Big Business Is Profiting From Inflation, and You’re Paying for It.

"Last fall, as container ships piled up outside the Port of Los Angeles, it looked as if inflation was going to be with us for longer than many had predicted. Curious how C.E.O.s were justifying higher prices, my team and I started listening in on hundreds of earnings calls, where, by law, companies have to tell the truth. While official statistics on inflation such as the Consumer Price Index can tell you that prices are rising, earnings calls provide rich, qualitative data that speak to why and how.

Executives from the nation’s largest publicly traded companies had a lot to report to their shareholders about supply chain snarls, product shortages and rising prices — mostly that they were very good for business. What was striking in the earnings calls was not the supply chain shortages or companies’ typical profit motives; it was the plain old corporate profiteering. The Economics 101 adage that “inflation is just too much money chasing too few goods” doesn’t come close to the full story. This raises the question: When companies are exploiting consumers in a time of national crisis, when should government step in?

Companies that historically might have kept prices low to pick up profit by gaining additional market share are instead using the cover of inflation to raise prices and increase profits.

Consumers are now expecting higher prices at the checkout line, and companies are taking advantage. The poor and those on fixed incomes are hit the hardest.

As Hostess’s C.E.O. told shareholders last quarter, “When all prices go up, it helps.” The head of research for the bank Barclay’s echoed this. “The longer inflation lasts and the more widespread it is, the more air cover it gives companies to raise prices,” he told Bloomberg. More than half of retailers admitted as much when surveyed.

Executives on their earnings calls crowed to investors about their blockbuster quarterly profits. One credited his company’s “successful pricing strategies.” Another patted his team on the back for a “marvelous job in driving price.” These executives weren’t just passing along their rising costs; they were going for more. Or as one C.F.O. put it, they were “not leaving any pricing on the table.”

The Federal Reserve chair, Jerome Powell, said that sometimes businesses are raising prices just “because they can.” He’s right. Companies have pricing power when consumers don’t have choice. Sometimes this is because demand for consumer staples like toilet paper, toothpaste and hamburger meat is relatively inelastic. If you need a box of diapers, you need a box of diapers. Other times pricing power comes from concentrated market power.

In industries like meatpacking and shipping — in which giants have over 80 percent of market share at times — it’s easier to take big markups when there aren’t major competitors to undercut you.

What we learned on these earnings calls was quickly reflected in data. Despite the rising costs of labor, energy and materials, profit margins reached 70-year highs in 2021. And according to an analysis from the Economic Policy Institute, fatter profit margins, not the rising costs of labor and materials, drove more than half of price increases in the nonfinancial corporate sector since the start of the Covid pandemic.

Despite clear evidence that a majority of price increases are not justified by rising costs, there is a fierce debate in Washington about what, if anything, policymakers should do to address it. This debate primarily stems not from questions about the cause of price increases but from differing viewpoints on whether policymakers should play a role in ensuring fair and just prices.

Most economists believe that markets are efficient allocators of scarcity and that governments should have little, if any, role in guarding against unfair pricing. They argue that price hikes will help cool demand and alleviate scarcity by efficiently rationing goods by consumers’ ability to pay. If sellers take price hikes too far, customers will just go to a competitor across the street. But what if there are no competitors? Not to worry: Truly exorbitant markups will all but guarantee new businesses entering the market. Many economists even argue that publicly traded companies have an obligation to shareholders to bring in as much profit as possible. If they see any interventionist role of government, it is in suppressing demand through interest rate hikes by the Federal Reserve, a blunt policy tool with a high likelihood of throwing the country into a recession.

On the other side of the debate are a majority of Americans, including me, who look at the economy and see businesses exploiting supply chain bottlenecks, and a pandemic to bring in record profits on the backs of consumers. We don’t dispute that the system is working well for Fortune 500 companies and Wall Street investors, but we want lawmakers to stop the profiteering that has gone too far.

Although economists may not like to admit it, prices are not immune from political considerations. In fact, 38 states and the District of Columbia already limit price increases on certain goods through price-gouging statutes designed to prevent companies from capitalizing on abnormal disruptions, like pandemics and hurricanes, that lend themselves to scarcity and price gouging. In other words, the bulk of state legislatures have decided that although shareholders might like to see bottled water sold for $100 a gallon and gas for $5 after a hurricane, that is neither fair nor in the public interest.

