Valgydami daug cukraus, tiesiogiai apsunkiname problemas su cholesteroliu

 "Žinoma, kad perteklinis cukraus kiekis skatina nutukimą, diabetą ir kitas su širdies ligomis susijusias ligas, tačiau dabar nauji tyrimai susieja cukraus perteklių su nesveiku cholesteroliu ir padidintu trigliceridų kiekiu. Tyrimo metu žmonės, kurie valgė daugiausiai pridėtinio cukraus, turėjo mažiausiai didelio tankio lipoproteidų arba gerojo cholesterolio ir aukščiausią trigliceridų kiekį kraujyje."

Lietuvai tai yra aktualu - mes dažnai mirštame nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Koronavirusas pradeda žalingą autoimuninį procesą, kuris sukelia širdies problemas

"Vokietijos  kardiologų Nagelo ir Puntmann komanda ištyrė 100 buvusių koronos pacientų. Be kita ko, jie padarė tiriamųjų širdies magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus. 78 pacientams jie sugebėjo nustatyti uždegiminius širdies pokyčius, o maždaug 60 pacientų diagnozavo aktyvų širdies raumens uždegimą. Rezultatas, dėl kurio šie mokslininkai sukėlė sensaciją visame pasaulyje. „Mes norėjome kuo greičiau pasidalyti žiniomis“, - sako Puntmann.

Koronos liga gali pakenkti širdžiai, net jei ši liga yra lengva ir be simptomų. Šiuo metu tyrėjai daro prielaidą, kad koronavirusas pradeda žalingą autoimuninį procesą, kuris sukelia širdies problemas.

Dauguma tyrime dalyvavusiųjų buvo tik silpnai sergantys. 67 iš tiriamųjų teigė, kad namuose išsigydė virusinę infekciją. 33 iš užkrėstų turėjo būti paguldyti į ligoninę gydymui, du iš jų netgi turėjo būti gydomi su ventilatoriumi. Po skambučio iš universiteto klinikos 47 moterys ir 53 vyrai savanoriavo, kaip tiriamieji, dauguma jų buvo nuo keturiasdešimties metų pabaigos iki penktojo dešimtmečio pradžios.

Tyrėjai jau įsitikinę vienu dalyku: jei ši komplikacija nebus gydoma, ji gali sukelti širdies nepakankamumą."

Jei testų yra pakankamai, izoliuotis, atvykus iš užsienio, užtektų tik penkioms dienoms

"Tačiau čia ne tokia linksma dalis: Europos šalys turi nustatyti rimtus neesminių kelionių apribojimus, kol šalyse, kuriose mažai viruso, bus galima sukurti saugius kelionių burbulus. Virusas juda, kai žmonės juda. Tai nereiškia, kad sienas reikia uždaryti. Bet žmonėms reikia atlikti koronaviruso testus, iškart atvykus į naują šalį ir vėl po penkių dienų nuo atvykimo. Turi būti vykdomas priverstinis izoliavimas, kol du neigiami testai bus atlikti mažiausiai per penkias dienas. (Frankfurto, Berlyno ir Hamburgo oro uostai jau įvedė privalomus testus, atvykstant iš didesnio paplitimo šalių, ir atkreipia dėmesį, kad tai veikia gerai.)"

