„Open Source Software“: galvos skausmas ir pirkėjui, ir pardavėjui. Ką daryti?

“Šiam tekstui taikoma GPL3 licencija. Nuo 2017 m. pajamos iš atvirojo kodo programinės įrangos (angl. Open Source Software, OSS) paslaugų bemaž patrigubėjo ir 2022 m., planuojama, viršys 32 mlrd. USD. Daug. O augimas dar įspūdingesnis. Bet aš ne apie tai rašysiu.

Aš noriu pasidalinti savo patirtimi apie:

Kas tas OSS?

Ką jis reiškia pardavėjui?

Ką jis reiškia pirkėjui?

Ką daryti, kad būtų gerai?

Pradėkime nuo pradžių. Ar tikrai ta OSS tokia „atvira“?

 

I. Kas yra OSS?

OSS, o lietuviškai atviroji programinė įranga, tai tokios kompiuterių programos (KP), kurių kūrėjai nusprendė jas licencijuoti pagal vadinamąsias atvirąsias licencijas. Nesigilinsim, kodėl jie taip pasirinko, nes nukryptumėme į ezoteriką.

 

Atvirosiomis licencijomis vadinamos tokios, kurios leidžia KP laisvai (tačiau nebūtinai nemokamai) platinti, modifikuoti ir atgaminti (platesnį OSS aprašymą ir apibrėžimą rasite čia: https://opensource.org/docs/osd).

 

Atvirosios licencijos dalijasi į dvi kategorijas: „liberalios“ (angl. permissive) ir „copyleft“ licencijos. Pirmosios nereikalauja, kad savo KP, į kurią įterpėte OSS, licencijuotumėte pagal tą pačia atvirąją licenciją ir leidžia pasirinkti, kaip licencijuosite. Pavyzdžiui, „Apache 2.0“ licencijoje nurodyta, kad prie modifikacijų galite pridėti „savo autorių teisių pareiškimą ir gali būti pateiktos papildomos arba kitokios licencijos sąlygos“.

 

Visai kitaip yra su „copyleft“ tipo atvirosiomis licencijomis – jos reikalauja, kad ir savo KP, į kurią įterpėte OSS (dažnai naudosiu tekste šią formuluotę, tad nuo šiol rašysiu tiesiog „savo KP“, o jūs supraskite, kad kalbu apie tokią jūsų KP, į kurią jūs įterpėte OSS), licencijuotumėte pagal atvirąją licenciją, paprastai tą pačią, kuria buvo licencijuota įterptoji KP.

 

Painu, bet štai pavyzdys: jūs kuriate apps‘ą ir internete suradote puikiai jums tinkantį login‘o modulį, kuris licencijuotas pagal GPL3 licenciją. Jūs nebenorite nuo nulio kurti login‘o modulio ir į savo kuriamą apps‘ą įterpėte rastąjį kodą.

 

Viskas veikia puikiai, džiaugiatės sutaupę nemažai laiko. Tačiau tokiu atveju visą savo sukurtą apps‘ą jūs privalote licencijuoti pagal GPL3. Jūs jau nebegalėsite pasirinkti kitokių licencijavimo sąlygų. Ką tai reiškia jums, paskaitykite žemiau.

 

Taigi, „permissive“ ir „copyleft“ tipo atvirosios licencijos. Apie pirmąsias daug nebekalbėsiu, nes ne jos, o būtent „copyleft‘inės“ kelia teisines ir praktines problemas.

 

Ką gi reiškia, jog savo parašytą super apps‘ą jūs turėsite licencijuoti pagal tą pačią atvirąją GPL3? Svarbiausias dalykas, ką tai reiškia jums, yra tas, jog jūs privalėsite atskleisti apps‘o išeities (angl. source) kodą kiekvienam, kas to pageidaus. Aha, tikrai.

 

 

Nuo to momento, kai pradėsite platinti savo apps‘ą, kiekvienas asmuo galės pareikalauti jam pateikti apps‘o source kodą. Nes taip sako GPL3, kurią jūs privalėsite taikyti, nes jūs panaudojote pagal GPL3 licencijuotą login‘o modulį savo apps‘e.

 

Tai ir yra „copyleft“ spąstai, į kuriuos nei KP gamintojas, nei pirkėjas paprastai nenori patekti. Kodėl nenori? Ogi todėl, kad atskleidus KP source kodą visi sužinos, kaip veikia jūsų KP, kas gali būti labai nepriimtina dėl daugelio priežasčių: saugumo, konkurencinio pranašumo praradimo, kainos nustatymo, etc.