Lawmakers must do even more. They should pursue a federal price-gouging statute to give regulators the authority to stop companies from exploiting crises to wring out more profit.

Last week, Democrats in Congress announced plans to do just that. They could go further to discourage profiteering through the tax code — whether by increasing the corporate tax rate or by imposing excess-profits taxes like those proposed by Senators Sheldon Whitehouse and Bernie Sanders. This is not new; the government took similar action during times like World War II and as recently as 1980 for oil and gas. Regulators, even without new legislation, should start by enforcing existing laws, including ones against price fixing, price gouging and collusion.

The supply shocks we are experiencing are just a dress rehearsal for those to come. Climate change will bring increasingly severe and frequent disasters that wipe out crops, flood manufacturing plants and disrupt trade routes. The White House Council of Economic Advisers admitted as much in its latest annual Economic Report of the President. More scarcity will undoubtedly bring more opportunities for profiteering, and policymakers need to close their introductory economics textbooks and actually look at the economy. The question we should be asking is not whether companies will exploit those disruptions — we know they will — but what we can do to stop it, or else companies will just make the rest of us pay the price."

Sunku gyventi liberalui ant svieto be šaltų barščių ir be kotlieto...

 

"Viena didžiausių Lietuvos istorijoje politinės korupcijos bylų pasiekė tarpinį finišą – Vilniaus apygardos teismas nusprendė išteisinti Eligijų Masiulį, Gintarą Steponavičių, Šarūną Gustainį (visi trys priklausė Liberalų sąjūdžiui (LRLS)) ir Seimo narį „darbietį“ Vytautą Gapšį. Išteisintos ir abi partijos – LRLS ir Darbo partija.

„MG Baltic“ skandalas 2016 metais gerokai sudrebino šalies politinį gyvenimą. Iki tol Liberalų sąjūdis buvo kylanti politinė jėga. 2014 metų Europos parlamento rinkimuose ji užėmė trečią vietą ir bene pirmą kartą parodė, kad gali būti labai konkurencingi ne tik miestuose, bet ir regionuose. Po metų savivaldybių tarybų rinkimuose LRLS pagal gautus balsus vėl užėmė trečią vietą, vos 5000 balsų atsiliko nuo Tėvynės sąjungos. Gavo 9 merų postus, ėmė valdyti Vilnių ir Klaipėdą bei dirbo valdančiojoje koalicijoje Kaune.

Pirmoje „Vilmorus“ apklausoje po STT kratų partijos būstinėje ir pradėto tyrimo, LRLS populiarumas smuko iki 5,5%. Vietoje galbūt kiek per drąsių svajonių apie E. Masiulį premjero kėdėje, teko galvoti apie išlikimą Seime.

Eligijus Masiulis drąsiai kalbėjo apie tai, kad tikisi, jog partija 2016 metų Seimo rinkimuose iškovos 30 vietų Seime. Partijos reitingai iki skandalo siekė 13,6% ir LRLS rimtai pretendavo bent į antrą vietą rinkimuose.

Pirmoje „Vilmorus“ apklausoje po STT kratų partijos būstinėje ir pradėto tyrimo, LRLS populiarumas smuko iki 5,5%. Vietoje galbūt kiek per drąsių svajonių apie E. Masiulį premjero kėdėje, teko galvoti apie išlikimą Seime.

Darbo partijai skandalas galbūt kainavo mažiau dėl kitos priežasties – jeigu LRLS iki tol daugeliui asocijavosi su aukščiausiais skaidrumo standartais, DP ši istorija buvo tik viena iš kelių nemalonių ir savo svoriu neprilygo juodosios buhalterijos bylai. Nors Darbo partijos sąrašas galiausiai 5% barjero neperžengė ir į Seimą nepateko, tiesiogiai sieti su „MG Baltic“ skandalu šiuos įvykius vargu ar galime. Be to, DP byloje figūravo mažesne apimtimi negu LRLS.

Išteisinimas pirmos instancijos teisme teoriškai galėtų būti didžiausia pergalė būtent Liberalų sąjūdžiui. Prokuratūra žada per 10 dienų nuspręsti dėl to, ar sprendimas byloje bus skundžiamas. Bet mažai abejojančių, kad šis žingsnis bus žengtas. Tad nors džiaugsmo nuotaikų LRLS stovykloje yra, jos tikrai ankstyvos. Partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atmetė galimybę E. Masiuliui grįžti į partiją, veikiausiai tokių intencijų neturi ir pats buvęs LRLS vedlys.

