Popular mobilization

 

"The Goldstone-Turchin argument is based on a measure called a “political stress indicator,” developed by Goldstone in his 1991 book, “Revolution and Rebellion in the Early Modern World.” According to Goldstone, the measure “predicted the 1640s Puritan Revolution, the French Revolution of 1789, and the European Revolutions of 1830 and 1848.”

Goldstone wrote that:

"popular mobilization is more likely when the population is experiencing declining material conditions, plus urbanization and youth; when social competition for elite positions become heightened, political polarization and factionalism will be more likely as groups struggle for power and positions; and when state expenses fall behind revenues, as states become less capable of meeting expected demands and thus less legitimate, as well as more likely to enter conflicts with elites over taxation. And I argued that only when all of these factors coincide does a state face rising risks of major upheavals.""

Lietuviška kova su kornavirusu

 Svarbiausias reikalavimas - kad tėvai sumokėtų Landsbergių darželiams. Todėl valstybė palieka darželius atidarytus ir per juos platina virusą bei užtikrina patriarchinės šeimos gerovę.

Visa kita uždarysim, uždrausim, pagausim, nubausim - ką norėsim, tą ir darysim. Žinosite, kaip Landsbergių kliką rinkti į Seimą.

Koronaviruso istorija parodė, kad neteisinga teikti pirmenybę sistemos efektyvumui, o ne atsparumui

 Matome, kad pandemijos metu mums reikia daugiau ligoninių lovų, negu būtų efektyvu, esant ramesnei situacijai. Kovodami dėl efektyvumo mes daugelį mūsų išlikimui būtinų dalykų perdavėme Kinijos komunistams. 

"Koronaviruso patirtis rodo, kad visuomenė gali tapti labiau pažeidžiama sisteminių sukrėtimų ir kaskadinių trikdžių, jei praktika, nuo kurios ji priklauso, pernelyg prioritetizuoja sistemos efektyvumą, o ne atsparumą. Efektyvumas pabrėžia našumą maksimaliu pajėgumu ir minimaliai naudojant ribotus išteklius. Norėdamias patenkinti kylančius visuomenės poreikius, efektyvumu pagrįstas požiūris dažnai remiasi vis sudėtingesnėmis ir tarpusavyje sujungtomis sistemomis. Tačiau kai glaudžiai tarpusavyje susijusi visuomenė susiduria su ūmiais ar lėtiniais stresoriais, viršijančiais jos lūkesčius ar veikimo galimybes, tokios labai efektyvios sistemos yra linkusios į katastrofiškus gedimus, kurie gali atidėti arba užkirsti kelią sveikimui.  Atsparesnės sistemos gali būti ne tokios efektyvios, tačiau jos geriau atsigauna po sisteminių sutrikimų. Atsparumo didinimas nereiškia, kad reikia atsisakyti efektyvumo, o maksimaliai padidinti socialinių ir ekonominių sistemų ilgalaikį tvarumą, atsižvelgiant į būsimus sutrikimus. Efektyvus  atsparumas leistų visuomenei išsaugoti ar net pagerinti gyvenimo lygį dabartinėse ir būsimose krizėse “[1].

 

 1. Nature, 588, 220 (2020 m.)

Covid story has demonstrated that to prioritize system efficiency over resilience is wrong

We see that during the pandemic we need more hospital beds that might be efficient in more quiet situation. Struggling for efficiency we outsourced many essentials for our survival to Communists of China.

"The COVID-19 experience indicates that society could become more vulnerable to systemic shocks and cascading disruption if the practices on which it depends excessively prioritize system efficiency over resilience. Efficiency emphasizes performance at maximum capacity with minimal use of scarce resources. To meet the rising demands of society, efficiency-based approaches often rely on increasingly complex and interconnected systems. But when a tightly interdependent society encounters acute or chronic stressors beyond its expectations or operating capabilities, such highly efficient systems are prone to catastrophic failure that can delay or prevent recovery.