Virtualus studentų ir mokinių mokymas

 "Siekiant užtikrinti, kad jaunimas nuolat progresuotų tiek akademiniu, tiek socialiniu-emociniu frontais, labai svarbu, kad pedagogai ir dėstytojai organizuotų tiesioginius jų vadovaujamas vaizdo konferencijų sesijas. Jie turi optimizuoti akademinę aprėptį ir socialinę sąveiką. Pradinis etapas būtų dvi ar trys 30–45 minučių trukmės sesijos kiekviename iš pagrindinių akademinių dalykų kiekvieną savaitę. Tai neturėtų būti transliuojamos paskaitos, kurios nėra ypač įdomios net asmeniškai, daug mažiau - per „Zoom“. Šios sesijos turi paskatinti mokinių, studentų ir mokytojų bei dėstytojų bei pačių besimokančiųjų tarpusavyje pokalbius. Mokytojai ar dėstytojai turėtų klausinėti šaltu būdu, norėdami įsitikinti, kad mokiniai ar studentai nesnaudžia, ar ištraukti juos iš TikToko. Mokytojai ar dėstytojai turi nuolat prašyti mokinių ar studentų kartu spręsti uždavinius ir pasidalinti savo mintimis. Idealiu atveju virtualios pokalbių sesijos leistų mokiniams ar studentams diskutuoti ir padėti vieni kitiems.

Leiskite pateikti konkretų pavyzdį to, ką mačiau, kaip praėjusių metų pavasarį daugelis mokytojų veiksmingai dirba. Įsivaizduokite šeštos klasės matematikos sesiją, kurioje mokytojas pateikia iššūkį keliančią problemą, kurią galima išspręsti keliais būdais. Mokytojas praleidžia dvi – tris minutes, pristatydamas problemą, ir paprašo mokinių praleisti kitas 10 minučių, bandant ją išspręsti. Po 10 minučių mokytojas paprašo mokinių pateikti atsakymus per vaizdo konferencijos pokalbį arba apklausos funkciją. Remdamasis atsakymais, mokytojas suskirsto 30 mokinių į penkias mokinių virtualias atskyrimo grupes, po šešis mokinius, dirbančias po 10 minučių. Kiekvieną grupę jis paprašo suderinti atsakymus ir problemos sprendimo būdus. Tai leidžia mokiniams socialiai bendrauti tarpusavyje ir įgalina puikiai mokytis bendraamžių dėka. Galiausiai 30 studentų jis sugrąžina į vieną grupę visus kartu, kad pranešti, ko išmoko kiekviena atskira mažoji grupė.

Taip pat mačiau, kad mokytojai bei dėstytojai naudoja aukštos kokybės asinchroninius internetinius įrankius, kad užtikrintų, jog mokiniai bei studentai gauna pakankamai praktikos ir turinio, o tai ne visada gali pavykti per „Zoom“ sesijas. Naudodamiesi šiais internetiniais ištekliais, mokiniai bei studentai gauna praktiką savo laiku ir tempu, idealu - nuo 30 iki 45 minučių per dieną kiekvienam dalykui (mokinių atveju pirmenybė teikiama matematikai, skaitymui ir rašymui). Mokytojas gauna realaus laiko ataskaitas apie tai, kas rimtai užsiima ir progresuoja, o kam reikia pagalbos. Vykdydamas individualizuotą praktiką, kiekvienas mokinys bei studentas gali dirbti su jam tinkamiausiais įgūdžiais, sutelkdamas dėmesį į spragas, kurias gali tekti užpildyti. Idealiu atveju mokinių tėvai taip pat turėtų turėti prieigą prie duomenų, kad užtikrintų, jog jų mokiniai rimtai mokosi.

Pastebėjau, kad kai kurie mokytojai bei dėstytojai atkartoja savo paskaitas „YouTube“ vaizdo įrašų forma, ir jiems tai yra nepaprastai daug laiko išeikvojantis darbas. Bet to daryti nebūtina. Juk vaizdo įrašų pamokos beveik kiekviena tema jau yra internete. Mokytojų ir dėstytojų laikas yra vertingas ir dažnai turėtų būti naudojamas palaikyti bendravimą ir ryšį su studentais bei mokiniais. Mokytojams ir dėstytojams turėtų būti suteikta laisvė sutelkti dėmesį į tai, kaip sukurti interaktyvesnius sąlyčio taškus su mokiniais ir studentais, o ne bandyti atkurti internetinius išteklius, panašius į jau esamus. Tai ne tik sveikiau mokiniams ir studentams; mokytojai ir dėstytojai taip pat gauna daugiau energijos, bendraudami su savo mokiniais ir studentais, nei praleisdami laiką namų įrašų studijoje, kurdami „Khan Academy“ stiliaus vaizdo įrašus.

