Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. spalio 7 d., ketvirtadienis

Nieko gero nesulauksite iš Kinijos prekybos politikoje


„Prezidento Bideno vyriausioji prekybos pareigūnė šią savaitę pateikė neįprastai niūrų JAV pastarųjų dviejų dešimtmečių pastangų pakeisti Kinijos prekybos praktiką, nuo subsidijų ir intelektinės nuosavybės iki technologijų perdavimo, įvertinimą.

    Kasmetinėse dvišalėse derybose JAV išsikovojo reformų įsipareigojimus, kurie pasirodė „nenuoseklūs ir neįmanomi įgyvendinti“, sakė JAV prekybos atstovė Katherine Tai. Pasak JAV, kai JAV laimėjo bylas Pasaulio prekybos organizacijoje, Kinija nepakeitė savo politikos. Buvusio prezidento Donaldo Trumpo muitai paskatino ribotą prekybos susitarimą, kuris „prasmingai neatsižvelgė į esminius susirūpinimą keliančius klausimus“ dėl Kinijos elgesio, sakė ponia Tai.

    Kinija „padvigubino savo į valstybę orientuotą modelį“, - sakė ji labai lauktoje kalboje. „Vis aiškiau matyti, kad Kinijos planuose nėra reikšmingų reformų“.

    Fatalistinis M. Tai požiūris atkartoja minties mokyklą, populiarią D. Trumpo administracijoje ir tarp kai kurių iš Bideno orbitos: sužadėtuvės visada buvo pasmerktos žlugti, nes Kinija niekada netikėjo pasauline tvarka, už kurią stovi JAV ir kitos į rinką orientuotos demokratijos. Šią tezę geriausiai išdėsto politologas Rush Doshi, dabar tarnaujantis J. Bideno nacionalinio saugumo taryboje, knygoje: „Ilgas žaidimas: didžioji Kinijos strategija panaikinti Amerikos tvarką“. (Jis baigė šią knygą, prieš pradėdamas dirbti administracijoje.)

    Remiantis nuodugniu pačių Kinijos pareigūnų pastabų ir dokumentų tyrimu, D. Doshi knygoje daroma išvada, kad Kinija nuo 1989 m. mato JAV kaip priešišką savo kilimui ir laikosi didelės strategijos - pirmiausia sumažinti JAV įtaką, o vėliau ją pakeisti, kaip pirmaujanti pasaulio karinė ir ekonominė galia. Kinija prisijungė prie PPO ir kitų daugiašalių forumų ne tam, kad atitiktų esamą pasaulinę tvarką, o norėdama apriboti JAV svertą Kinijos atžvilgiu, teigia jis. 2008–2009 m. finansų krizė ir „Covid-19“ pandemija įtikino Kiniją jos modelio pranašumu ir negrįžtamu JAV nuosmukiu, rašoma knygoje.

    Nors ponia Tai vengė didžiosios strategijos, ji vis dėlto apibūdino Kinijos interesus kaip iš esmės priešingus JAV.

 

    Kinija, subsidijuodama plieną, saulės kolektorius ir kitus sektorius, sunaikino visas šias JAV pramonės sritis ir tūkstančius darbo vietų ir ketina tą patį padaryti su puslaidininkiais.

 

    Tai atskleidė „nulinės sumos dinamiką pasaulio ekonomikoje, kurioje Kinijos augimas ir klestėjimas kenkia darbuotojams ir ekonominėms galimybėms“ JAV ir jos sąjungininkėse, - sakė p. Tai.

 

    Šis vertinimas kelia tam tikrą dilemą. Jei manote, kad Kinija niekada nesikeis, kaip suformuluoti Kinijos prekybos strategiją? Atsakymas yra pašalinti Kiniją iš prekybos strategijos. Ponia Tai sakė, kad bendraus su Kinijos pareigūnais - ji vis dėlto yra derybininkė - tuo pačiu sumažindama lūkesčius dėl rezultatų. Ji pasiūlė, kad JAV jau seniai pirmenybę teikė JAV verslo patekimui į rinką, mažai ką parodydama rezultatuose. Tai privertė „mums atverti akis ir pagalvoti, ar mes siekiame labiau liberalizuotos prekybos (ar) ... protingesnės ir atsparesnės prekybos?“ - ji pasakė.

    Pono Bideno Kinijos strategija, kaip ji apibūdino, vietoj to turėtų kelis svarbius momentus. Pirma, atstatykite savo ekonominę JAV jėgą investuodami į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir plėtrą - daugiausia dėmesio skiriama maždaug 1 trilijono dolerių vertės dviejų partijų įstatymo projektui, kuris buvo priimtas šių metų pradžioje.

