Natural-Gas Cuts Threaten World's Largest Chemicals Hub

"LUDWIGSHAFEN, Germany -- For years, BASF SE, one of the world's largest chemicals companies, built its business model around cheap and plentiful Russian natural gas, which it uses to generate power and as feedstock for products that make it into toothpaste, medicines and cars.

Today, dwindling Russian gas supplies are proving a threat to the company's vast manufacturing hub here -- the world's largest integrated chemical complex spanning some 200 plants. Earlier this month, Russia started throttling back its supply of gas to Germany and other European countries. In response, company executives are doing what was unthinkable just a few months ago: considering how to potentially shut down the complex if gas supplies fall further.

The threat isn't just to BASF and its 39,000 employees in Germany. Because BASF and other chemicals companies sit at the beginning of most industrial supply chains, their disruption would reverberate well beyond the sector, threatening Europe's economy at a time of high inflation and slowing growth. A throttling of BASF's ammonia output, a key ingredient in fertilizers, could exacerbate the world's growing food crisis, analysts say.

"Stopping production here would be a mammoth task," said Peter Westerheide, BASF's chief economist. "We've never faced such a situation before," he said. "It's difficult to imagine."

Germany's dependence on Russian gas has risen after successive governments moved to close the country's last nuclear-power plants and to phase out coal, leaving only gas and renewable energies as alternatives. Many homes in Germany use gas for heating and the country is home to the biggest manufacturing sector in Europe, a voracious consumer of the fuel.

On Thursday, Berlin triggered the second of a three-step emergency gas plan that, in its last step, could cut off gas supplies to some companies. The move came after Russia reduced deliveries to Germany via the Nord Stream pipeline to 40% of its capacity.

Moscow blamed the shortfall on missing turbine parts because of sanctions.

German officials called it an economic attack. Germany currently receives about 35% of its gas imports from Russia, from around 55% before the sanctions on Russia.

Chemicals companies such as BASF are more vulnerable than other industrial players because natural gas is critical for most of their processes. Some 60% of the gas BASF consumes in Europe is used for power and steam generation. The other 40% is used as a feedstock, or raw material for its products.

At BASF's Ludwigshafen site -- a city within a city with over 60 miles of roads, some eight restaurants and a wine cellar -- natural gas is fed into an intricate system of pipes and spigots to reach plants making ammonia and acetylene, a compound used in plastics and pharmaceuticals. The site is responsible for as much as 4% of German gas demand.

"To put it plainly: There is no short-term solution to replace natural gas from Russia," BASF Chief Executive Martin Brudermuller said in April.

Managers figure that if gas supply stays above 50% of Ludwigshafen's maximum demand, they can continue to operate by reducing the load and using substitutes. If gas supply falls significantly below that over a sustained period, they would have to stop production, the company said. The threat of gas rationing is growing and Russia is likely to continue to curtail gas deliveries, German officials and analysts say.

The site employs around a third of BASF's total workforce. While chemical plants stop production for scheduled and officially required maintenance, an immediate shutdown of the whole complex can lead to critical plant damages and significant safety risks and the company needs time to ensure a safe shutdown of the plants.

With gas now becoming rarer and more expensive, BASF is racing to find alternatives -- and finding that few exist in the short term.

Germany's VCI chemical industry association said the chemicals sector, the country's largest industrial gas consumer, requires around 135 terawatt-hours of gas a year. The industry can save only two to three terawatt-hours by using alternative fuels, VCI said.

Longer term, BASF is working on reducing its dependence on fossil fuels by increasing energy efficiency and switching to renewables in the power supply. Last year, it invested in an offshore wind park and signed long-term supply contracts for green electricity. But while replacing gas-powered electricity is technically possible, the renewables supply isn't yet enough to meet demand, analysts say.

When it comes to feedstock, BASF has pilot projects for chemicals recycling and increasingly uses biofuel feedstocks, including biomethane. However, these approaches won't be able to substitute fossil fuels at large scale soon, analysts say." [1]

1. World News: Natural-Gas Cuts Threaten World's Largest Chemicals Hub
Kantchev, Georgi. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 28 June 2022: A.9.

Kaliningrado tranzitas

 "Panašu, kad Vladimiro Putino ultimatumas dėl Kaliningrado tranzito veikia – neoficialūs šaltiniai praneša, kad Europos Komisija (EK) Rusijos prezidentui linkusi nuolaidžiauti ir siūlo leisti tam tikrą kiekį rusiško plieno vežti per Lietuvą, pranešė LNK Žinios. Anot LNK, išimtis galiotų ne tik plienui, bet ir kitoms sankcionuotoms prekėms: alkoholiui, cementui ar naftos produktams, kuriems apribojimai įsigalios artimiausiais mėnesiais."