Galiausiai, nuotolinis mokymasis tapo daug sudėtingesnis, norint užtikrinti, kad studentai ir mokiniai atliktų savo darbus. Norėdami išvengti situacijos, kai studentai ir mokiniai negauna kreditą už turimas žinias arba atvirkščiai, pedagogams reikalinga paprasta mechanika, patvirtinanti studentų ir mokinių darbus. Pvz., dėstytojai ir mokytojai gali paprašyti mokinių ir studentų pateikti egzamino įrašus apie save, galvojančius apie sprendimą garsiai."

Aišku, svarbiausias pedagogo darbas - įdiegti potraukį besimokantiems surasti ir įsiminti jų klaidas bei išmokyti tų klaidų išvengti ateityje.

Virtual school

 "To ensure that kids keep progressing on both the academic and social-emotional fronts, it’s critical that educators provide live teacher-led video conference sessions. These need to optimize both academic coverage and social interaction. A baseline would be two or three 30-to-45 minute sessions in each of the core academic subjects each week. These should not be broadcast lectures, which are not particularly engaging even in person, much less over Zoom. These sessions need to drive conversations between students and teachers and among the students themselves. Teachers should do cold calling to ensure students are on their toes and to pull them out of their screens. Teachers need to constantly ask students to work on questions together and share their thinking. Ideally, virtual breakout sessions will allow students to debate and help each other.

Let me give a concrete example of what I’ve seen many teachers do effectively along these lines during this past spring. Imagine a sixth-grade math Zoom session in which the teacher provides a challenging problem that can be solved in more than one way. The teacher spends two to three minutes presenting the problem and then asks students to spend the next 10 minutes trying to solve it. After 10 minutes, the teacher asks students to submit their answers over the videoconference chat or polling function. Based on the responses, the teacher then sorts the 30 students into five student virtual breakout groups of six each for 10 minutes. Each group will be asked to reconcile answers and methods of solving the problem. This will allow the students to socially interact with one another and allows for strong peer learning. Finally, the 30 students will be brought back together to report out what each breakout group learned.

I have also seen teachers use high-quality asynchronous online tools to ensure students get sufficient practice and content coverage that can’t all happen over Zoom sessions. With these online resources, students receive practice at their own time and pace, ideally for 30 to 45 minutes per day per subject (with priority given to math, reading and writing). The teacher gets real-time reports on who is engaged and progressing and who needs help. Through personalized practice, each student can work on the skills that are most appropriate for them with a focus on the gaps that they may need to fill. Ideally, parents should also have access to the data to ensure their students are on track.

I’ve noticed that some teachers are replicating their lectures in YouTube video form, and this has been incredibly time consuming and depleting for them. But doing this isn’t necessary. After all, video lessons on almost every topic already exist on the internet. Teachers’ time is valuable and should often be used instead for maintaining interaction and connection with students. Teachers should be given the liberty to focus on how to create more interactive touchpoints with students, more than trying to recreate online resources similar to those that already exist. This isn’t just healthier for the students; teachers will also get more energy from interacting with their students than they do from spending time in a home recording studio making Khan Academy-style videos.

Finally, distance learning has made it much more difficult to ensure that students are doing their own work. To avoid a situation where students either get credit for knowledge they don’t have or vice versa, educators need simple mechanics to authenticate student work. For example, teachers could ask students to submit recordings of themselves thinking out loud while taking an exam."

Of course, the most important job of an educator is to instill in students the desire to find and memorize their mistakes and to teach them to avoid those mistakes in the future.