    Antra, vietoje to, kad tikėtis, jog Kinija atvers savo rinkas JAV bendrovėms, Bideno administracija paskatins jas gaminti daugiau namuose, izoliuoti JAV nuo tiekimo sutrikimų ir sukurti naujoviškus vidaus pajėgumus.

    Trečia, administracija kartu su sąjungininkais rengtų naujas prekybos priemones, kurios atitiktų tas Kinijos sistemos ypatybes, kurių PPO negali suvaržyti, pavyzdžiui, subsidijas ir valstybės kontroliuojamas įmones.

    Šių veiksmų privalumas yra tas, kad nė vienas iš jų nereikalauja Kinijos bendradarbiavimo. Problema ta, kad visiems šiems veiksmams reikia kitų bendradarbiavimo, kuris gali būti nesėkmingas. Pavyzdžiui, progresyvūs demokratai praėjusią savaitę atsisakė priimti Senato infrastruktūros projektą, nebent jie taip pat užtikrintų daug brangesnę socialinės apsaugos tinklo plėtrą.

    Net ir sąjungininkams, dėl naujų prekybos susitarimų paprastai prireikia daug metų kruopščių derybų. D. Trumpas 2017 metais pasitraukė iš vienos tokios pastangos-12 šalių Ramiojo vandenyno partnerystės, o ponia Tai nerodo susidomėjimo prisijungti prie jos įpėdinės, nors ji išreiškė pritarimą bendroms pastangoms su Europos Sąjunga ir Japonija, kad sugriežtinti subsidijų taisyklės.

    Sunkiausia atgauti JAV pramonės tiekimo grandines. Praėjusių metų įvykiai parodė, kokia nepakeičiama Kinija yra pasaulinei gamybai. Nepaisant tarifų, „Covid-19“ ir kitų trikdžių, nedaugelis Amerikos kompanijų pakartotinai tęsia savo veiklą ir dauguma šių kompanijų mano, kad išvykimas iš Kinijos yra neįsivaizduojamas. Iš tiesų, jų prioritetas yra panaikinti JAV muitus Kinijai, o svarbiausias M. Tai politinis pranešimas pirmadienį buvo leisti importuotojams vėl kreiptis dėl išimčių.

     Ponia Tai sakė, kad J. Bideno strategija yra dorotis su Kinija iš „stiprybės pozicijos“. Problema ta, kad net jei tai pavyks, prireiks daug metų, kol bus parodyti rezultatai - Kinija pradėjo šį žaidimą prieš 20 metų“. [1]

Atėjo laikas ir Europos Sąjungai nustoti žaisti su Lukašenka ir keisti prekybos politiką su Kinija (girdi, Kubiliau, kaip tau negėda?).

1.  U.S. News -- Capital Account: U.S. Steers Around China in Trade Policy

Ip, Greg.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 07 Oct 2021: A.2.

You will not get anything good from China in trade policy

 

"President Biden's top trade official this week delivered an unusually bleak assessment of U.S. efforts over the past two decades to change China's trade practices, from subsidies and intellectual property to technology transfer.

In annual bilateral talks, the U.S. extracted commitments of reform that proved "inconsistent and impossible to enforce," U.S. Trade Representative Katherine Tai said. When the U.S. won cases at the World Trade Organization, China didn't change its underlying policies, she said. Former President Donald Trump's tariffs led to a limited trade deal that "did not meaningfully address the fundamental concerns" with China's behavior, Ms. Tai said.

China has "doubled down on its state-centric model," she said in her much-anticipated speech. "It is increasingly clear that China's plans do not include meaningful reforms."

Ms. Tai's fatalistic take echoes a school of thought popular in the Trump administration and among some in the Biden orbit: Engagement was always doomed to fail, because China never believed in the global order the U.S. and other market-oriented democracies stand for. This thesis is best laid out in "The Long Game: China's Grand Strategy to Displace American Order" by political scientist Rush Doshi, now serving on Mr. Biden's National Security Council. (He finished the book before joining the administration.)

Based on a meticulous study of Chinese officials' own remarks and documents, Mr. Doshi's book concludes China has, since 1989, seen the U.S. as hostile to its own rise and pursued a grand strategy of first blunting U.S. influence then eventually displacing it as the world's leading military and economic power. China joined the WTO and other multilateral forums not to conform to the existing global order, but to constrain the U.S.'s leverage over China, he argues. The 2008-09 financial crisis and Covid-19 pandemic have convinced China of the superiority of its own model and the U.S.'s irreversible decline, the book says.

While Ms. Tai steered clear of grand strategy, she nonetheless described China's interests as fundamentally at odds with the U.S.'s. 

 

By subsidizing steel, solar panels and other sectors, China wiped out entire U.S. industries and thousands of jobs, and intends to do the same with semiconductors, she said. 

 

It has unleashed "a zero-sum dynamic in the world economy where China's growth and prosperity come at the expense of workers and economic opportunity" in the U.S. and its allies, Ms. Tai said.

