Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis

Ventiliacija ir koronavirusas

 Kai aptariu su rimtais žmonėmis galimybę užsikrėsti koronavirusu darbe, tai girdžiu dažnai, kad oi, mūsų darbe labai gera ventiliacija, kai pasilenkiu tualete virš unitazo, tai net užpakaliui šalta. Gerai, pakalbėkime apie tavo užpakalį. Kad suprasti, kaip dirba šiuolaikinė ventiliacija, galima pasinaudoti Niujorko metro pavyzdžiu. Visa šiuolaikinė ventiliacija panaudoja dalį jau mūsų iškvėpto oro, kad nereiktų tiek daug energijos skirti to oro šildymui ar šaldymui, priklausomai nuo aplinkos sąlygų.

"Niujorko metro įrenginių viduje ventiliatoriai traukia orą per filtrus ir aušinimo ritinius.

Filtrai blokuoja didelius ir mažus aerozolius, prieš orui patenkant į kanalus, einančius atgal į vagoną. Bet filtrai sugauna ne viską - kai kurios viruso dalelės gali praslysti ir pasiskirstyti traukiniuose.

Filtrų veikimą lemia jų medžiagos ir forma. Metro filtrai turi bangų dizainą, kuris padidina jų paviršiaus plotą, sukurdamas daugiau galimybių lašelius sugauti. Filtrai yra pagaminti iš pluoštų, kurie priverčia įeinantį orą pakeisti kryptį, sulaikydami kai kurias daleles, kai oras traukiamas per filtrus. Filtrai paprastai yra pagaminti iš medvilnės ir sintetinių pluoštų.

Tokie filtrai vertinami pagal jų gebėjimą blokuoti dideles daleles, dar žinomą, kaip jų minimali efektyvumo ataskaitinė vertė arba MERV. MERV filtrų reitingas yra nuo vieno iki 20. Ekspertai rekomenduoja, kad vidaus erdvės atnaujintų filtrus iki 13 lygio, kad būtų dažniau išvengta koronaviruso perdavimo ore. Metro vagonuose naudojami filtrai, kurių klasifikacija MERV-7 ir kurie keičiami kas 36 dienas, nors prireikus jie gali būti pakeisti anksčiau.

Vis dėlto vadinamasis metro oro mainų greitis arba tai, kaip dažnai cirkuliacinis oras visiškai pakeičiamas grynu oru, padeda sumažinti koronaviruso perdavimo riziką keleiviams. Metro vagonuose perdirbtas oras keičiamas vidutiniškai mažiausiai 18 kartų per valandą - tai yra daug didesnis dažnis nei rekomenduojamas biurų keitimo dažnis, kuris yra nuo šešių iki aštuonių kartų per valandą, arba mokyklos klasių kambariuose, kuris yra nuo trijų iki keturių kartų per valandą.

Net ir esant santykinai dideliam pakeitimo kursui, virusų dalelės, kurios praslysta pro metro sistemos filtrus, remiantis ventiliacijos įpročiais, per kelias minutes vagone galėtų cirkuliuoti per visą šią sistemą mažiausiai tris kartus. Pvz., jei kas nors
vagone čiaudėtų, keleiviai galėtų būti paveikti viruso dalelių, kurios neišfiltruojamos daugiau, nei vieną kartą, todė pabrėžiame kaukių dėvėjimo svarbą.

Niujorko valstija taip pat reikalavo, kad metro keleiviai dėvėtų veido kaukes, o valstijos tranzito agentūra pradėjo siūlyti nemokamas kaukes. Kaukės ne tik padeda apsaugoti keleivius, bet ir traukinių palydovus, kurie yra pasodinti mažose kabinose ilgiems ruožams vienu metu.

Dabar sistema naudojasi tik 20 procentų Niujorko 5,5 milijono vienos savaitės darbo dienomis važinėjančių keleivių. Sveikatos ekspertai įspėja, kad jei daugiau žmonių pradeda važiuoti metro ir priartėja prie minios tankio iki pandemijos, sistemos ventiliacijos galimybės sumažinti viruso perdavimo riziką dramatiškai sumažėja. Netgi tada, kai keleiviai nešioja kaukes, keleiviui įmanoma įkvėpti viruso daleles, kurias iškvėpė sergantis keleivis, jei jie stovi vienas greta kito."