Tam tikras kiekis - reiškia tiek, kiek rusams reikia. Bet kad mums liūdna nebūtų, vadiname tam tikru kiekiu.

Vokiečių idilės pabaiga

"Vokietija savaitgalį atrodė normaliai, nes širdingas kancleris Olafas Scholzas pasveikino Septynių valstybių lyderius ir jų svečius prabangiuose Elmau rūmuose Bavarijos Alpėse. Tačiau tokie pasirodymai yra apgaulingi. Vokietija susiduria su sunkiausiais iššūkiais nuo pat federacijos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo.

 

    Tai atsitiko labai staigiai. Dar 2020 m. beveik visas pasaulis sutiko su pasipūtusiu Vokietijos savęs vertinimu, kad Vokietija turi sėkmingiausią pasaulio ekonomikos modelį, imasi ambicingiausių ir daugiausia sėkmingų klimato iniciatyvų pasaulyje ir ištobulino vertybėmis grįsta užsienio politika, itin mažomis sąnaudomis užtikrinusi Vokietijos saugumą ir tarptautinį populiarumą.

 

    Niekas iš to nebuvo tiesa. Vokietijos ekonomikos modelis buvo pagrįstas nerealiomis prielaidomis apie pasaulio politiką ir vargu ar išgyvens dabartinę sumaištį. Vokietijos energetikos politika yra chaotiška netvarka, ryškus pavyzdys visam likusiam pasauliui, ko negalima daryti.  O Vokietijos saugumo ekspertai susitaiko su labai nepageidaujama tiesa: susidūrusi su Rusija, Vokietija, kaip ir apskritai Europa, yra visiškai priklausoma nuo JAV dėl savo saugumo. Tuo metu, kai Amerikos užsienio politika vis labiau teikia pirmenybę Azijai, o izoliacinės nuotaikos tiek tarp respublikonų, tiek tarp demokratų, atrodo, stiprėja, jei Donaldas Trumpas 2025 m. grįš į Baltuosius rūmus, Vokietijos saugumas priklausys nuo jo geros valios.

 

    M. Scholzas ir jo koalicinė vyriausybė į sankcijas Rusijai reagavo keliais, pagal Vokietijos standartus, revoliuciniais pokyčiais. Vokietija pradeda persiginkluoti. Su tam tikra klaidinga pradžia vyksta ginklų siuntimas į Ukrainą. Ji žengė pirmuosius žingsnius energetinės nepriklausomybės link nuo Rusijos link, net ir savo ambicingos klimato darbotvarkės kaina. Anglies gamyklos atgis, bus statomos naujos dujų perdirbimo gamyklos, o Vokietija prašo Europos atidėti dekarbonizavimo mandatus, kurie nebeatrodo realūs.

 

    Tačiau tikrasis darbas dar turi būti atliktas. Šiuolaikinė Vokietija visų pirma buvo ekonominis projektas. Trečiojo Reicho žlugimas padarė Vokietiją moraliai nuniokotą, fiziškai sužlugdytą ir ekonomiškai bankrutavusią. Nuo pat įkūrimo 1949 m. pagrindinis šalies tikslas buvo ekonomikos augimas. Toks augimas galėtų atitaisyti karo sunaikinimą, paskatinti taikią Vokietijos integraciją į Vakarų Europą, sumenkinti komunizmo patrauklumą ir sukurti nacionalinę tapatybę, nepriklausančią nuo piktybinių Hitlerio eros fantazijų ir Vilhelmo II pasipūtimo. 

 

Sunkus vokiečių žmonių darbas, pragmatiška politinės klasės politika, vokiečių valdymo įgūdžiai ir ryžtas bei palankus tarptautinis klimatas, atsiradęs dėl Amerikos vadovaujamos pasaulio tvarkos vystymosi, Vokietiją iškėlė į ekonomines aukštumas.

 

    Pastaraisiais metais Vokietijos ekonomikos stebuklas priklausė nuo pramonės meistriškumo, pigios energijos iš Rusijos ir patekimo į pasaulines rinkas, ypač Kinijoje.

