Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. spalio 16 d., šeštadienis

Kaip maliarija sugriovė didžiąsias imperijas

„Praėjusi savaitė atnešė labai džiugią naujieną iš Pasaulio sveikatos organizacijos, kuri patvirtino pirmąją vaikystės vakciną nuo maliarijos-ligos, kuri tūkstantmečius buvo viena niūriausių gamtos pjovėjų.

Afrikoje kilusi uodų sukelta parazitinė infekcija paliko savo pėdsaką beveik kiekvienoje senovės visuomenėje ir prisidėjo prie bronzos amžiaus civilizacijų žlugimo Graikijoje, Mesopotamijoje ir Egipte. Berniukas faraonas Tutanchamonas, kuris mirė apie 1324 m. Pr. Kr., kentėjo nuo daugybės ligų, įskaitant šlaunikaulio plyšį ir gomurio plyšį, tačiau greičiausiai jį nužudė maliarija.

Maliarija gali sustabdyti kariuomenę. 413 m. Pr. Kr., pražūtingos Sicilijos ekspedicijos įkarštyje, maliarija išsiurbė Atėnų kariuomenės gyvybę, kai ta kariuomenė susitelkė, apguldama Sirakūzus. Atėnai niekada neatsigavo iš savo nuostolių ir 404 metais prieš Kristų atiteko spartiečiams.

Tačiau nors maliarija padėjo sunaikinti atėniečius, ji suteikė Romos Respublikai natūralų barjerą nuo įsibrovėlių. Užkrėstos Pontinės pelkės į pietus nuo Romos leido eilėms romėnų kartų užkariauti Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus ir Europą užtikrintai, kad nepraras savo tėvynės. Taigi klasikinės civilizacijos plitimas buvo nešamas ant uodo sparnų. Tačiau V amžiuje palaiminimas tapo prakeikimu, nes liga atėmė iš didžiulės Romos imperijos darbo jėgą.

Visą viduramžių erą maliarija karpė karalių ir imperatorių teritorines ambicijas. Didžiausia naudos gavėja buvo Afrika, kur endeminė maliarija buvo mirtina būsimiems kolonizatoriams. Konkistadorai nepatyrė tokios negalios Naujajame pasaulyje.

Pirmasis medicinos proveržis įvyko 1623 m., kai maliarija nužudė popiežių Grigalių XV ir mažiausiai šešis kardinolus, susirinkusius išrinkti jo įpėdinio. Paskatinti šios katastrofos rasti vaistą, jėzuitų misionieriai Peru suprato, kad vietiniai kečujiečiai sėkmingai gydė karščiavimą cinchonos medžio žieve. Taip buvo išrastas chininas, naikinantis maliarinius parazitus.

Kurį laiką chininas buvo toks pat galingas, kaip parakas. Nepriklausomybės karo metu Džordžas Vašingtonas savo kontinentinei armijai užtikrino beveik visas turimas jo atsargas. Kai lordas Kornvalis pasidavė Jorktaune 1781 m., mažiau nei pusė jo kariuomenės buvo tinkama kovai: likusi dalis buvo maliarijos paveikti.

XIX amžiuje chininas padėjo Afriką, Indiją ir Pietryčių Aziją paversti Europos kolonijų žvaigždynu. Tai taip pat paskatino pasaulinės prekybos augimą. Maliarija nugalėjo visus bandymus statyti Panamos kanalą, kol chinino ir geresnių uodų kontrolės metodų derinio dėka jis buvo baigtas 1914 m. Tačiau vaistai turėjo savo ribas, kaip abiejų pasaulinių karų metusuprato sąjungininkų ir ašies pajėgos. Kovodamas Ramiojo vandenyno teatre 1943 m., Generolas Douglasas MacArthuras skaičiavo, kad kiekvienai jo žinioje esančiai kovos divizijai maliarija sumažino dviem divizijomis.

Siautėjęs infekcijų skaičius Vietnamo karo metu buvo maliarijos dovana JAV XX amžiaus metais. Nuo 1964 iki 1973 m. JAV kariuomenė vien nuo maliarijos atvejų patyrė 391 965 nedarbingumo dienas. Liga karo baigties nenusprendė, tačiau problema buvo didesnė.

Per visą istoriją maliarija neturėjo sunaikinti visos populiacijos, kad būtų pražūtinga. Tai paliko žmones vargšais ir susilpnėjusiais. Atsiradus naujai vakcinai, labiausiai nukentėjusios šalys gali įsivaizduoti ateitį, kurios nebegalės formuoti ši liga.“ [1]

1. REVIEW --- Historically Speaking: How Malaria Brought Down Great Empires
Foreman, Amanda.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 16 Oct 2021: C.4. 

How Malaria Brought Down Great Empires


"Last week brought very welcome news from the World Health Organization, which approved the first-ever childhood vaccine for malaria, a disease that has been one of nature's grim reapers for millennia.