 Taigi, gera ventiliacija, šaldanti užpakalį tualete, yra dar ne viskas. Jei jus likimas privertė važinėti šiomis dienomis į darbą, iš visų paršiuko jėgų mažinkite viruso dozę, kurią gausite. Nešiokite visą laiką darbe brangiausias, gerai filtruojančias, kaukes. Pokalbius organizuokite lauke, arba telefonu, ar Zoom, Skype bei kitų panašių metodų pagalba. O dabar pereikim prie užpakalio...

Nustatė ryšį tarp pesticidinių piretroidų ir mirčių nuo širdies ligų

"Piretroidai, kaip pagrindiniai tiek patalpų, tiek lauko insekticidų komponentai, yra antri plačiausiai naudojami pesticidai pasaulyje po chlorpirifoso. Paprastai jie laikomos nekenksmingais žmonėms ir naminiams gyvūnėliams tokiomis koncentracijomis, kurios reikalingos norint apsaugoti juos nuo ligas nešančių kenkėjų, turinčių šešias ar aštuonias kojas, kaip uodai. Jie gaunami iš junginių, vadinamų piretrinais, natūraliai randamais chrizantemų žieduose.

Tačiau vien tik todėl, kad piretroidų kilmė yra natūrali, dar nereiškia, kad jie yra saugūs, ypač jei žmonės yra chroniškai ar pakartotinai veikiami jų. Beveik bet kuri medžiaga gali kelti pavojų - dozė iš tiesų daro nuodus. 

Laboratorinių tyrimų metu žymiai didesnės piretroidinės dozės, nei paprastai patirtų žmonės, sukėlė uždegimą, DNR pažeidimus ir oksidacinį stresą. Šis poveikis žmonėms gali pasireikšti, bet jo gali nebūti, tačiau jis rodo, kad nauji atradimai gali būti biologiškai tikėtini. Taip pat nedaug tyrimų su žmonėmis rado sąsajų su sutrikusiu neurologiniu vystymusi, reprodukcine sveikata ir tokiomis pagrindinėmis ligomis kaip diabetas, Parkinsono liga ir širdies bei kraujagyslių ligos. O vienas tyrimas išsiskiria iš kitų įdėto darbo kiekiu.

"Tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Wei Bao, JAMA Vidaus Medicinos žurnale pranešė, kad, palyginti su mažiausiai paveiktais, dalyviai, kuriems nustatyta didžiausia piretroidinių insekticidų ekspozicija, tris kartus dažniau mirė nuo širdies ligų ir - pusantro karto jiems buvo didesnė tikimybė mirti dėl bet kokios priežasties stebėjimo laikotarpiu. 

Poveikis buvo vertinamas, matuojant piretroidų metabolito, vadinamo 3-PBA, kiekį šlapime, kurį rado dviems trečdaliams tirtų žmonių. Paprastai šios cheminės medžiagos greitai išsiskiria iš organizmo, todėl radus jas tiek daug asmenų, matyti, kad dauguma žmonių yra chroniškai ar pakartotinai veikiami piretroidų. 

Epidemiologas Stevenas D. Stellmanas ir jo žmona Jeanne Mager Stellman, sveikatos politikos ekspertė, atkreipė dėmesį, kad dalyviai buvo palyginti jauni - nuo 20 iki 59 metų -, kai jie atvyko į tyrimą ir tiekė jų kraujo ir šlapimo mėginius. Tyrimui pasibaigus, jie buvo vidutiniškai 57 metų amžiaus, kad būtų galima išmatuoti mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimų, pažymėjo komentatoriai. 

„Išskyrus cigarečių rūkymą, žinoma, kad tik kelios cheminės medžiagos sukelia tris kartus didesnę mirties nuo širdies ligų riziką, ypač jaunesniems nei 60 metų“, - rašė gydytojai ir pridūrė, kad kiti, dar nežinomi, veiksniai galėtų lemti padidėjusią riziką, kurią nustatė tyrimas."

Kas bebūtų tie veiksniai, jei jie yra, jie turi koreliuoti su piretroidinių pesticidų koncentracija šlapime. Du trečdaliai iš mūsų gauna daug šių pesticigų su maistu. 