 

Jei jums nebaisu, kad jūsų KP kodas bus viešas, viskas tvarkoje, drąsiai naudokite GPL3 ar kitas panašias „virusines“ sąlygas turinčias „copyleft“ licencijas. Tačiau jei savo paslapčių išduoti nenorėtumėte, su „copyleft‘inėmis“ licencijomis reikia elgtis apdairiai.

 

II. Ką daryti KP gamintojui?

Įsivaizduokite, jūs vadovaujate įmonei, kuri klientų užsakymu specialiai jiems kuria KP. Jūsų komandoje dirba 26 programuotojai, kurie dieną-naktį triūsia, kodina pagal su klientu suderintą specifikaciją.

 

Terminai spaudžia, ir vienas developeris nusprendžia nebeišradinėti dviračio, o įterpti į kuriamą KP iš interneto atsisiųstą modulį, kurio kūrėjas jį licencijuoja pagal GPL3. Jūs galite net nesužinoti, kad toks svetimas kodas buvo įterptas į kuriamą KP.

 

 

Projektą sėkmingai pabaigėte, pridavėte KP klientui, gavote pinigus, išleidote. O neužilgo klientas gauna pretenziją iš Uwe (37 metai, Vokietija), pagal GPL3 licencijuoto modulio kūrėjo, kuris kelia bangas ir reikalauja atskleisti visos kliento naudojamos KP kodą viešai.

 

Klientas grįžta pas jus susijaudinęs ir piktas, nes toks atskleidimas reikštų, jog jo konkurentai sužinotų KP veikimo principus ir kliento konkurencinis pranašumas čiuožtų žemyn. O klientas turėjo prakutusius teisinius patarėjus, kurie į sutartį su jumis įrašė gudrius žodžius, kuriais jūs įsipareigojote, kad jokio OSS klientui kuriamoje KP nebus. Ką darote jūs? Einate su lagaminėliu grynų pas Uwe ir prašote nebekelti bangų...

 

Ši situacija gal kiek ir utriruota, tačiau neišgalvota. Ką gi daryti, kad to lagaminėlio Uwei nešti nereikėtų? Visų pirma, jūs turite žinoti, kaip dirba jūsų komanda, o ji turi žinoti, galima ar negalima naudoti trečiųjų asmenų sukurtą KP. Įskaitant ir OSS. Nesakau, kad reikia drausti, nes tai nepraktiška. Tačiau reikia įmonės viduje nustatyti taisykles:

 

Kokia tvarka tai daroma;

kokios licencijos jums yra priimtinos (pvz. „liberaliosios“);

kaip priimami sprendimai, kokį trečiųjų asmenų kodą įterpti;

kaip ta informacija pasiekia jus.

Minimaliai turi būti užtikrinta, kad jūs bent jau žinotumėte, jog klientui kuriamoje KP yra įterptas vienas ar kitas ne jūsų žmonių kurtas kodas. Žinodami jūs jau galėsite spręsti. Pvz.:

 

Galėsite prie sutarties su klientu pridėti sąrašą trečiųjų asmenų kurtos KP ir parašyti, kad už ją tai jau jūs neatsakote;

Galėsite susisiekti su svetimos KP kūrėju ir nusipirkti iš jo ne-copyleft licenciją;

Galėsite atidėti pinigų į lagaminėlį juodai dienai;

Galėsite užpirkti mišias tam, kad neišaiškėtų jūsų fokusai.

Brandžiose įmonėse paprastai mano aptartos svetimų KP naudojimo taisyklės aprašomos vidaus dokumentuose, su jais supažindinami darbuotojai, jie apmokomi ir tai tampa vidaus darbo tvarkos dalimi.

 

Šimtu procentų tai jūsų neišgelbės nuo to, kad darbuotojas nepaisys nustatytų taisyklių ir vis vien kontrabanda prakiš nesankcionuotą kodą, tačiau tai gera pradžia.

 

Egzistuoja ir techninių įrankių, leidžiančių patikrinti, ar nėra KP kode OSS, tačiau apie juos aš nesiplėsiu, nes tik paviršutiniškai išmanau. Bet patikrinti, kiek žinau, galite.

