Vinted - o ką jie parduoda, reklamą skelbimų saite?

Ne, ką tu, vaikeli... Jie surenka iš investorių milijonus, prisivilioja senų skudurų pardavėjų ir beveik nemokamai tuos skudurus išdalina vartotojams. Kiekvieną, paėmusį skudurą beveik nemokamai, užrašo į vartotojų sąrašus. Kuo daugiau vartotojų, tuo platesnė rinka. Kuo platesnė rinka, tuo daugiau pinigų jiems atneša investoriai. Girdi, bus sekanti Amazon.

Pelno nėra ir nebus. Tai tipiška lietuviška gudrybė, kaip iš investorių išvilioti pinigus. Algas sau susimoka, ko daugiau reikia. Pirmasis lietuviškas vienaragis. Kaip ir visas lietuviškas verslas - melas, apgavystė, didžiulių piniginių sumų vagystė.  

 

„Vinted“ vykdomasis vadovas Mantas Mikuckas

Tegyvuoja Laisvė

 Čmilytei-Nielsen nustatytas koronavirusas, Šimonytei nustatytas apkvaitimas nuo kanapių, Armonaitei nustatytas sunkus girtumo atvejis.

Galų gale. Gaivus šviežio oro gūsis Lietuvoje. Dabar tai suklestėsime. Bus buhalteris ant buhalterės, skaitmenizavimas ant skaitmenizavimo.

Hiperbarinė deguonies terapija padidina telomerų ilgį ir sumažina imunosenėjimą izoliuotose kraujo ląstelėse: perspektyvinis tyrimas

Pamiršau parašyti, kad kuo trumpesni tie telomerai, tuo senesnė ląstelė. O kuo senesnė ląstelė, tuo ir jos šeimininkui sunkesnė senatvė ateina.

 "Įvadas: senėjimui būdingas laipsniškas fiziologinių gebėjimų praradimas. Ląstelių lygmenyje du pagrindiniai senėjimo proceso požymiai yra telomerų ilgio (TL) sutrumpėjimas ir ląstelių senėjimas. Pakartotinės pertraukiamos hiperoksinės ekspozicijos, naudojant tam tikrą hiperbarinę deguonies terapiją (HBOT) protokolai, gali sukelti regeneracinį poveikį, kuris paprastai pasireiškia hipoksijos metu.Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar HBOT veikia TL ir senstančių ląstelių skaičių normalioje, nepatologinėje, senstančioje suaugusiųjų populiacijoje. 

Metodai: Trisdešimt penki sveiki, savarankiškai gyvenantys suaugusieji, 64 metų ir vyresni, buvo įtraukti į 60 HBOT ekspozicijų kasdien. Viso kraujo mėginiai buvo paimti pradiniame etape, 30 ir 60 sesijų metu ir 1-2 savaites po paskutinio HBOT seanso. Buvo vertinamas periferinio kraujo vienbranduolių ląstelių (PBMC) telomerų ilgis ir senėjimas. 

Rezultatai: Po HBOT T helperių, T citotoksinių, natūralių žudikų ir B ląstelių telomerų ilgis žymiai padidėjo (daugiau nei 20%.) Reikšmingiausias pokytis pastebėtas B ląstelėse, kurioms padidėjo 30-osios sesijos, 60-osios sesijos ir po HBOT metu - 25,68% ± 40,42 (p = 0,007), 29,39% ± 23,39 (p = 0,0001) ir 37,63% ± 52,73 (p = 0,007) ). Senstančiųjų T pagalbininkų skaičius reikšmingai sumažėjo -37,30% ± 33,04 po HBOT (P <0,0001). T-citotoksinių senstančių ląstelių procentas reikšmingai sumažėjo -10,96% ± 12,59 (p = 0,0004) po HBOT. 

 Apibendrinant galima teigti, kad tyrimas rodo, kad HBOT gali sukelti reikšmingą senolitinį poveikį, įskaitant žymiai padidėjusį senėjančių gyventojų telomerų ilgį ir senėjančių ląstelių pašalinimą. "[1]

Pradėjus tokio gydymo tyrimus Lietuvos kurortuose, galima nemažai uždirbti. 