We live in historic days because our mortality from coronavirus is comparable to the mortality from the terrible 1918 flu

Excuse me, we cannot say anything about Lithuania. If cows died from coronavirus, we would know exactly how many of those cows died because everyone would be asking for compensation from the state. And when people die of coronavirus in Lithuania, every village buries its dead and no one knows who died from it. Different situation in big cities like New York. There they just count the corpses in the freezers and know everything. We will therefore have to talk about New York.

 "The 1918 influenza pandemic is the deadliest in modern history, claiming an estimated 50 million lives worldwide, including 675,000 in the United States.
By some measures, the toll of the Covid-19 surge in New York City this spring resembled that of the 1918 flu pandemic. In March and April, the overall death rate was just 30 percent lower than during the height of the pandemic in the city, despite modern medical advances, according to an analysis published on Thursday in JAMA Network Open.
Many people liken Covid-19 to seasonal influenza while regarding the 1918 flu pandemic as a time of incomparable devastation, said Dr. Jeremy Faust, an emergency medicine physician at Brigham and Women’s Hospital in Boston and lead author of the analysis.
“But in reality, what 1918 looked like is basically this,” he said, except with dead bodies in refrigerated trucks rather than piled in the streets.
“I want people to realize the magnitude of what we just saw this spring, what we’re seeing now again, is truly historic,” Dr. Faust added.
Historians who have studied the 1918 pandemic agreed. “It’s especially important to the pandemic deniers who are saying, ‘Oh, this isn’t any worse than, say, the 1968 flu pandemic,’” said Dr. Howard Markel, a historian at the University of Michigan.

“This is a pretty deadly pandemic. And it’s only getting worse — that’s the scary part.”
Amid a pandemic, it can be difficult to determine an exact cause of death, even with sophisticated diagnostic tools. So Dr. Faust and his colleagues compared data for “all-cause mortality” — deaths from any cause — in New York City during two pandemic periods.
Nearly 33,500 people died in New York City between March 11 and May 11 of this year, according to the city’s Department of Health and Mental Hygiene. With a total population of nearly 8.3 million, this amounts to an incident rate of 202.08 deaths per 100,000 person-months — a standard way of denoting deaths over time.
The overall death rate in those 61 days was more than four times the rate in the corresponding periods in 2017 through 2019.

The researchers then looked at deaths in October and November of 1918, the peak of the city’s flu outbreak. They found detailed mortality statistics collected by the Census Bureau, which was then a relatively new agency, and archived by the Centers for Disease Control and Prevention.
Dr. Faust identified 31,589 deaths among 5.5 million city residents, for an incident rate of 287.17 deaths per 100,000 person-months. This number was nearly three times higher than the city’s death rate in the previous three years. In all, the death rate in the city last spring was about 70 percent of that seen in 1918.

When the epidemic hit in 1918, the spike in deaths was not as shocking to the city as it was in 2020. At the time, the increase in deaths was less than three times higher than the previous year’s toll, the researchers noted, whereas 2020’s rise was more than four times higher than 2019’s figure.
Simply put, life was riskier a hundred years ago.
“It was a less healthy and a less safe world,” Dr. Faust said. In one sense, he added, “we’re worse off today than in 1918,” because we started from a much safer, technologically advanced place. The impact of an epidemic should have been dramatically lower today, not slightly lower.
Indeed, people today are conditioned by the “medical industrial complex” to think that all diseases can be conquered, said Nancy Tomes, a historian of American health care at Stony Brook University.
That may be why many Americans, particularly those who believe the pandemic is overblown, are so angered to find that a virus has upended their lives, she added.

“In 1918, people were very familiar with infectious diseases and dying from them,” Dr. Tomes said. “There was not this whole kind of expectation that we have today that this shouldn’t be happening.”
Given the enormous leaps in medicine over the past century, the similarity in death rates today and in 1918 is particularly disconcerting, she and other experts said.
The parallels between the two pandemics reinforce concerns that the fall and winter this year could bring a second wave worse than the first, as happened in 1918.
The similarities also raise uncomfortable questions about the how much deadlier the coronavirus may be than the 1918 flu virus.
If you could pluck the two viruses out of time and compare them, Dr. Faust said, it’s not clear which would be inherently more deadly: “It could be that this thing is much closer to 1918," he said, referring to the coronavirus. “Or it could be worse.”"

