norėjo, kad ne tik Komisija, bet ir valstybės narės turėtų galimybę pasakyti savo balsą stebint bloko neišrinktą biurokratiją, kurią jos laiko silpna ir dažnai akla piktnaudžiavimui.

 Tai galėtų sukurti didelį kartėlį ateičiai. Tačiau dabar, prisitaikydami prie realybės, „nacionalistai“ mainais sumažino paramos skaičius, gavo tam tikrą valstybės stebėsenos formą ir išsiderėjo  didesnes pinigų sumas savo šalims".

Teisūs vokiečiai, tarp savęs aptardami tokį elgesį - Rutte vadovavo gobšių nacionalistų grupei, bandžiusiai pamaloninti jų rinkėjus, rizikuojant susilpninti ES rinką.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel didžiausia dovana Vokietijai ir Europai

"750 milijardų eurų (857 milijardų JAV dolerių) stimulo ES ekonomikai susitarimas, kuriam vadovavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pasiuntė stiprų solidarumo signalą, net ir atskleidus gilias naujas pasidalijimo linijas bloke, kurį pakeitė Britanijos išėjimas.

Šis sandoris pasižymėjo tuo kas jį daro pirmuoju Europos istorijoje: šalys surinks dideles sumas, parduodamos obligacijas kolektyviai, o ne atskirai; ir didžioji šių pinigų dalis bus perduota šalims narėms, kurioms labiausiai pandemija smogė, kaip dotacijos, o ne paskolos.

Šį kartą ponia Merkel padeda smarkiai nukentėjusiems nuo koronaviruso pietų šalių gyventojams ir kovoja su tautomis, kurias ji kažkada gynė, su šiaurinėmis narėmis, kurioms mažiau įtakos turi virusas ir kurios  yra atsargios dėl milžiniškų sumų, kurios metamos kovai su pandemijos pasekmėmis. Nepaisant to, jau ES naudojasi savo turtingiausios pasaulyje rinkos dydžiu, kad gautų palankiausias kredito sąlygas."

Pabrėžiama, kad šis bendras skolinimasis yra laikinas. Nieko nėra pastovesnio, negu tai, kas yra laikina. Bendro ES skolinimosi tabu yra sulaužytas. Tai padidina mūsų pinigų, euro, reikšmę pasaulyje. Naudinga turėti pinigus, kurie vertinami pasaulyje, ypač globalizacijos nykimo laikais. Sustiprėja ES vidaus rinka, kas svarbu ir Vokietijai, ir Lietuvai, labai priklausančioms nuo eksporto.

Sportuojančių pelių kraujas suteikia smegenims sportavimo naudą

"Treniruotės atjaunina senų pelių smegenis, bet taip pat gerai tai daro ir sportuojančių pelių kraujas.

Mankšta yra labai svarbi geros sveikatos palaikymui, tačiau norint sveikai senėti, nebūtinai reikia treniruotis su treniruokliu. Tyrėjai nustatė, kad sėslioms pelėms kraujas iš aktyvių pelių gali suteikti tokią pačią pažintinę naudą, kaip ir reguliariai mankštinantis.

Kalifornijos universiteto San Fransiske Saulius Villeda su kolegomis šešias savaites senoms pelėms suteikė galimybę naudotis treniruokliais. Komanda išanalizavo gyvūnų smegenis ir pažinimo įgūdžius, taip pat pagyvenusių, neaktyvių pelių, įskaitant tas, kurioms kraujo plazma buvo duota iš aktyvių pelių, smegenis. Tiek mankšta, tiek kraujo plazmos perdavimas pagerino senųjų graužikų pažintinę funkciją ir paskatino naujų neuronų susidarymą smegenų srityje, susijusioje su mokymusi ir atmintimi.

Tyrėjai nustatė baltymą, kurio gausu kepenyse, vadinamą GPLD1, kuris gali būti atsakingas už atjauninantį kraujo plazmos poveikį. Mankšta padidino GPLD1 kiekį kraujyje tiek suaugusioms pelėms, tiek pagyvenusiems žmonėms, o pagerėjus GPLD1 gamybai sėslių pelių kepenyse padidino jų atminties ir mokymosi testų rezultatus.

Išvados rodo, kad mankštos naudą gali perduoti cirkuliuojantys kraujo faktoriai, teigia tyrėjai. [1]"

1. Science (2020 m.)

Kodėl latviai ir estai neatsisako pirkti baltarusių elektrą?

"Artėjant Baltarusijoje statomos rusiškos Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimui Latvija ir Estija nedemonstruoja solidarumo su Lietuva Astravo jėgainės pagamintos elektros pirkimo klausimu.

Kaip šie nesutarimai gali paveikti elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarais projekto įgyvendinimo spartą? Visiškai tiesiogiai – jeigu Astravas bus paleistas ir BRELL sistemoje bus pradėta prekiauti šios jėgainės pigia elektros energija, priartėjus 2025-iesiems latvaims ir estams gali tiesiog nebelikti noro persijungti prie Vakarų, įsivyravus nuotaikai, kad kam mums brangi Vakarų elektra, kai turime daug ir pigios jos iš Astravo.

Šiuo metu vyksta derybos, per kurias Lietuva bando įtikinti latvius ir estus atsisakyti pigios elektros įsigijimo iš Baltarusijos, tokiu būdu tvirtai pademonstruojant ryžtą iki 2025 m. nutraukti paskutinę energetinę bambagyslę su Rytais. Derybos įtemptos, sunkios ir kol kas didesnės pažangos, deja, nėra."

Lietuvos politikai tiesiog veržiasi užkrauti mums ant sprando brangią elektrą vardan politinio spektaklio, tiesiog, kad pasimaivyti prieš televizijos kameras. Ar leisim?