The Era of Borderless Data Is Ending

"Every time we send an email, tap an Instagram ad or swipe our credit cards, we create a piece of digital data.

The information pings around the world at the speed of a click, becoming a kind of borderless currency that underpins the digital economy. Largely unregulated, the flow of bits and bytes helped fuel the rise of transnational megacompanies like Google and Amazon and reshaped global communications, commerce, entertainment and media.

Now the era of open borders for data is ending.

France, Austria, South Africa and more than 50 other countries are accelerating efforts to control the digital information produced by their citizens, government agencies and corporations. Driven by security and privacy concerns, as well as economic interests and authoritarian and nationalistic urges, governments are increasingly setting rules and standards about how data can and cannot move around the globe. The goal is to gain “digital sovereignty.”

Consider that:

• In Washington, the Biden administration is circulating an early draft of an executive order meant to stop rivals like China from gaining access to American data.
• In the European Union, judges and policymakers are pushing efforts to guard information generated within the 27-nation bloc, including tougher online privacy requirements and rules for artificial intelligence.
• In India, lawmakers are moving to pass a law that would limit what data could leave the nation of almost 1.4 billion people.
• The number of laws, regulations and government policies that require digital information to be stored in a specific country more than doubled to 144 from 2017 to 2021, according to the Information Technology and Innovation Foundation.

While countries like China have long cordoned off their digital ecosystems, the imposition of more national rules on information flows is a fundamental shift in the democratic world and alters how the internet has operated since it became widely commercialized in the 1990s.

The repercussions for business operations, privacy and how law enforcement and intelligence agencies investigate crimes and run surveillance programs are far-reaching. Microsoft, Amazon and Google are offering new services to let companies store records and information within a certain territory. And the movement of data has become part of geopolitical negotiations, including a new pact for sharing information across the Atlantic that was agreed to in principle in March.

“The amount of data has become so big over the last decade that it has created pressure to bring it under sovereign control,” said Federico Fabbrini, a professor of European law at Dublin City University who edited a book on the topic and argues that data is inherently harder to regulate than physical goods.

For most people, the new restrictions are unlikely to shut down popular websites. But users might lose access to some services or features depending on where they live. Meta, Facebook’s parent company, recently said it would temporarily stop offering augmented reality filters in Texas and Illinois to avoid being sued under laws governing the use of biometric data.

The debate over restricting data echoes broader fractures in the global economy. Countries are rethinking their reliance on foreign assembly lines after supply chains sputtered in the pandemic, delaying deliveries of everything from refrigerators to F-150s. Worried that Asian computer chip producers might be vulnerable to Beijing’s influence, American and European lawmakers are pushing to build more domestic factories for the semiconductors that power thousands of products.

Shifting attitudes toward digital information are “connected to a wider trend toward economic nationalism,” said Eduardo Ustaran, a partner at Hogan Lovells, a law firm that helps companies comply with new data rules.

The core idea of “digital sovereignty” is that the digital exhaust created by a person, business or government should be stored inside the country where it originated, or at least handled in accordance with privacy and other standards set by a government. In cases where information is more sensitive, some authorities want it to be controlled by a local company, too.

 

That’s a shift from today. Most files were initially stored locally on personal computers and company mainframes. But as internet speeds increased and telecommunications infrastructure advanced over the past two decades, cloud computing services allowed someone in Germany to store photos on a Google server in California, or a business in Italy to run a website off Amazon Web Services operated from Seattle.

A turning point came after the national security contractor Edward Snowden leaked scores of documents in 2013 that detailed widespread American surveillance of digital communications. In Europe, concerns grew that a reliance on American companies like Facebook left Europeans vulnerable to U.S. snooping. That led to protracted legal fights over online privacy and to trans-Atlantic negotiations to safeguard communications and other information transported to American firms.

The aftershocks are still being felt.

While the United States supports a free, unregulated approach that lets data zip between democratic nations unhindered, China has been joined by others in walling off the internet and keeping data within reach to surveil citizens and suppress dissent.

Europe, with heavily regulated markets and rules on data privacy, is forging another path.

In Kenya, draft rules require that information from payments systems and health services be primarily stored inside the country, according to the Information Technology and Innovation Foundation. Kazakhstan has said personal data must be kept on a server within its borders.

In the European Union, the personal data of Europeans must meet the requirements of an online privacy law, the General Data Protection Regulation, which took effect in 2018. Another draft law, the Data Act, would apply new limits on what corporate information could be made available to intelligence services and other authorities outside the bloc, even with a court order.