 

    Šiandien kiekvienam iš šių ramsčių gresia pavojus. Vokiečių automobilių technologijų meistriškumas per šimtmetį trukusią inžineriją meta iššūkį perėjimas prie elektrinių transporto priemonių. Chemijos pramonė, kurioje Vokietijos technologijos pirmauja pasaulyje nuo XIX amžiaus, didėjant pasaulinei konkurencijai susiduria su aplinkosaugos iššūkiais.

 

    Šiuos iššūkius apsunkina pigių ir saugių Rusijos gamtinių dujų praradimas. Žalioji energija, nepaisant didžiulių Vokietijos investicijų, ilgą laiką negalės tiekti Vokietijos pramonės patikima ir pigia energija. Tuo tarpu alternatyvos rusiškoms dujotiekio dujoms yra brangios ir prieštaringos. Branduolinė energija suteikia Žaliesiems traukulius; anglis yra nepakeliamai tarši; suskystintoms gamtinėms dujoms reikia ilgalaikių įsipareigojimų ir didelių kapitalo išlaidų.

 

    Be to, Vokietijos ekonominiai santykiai su Kinija keičiasi į blogąją pusę. Kinija ilgą laiką buvo idealus vokiškų produktų pirkėjas. Jos naujai pasiturintys viduriniosios klasės atstovai pamėgo vokiškus prabangius automobilius. Sparčiai augantis gamybos sektorius aistringai vartojo vokiškas stakles ir kitas gamybos priemones. Tačiau Kinijos augimas lėtėja. Jos bręstanti pramonės ekonomika siekia konkuruoti su aukščiausios klasės Vokietijos gamintojais, dažnai kopijuodama įrankius, pagal pavyzdžius iš Vokietijos importo.

 

    Tie Bideno administracijos nariai, kurie svajoja, kad Vokietija visa širdimi prisijungs prie naujo pasaulinio Amerikos kryžiaus žygio už vertybes, turėtų suvaldyti savo entuziazmą. M. Scholzas gali abstrakčiai sutikti su prezidentu Bidenu dėl liberalių vertybių svarbos ir klimato kaitos pavojaus, tačiau jo skaičiavimai turi atspindėti ekonominius Vokietijos gyvenimo faktus. Tai natūraliai sukelia minčių, kaip sutvarkyti reikalus su Rusija ir Kinija.

 

    Bideno darbas nėra giedoti giesmes apie vakarietiškas vertybes su M. Scholzu; Bideno darbas yra padaryti, kad Berlynas suprastų, jog JAV saugumo garantijos turi savo kainą. Atsižvelgdama į Amerikos politikos realijas, Vokietija negali tikėtis nuolatinės Amerikos paramos, nebent ji daugiau padės paremti JAV sunkių ir didėjančių pavojų akivaizdoje visame pasaulyje. [1]

 

Mes Lietuvoje labai didžiuojamės, kad savo nykią ekonomiką prikabinome prie blizgančios vokiškos mašinos. Dabar mes tai turime... Idilės pabaigą.

 
1.  End of the German Idyll
Walter Russell Mead. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 28 June 2022: A.17.

End of the German Idyll

"Germany looked normal over the weekend as a genial Chancellor Olaf Scholz welcomed the Group of Seven leaders and their guests to the luxurious Schloss Elmau in the Bavarian Alps. But those appearances are deceiving. Germany is facing its gravest challenges since the foundation of the Federal Republic following World War II.

This is very sudden. As recently as 2020, almost the entire world agreed with the smug German self-assessment that Germany had the world's most successful economic model, was embarking on the most ambitious -- and largely successful -- climate initiative in the world, and had perfected a values-based foreign policy that ensured German security and international popularity at extremely low cost.

None of this was true. The German economic model was based on unrealistic assumptions about world politics and is unlikely to survive the current turmoil. German energy policy is a chaotic mess, a shining example to the rest of the world of what not to do. Germany's reputation for a values-based foreign policy has been severely dented by Berlin's waffling over aid to Ukraine. And German security experts are coming to terms with a deeply unwelcome truth: Confronted with Russia, Germany, like Europe generally, is utterly reliant on the U.S. for its security. At a time when American foreign policy increasingly prioritizes Asia and isolationist sentiment among both Republicans and Democrats appears to be rising, if Donald Trump returns to the White House in 2025, German security will depend on his goodwill.