I tell you, we have historical days on our hands. And now go and check if the cow is still alive. That's the most important.

 

Mes gyvename istorinėmis dienomis, nes mūsų mirtingumas nuo koronaviruso lygintinas su baisaus 1918 metų gripo mirtingumu

Atleiskite, nieko negalime pasakyti apie Lietuvą. Jei nuo koronaviruso gaištų karvės, tai tiksliai žinotume, kiek tų karvių nugaišo, nes visi prašytų kompensacijų iš valstybės. O kai Lietuvoje nuo koronaviruso miršta žmonės, tai kiekvienas kaimelis savo numirėlius palaidoja ir niekas nežino, kas nuo ko numirė. Kas kita didžiuosiuose miestuose, kaip, pavyzdžiui, Niujorke. Ten paskaičiuoja lavonus šaldikliuose ir viską žino. Teks todėl kalbėti apie Niujorką. 

"1918 m. gripo pandemija yra mirtingiausia šiuolaikinėje istorijoje, nusinešusi 50 milijonų žmonių gyvybių visame pasaulyje, įskaitant 675 000 gyvybių JAV.

„Covid-19“ sukeltas mirtingumo padidėjimas Niujorke šį pavasarį prilygo 1918 m. gripo pandemijai. Nepaisant šiuolaikinės medicinos pažangos, kovo mėn. ir balandžio mėn., remiantis JAMA Network Open ketvirtadienį paskelbta analize, bendras mirčių procentas buvo tik 30 procentų mažesnis, nei baisiosios 1918 metų gripo pandemijos metu Niujorke.
Daugeliui žmonių atrodo, kad „Covid-19“ yra, kaip sezoninis gripas, o 1918 m. gripo pandemiją vertina, kaip nepalyginamų niokojimų laiką, sakė dr. Jeremy Faustas, greitosios medicinos pagalbos gydytojas Brighamo ir moterų ligoninėje Bostone ir pagrindinis analizės autorius.

 „Bet iš tikrųjų tai, kas buvo 1918 m., iš esmės yra tas“, - sakė jis, išskyrus mirusių žmonių kūnus šaldikliuose, o ne lavonų krūvas gatvėse.
 

„Noriu, kad žmonės suprastų, ką mes ką tik pamatėme šį pavasarį, tai, ką mes vėl matome kitose vietose, yra tikrai istoriška“, - teigė dr. Faustas.

Istorikai, tyrinėję 1918 m. pandemiją, sutiko. „Tai ypač svarbu pandemijos neigėjams, kurie sako:„ O, tai nėra blogiau nei, tarkime, 1968 m. sezoninio gripo pandemija “, - sakė dr. Mičigano universiteto istorikas Howardas Markelis.

„Koronavirusas - tai gana mirtina pandemija. Ir tik blogėja - štai ir yra baisioji dalis “.

Pandemijos metu gali būti sunku nustatyti tikslią mirties priežastį, net ir naudojant sudėtingas diagnostikos priemones. Taigi dr. Faustas ir jo kolegos palygino „mirtingumo dėl visų priežasčių“ - mirčių nuo bet kokios priežasties - duomenis Niujorke per du pandemijos laikotarpius.
Miesto sveikatos ir psichinės higienos departamento duomenimis, nuo šių metų kovo 11 iki gegužės 11 dienos Niujorke mirė beveik 33 500 žmonių. Kai gyventojų skaičius siekia beveik 8,3 mln., tai sudaro 202,08 mirties atvejus 100 000 asmens mėnesių - tai yra įprastas būdas per tam tikrą laiką apibūdinti mirčių skaičių.