“It’s the same sense of the sovereign state, that we can maintain knowledge about what we do in areas that are sensitive, and that is part of what defines us,” Margrethe Vestager, the top antitrust enforcer of the European Union, said in an interview.

The Biden administration recently drafted an executive order to give the government more power to block deals involving Americans’ personal data that put national security at risk, two people familiar with the matter said. An administration official said the document, which Reuters earlier reported, was an initial draft sent to federal agencies for feedback.

But Washington has tried to keep data flowing between America and its allies. On a March trip to Brussels to coordinate Russia’s sanctions, President Biden announced a new agreement to allow data from the European Union to continue flowing to the United States.

The deal was needed after the top European court struck down a previous agreement in 2020 because it did not protect European citizens from spying by American law enforcement, imperiling the operations of thousands of companies that beam data across the Atlantic.

In a joint statement in December, Gina Raimondo, the U.S. secretary of commerce, and Nadine Dorries, Britain’s top digital minister, said they hoped to counteract “the negative trends that risk closing off international data flows.” The Commerce Department also announced last month that it was joining with several Asian nations and Canada to keep digital information flowing between countries.

As new rules have been introduced, the tech industry has raised alarms. Groups representing Amazon, Apple, Google, Microsoft and Meta argued the online economy was fueled by the free flow of data. If tech companies were required to store it all locally, they could not offer the same products and services around the world, they said.

But countries nevertheless clamped down. In France and Austria, customers of Google’s internet measurement software, Google Analytics, which many websites use to collect audience figures, were told this year not to use the program anymore because it could expose the personal data of Europeans to American spying.

Last year, the French government scrapped a deal with Microsoft to handle health-related data after the authorities were criticized for awarding the contract to an American firm. Officials pledged to work with local firms instead.

Companies have adjusted. Microsoft said it was taking steps so customers could more easily keep data within certain geographical areas. Amazon Web Services, the largest cloud computing service, said it let customers control where in Europe data was stored

In France, Spain and Germany, Google Cloud has signed deals in the last year with local tech and telecom providers so customers can guarantee that a local company oversees their data while they use Google’s products.

“We want to meet them where they are,” said Ksenia Duxfield-Karyakina, who leads Google Cloud’s public policy operations in Europe.

Liam Maxwell, director of government transformation at Amazon Web Services, said in a statement that the company would adapt to European regulations but that customers should be able to buy cloud computing services based on their needs, “not limited by where the technology provider is headquartered.”

Max Schrems, an Austrian privacy activist who won lawsuits against Facebook over its data-sharing practices, said more disputes loom over digital information. He predicted the U.S.-E.U. data deal announced by Mr. Biden would be struck down again by the European Court of Justice because it still did not meet E.U. privacy standards.

“We had a time where data was not regulated at all and people did whatever they wanted,” Mr. Schrems said. “Now gradually we see that everyone tries to regulate it but regulate it differently. That’s a global issue.”"

JAV ir buvusi Kabulo vyriausybė atsakingos dėl pasitraukimo iš Afganistano

  „Vašingtonas – JAV apmokytos Afganistano saugumo pajėgos sakė, kad buvo šokiruotos dėl staigaus JAV pasitraukimo ir buvo nepakankamai pasiruošusios apginti Afganistaną nuo Talibano, teigiama trečiadienį paskelbtoje vyriausybės stebėjimo ataskaitoje, kuri yra pirmoji paskelbta ataskaita, kurioje apklaustos Afganistano pajėgos, nuo JAV karo pabaigos rugpjūčio 30 d.

 

    43 puslapių specialiojo Afganistano atkūrimo generalinio inspektoriaus ataskaitoje padaryta išvada, kad JAV 20 metų trukusios 90 mlrd. dolerių išlaidos sukūrė vietines saugumo pajėgas, kurios negalėjo dirbti pačios, be JAV išmokų kareivių algoms,  rangovams, kad jie prižiūrėtų karinę įrangą, ir JAV bei sąjungininkų antskrydžių, kovojant su Talibanu.

 

    „Svarbiausia, kad Jungtinės Valstijos buvo prastai pasirengusios vykdyti saugumo sektoriaus pagalbos misiją“, – teigiama pranešime.

 

    Tuo pat metu JAV remiama Afganistano vyriausybė neturėjo nacionalinės saugumo strategijos, kai JAV pareiškė, kad pasiekė susitarimą su Talibanu dėl pasitraukimo iš šalies.

 

    „Po 20 metų trukusių mokymų ir plėtros ANDSF niekada netapo darniomis, esminėmis pajėgomis, galinčiomis veikti savarankiškai“, – teigiama ataskaitoje, kurioje kalbama apie Afganistano nacionalines gynybos ir saugumo pajėgas. „JAV ir Afganistano vyriausybės prisiima kaltę“.