 

1. Hyperbaric oxygen therapy increases telomere length and decreases immunosenescence in isolated blood cells : a prospective trial
Yafit Hachmo1, * , Amir Hadanny2,3,4, * , Ramzia Abu Hamed1 , Malka Daniel-Kotovsky2 , Merav Catalogna2 , Gregory Fishlev2 , Erez Lang2 , Nir Polak2 , Keren Doenyas2 , Mony Friedman2 , Yonatan Zemel2 , Yair Bechor2 , Shai Efrati1,2,3,5
•    1 Research and Development Unit, Shamir Medical Center, Zerifin, Israel
•    2 The Sagol Center for Hyperbaric Medicine and Research, Shamir (Assaf-Harofeh) Medical Center, Zerifin, Israel
•    3 Sackler School of Medicine, Tel-Aviv University, Tel-Aviv, Israel
•    4 Bar Ilan University, Ramat-Gan, Israel
•    5 Sagol School of Neuroscience, Tel-Aviv University, Tel-Aviv, Israel
* Equal contribution
Received: September 3, 2020       Accepted: October 22, 2020       Published: November 18, 2020
https://doi.org/10.18632/aging.202188

Copyright: © 2020 Yafit et al. This is an open access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License (CC BY 3.0), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. 

Hyperbaric oxygen therapy increases telomere length and decreases immunosenescence in isolated blood cells : a prospective trial

 
I forgot to write that the shorter those telomeres, the older the cell. And the older the cell, the harder old age comes for its host.

"Introduction: Aging is characterized by the progressive loss of physiological capacity. At the cellular level, two key hallmarks of the aging process include telomere length (TL) shortening and cellular senescence. Repeated intermittent hyperoxic exposures, using certain hyperbaric oxygen therapy (HBOT) protocols, can induce regenerative effects which normally occur during hypoxia. The aim of the current study was to evaluate whether HBOT affects TL and senescent cell concentrations in a normal, non-pathological, aging adult population. 

Methods: Thirty-five healthy independently living adults, aged 64 and older, were enrolled to receive 60 daily HBOT exposures. Whole blood samples were collected at baseline, at the 30th and 60th session, and 1-2 weeks following the last HBOT session. Peripheral blood mononuclear cells (PBMCs) telomeres length and senescence were assessed. 

Results: Telomeres length of T helper, T cytotoxic, natural killer and B cells increased significantly by over 20% following HBOT. The most significant change was noticed in B cells which increased at the 30th session, 60th session and post HBOT by 25.68%±40.42 (p=0.007), 29.39%±23.39 (p=0.0001) and 37.63%±52.73 (p=0.007), respectively. 

There was a significant decrease in the number of senescent T helpers by -37.30%±33.04 post-HBOT (P<0.0001). T-cytotoxic senescent cell percentages decreased significantly by -10.96%±12.59 (p=0.0004) post-HBOT. 

In conclusion, the study indicates that HBOT may induce significant senolytic effects including significantly increasing telomere length and clearance of senescent cells in the aging populations." [1]

After starting research on such treatment in Lithuanian resorts, they could earn a lot.

 

1. Hyperbaric oxygen therapy increases telomere length and decreases immunosenescence in isolated blood cells : a prospective trial
Yafit Hachmo1, * , Amir Hadanny2,3,4, * , Ramzia Abu Hamed1 , Malka Daniel-Kotovsky2 , Merav Catalogna2 , Gregory Fishlev2 , Erez Lang2 , Nir Polak2 , Keren Doenyas2 , Mony Friedman2 , Yonatan Zemel2 , Yair Bechor2 , Shai Efrati1,2,3,5
•    1 Research and Development Unit, Shamir Medical Center, Zerifin, Israel
•    2 The Sagol Center for Hyperbaric Medicine and Research, Shamir (Assaf-Harofeh) Medical Center, Zerifin, Israel
•    3 Sackler School of Medicine, Tel-Aviv University, Tel-Aviv, Israel
•    4 Bar Ilan University, Ramat-Gan, Israel
•    5 Sagol School of Neuroscience, Tel-Aviv University, Tel-Aviv, Israel
* Equal contribution
Received: September 3, 2020       Accepted: October 22, 2020       Published: November 18, 2020
https://doi.org/10.18632/aging.202188 
Copyright: © 2020 Yafit et al. This is an open access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License (CC BY 3.0), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Be rusakalbių bus labai brangus unitazas...

Atsirado grupelė žmonių, kurie jau priprato gyventi iš pigaus rusakalbių imigrantų darbo. Šitie lietuviai - parazitai - mus visus baido, kad unitazą be imigrantų slavų keisime už 200 eurų. Daug eurų alkoholinių gėrimų dėžutėse pasiekia Seimą, kad tik mes nekeistume imigracijos laisvės slavams. Deja, jau žinome, kokios problemos mūsų laukia dėl neribotos migracijos:

"Viena iš akivaizdžiai matomų problemų imigracija. Problema ne pati imigracija, o tai, kad mes net neplanuojame šalinti priežasčių, kodėl ji atsiranda – menkų atlyginimų ir įmonių, kurios sugeba konkuruoti tik pigia darbo jėga. Mes šias bendrovės palaikome, nors kokią jos turi perspektyvą ir ar ilgalaikė žala nebus didesnė nei skausmingas bankrotas, nėra jokios analizės. Pas mus dešimtimis tūkstančių plūsta juodadarbiai, o ne aukštos kvalifikacijos specialistai, kaip kadaise mėginta teigti.