Mr. Scholz and his coalition government have responded to sanctions on Russia with a series of, by German standards, revolutionary changes. Germany is beginning to rearm. It is, with some false starts, sending weapons to Ukraine. It has taken the first steps toward energy independence from Russia, even at the cost of its ambitious climate agenda. Coal plants will lumber back to life, new gas-processing plants will be built, and Germany is asking Europe to delay decarbonization mandates that no longer seem realistic.

But the real work remains to be done. Modern Germany was above all an economic project. The collapse of the Third Reich left Germany morally devastated, physically wrecked and economically bankrupt. From the moment of its foundation in 1949, the country's central goal was economic growth. That growth could repair the destruction of the war, promote Germany's peaceful integration into Western Europe, blunt the appeal of communism, and build a national identity independent of the malignant fantasies of the Hitler era and the bombast of Wilhelm II. The hard work of the German people, the pragmatic policies of the political class, the skills and determination of German management, and the favorable international climate resulting from the development of the American-led world order took Germany to economic heights.

In recent years, the German economic miracle depended on a combination of industrial prowess, cheap energy from Russia, and access to global markets, particularly in China.

Today every one of those pillars is under threat. German mastery of automobile technology through a century of engineering is challenged by the shift to electric vehicles. The chemicals industry, in which German technology has led the world since the 19th century, is coming under environmental challenges as global competition intensifies.

Those challenges are exacerbated by the loss of cheap and secure Russian natural gas. Green energy, despite massive German investment, will be unable to supply German industry with reliable and cheap power for a long time. In the meantime, the alternatives to Russian pipeline gas are expensive and controversial. Nuclear power gives Greens the willies; coal is unbearable; liquefied natural gas requires long-term commitments and massive capital expenditures.

Beyond that, Germany's economic relationship with China is changing for the worse. China was long the ideal customer for German products. Its newly affluent middle class fell in love with German luxury cars. Its rapidly growing manufacturing sector voraciously consumed German machine tools and other capital goods. But China's growth is decelerating. Its maturing industrial economy seeks to compete with high-end German producers, often based on tools reverse-engineered from German imports.

Those in the Biden administration who dream that Germany will wholeheartedly join a new global American crusade for values should keep their enthusiasm in check. Mr. Scholz may agree in the abstract with President Biden about the importance of liberal values and the danger of climate change, but his calculations must reflect the economic facts of German life. This naturally leads to thoughts about how to patch things up with Russia and China.

Mr. Biden's job is not to sing hymns about Western values with Mr. Scholz; it is to make Berlin understand that U.S. security guarantees come at a price. Given the realities of American politics, Germany cannot count on continued American support unless it does more to back the U.S. at a time of grave and growing danger world-wide.” [1]

We in Lithuania are very proud that we attached our crappy economy to the shiny German machine. Now we have it... 

 

1.  End of the German Idyll
Walter Russell Mead. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 28 June 2022: A.17.

 

Business in Lithuania - how to dam the money stream?

 You give bribes to politicians and other familiar bureaucrats so that laws and other regulations force people to buy only from you because you know those bureaucrats well and take care of things. Recent examples include the advertising of wind power plant builders announcing the ability of these builders to obtain permits from many sources, including the Lithuanian Armed Forces, and the requirement from bureaucrats to transact more than € 5,000 in Lithuania only by paying banks for the service.

Verslas Lietuvoje - kaip užtvenkti pinigų upelį?

Duodate kyšius politikams ir kitiems pažįstamiems biurokratams, kad įstatymai ir kiti nutarimai priverstų žmones pirkti tik iš jūsų, nes jūs gerai tuos biurokratus pažįstate ir reikalus sutvarkysite. Naujausi pavyzdžiai - vėjo jėgainių statytojų reklama, skelbianti šių statytojų galimybę gauti leidimus iš daug kur, įskaitant ir Lietuvos kariuomenę, bei tik bankams naudingas biurokratų reikalavimas didesnius, nei 5 tūkstančių eurų sandorius Lietuvoje atlikti, tik sumokant bankams už paslaugą.

4 patarimai įmonėms, kaip įsirengti nuosavą vėjo jėgainę. Reklama publikuota: 2022-06-28 06:00

"Kiek kainuoja vėjo jėgainė, – tokių užklausų vėjo jėgainių statytojai sulaukia iš Lietuvos įmonių, kurios dėl sparčiai augančių energijos kainų elektrą savoms reikmėms vis dažniau norėtų gamintis pačios. Šiuo keliu pasuka ir didesni ūkiai bei gamintojai įvairiose Europos šalyse. Tačiau norint pastatyti didesnę nei 350 kW galingumo ir aukštesnę, nei 30 metrų vėjo jėgainę Lietuvoje prireiks nemažai specifinių žinių ir patirties. Tad kokius namų darbus reiktų pasidaryti įmonėms, planuojant tokią investiciją?