 

    Pentagonas antradienį atmetė siūlymus, kad JAV misija Afganistane žlugo.

 

    „Netikiu, kad mes visiškai sutiktume, kad mūsų išvykimas iš Afganistano buvo klaida“, – antradienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby, atsakydamas į klausimus apie kitokią ataskaitą apie karą. "Mūsų kariai ten kariavo 20 metų, atliko misiją, kuriai buvo išsiųsti. Nuo atakos, kilusios iš Afganistano, JAV nebuvo kito išpuolio, panašaus į rugsėjo 11-ąją“.

 

    Nė viena JAV ar sąjungininkų agentūra nebuvo atsakinga už Afganistano pajėgų mokymą ir aprūpinimą. JAV ir jos sąjungininkės finansavo 600 000 ginklų, 300 orlaivių, 80 000 transporto priemonių, ryšių, naktinio matymo akinių ir biometrinių sistemų tiekimą afganistaniečiams, teigiama ataskaitoje, bet afganai negalėjo išlaikyti pažangių ginklų be JAV pagalbos.

 

    Nors 2020 m. vasario mėn. susitarime su Talibanu JAV įžvelgė pasitraukimo planą, kuriame reikalaujama, kad JAV pajėgos iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. išvyktų iš Afganistano, JAV remiamai Kabulo vyriausybei lojalūs afganai vertino tai, kaip atsisakymą. Netrukus po to, kai Trumpo administracija pasirašė paktą, JAV pajėgos pradėjo apriboti savo antskrydžius, o Talibanas ėmė pozicionuoti, kad perimtų Afganistano kontrolę.

 

    2021 m. balandžio mėn., kai prezidentas Bidenas pasakė, kad JAV pajėgos pasitrauks iki vasaros, kai kurios Afganistano pajėgos nebuvo sumokėtos kelis mėnesius, o kai kurios pradėjo pokalbius su Talibanu. Kiti iš viso atsisakė savo pareigų, rašoma pranešime.

 

    Talibanui prireikė mažiau, nei mėnesio – rugpjūčio 7–rugsėjo 5 d. – kad užgrobtų visas 34 šalies provincijas. Iki rugpjūčio 14 d. Talibanas įžengė į Kabulą. Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani pabėgo iš šalies, o per kitas 15 dienų likęs JAV personalas persikėlė į Hamido Karzai tarptautinį oro uostą ir evakavo 122 000 amerikiečių, trečiųjų šalių piliečių ir afganų. Nepaisant JAV pažadų, kad afganai, dirbę kartu su sąjungininkais, nebus palikti nuošalyje, tūkstančiai liko šalyje, nes paskutinis C-17 pakilo likus kelioms minutėms iki rugpjūčio 31 d.“ [1]

1. World News: U.S., Kabul Faulted in Afghan Withdrawal
Youssef, Nancy A. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 19 May 2022: A.11.

U.S., and Kabul Faulted in Afghan Withdrawal

"WASHINGTON -- U.S.-trained Afghan security forces said they were shocked at the U.S.'s abrupt withdrawal and were ill-equipped to defend Afghanistan against the Taliban, according to a government watchdog report released Wednesday, the first published report to interview Afghan forces since the U.S. war ended Aug. 30.

The 43-page report by the Special Inspector General for Afghanistan Reconstruction concluded that the U.S.'s 20-year $90 billion training mission created a local security force that couldn't operate on its own, but rather depended on the U.S. to pay troop salaries, on contractors to maintain their equipment, and on U.S. and allied airstrikes to combat the Taliban.

"Most significantly, the United States was ill-equipped to undertake the security sector assistance mission," the report concluded.

At the same time, the U.S.-backed Afghan government had no national security strategy when the U.S. said it had reached a deal with the Taliban to leave the country.

"After 20 years of training and development, the ANDSF never became a cohesive, substantive force capable of operating on its own," the report found, referring to the Afghan National Defense and Security Forces. "The U.S. and Afghan governments share in the blame."

The Pentagon on Tuesday rejected suggestions that the U.S. mission in Afghanistan failed.

"I don't believe we would at all agree that our departure from Afghanistan was a mistake," Pentagon spokesman John Kirby said Tuesday, addressing questions about a different report on the war. "Our troops had fought there for 20 years, had accomplished the mission for which they were sent. There has been no 9/11-like attack on the United States since the attack that emanated from Afghanistan. And in the process, we certainly made improvements in Afghanistan."