Teisėjai tiesiog pritrūko įrodymų, kad pinigus E. Masiulis ėmė partijos reikmėms arba mainais už palankius sprendimus. Teisimas argumentavo, kad skolinti asmenines lėšas nėra nusikaltimas.

Pats milžiniškos sumos perdavimas alkoholio dėžutėje yra nepaneigiamas faktas, kurio nekvestionuoja net teisiamieji. Teisėjai tiesiog pritrūko įrodymų, kad pinigus E. Masiulis ėmė partijos reikmėms arba mainais už palankius sprendimus. Teisimas argumentavo, kad skolinti asmenines lėšas nėra nusikaltimas.

 

Vien tai, kad teismas nenustatė pagrindo nuteisti politikus, dar nereiškia, kad iš šios istorijos galima išbraukti moralinę dimensiją.

 

Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl E. Masiulio ir liberalų kaltumo yra viena, visuomenės teismo sprendimas – kita. Ir šie sprendimai vargu, ar visiškai sutampa.

 

Eugenijus Gentvilas portalui 15min.lt pabrėžė, jog šioje istorijoje nori atskirti partijos ir E. Masiulio išteisinimą: „Susitarus iš anksto ant galinės automobilio sėdynės iš verslininko paimti pinigai <...> Man tai neatrodo teisėti dalykai.“ LRLS veikiausiai politiškai naudingiausias sprendimas būtų buvęs E. Masiulio pripažinimas kaltu ir partijos išteisinimas. Tuomet mažesnė skundo aukštesnės instancijos teismui tikimybė, o partija galėtų deklaruoti tai, kad pasielgė teisingai atsiribodama nuo lyderio ir toliau tęsdama veiklą.

Visuomenė neliks patenkinta tuo, jog iš didžiulio skandalo nekilo jokių realių pasekmių jo dalyviams. Ir Liberalų sąjūdis toliau figūruos nemaloniame kontekste, kai bylos nagrinėjamas vyks aukštesnės instancijos teisme. Tad dabartinis sprendimas tėra Pyro pergalė, kuri gali atnešti daugiau žalos negu naudos.

Visuomenė neliks patenkinta tuo, jog iš didžiulio skandalo nekilo jokių realių pasekmių jo dalyviams. Ir Liberalų sąjūdis toliau figūruos nemaloniame kontekste, kai bylos nagrinėjamas vyks aukštesnės instancijos teisme. Tad dabartinis sprendimas tėra Pyro pergalė, kuri gali atnešti daugiau žalos negu naudos.

Net ir atsitraukus nuo bylos konteksto, dabartinės Liberalų sąjūdžio pozicijos neatrodo labai tvirtos. Būdami mažieji koalicijos partneriai, jie natūraliai atsiduria Tėvynės sąjungos (TS-LKD) šešėlyje. Nors Laisvės partija (LP) ir ne kartą patyrė nesėkmes, bandydami įgyvendinti savo prioritetinius programos punktus, bet jie bent jau tampa matomi per visuomenėje ne visada vienareikšmiškai vertinamas idėjas.

Partijos išteisinimas trumpuoju laikotarpiu žmonėms primins nemalonią istoriją, į kurią LRLS įsipainiojo. Kokios bus ilgalaikės pasekmės priklausys nuo to, kokioje stadijoje byla bus artėjant 2024 m. Seimo rinkimams. Tačiau net jeigu ir toliau bylos eiga liks palanki LRLS, dabartiniai reitingai rodo, kad garantijų dėl išlikimo Seime būti negali – palaikymas svyruoja apie 5%.

Bent jau laikinai subliuškusi byla gali turėti ir kitokių pasekmių. Kova su korupcija vėl gali tapti viena iš dominuojančių temų rinkiminėse kampanijose, jau pradedant 2023 m. savivaldos rinkimais. Ir ne tik Kaune, kuris pastaruoju metu šiame kontekste linksniuojamas dažniausiai. Gali būti, kad matysime ir naujų politinių darinių. Precedentų tikrai yra.