 

Žinoma, svarbu turėti sklypą, kuriame bus statoma vėjo jėgainė, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti, ar jis yra tinkamas.  Ar sklypas pakankamai didelis, ar yra pakankamai vėjuotoje vietoje, ar vėjo neužstos natūralios gamtinės kliūtys, kokiu atstumu turimas sklypas yra nuo svarbiausio pagaminamos energijos vartotojo? Kuo sklypas toliau ir kuo jis mažesnis, tuo, tikėtina, didesnės bus įvairios papildomos kliūtys ir galimos išlaidos – jas nulems kaimyninių sklypų savininkų nusiteikimas ir noras leisti per savo nuosavybę tiesti elektros kabelius ar kelius.  

 

 Todėl prieš pradėdami planuoti investicijas - pasikalbėkite su gretimų sklypų savininkais ir išsiaiškinkite jų požiūrį, kad netektų pusiaukelėje suktis atgal.

 

 

Jei kaimynai palankiai nusiteikę arba jūsų turimas sklypas pakankamai didelis, galite leistis į kitą etapą – dokumentų rengimą vėjo jėgainei. Šioje vietoje svarbu pabrėžti, kad įprastinio projekto ir statybos leidimo tikrai nepakaks – priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali tekti pradėti nuo žemės pertvarkymo projektų rengimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo, papildomai atlikti poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, projektą suderinti ir su kariuomene, bei su kitomis atsakingomis institucijomis. Vėjo jėgainės projekte būtent šis etapas užtrunka ilgiausiai ir reikalauja specifinių žinių ir teisės aktų išmanymo.

 

Taip pat teks apsispręsti, kokios jėgainės ieškosite pagal suteiktą statybos leidimą - naujos ar naudotos, kokio tipo, aukščio, galingumo, apsispręsti ir dėl kitų techninių parametrų. Šis sprendimas priklausys, viena vertus, nuo suplanuoto biudžeto, antra vertus, nuo projekto įgyvendinimui skirto laiko.  Naujos jėgainės tikrai bus galingesnės, modernesnės, o viena jų pagamins tiek energijos, kiek 3-5 gamintos prieš 10-15 metų. Tačiau jos ir kainuos, be jokios abejonės, kur kas brangiau. 

 

Nusprendus įsigyti naudotą vėjo jėgainę – svarbu tinkamai įvertinti jos būklę ir nusidėvėjimą, įsitikinti, kad vėjo jėgainės dalys tinkamai prižiūrėtos, ar atnaujintos, kad jėgainė sėkmingai veiktų dar 20 metų.

 

Ir galiausiai – tam, kad turbinos veiktų efektyviai, būtina užtikrinti tinkamą techninę priežiūrą. Nesvarbu, kiek metų jėgainė veikia - jos techninė priežiūra turi būti atliekama periodiškai. Jos metu vizualiai apžiūrima, ar nėra pažeidimų sparnuose, taip pat keičiami tepalai, atliekama kiti būtini planiniai darbai. Taip pat turi būti atidžiai stebimas jėgainių efektyvumas, prireikus atliekami remonto darbai. Prisiminkite, kad čia galioja universali taisyklė – tinkamai prižiūrimas daiktas, tikrai tarnaus ilgiau ir efektyviau.

 

Apie INIKTI

Bendrovė „INIKTI“ užsiima vėjo parkų vystymu, jėgainių statyba ir technine priežiūra. Per daugiau, nei 10 veiklos metų bendrovė „Inikti“ išmontavo, pastatė bei užtikrino techninę priežiūrą beveik 200 naujų ir naudotų vėjo jėgainių Lietuvoje ir Europoje, taip pat nuo plyno lauko iki statybos leidimų dalyvavo vystant ar baigia vystyti projektus, kurių bendras galingumas siekia 851 MW. Tuo tarpu iš viso 2021 m. buvo instaliuota 671 MW galios vėjo elektrinių Lietuvoje.2021 metais, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, įmonės apyvarta augo daugiau nei 2 kartus ir viršijo 5,68 mln. Eur. Įmonėje šiuo metu 45 darbuotojai. Daugiau apie įmonę: www.inikti.com.”