Kol kas sparčiai lipame į pelkę, į kurią kurią Vakarai jau nugrimzdo ir nežino, kaip iš jos išlipti. Tai didžiulė imigracija ir žmonių, kurie nenori integruotis į visuomenę, bet kuriuos vis tiek reikia išlaikyti, masė. Mes aktyviai apsimetama, kad nepastebime besiformuojančių kitataučių bendruomenių, nors šie žmonės pas mus gyvena ne vienerius metus ir ateityje jų bendruomenės tik augs. Ne tik miestuose, bet ir kaimuose. Vien atvažiavusių dirbti feisbuko grupėse tūkstančiai narių.

Kol kas dėmesio nekreipiame, tačiau ateityje mums patiems gali tekti pasislinkti atskirose srityse, nes imigrantai alkani ir norintys dirbti daug, kad pasiektų savo tikslų. Taip pat kaip mūsiškiai, dešimtmečius važiuojantys ieškoti gerovės į kitas šalis.

Mes kol kas žaidžiame keistą žaidimą. Nors nedarbas rekordinis, tačiau tobuliname paramos sistemą ir neskatiname verslo kurti padoriai apmokamų darbo vietų. Kol lietuviams neapsimoka dirbti, tol jų vietas užiminėja ukrainiečiai, „komandiruojami“ iš Lenkijos ir ten mokantys mokesčius.

Imigracija būtų teigiamas dalykas, jei užpildytų tuštumą, atsiradusią darbo rinkoje. Tačiau mes kol kas žaidžiame keistą žaidimą. Nors nedarbas rekordinis, tačiau tobuliname paramos sistemą ir neskatiname verslo kurti padoriai apmokamų darbo vietų. Kol lietuviams neapsimoka dirbti, tol jų vietas užiminėja ukrainiečiai, „komandiruojami“ iš Lenkijos ir ten mokantys mokesčius. Pinigai tuo pačiu išvežami iš Lietuvos ir problemos tik gilėja.

Mums jau reikia užduoti sau klausimą, ar reikalingos įmonės, kurios negali ar nenori mokėti padorių atlyginimų ir tik kuria papildomas socialines problemas, kurias spręsti tenka mokesčių mokėtojų pinigais.

Nors pandemija uždarė sienas ir augino nedarbą Lietuvoje iki kelerius metus nematyto lygmens, tačiau net ir tokioje aplinkoje imigrantų į Lietuvą – ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Dauguma jų yra vyrai, čia atvykę dirbti, tik pavieniai turi aukštą kvalifikaciją, rodo institucijų duomenys. Tai kelia ir trinčių dėl darbo vietų – ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo Lietuvai pergalvoti imigracijos politiką.

Šiemet per 10 mėnesių į Lietuvą imigravo 41,6 tūkst. asmenų, tai 24,3 procento daugiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo naujausi negalutiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys. Sugrįžusių lietuvių skaičius šiemet išaugo 12 procentų ir sudarė 22,3 tūkstančio. Tai Ukmergės dydžio miestas. Arba Marijampolė klestėjimo laikais.

Statistikų duomenys papildo, kad daugiau imigruoja vyrai, dažniausiai jų amžius 25-40 metų.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlytų imigracijos politiką tobulinti. Mat ilgainiui Lietuva, privežusi daug nekvalifikuotų darbuotojų, gali susidurti su socialinėmis problemomis, palikti savus piliečius be darbo – tuo metu Lietuvoje trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų. (Citatos pabaiga).

Prognozuojama, kad imigracija tik didės. Jų šaukiasi ne tik gamyklos, bet ir ūkininkai. Tikėtina, kad bėgant metams kaimuose daugės kalbančių nelietuviškai ir kursis bendruomenės. Miestuose taip jau nutiko, tačiau mes nuoširdžiai stengiamės to nepastebėti ir niekas nesirūpina, kaip ukrainiečiai, bei baltarusiai pas mus gyvena ir ką planuoja. Nors vien baltarusių humanitariniais sumetimais priimame šimtus, greitai jų galbūt bus tūkstančiai.

Tarsi pagal užsakymą šią savaitę apie savo pasiekimus paskelbė ir Lietuvos paštas. Tai atspindi ne vienos mūsų įmonės lygmenį.