No single U.S. or allied agency was in charge of training and equipping Afghan forces.The U.S. and its allies funded the provision of 600,000 weapons, 300 aircraft, 80,000 vehicles, communications, night-vision goggles and biometric systemsto the Afghans, the report concluded, but the Afghans couldn't sustain the advanced weapons without U.S. help.

While the U.S. saw an exit plan in the February 2020 agreement with the Taliban that called for U.S. forces to leave Afghanistan by Aug. 31, 2021, the Afghans loyal to the U.S.-backed Kabul government viewed it as an abandonment. Shortly after the Trump administration signed the pact, U.S. forces began limiting their airstrikes and the Taliban began positioning itself to take control of Afghanistan.

By April 2021, when President Biden said that U.S. forces would leave by summer, some Afghan forces hadn't been paid in months, and some began striking deals with the Taliban. Others abandoned their posts altogether, the report found.

It took the Taliban less than a month -- Aug. 7 to Sept. 5 -- to capture all of the country's 34 provinces. By Aug. 14, the Taliban had entered Kabul. Afghan President Ashraf Ghani fled the country, and over the next 15 days, the remaining U.S. personnel moved to Hamid Karzai International Airport and evacuated 122,000 Americans, third-country citizens and Afghans. Despite U.S. promises that Afghans who worked alongside allies wouldn't be left behind, thousands remained in the country as the final C-17 took off minutes before the Aug. 31 deadline." [1]

1. World News: U.S., Kabul Faulted in Afghan Withdrawal
Youssef, Nancy A. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 19 May 2022: A.11.

„Apple“ siekia pasitraukti iš Kinijos

    „TOKYO – Apple Inc. pranešė kai kuriems savo sutartiniams gamintojams, kad nori padidinti gamybą už Kinijos ribų, be kitų priežasčių nurodydama griežtą Pekino kovos su COVID politiką, sakė diskusijose dalyvaujantys žmonės.

 

    Pasak žmonių, Indija ir Vietnamas, kuriuose jau gaminama nedidelė dalis pasaulinės „Apple“ produkcijos, yra tarp šalių, kurias bendrovė atidžiau vertina, kaip alternatyvas Kinijai.

 

    Pasak analitikų, daugiau, nei 90 % Apple produktų, tokių, kaip iPhone, iPad ir MacBook nešiojamieji kompiuteriai, Kinijoje gamina išorės rangovai. Didelė „Apple“ priklausomybė nuo šalies yra potenciali rizika dėl Pekino autoritarinės komunistinės vyriausybės ir jos susirėmimų su JAV, teigia analitikai.

 

    Bet koks didžiausios pagal rinkos kapitalizaciją JAV bendrovės „Apple“ žingsnis, siekiant pabrėžti gamybą už Kinijos ribų, gali paveikti kitų Vakarų įmonių, kurios svarsto, kaip sumažinti priklausomybę nuo Kinijos gamybos ar pagrindinių medžiagų, mąstymą. Tokie svarstymai šiemet sustiprėjo po to, kai Pekinas susilaikė nuo Rusijos kritikos ir kai kuriuose miestuose įvedė karantinus, siekdamas kovoti su Covid-19.

 

    „Apple“ atstovas atsisakė komentuoti. Bendrai paklaustas apie „Apple“ tiekimo grandinę balandžio mėn., generalinis direktorius Timas Cookas atsakė: „Mūsų tiekimo grandinė yra tikrai pasaulinė, todėl produktai gaminami visur“. Jis taip pat sakė: „Mes ir toliau žiūrime į optimizavimą“.

 

    „Apple“ siekė diversifikuoti veiklą nuo Kinijos, kol 2020 m. pradžioje COVID-19 išplito visame pasaulyje, tačiau šiuos planus apsunkino pandemija. Dabar Cupertino (Kalifornija) įmonė vėl veržiasi ir nurodo rangovams, kur jie turėtų ieškoti naujų gamybos pajėgumų, sakė diskusijose dalyvaujantys žmonės.

 

    Užrakinimas, kaip Kinijos kovos su Covid politikos dalis, sukėlė tiekimo grandinės kliūtis daugeliui Vakarų įmonių. „Apple“ balandį perspėjo, kad „Covid-19“ atgimimas šį ketvirtį gali sutrukdyti pardavimams net 8 mlrd. dolerių vertės.

 

    Dėl Kinijos kelionių apribojimų „Apple“ per pastaruosius dvejus metus apribojo vadovų ir inžinierių siuntimą į šalį, todėl sunku asmeniškai patikrinti gamybos vietas. Praėjusiais metais elektros energijos tiekimo nutraukimas taip pat pakirto Kinijos patikimumo reputaciją.