Praėjus mažiau negu dviem savaitėms po kratos E. Masiulio namuose, buvo paskelbta apie Antikorupcinės Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko (kuris dieną po kratos buvo pranešęs, kad rinkimuose dalyvaus su LRLS, bet vėliau dėl jo kandidatūros susikirto partijos Šilalės skyrius ir centrinė LRLS vadovybė) koalicijos kūrimą. 2016 metų Seimo rinkimuose ši koalicija gavo daugiau negu 6% balsų. Tačiau to neužteko – iki reikalingų 7%, kurie būtų garantavę patekimą į Seimą, pritrūko."

 

 Įrodymus, kad pinigus E. Masiulis ėmė partijos reikmėms arba mainais už palankius sprendimus, surinkti neįmanoma, nes E. Masiulis juos iš anksto slėpė, dangstydamasis paskubomis sukurptais paskolos rašteliais. Šie teisėjai yra durni, kaip bato aulai. Nesugebėjo per tiek laiko sugalvoti rimtesnį melą.

„Biogen“ generalinis direktorius tampa politine auka

   „Investuotojai kėlė taures už Biogen generalinio direktoriaus Michelio Vounatsoso sveikatą praėjusių metų birželį, kai Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino bendrovės Alzheimerio monokloninį antikūną Aduhelmą – pirmąjį gydymą, kuris, kaip įrodyta, sulėtino sekinančios ligos progresavimą. 

 

    Tačiau šios viltys žlugo, kai Aduhelmas sulaukė politinės atakos, kurios kulminacija baigėsi Medicare ir Medicaid tarnybos praėjusį mėnesį atsisakymu mokėti už tai ne klinikinių tyrimų metu. Dauguma pacientų turės mokėti 28 200 dolerių per metus iš savo kišenės.

 

    Nuo tada „Aduhelm“ pardavimai siekė tik 5,8 mln. dolerių, o „Biogen“ akcijų kaina sumažėjo perpus.

 

    Antradienį M. Vounatsos paskelbė atsistatydinantis, o tai tapo kairiųjų kryžiaus žygio prieš aukštas vaistų kainas auka.

 

     Tačiau šios kainos yra labai svarbios naujovėms. Kiti farmacijos generaliniai direktoriai gali pagalvoti apie didelį statymą dėl perspektyvaus vaisto, kad jis netaptų politiniu taikiniu.

 

    Didelė M. Vounatsos klaida buvo per anksti sustabdyti du vėlyvos stadijos Aduhelmo bandymus. Ankstyvosios stadijos tyrimas parodė, kad vaistas pašalino iš pacientų smegenų nemažą kiekį amiloidinių apnašų – ligos požymio. Tačiau 2019 m. atlikta vėlyvojo etapo bandymų vidurio apžvalga neparodė reikšmingos pažinimo sugebėjimų, kuriuos sumažina ši liga, naudos.

 

    Dešimtys vaistų nuo Alzheimerio ligos buvo nesėkmingi klinikinių tyrimų metu, todėl ekspertai nenustebo. Šokas įvyko po kelių mėnesių, kai Biogen paskelbė, kad sieks FDA patvirtinimo, remdamasi išsamesne post hoc analize, kuri nustatė reikšmingą klinikinę naudą.

 

    Tie, kurie per vieną tyrimą vartojo didelę vaisto dozę, parodė, kad amiloidinės plokštelės sumažėjo vidutiniškai 71 % po 18 mėnesių, taip pat 25–28 % mažesnis atminties ir problemų sprendimo pablogėjimas, palyginti su placebo grupe.

 

    Atrodo, kad antrojo tyrimo pacientai neturėjo naudos, tačiau jie vartojo didelę vaisto dozę trumpiau. Atrodo, kad gydymo nauda kaupiasi, laikui bėgant.

 

    Taigi, nors abiejų bandymų rezultatai prieštarauja, juos taip pat buvo galima lengvai suderinti. FDA nusprendė juos suderinti, suteikdama Aduhelmui pagreitintą patvirtinimą, kuris leidžia agentūrai suteikti pacientams anksčiau prieigą prie vaistų, kurie „gydo rimtas ligas“ ir „patenkina nepatenkintus medicininius poreikius, remiantis surogatine baigtimi“.