Kodėl mes čia, Lietuvoje, taip pilame tuos pesticidus laukuose? Nes pigu ir paprasta. Papylei, persižegnojai ir eini rinktis naujo visureigio. Ne apynaujo, kaip dauguma pasiturinčių lietuvių, o "nu naujo, nu visai naujo", kaip tikras ūkininkas. Laikas pertvarkyti mūsų žemės ūkį. Mažiau pesticidų, daugiau tvarkos. 

2020 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

Sveikiname kaimynės Baltarusijos prezidentą su įspūdinga pergale rinkimuose

 Gėda Gintanui Nausėdai, kuris bando kištis į nepriklausomos Baltarusijos reikalus.

Lietuvos ateities pasirinkimo metas kaime

 Lietuva turi daug geros žemės, sausros yra retos, dažniausiai lietaus pakanka.  Sunkiai pakeliami karščiai ar stiprus šaltis irgi būna retai. Galėtume tuo pasinaudoti. 

Kaip? Tam reikia valstybės darbo. Turime baudomis ir, jei reikia, kalėjimo bausmėmis, sustabdyti mūsų visų turto - derlingosios dirvožemio dalies ir mūsų oro naikinimą, naudojant laukuose techniką su iškastinio kuro energija, chemikalus, pagamintus iš iškastinio kuro, primityvioje grūdų eksportui gamyboje. Didelio proto čia nereikia. Atvažiuoja komisija į lauką. Iškasa keletą duobučių. Jei juodas dirvožemio sluoksnis patikimai ir daug suplonėjo - skiria didelę baudą (iki tokio ūkio visiško sunaikinimo) ir paduoda tokį tariamą ūkininką į teismą, kad paskirtų jam ilgą laiką kalėti. Primityvūs grūdų eksporto verslai greitai pasibaigtų.

Taip vadinami sofos ūkininkai, kurie tik nupjauna žolę mulčiavimui ir nieko kito neaugina, didina derlingąjį sluoksnį, kartu jame sukaupdami organines medžiagas, tuo pašalindami anglies dvideginį iš oro. Europos Sąjunga reikalauja, kad tokių sofos ūkininkų valdos sudarytų bent tris proc. nuo visos ūkininkų žemės ploto. Mes turime mažiau. Reikia sofos ūkininkus paremti ne tik ES, bet ir Lietuvos valstybės pagalba. Sofos ūkininkai, atkurdami dirvožemį, kuria Lietuvos ūkio pagrindą. Lietuvos žemės ūkio ministrą A.Palionį reikia skubiai atleisti iš darbo, nes jis vis bando skriausti sofos ūkininkus ir skatina dirvožemio naikinimą. Kaip gali buhalteris pagal išsilavinimą būti žemės ūkio ministru? Nesąmonė, įmanoma tik Lietuvoje.

Ponas A.Palionis ir Lietuvos grūdų augintojai eksportui naikina mūsų dirvožemį - mūsų civilizacijos pagrindą. Kokia bausmė gali būti pernelyg didelė tokiems pabaisoms?

2020 m. rugpjūčio 8 d., šeštadienis

Šiandienos realybė Lietuvos kaimynystėje

1. Ne, neteks Baltarusijai dabar iškrauti radioaktyvias medžiagas iš atominės elektrinės. Jie naudos jos elektrą daug metų. Latviai ir estai pirks pigią baltarusių atominę elektrą. Mes atsiliksime nuo latvių ir estų konkurencijoje už verslų pritraukimą dėl brangesnės elektros kainos Lietuvoje.

2. Ne,.neišrinks baltarusiai opozicionierius į Baltarusijos prezidento postą. Lukašenka toliau valdys ir greitai susitaikys su Rusija po rinkimų Baltarusijoje. Opozicijos palaikymas iš Linkevičiaus ir Nausėdos pusės brangiai kainuos Lietuvai santykiuose su Baltarusijoje. (Jau pasitvirtino Lukašenkos išrinkimas realiai.)

3. Užsikrėtimo koronavirusu atvejų dauguma - liberaliuose Lenkijos vakaruose. Lenkijos pietų krašte, kur mes dažniausiai lankomės, susirgimų mažai. Todėl apribojimų Lenkijai įvedimas Lietuvoje yra naudingas tik Maximai ir kitiems monopolistams. Tai veidmainiškas teatras, galutinai diskredituojantis Lietuvos valdžią lietuvių akyse. Šis teatras mums brangiai kainuos didesnėmis maisto kainomis, todėl pasigailėjimo valdžiai nebus rinkimų metu.