 

    Nors daugelis Vakarų kompanijų susiduria su panašiomis problemomis Kinijoje, „Apple“ dydis suteikia jai galią derėtis su rangovais, sakė Ming-chi Kuo, „TF International Securities“ tiekimo grandinės analitikas. „Tik tokia įmonė, kaip „Apple“ gali reikalauti tokių tiekimo grandinės permainų“, – sakė p. Kuo.

 

    Vis dėlto pramonės atstovai teigė, kad daugelis priežasčių, dėl kurių „Apple“ ilgą laiką išlaiko Kiniją savo gamybos centru: gerai apmokyta darbo jėga, žemos sąnaudos, palyginti su JAV, ir gilus dalių tiekėjų tinklas, kurį sunku atkurti kitur be daugelio metų pastangų.

 

    Išskyrus Indiją, kvalifikuotų darbuotojų skaičius Kinijoje viršija visą daugelio alternatyvių Azijos šalių gyventojų skaičių. Kinijos vietos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiavo su „Apple“, siekdamos užtikrinti, kad jos rangovai turėtų pakankamai žemės, darbo jėgos ir atsargų surinkti „iPhone“ ir kitą elektroniką milžiniškose gamyklose.

 

    Kinijos premjeras Li Keqiangas ketvirtadienį pareiškė, kad Pekinas nori tapti užsienio investicijų karštuoju tašku ir glaudžiai bendradarbiaus su užsienio įmonėmis, siekdamas užtikrinti, kad jo taisyklės būtų nuspėjamos.

 

    Kitas privalumas yra tai, kad „Apple“ gali parduoti daugybę Kinijoje pagamintų telefonų ir kompiuterių toje pačioje šalyje, o Kinija dažnai sudaro apie penktadalį „Apple“ pasaulinių pardavimų. „Apple“ vadovas J. Cookas sausį sakė, kad bendrovė turi keturis geriausiai parduodamus telefonus Kinijos miestuose.

 

    „Atsižvelgiant į vidaus rinkos dydį ir nusistovėjusią gamybos ekosistemą, Kinija liktų grupės lydere ir atliktų daugiau pridėtinės vertės darbų tokioms įmonėms, kaip Apple“, – sakė „Apple“ tiekimo grandinėje dalyvaujantis pramonės vadovas.

 

    Žmonės, kalbėję su „Apple“ apie jos gamybos planus, teigė, kad bendrovė Indiją laiko arčiausiai kitos Kinijos dėl savo didelio gyventojų skaičiaus ir mažų sąnaudų.

 

    Taivane įsikūrę surinkėjai „Foxconn Technology Group“ ir „Wistron Corp.“ jau įkūrė gamyklas Indijoje, gaminančias „iPhone“ daugiausia šios šalies vidaus rinkai, kurioje „Apple“ pardavimai sparčiai auga. Balandžio mėnesį „Apple“ paskelbė, kad Indijoje pradėjo gaminti naujausios kartos „iPhone 13“ seriją.

 

    „Apple“ dabar kalbasi su kai kuriais esamais tiekėjais apie plėtrą Indijoje, įskaitant galimą gamybą eksportui, sakė žmonės.

 

    Analitikai ir tiekėjai teigė, kad viena Indijos problemų yra sunkumai, kuriuos sutinka Kinijoje įsikūrę surinkėjai, kai Kinijoje įkuria gamyklą, dėl šaltų Naujojo Delio ir Pekino santykių. Abiejų šalių kariškiai 2020 m. surengė mirtiną susirėmimą palei ginčytiną sieną, o neseniai kilo diplomatinis ginčas dėl Indijos reguliavimo institucijų elgesio su Kinijos išmaniųjų telefonų gamintoju Xiaomi Corp.

 

     Dėl šios priežasties Kinijoje įsikūrę gamybos rangovai, dirbantys su „Apple“, labiau žiūri į Vietnamą ir kitas Pietryčių Azijos šalis, teigia su šiuo klausimu susipažinę žmonės.

 

     Vietnamas ribojasi su Kinija ir jau yra išmaniųjų telefonų gamybos centras Apple pirmaujančiai pasaulinei konkurentei Samsung Electronics Co. Pietų Korėjoje įsikūrusi Samsung apskritai apribojo savo veiklą Kinijoje.

 

     Remiantis tyrimų bendrovės Counterpoint duomenimis, Indija praėjusiais metais pagamino 3,1 % viso pasaulio iPhone, o prognozuojama, kad šiais metais ši dalis išaugs nuo 6 % iki 7 %. Beveik visa kita dalis tenka Kinijai.“ [1]

1. Apple Seeks Shift Away From China
Yang, Jie. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 May 2022: A.1.