 

    Kas yra surogatinis galutinis taškas? Tam tikras biologinis žymeklis, pavyzdžiui, laboratorinis matavimas, kuris, kaip manoma, numato gydymo naudą. FDA dažnai suteikia greitesnį vaistų nuo vėžio patvirtinimą, remdamasi naviko susitraukimu, o ne išgyvenimo nauda, ​​o išgyvenimo tyrimas gali užtrukti daugelį metų. Aduhelmo atveju FDA nustatė, kad amiloido kiekis smegenyse buvo pagrįstas pavyzdys. Šis sprendimas, kaip paaiškino FDA, buvo pagrįstas kitų klinikinių tyrimų įrodymais.

 

    Tačiau daugelis liberalų apkaltino FDA, pažeidžiant jos griežtus standartus ir pasiduodant beviltiškų pacientų spaudimui. Demokratų įstatymų leidėjai birželį paskelbė apie tyrimą, kuriuo siekiama išspręsti „rimtą susirūpinimą dėl didelės kainos... ir proceso, dėl kurio jis buvo patvirtintas, nepaisant klausimų apie klinikinę vaisto naudą“.

 

    Senatoriai Elizabeth Warren (D., Mass.) ir Billas Cassidy (R., La.) taip pat perspėjo, kad galimos Medicare išlaidos Aduhelmui „tikrina programos atsparumą“. "FDA patvirtinimas negarantuoja Medicare aprėpties, - pridūrė jie, - todėl programa turės atsakyti į didžiulį klausimą: ar ji turėtų apmokėti naujus ir brangius vaistus nuo Alzheimerio ligos, ir jei taip, kaip?"

 

    CMS atsakė praėjusį mėnesį: ji apims Aduhelm ir būsimus Alzheimerio amiloido vaistus, kuriems bus suteiktas pagreitintas FDA patvirtinimas, tik tiems pacientams, kurie dalyvauja atsitiktinių imčių kontroliuojamuose tyrimuose. Tai veiksmingai apribos prieigą prie kelių tūkstančių pacientų, kai kurie iš jų gaus placebą.

 

    Tai pirmas kartas, kai CMS tokiu būdu apribojo prieigą prie FDA patvirtinto vaisto. Neaišku, ar J. Vounatsos galėjo padaryti ką nors kitaip, norėdamas nuraminti vaistų kritikus. Praėjusiais metais jis sumažino kainą per pusę (28 200 dolerių yra sumažinta suma) ir sutiko paspartinti tolesnį atsitiktinių imčių kontroliuojamą tyrimą, kad patvirtintų jų naudą.

 

    Demokratiniai įstatymų leidėjai ne visada reikalauja, kad FDA griežtai laikytųsi veiksmingumo standartų. Kai kurie dabar reikalauja, kad FDA nedelsiant patvirtintų Moderna vakciną mažiems vaikams, nors ji nepadidino apsaugos nuo hospitalizavimo, palyginti su placebu Modernos tyrime – nė vienas vaikas nei vienoje grupėje nebuvo paguldytas į ligoninę – ir tik nežymiai sumažino (37,5 proc. )  infekcijų skaičių 2–5 metų vaikams– mažiau, nei 50 % standartas, nustatytas FDA patvirtinti Covid vakcinas.

 

    Tačiau vaikai gamino antikūnus – tai yra surogatinė baigtis – panaši į jaunų suaugusiųjų antikūnus. Taigi, teorija teigia, kad vakcina gali suteikti vaikams daugiau naudos, nei buvo įrodyta klinikiniuose tyrimuose. Bet tai spėjimas.

 

    Daug svarbesnis atvejis, kai Alzheimerio liga sergantiems pacientams suteikiama galimybė gauti gydymą, kuris gali sulėtinti sekinančios ir mirtinos ligos eigą. Nedaug vaikų miršta nuo Covid. Kasmet šimtai tūkstančių pagyvenusių žmonių miršta nuo Alzheimerio ligos ir jo komplikacijų. Ponas Vounatsos nebus vienintelė kairiųjų karo dėl didelių vaistų kainų auka.“ [1]

1. Biogen's CEO Becomes a Political Sacrifice
Finley, Allysia. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 05 May 2022: A.17.

Biogen's CEO Becomes a Political Sacrifice

"Investors toasted Biogen CEO Michel Vounatsos last June after the Food and Drug Administration approved the company's Alzheimer's monoclonal antibody, Aduhelm -- the first treatment that has been shown to slow progression of the debilitating disease. It was expected to become a blockbuster in short order.