Pristatydama Lietuvos pašto Vilniaus skyriaus logistikos centre pirmadienį pradėjusius veikti išmaniuosius siuntų skirstymo procesus, Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė sako, kad šie procesai prisidės prie stabilių siuntų kainų išlaikymo bei darbo sąlygų gerinimo.

„Gyvename augančių kaštų aplinkoje, taip pat mums labai svarbus atlygio kilimas. Tad dalis (naujosios programos – ELTA) naudų be jokios abejonės bus nukreiptos į darbo sąlygų gerinimą, be to, tai atitinkamai leis mums kurį laiką išlaikyti stabilias kainas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė ji. Anot A. Sungailienės, investicijos Vilniaus logistikos centro procesų automatizavimui siekia per 24 mln. eurų. (Citatos pabaiga).

Rinkodarinį rūką verčiu į žmonių kalbą. Tai reiškia, kad viena iš didžiausių ir strateginių Lietuvos valstybinių bendrovių ilgai nieko nekeitė ir rėmėsi tik pigiu darbu, kad galėtų konkuruoti rinkoje. Net nekalbėsiu, kad per tą laiką Amazon siuntinius pradėjo skraidinti bepiločiais ir pilnai automatizuotus sandėlius įrengė pusėje Europos. Svarbiau požiūris, kuris, beje, būdingas pakankamai didelei verslo daliai – kol galima išnaudoti žmones, tol nieko nekeisime.

Liūdna žinia, kad jei nieko nekeisi, darbo neteks ne tik dirbantys už minimumą, bet ir kiti tos įmonės žmonės. Pigus darbas šiais laikais jau niekur neveda. Mes per daug užsižaidėme galvodami, kad nieko nereikia keisti, užteks tik pigių žmonių ir tai buvo įvardinama kaip mūsų konkurencinis pranašumas. Lietuvos pašte dirba virš 4 tūkstančių žmonių, tačiau vidutinė alga 885,32 eurai (2020 m. rugsėjis rekvizitai.lt duomenys). Atmetus mokesčius tik kiek daugiau nei minimumas.

Šį kartą ukrainiečiais ir baltarusiais išspręsti pigios darbo jėgos problemos nepavyko.

Ekonomistas R.omas Lazutka pabrėžė, kad dažnai darbdavių siūlomi darbai nebūna adekvatūs, ir dėl to šalyje daugėja darbo jėgos iš trečiųjų šalių poreikis. „Darbo vietų stinga, nors matome, kad įvežamų darbuotojų iš, pavyzdžiui, slavų šalių daugėja. Tai reiškia, kad darbdavių siūlomos darbo vietos dažnai nėra adekvačios ir lietuviai tokiomis sąlygomis dirbti nesutinka“, – sakė jis. (Citatos pabaiga).

Ir tie laikai, kai buvo galima tikėtis, kad verslo savininko naujam namui ar prabangiai mašinai uždirbs legalūs baudžiauninkai negrįžtamai grimzta į praeitį. Tikėtina, jie niekada nebesugrįš.

Įmonių indėliams bankuose pasiekus rekordines aukštumas, tokios pat tendencijos fiksuojamos ir kalbant apie gyventojų bankuose laikomas lėšas. Nuo pirmojo karantino pradžios, kovo mėnesio, gyventojų indėlių suma paaugo 1,4 mlrd. Eur ir šiandien yra didžiausia istorijoje. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad jie ir toliau didės ir gali pasiekti net 20 proc. metinį augimą.

Pasiturinčio ir atsargas turinčio žmogaus nepriversi dirbti beveik už dyką. Kaip, neslėpkime, dar pasitaiko su priimtais užsieniečiais.

Tačiau dabar turime keletą galvos skausmų, kuriuos spręsti reikia dabar, nelaukiant kol problemos taps ne problemomis, o giliomis piktžaizdėmis. Pirmoji užduotis grąžinti į darbo rinką lietuvius. Pavyzdžiui, sumažinus mokesčius darbo jėgai ir taip padidinus atlyginimus. Kitas klausimas skaudesnis – ką daryti su įmonėmis, kurios realiai negali ar nenori mokėti padoresnių atlyginimų. Čia rimtesnis socialinis klausimas nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Klausimas ar leisti vežtis užsieniečius ir juos priimti gyventi, kas sukurs ilgalaikę socialinę problemą, ar tiesiog leisti tokioms bendrovėms numirti ir investuoti lėšas, kurios galėjo būti skirto joms palaikyti, į didelių užsienio kapitalo įmonių pritraukimą.

Kelios didelės gamyklos, kaip parodė Kauno LEZ pavyzdys, gali išjudinti visą regioną ir nereikia papildomų darbuotojų srautų iš užsienio. Už gerą algą ir lietuviai noriai eina į darbą."