Covid-19 gali pakenkti Tavo sveikatai ilgam laikotarpiui

 "Prieš du mėnesius Edas Yongas iš Atlantic pranešė apie Covido „ilgalaikius ligonius“ - žmones, kurie serga mėnesiais, o ne dviem ar trimis savaitėmis, o tai turėtų būti norma. Jie ne tik nuolat kenčia nuo kosulio: vietoj jo liga yra sisteminė patirtis, pasireiškianti smegenų rūku, vidaus organų skausmais, žarnyno problemomis, drebuliu, recidyvuojančiomis karštligėmis ir dar daugiau. 

Viena iš Yongo subjektų, niujorkietė, vardu Hannah Davis, buvo 71 ligos dieną, kai pasirodė jos istorija. Kai ji praėjo keturių mėnesių laikotarpį, liepos pabaigoje, ji surašė simptomų sąrašą, kuriame buvo viskas, pradedant „fantomo kvapus (pvz., kažkas kepa blogą mėsą)“ ir „jautrumus triukšmui ir šviesai“ ir baigiant „ekstremalūs nugaros / inkstų / šonkaulių“. skausmai “iki„ jausmas, tarsi mano kūnas pamiršo kvėpuoti “.

Tą pačią savaitę JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai paskelbė Covid pacientų, kurie niekada nebuvo pakankamai sirgę, kad būtų paguldyti į ligoninę, apklausą. Vienas iš trijų pranešė, kad net tris savaites vis dar jaučiasi blogai."

Kai eini į tas išgertuves, nes reikia pasidžiaugti tuo, kad Tau dabar dvidešimt metų, turėk omeny, kad gali įstrigti šioje košėje ilgam, ir šiuolaikinė medicina nieko nežino, kas galėtų Tau padėti.

Tik kas penktas ar kas dešimtas sergantis perduoda koronavirusą daugumai naujai apkrėstų

Kaip mėgsta klausinėti mano mažas draugas: "O kodėl?"

"Vos 120 nanometrų pločio sferoje koronavirusas gali būti nepaprastai kosmopolitiškas keliautojas.

Išpūstas iš nosies ar burnos, jis gali raketa skristi per kambarį ir purslais nusileisti ant paviršių; jis gali plaukti oru per blogai vėdinamas patalpas ir kelias valandas kyboti ore. Šis virusas gali plisti nuo vieno žmogaus iki dešimčių kitų, galbūt net šimtų ar daugiau iš karto, taigi, plisti per daugybę žmonių, vadinamame viršsklidimo  įvykyje.

Tokie scenarijai, atsekti iškvietimo centruose, mėsos perdirbimo įmonėse, vestuvėse, baruose ir kitur, padėjo išjudinti pandemiją, kuri per aštuonis mėnesius palietė beveik kiekvieną pasaulio kampelį.  

„Atrodo, kad yra nedidelis procentas žmonių, kurie užkrečia daug kitų žmonių“, - sakė gydytojas Joshua Schifferis, gydytojas ir matematinio modeliavimo ekspertas, tiriantis infekcines ligas Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centre Sietle. Įvertinimai skiriasi tarp gyventojų, tačiau jie nuolat rodo stulbinantį polinkį: nuo 10 iki 20 procentų koronaviruso atvejų užkrečia 80 procentų naujų infekcijos atvejų. 

Kitos kvėpavimo takų ligos, tokios kaip gripas, yra daug mažiau prie to linkusios.

Penktadienį tinklalapyje „medRxiv“ paskelbtame dokumente dr. Schifferis ir jo kolegos pranešė, kad koronaviruso viršsklidimo įvykiai greičiausiai įvyksta sankryžoje, kur susiduria netinkamas laikas ir blogas išsidėstymas: asmuo, pasiekęs jo maksimalaus užkrėtimo tašką, kai jis skleidžia didelius viruso kiekius ir tai daro aplinkoje, kur aplink yra daugybė kitų žmonių, kad galėtų tuos kiekius sugaudyti.

Pagal modelį, kurį sukūrė Dr. Schifferio komanda, rizikingas tokio perdavimo langas gali būti labai trumpas - vienos ar dviejų dienų laikotarpis, praėjus savaitei po to, kai žmogus užsikrečia, kai koronaviruso lygis yra aukščiausias.