More-resilient systems might be less efficient, but they recover better from systemic disruptions. Building resilience does not mean abandoning efficiency, but rather maximizing socio-economic systems’ long-term sustainability in the face of future disruptions. Marrying resilience with efficiency would allow society to preserve or even improve living standards in current and future crises." [1]

1. Nature 588, 220 (2020)

Lietuvos verslininkams, kurie naudojasi Baltarusija

 Norint valdyti Lietuvą naktinėmis reformomis ir guminėmis kulkomis, norint neatitinkančių rinkos sąlygoms mažų atlyginimų ir mažų pensijų Lietuvoje, mums reikalingas vos ne karo stovis, o tam reikalingas priešas. Mes naudojome rusus šiai rolei. Bet pasakymas "rusai puola", kartojamas dešimtmečius, jau sukelia tik juoką. Reikalingas naujesnis priešas. Todėl išsirinkome Lukašenką ir jo Astravą.

Taip kad dėl mūsų veiksmų prarasdami Baltarusijos pinigus Klaipėdoje ir kitur, nedejuokite. Jei mes nekibsime į kailį Lukašenkai, jums teks kelti atlyginimus Lietuvoje, pirkti naujas, darbo jėgą pakeičiančias technologijas.  Visa tai jums kainuos brangiau, negu praradimai erzelynėje su Lukašenka.

Tęsiama tarptautinė mokslininkų darbo bibliometrinių rodiklių kritika

 Neseniai skaitydamas, kaip Lietuvos mokslininkai specialiai sukūrė įtartinus mokslinius žurnalus, kad spausdinti vieni kitų žemos kokybės darbus ir tos spaudos dėka užtikrinti jų karjeras Lietuvos moksle, jaučiau gėdą. Gėdą, kad mūsų mokslininkai elgiasi, kaip kokie laukiniai, apgaudinėdami visuomenę tariamais pasiekimais. Kaip su tuo tvarkosi išsivysčiusių šalių mokslininkai?

"Kartu su kitais elementais Utrechto universiteto medicinos centro kandidatai Nyderlanduose dabar pateikia trumpą esė apie tai, kas jie yra ir kokie yra jų, kaip dėstytojų, planai. Jie turi aptarti penkių sričių pasiekimus,  

iš kurių tik viena yra mokslinės publikacijos ir grantai.  

Pirma, kandidatai apibūdina savo vadovavimą ir akademines pareigas, pvz., darbas žurnaluose ir tai,  kaip jie prisideda prie vidaus ir išorės komitetų. 

 Antra, jie paaiškina, kiek laiko skiria studentams, kokius kursus yra sukūrę ir kokias kitas pareigas prisiėmė.  

Tada, jei taikoma, jie apibūdina savo klinikinį darbą, taip pat dalyvavimą organizuojant klinikinius tyrimus ir naujų gydymo bei diagnostikos tyrimų tyrimus. 

 Galiausiai, portfelis apima verslumą ir visuomenės informavimą.

The international critique of bibliometric indicators of researchers' work continues

 I recently felt ashamed to read how Lithuanian scientists on purpose created shady journals to print each other's crappy works and secure their careers in Lithuanian science through that press presentation. It is a shame that our scientists are behaving like uncivilized people, deceiving society with alleged achievements. How do scientists in developed countries deal with this?

"Along with other elements, the University Medical Center Utrecht in the Netherlands candidates now provide a short essay about who they are and what their plans are as faculty members. They must discuss achievements in terms of five domains,

only one of which is scientific publications and grants.

First, candidates describe their managerial responsibilities and academic duties, such as reviewing for journals and contributing to internal and external committees.

Second, they explain how much time they devote to students, what courses they have developed and what other responsibilities they have taken on.

Then, if applicable, they describe their clinical work as well as their participation in organizing clinical trials and research into new treatments and diagnostics.

Finally, the portfolio covers entrepreneurship and community outreach."