Originating in Africa, the mosquito-borne parasitic infection left its mark on nearly every ancient society, contributing to the collapse of Bronze-Age civilizations in Greece, Mesopotamia and Egypt. The boy pharaoh Tutankhamen, who died around 1324 BC, suffered from a host of conditions including a club foot and cleft palate, but malaria was likely what killed him.

Malaria could stop an army in its tracks. In 413 BC, at the height of the disastrous Sicilian Expedition, malaria sucked the life out of the Athenian army as it lay siege to Syracuse. Athens never recovered from its losses and fell to the Spartans in 404 BC.

But while malaria helped to destroy the Athenians, it provided the Roman Republic with a natural barrier against invaders. The infested Pontine Marshes south of Rome enabled successive generations of Romans to conquer North Africa, the Middle East and Europe with some assurance they wouldn't lose their own homeland. Thus, the spread of classical civilization was carried on the wings of the mosquito. In the 5th century, though, the blessing became a curse as the disease robbed the Roman Empire of its manpower.

Throughout the medieval era, malaria checked the territorial ambitions of kings and emperors. The greatest beneficiary was Africa, where endemic malaria was deadly to would-be colonizers. The conquistadors suffered no such handicap in the New World.

The first medical breakthrough came in 1623 after malaria killed Pope Gregory XV and at least six of the cardinals who gathered to elect his successor. Urged on by this catastrophe to find a cure, Jesuit missionaries in Peru realized that the indigenous Quechua people successfully treated fevers with the bark of the cinchona tree. This led to the invention of quinine, which kills malarial parasites.

For a time, quinine was as powerful as gunpowder. George Washington secured almost all the available supplies of it for his Continental Army during the War of Independence. When Lord Cornwallis surrendered at Yorktown in 1781, less than half his army was fit to fight: Malaria had incapacitated the rest.

During the 19th century, quinine helped to turn Africa, India and Southeast Asia into a constellation of European colonies. It also fueled the growth of global trade. Malaria had defeated all attempts to build the Panama Canal until a combination of quinine and better mosquito control methods led to its completion in 1914. But the drug had its limits, as both Allied and Axis forces discovered in the two World Wars. While fighting in the Pacific Theater in 1943, General Douglas MacArthur reckoned that for every fighting division at his disposal, two were laid low by malaria.

A raging infection rate during the Vietnam War was malaria's parting gift to the U.S. in the waning years of the 20th century. Between 1964 and 1973, the U.S. Army suffered an estimated 391,965 sick-days from malaria cases alone. The disease didn't decide the war, but it stacked the odds.

Throughout history, malaria hasn't had to wipe out entire populations to be devastating. It has left them poor and enfeebled instead. With the advent of the new vaccine, the hardest hit countries can envisage a future no longer shaped by the disease." [1]

1. REVIEW --- Historically Speaking: How Malaria Brought Down Great Empires
Foreman, Amanda.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 16 Oct 2021: C.4.  

How to solve the problem of lack of qualified personnel in Lithuania?

 Let's teach gifted Lithuanian children. Let’s pay for after-school activities for rural children and tutors preparing those children to go to university. Education must be at the heart of our economy and the capacity of the state.  

Now we have created a situation favorable for the long-nosed Queen Martha to earn money, turning education into another feather in the tail of the Lithuanian elite. 

Kaip išspręsti kvalifikuotų kadrų trūkumo problemą Lietuvoje?

Išmokykime gabius Lietuvos vaikus. Nepagalėkime pinigų sumokėti už kaimo vaikų užsiėmimus po pamokų ir korepetitorius, ruošiančius tuos vaikus stoti į universitetus. Išsilavinimas turi būti mūsų ūkio ir valstybės pajėgumų pagrindas. Dabar gi mes sukūrėme situaciją, palankią ilganosei karalienei Mortai uždarbiauti, paverčiant išsilavinimą dar viena plunksna Lietuvos elito uodegoje.

What to do with those thousands of migrants in Belarus?

 Lithuanian tents must be set up near the border with Belarus to receive applications from migrants seeking asylum. Applications must be examined within six months. An order for migrants to stay in Belarus would then become legal.  

Standing at the border and screaming at everyone: “Go away...” is a violation of international law. It will cost Lithuania dearly through court proceedings. Such a policy is popular in the most deprived villages of Lithuania (see how fierce we are here), but in a civilized society such a policy is unacceptable and not worthwhile. 

Ką daryti su tais tūkstančiais migrantų Baltarusijoje?

Prie sienos su Baltarusija turi būti pastatytos Lietuvos palapinės, kuriose priimami pareiškimai iš migrantų, prašančių prieglobsčio. Pareiškimai turi būti išnagrinėti šešių mėnėsių bėgyje. Tada nurodymas migrantams likti Baltarusijoje taptų legalus. 

Stovėti prie sienos ir rėkti kiekvienam: "Eik iš čia..." yra tarptautinių įstatymų laužymas. Jis kainuos Lietuvai brangiai per teismų procesus. Tokia politika populiari nykiausiuose Lietuvos kaimuose (žiūrėkite, kokie mes čia aršūs), bet civilizuotoje visuomenėje tokia politika yra neleistina ir neapsimoka.