But those hopes were dashed as Aduhelm came under political attack, culminating in the Center for Medicare and Medicaid Service's refusal last month to pay for it outside of clinical trials. Most patients will have to pay $28,200 a year out of pocket.

Aduhelm sales have since totaled a mere $5.8 million while Biogen's stock price has fallen by half.

On Tuesday Mr. Vounatsos announced his resignation, a casualty of the left's crusade against high drug prices.

 But those prices are crucial to innovation. Other pharmaceutical CEOs may think twice about staking a big bet on a promising drug lest it become a political target.

Mr. Vounatsos's big mistake was prematurely halting Aduhelm's two late-stage trials. An early-stage trial showed that the drug removed a significant amount of amyloid plaque, a hallmark of the disease, from patients' brains. But a midpoint review of late-stage trials in 2019 didn't show a significant cognitive benefit.

Dozens of Alzheimer's drugs have failed in clinical trials, so experts weren't surprised. The shocker came several months later, when Biogen announced it would seek FDA approval based on a more detailed post hoc analysis that did find a significant clinical benefit.

Those who received a high dose of the drug in one trial showed a 71% reduction in amyloid plaque on average after 18 months, as well as a 25% to 28% smaller decline in memory and problem-solving compared with the placebo group.

Patients in the second trial didn't appear to benefit, but they were on a high dose of the drug for less time. Treatment benefits appear to accrue with time.

So while results from the two trials appeared to conflict, they could also easily be reconciled. The FDA decided to reconcile them by granting Aduhelm accelerated approval, which allows the agency to provide patients earlier access to drugs that "treat serious conditions" and "fill an unmet medical need based on a surrogate endpoint."

What is a surrogate endpoint? Some sort of biomarker like a lab measurement that is believed to predict a treatment benefit. The FDA often grants cancer drugs accelerated approval based on tumor shrinkage rather than survival benefits, which can take many years to measure. In Aduhelm's case, the FDA determined amyloid levels in the brain were a reasonable proxy. This determination, the FDA explained, was rooted in evidence from other clinical trials.

Yet many liberals accused the FDA of compromising its rigorous standards and caving in to pressure from desperate patients. Democratic lawmakers in June announced an investigation to address "serious concerns about the steep price . . . and the process that led to its approval despite questions about the drug's clinical benefit."

Sens. Elizabeth Warren (D., Mass.) and Bill Cassidy (R., La.) also warned that potential Medicare spending on Aduhelm "tests the program's resiliency." "FDA approval does not guarantee Medicare coverage," they added, "and so the program will need to answer an enormous question: should it cover a new and expensive Alzheimer's medication, and if so, how?"

CMS responded last month: It will cover Aduhelm and future Alzheimer's amyloid drugs receiving accelerated FDA approval only for patients who enroll in randomized controlled trials. That will effectively limit access to a few thousand patients, some of whom will get a placebo.

This is the first time CMS has restricted access to an FDA-approved drug in such a way. It's not clear Mr. Vounatsos could have done anything differently to appease the drug's critics. Last year he slashed the price in half ($28,200 is the reduced amount) and agreed to accelerate a follow-up randomized controlled trial to confirm its benefits.

Democratic lawmakers don't always insist that the FDA adhere strictly to standards of efficacy. Some now demand that the FDA authorize Moderna's vaccine for toddlers immediately, even though it didn't increase protection against hospitalization compared with a placebo in Moderna's trial -- no child in either group was hospitalized -- and showed only a small reduction (37.5%) in infections among those 2 to 5 -- lower than the 50% standard the FDA set for approving Covid vaccines.

But children produced antibodies -- that is, a surrogate endpoint -- similar to those of young adults. Ergo, the theory goes, the vaccine may confer larger benefits to children than demonstrated in clinical trials. But that's conjecture.

The case is much stronger for giving Alzheimer's patients access to a treatment that can slow a debilitating and deadly disease. Few children die of Covid. Hundreds of thousands of elderly people die each year of Alzheimer's and its complications. Mr. Vounatsos won't be the only casualty of the left's war on high drug prices." [1]

1. Biogen's CEO Becomes a Political Sacrifice
Finley, Allysia. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 05 May 2022: A.17.