 

This appraisal raises something of a dilemma. If you assume China will never change, how do you formulate a China trade strategy? The answer is to leave China out of it. Ms. Tai did say she would engage with Chinese officials -- she is, after all, a negotiator -- while lowering expectations for the results. The U.S., she suggested, had long given priority to market access for U.S. business with little to show for it. That forced "us to open our eyes and think about, is what we're looking for more liberalized trade (or) . . . smarter and more resilient trade?" she said.

Mr. Biden's China strategy, as she described it, would instead have several thrusts. First, rebuild the U.S.'s own economic strength by investing in infrastructure, research and development -- the focus of a bipartisan bill worth roughly $1 trillion that passed the Senate earlier this year.

Second, rather than hope China opens its markets to U.S. companies, the Biden administration will push them to manufacture more at home, to insulate the U.S. from supply disruptions and build up domestic innovative capacity.

Third, the administration would work with allies on new trading arrangements that deal with those features of China's system the WTO can't constrain, such as subsidies and state-controlled enterprises.

The virtue of these steps is that none require cooperation from China. The problem is that all require cooperation from others that may not be forthcoming. For example, progressive Democrats last week refused to pass the Senate infrastructure bill unless they also secure a much costlier expansion of the social safety net.

Even among allies, new trade arrangements routinely take years of painstaking negotiations. Mr. Trump pulled out of one such effort, the 12-nation Trans-Pacific Partnership, in 2017, and Ms. Tai shows no interest in joining its successor, though she expressed support for a joint effort with the European Union and Japan to toughen subsidies rules.

Hardest of all is bringing back U.S. industrial supply chains. Events of the last year have shown how indispensable China is to global manufacturing. Despite tariffs, Covid-19 and other disruptions, few American companies are reshoring operations and most find leaving China unthinkable. Indeed, their priority is to get the U.S. tariffs on China lifted, and Ms. Tai's most notable policy announcement Monday was to let importers again apply for exemptions.

Ms. Tai said Mr. Biden's strategy is to engage China from a "position of strength." The problem is that even if successful, it will take years to show results -- and China has a 20-year head start." [1]

It is time for the European Union to stop playing with Lukashenko and change its trade policy with China (you hear, Kubilius, how are you not ashamed?). 

1.  U.S. News -- Capital Account: U.S. Steers Around China in Trade Policy
Ip, Greg.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 07 Oct 2021: A.2.

2021 m. spalio 6 d., trečiadienis

S. Cichanouskaja: A. Lukašenka gali rizikuoti Cichanouskajos nekaltybe

Skubiai atšaukime Broilerį iš atostogų. Viso pasaulio demokratija pavojuje,

The updated Guidelines on Risk Factors for Money Laundering and Terrorist Financing enter into force

“The European Banking Authority's (EBA) updated Guidelines on due diligence and the factors that credit and financial institutions should take into account when assessing the money laundering and terrorist financing risks associated with individual business relationships and one-off transactions enter into force on Thursday.

These Guidelines set out the factors that companies should take into account when assessing the risk of money laundering and terrorist financing related to their business and business relationships and one-off transactions and / or transactions with natural and legal persons. The guidelines also set out how companies should apply customer due diligence measures in order to reduce and manage this risk, the Bank of Lithuania announced.

The updated Guidelines will help financial market participants to implement a more effective, risk-based approach to combating money laundering and terrorist financing. They detail the requirements of the client and all activities for the assessment and due diligence of the client, the provisions related to the identification of beneficiaries. In addition, EBA has introduced new guidelines for individual sectors, such as crowdfunding platforms, payment initiation service providers, account information service providers. The updated Guidelines also provide more information on the risk factors for terrorist financing.

They also emphasize that financial market participants are not required to discontinue providing services to customers of those categories that they associate with a higher risk of money laundering and terrorist financing. Instead, financial market participants should balance the need for financial inclusion with the need to manage the relevant risks.

The amendments to these updated Guidelines aim to strengthen the European Union's (EU) anti-money laundering and anti-terrorism financing instruments by aligning the requirements with the latest changes in the EU legal framework and managing new risks in this area. The guidelines also aim to enhance the effectiveness and consistency of supervision by competent authorities.

The Lithuanian Law on the Prevention of Money Laundering and Terrorist Financing stipulates that internal control procedures must be developed taking into account the documents of the European Supervisory Authorities on risk factors and measures when simplified customer identification measures are permitted and when enhanced customer identification measures are appropriate.”

Wouldn’t it be better if the police did the fight with money laundering and terrorist financing? After all, professionals always do everything more efficiently and quickly. And would a business, instead of engaging in such a despicable bureaucracy, simply engage in business, combat business risks that are quite high and take a lot of effort?