Vis dėlto kitas dalykas yra praktiškai surasti ir sulaikyti asmenį, kuris labiausiai užkrečiamas. Kai kurie žmonės, ištikti koronaviruso, pradeda blogai jaustis, jau praėjus porai dienų, o kiti užtrunka kelias savaites, o daugelis niekada nepatiria simptomų. Vadinamojo inkubacijos laikotarpio, trunkančio nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo, ilgis gali būti toks įvairus, kad kai kurie žmonės, gavę virusą, suserga anksčiau, nei tai padarė asmuo, kuris juos užkrėtė. Tai retai atsitinka su gripu, kuris patikimai sukelia daugybę simptomų per porą dienų nuo užsikrėtimo.

Jei koronavirusas organizme pasiekia piką prieš pasireiškiant simptomams - jei simptomai iš viso atsiranda - tą tą viruso kiekio padidėjimą gali būti labai sunku nustatyti be dažnų ir aktyvių tyrimų. Panašu, kad viruso įkrovos padidėjimas be simptomų atsiranda labai dažnai, o tai „iš tikrųjų iškraipo mūsų galimybes pasakyti, kai kažkas yra užkrečiamas“, - teigė gydytojas Schifferis.

„Tikrai yra tokia galimybė“, - teigė tyrime nedalyvavusi Džordžtauno universiteto infekcinių ligų ekologė Shweta Bansal. „Šie procesai iš tikrųjų vyksta kartu, kai esate ne tik užkrėsti, bet ir nežinote, kad esate užkrėsti, nes nesijaučiate blogai“. Kada kai kurie iš šių nežinančių koronavirusų nešiotojų, pamėgina išeiti į barus, tai gali baigtis viršsklidimo įvykiu, dėl kurio patogenas gali plisti per naują populiaciją.

Šis veiksnių susiliejimas - asmuo, esantis netinkamoje vietoje, ir netinkamame infekcijos vystymosi jo organizmo taške - sudaro pagrindą „sprogstamosioms medžiagoms perduoti“, - teigė dr. Bansal.

Komandos modelis taip pat atkreipė dėmesį į kitą svarbų kintamąjį: nepaprastą koronaviruso atsparumą, kai jis yra ore. 

Vis daugiau įrodymų rodo, kad koronavirusas gali būti pernešamas oru perpildytoje, prastai vėdinamoje patalpų aplinkoje, kur tuo pačiu metu gali susidurti su daugybe žmonių. Virusas keliauja ir didesniais, sunkesniais lašeliais, tačiau šie greitai patenka ant žemės, kai jie yra išmetami iš kvėpavimo takų ir neturi tokio pat pasiekiamumo ar ilgaamžiškumo, kaip mažesni jų lašeliai. Daktaras Schifferis teigė, kad, jo manymu, koronavirusas gali būti labiau pritaikytas išlikti ore, nei gripo virusas, nes jis geriau išsilaiko tuose užkrečiamuose debesyse, kurie gali pernešti patogenus, palyginti, dideliais atstumais.

„Tai yra erdvinis reiškinys“, - sakė jis. „Žmonės, esantys toliau nuo siųstuvo, gali būti net labiau užkrėsti, negu tie, kurie yra arti“.

Tiek dr. Mahmudas, tiek dr. Prosperis pažymėjo, kad ne visi turi galimybių praktikuoti fizinį atsiribojimą. Kai kurie žmonės, pavyzdžiui, dirba būtinus darbus žmonių prikimštoje aplinkoje, todėl jie yra labiau pažeidžiami dėl šių aukštesnio užkrėtimo lygio įvykių padarinių."

 Kodėl Lietuvoje mes nepastebime tų koronaviruso viršsklidimo įvykių? Nes dar nuo komunistų laikų esame slapukai ir nepasitikime valdžia. Todėl viruso paplitimą sunku Lietuvoje nustatyti. Kas gali, tas slepia savo problemas, todėl Lietuvos epidemiologai dirba vakume (oi, varge vargeli, mes nežinome, kur šie du žmonės užsikrėtė...). Niekas net neaptaria lietuviškai tų koronaviruso viršsklidimo įvykių. Todėl mes nieko nebijom. Gyvenk ir žvenk. Pandemija? Kokia pandemija? Koronaviruso viršsklidimo įvykis? Eik tu sau, neišsigalvok nesąmonių...