Bendras mirčių skaičius per tas 61 dienas buvo daugiau, nei keturis kartus didesnis, nei atitinkamais laikotarpiais nuo 2017 m. iki 2019 m.

Tada tyrėjai apžvelgė mirtis 1918 m. spalio ir lapkričio mėn., tai yra didžiausio miesto gripo protrūkio metu. Jie rado išsamią mirtingumo statistiką, kurią surinko Surašymo biuras, kuris tada buvo palyginti nauja agentūra, ir archyvavo Ligų kontrolės ir prevencijos centrai.

Dr. Faustas nustatė 31 589 mirčių tarp 5,5 milijono miesto gyventojų, tai įvykių procentas buvo 287,17 mirčių 100 000 asmens mėnesių. Šis skaičius buvo beveik tris kartus didesnis nei miesto mirtingumas per praėjusius iki to trejus metus. Iš viso mirčių skaičius nuo koronaviruso Niujorko mieste praėjusį pavasarį buvo apie 70 procentų nuo 1918 m.

Kai 1918 m. prasidėjo epidemija, mirčių smaigalys miestui nebuvo toks šokiruojantis, kaip 2020 m. Tuo metu mirčių skaičius padidėjo mažiau nei tris kartus daugiau nei praėjusiais metais, pažymėjo tyrėjai, o 2020 m. kilimas buvo daugiau, nei keturis kartus didesnis nei 2019 m.

Paprasčiau tariant, prieš šimtą metų gyvenimas buvo rizikingesnis.

„Tai buvo mažiau sveikas ir mažiau saugus pasaulis“, - teigė dr. Faustas. Kažkuria prasme jis pridūrė: „Šiandien mums blogiau nei 1918 m.“, nes mes pradėjome nuo daug saugesnės, technologiškai pažangesnės vietos. Epidemijos poveikis šiandien turėjo būti žymiai mažesnis, o ne šiek tiek mažesnis.

Iš tiesų žmones šiandien „medicininis pramonės kompleksas“ priverčia galvoti, kad visos ligos gali būti užkariautos, sakė Stony Brooko universiteto Amerikos sveikatos priežiūros istorikė Nancy Tomes.
Dėl šios priežasties daugelis žmonių, ypač tie, kurie manė, kad mes ta koronaviruso pandemija esame pernelyg baidomi, taip supyko, kai pastebėjo, kad koronavirusas atėmė tiek gyvybių, pridūrė ji.

„1918 m. žmonės buvo labai gerai susipažinę su infekcinėmis ligomis ir nuo jų dažnai mirė“, - teigė dr. Tomes. "Šiandien nebuvo tokio lūkesčio, kad vėl taip turėtų atsitikti."

Ji ir kiti ekspertai teigė, kad, atsižvelgiant į milžiniškus šuolius medicinoje per pastarąjį šimtmetį, tai, kad šiandien ir 1918 m. mirtingumo nuo infekcijos rodikliai yra panašūs, yra nelaukta naujiena.

Šių dviejų pandemijų paralelės sustiprina nuogąstavimus, kad šių metų ruduo ir žiema gali atnešti antrąją bangą daug žiauresnę, nei pirmoji, kaip nutiko ir 1918 m.

Dėl panašumų kyla ir nepatogių klausimų apie tai, kiek mirtingesnis gali būti koronavirusas, nei 1918 m. gripo virusas.

Jei galėtumėte iš laiko išplėšti du virusus ir palyginti juos, dr. Faustas teigė, kad neaišku, kuris iš prigimties būtų mirtingesnis: "Gali būti, kad šis koronavirusas yra kur kas arčiau 1918 m. mirtingumo", - sakė jis. "Arba gali būti koronavirusas net blogesnis"."

Sakau jums - papuolėme į istoriją. O dabar eikit ir patikrinkit, ar karvė dar gyva. Tai svarbiausia.