 

Ką dar galite padaryti?

Dar galite, kaip jau rašiau, su klientu sutartyje susitarti, kad jums leidžiama į kuriamą KP įterpti trečiųjų asmenų kodą, net ir „copyleft‘inėmis“ licencijomis licencijuojamą. Nes gal klientui tai nėra baisu.

 

Nebaisu jam tai gali būti tokiu atveju, jei jis neplatins KP su tuo nelemtu svetimu kodu. Tai privalėjau parašyti anksčiau, tačiau virusinis GPL3 efektas įsijungia tik jei / kai KP su įterptu GPL3 kodu yra platinama. Jei jūs pasirašėte KP, kurios pagrindu veikia SaaS, KP jūs neplatinate, o tik suteikiate prieigą prie jos (plačiau čia: https://www.linkedin.com/pulse/saas-licencija-absurdas-andrius-iskauskas/).

 

Tokiu atveju drąsiai naudokite net ir GPL3 licencija licencijuotą svetimą kodą, nes jūs neprivalote atskleisti savo KP kodo viešai*.

 

* – yra ultra griežtų „copyleft“ licencijų, pvz. „Affero“ GPL, kurios net ir prieigos prie SaaS atveju reikalauja atskleisti kodą.

 

III. Ką daryti pirkėjui?

Tradicinis pirkėjo rizikos mažinimo būdas yra įrašyti į sutartį su KP kūrėju reikalavimą, jog:

 

dėl bet kokių trečiųjų asmenų kompiuterių programų įterpimo į jums kuriamą KP reikia gauti jūsų išankstinį pritarimą;

ir / ar negali būti įterpta jokių „copyleftinių“ kodų.

Jei gamintojas / pardavėjas neužtikrina šių sąlygų, tai jau yra sutarties pažeidimas, kuris gali įjungti įvairius sutartyje numatytus mechanizmus, pvz., jūsų teisę nutraukti sutartį, reikalauti pakeisti „užkrėstą“ kodo dalį švaria, sumažinti kainą, atlyginti nuostolius ir kt. Štai kaip pavyzdys mano neseniai rengtos sutarties sąlyga, kuri atspindi tai, ką rašau:

 

„Vykdytojas patvirtina ir garantuoja Užsakovui, kad Programoje ir darbų rezultatuose nebus panaudota ir (ar) įterpta ar įtraukta jokių intelektinės nuosavybės objektų, taip pat ir kompiuterių programų ar kompiuterių programų kodo, kurios licencijuojamos pagal GPL licencijas ar kurių naudojimo sąlygos ar licencijos (i) draudžia naudoti arba apriboja tokio kodo naudojimą komerciniais tikslais, ar (ii) leidžia naudoti kompiuterių programų kodą su sąlyga, kad naudotojo sukurta kompiuterių programa bus licencijuojama pagal analogišką licenciją, ar (iii) leidžia naudoti kompiuterių programų kodą su sąlyga, kad naudotojo sukurtos kompiuterių programos kodas bus prieinamas tretiesiems asmenims.“

 

***

 

Šiame rašinėlyje aš daugiausia kalbu apie GPL3, nes ji yra populiariausia „copyleft“ licencija. Tačiau egzistuoja nemažai kitų (https://opensource.org/licenses/category) ir jų sąlygos skiriasi: vienos griežtesnės, kitos laisvesnės, kai kurios net leidžia platinti jūsų KP neatskleidžiant kodo, o kitos reikalauja atskleisti net naudojant KP tik SaaS teikti (pvz. „Affero“ GPL).  Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti, kiek stipriai „užkrėtė“ jūsų KP svetimas kodas.

 

IV. Teisiniai pasamprotavimai

Daug klausimų kelia, ar ir kaip galima reikalauti įvykdyti GPL3 numatytas sąlygas.

 

Žiūrėkite, kai naudotojas (licenciatas) imasi naudoti GPL3 būdu licencijuotą KP, jis sutinka su jos sąlygomis. Tarp licenciato ir gamintojo (licenciaro) yra sudaroma sutartis. Sutartis yra privaloma jos šalims. Sakykime, jūs nesilaikote sutarties ir neatskleidžiate kodo viešai. Ko gali reikalauti kita sutarties šalis (licenciaras)?

 

Nėra abejonių, kad licenciaras gali pareikalauti, kad (a) jūs liautumėtės naudoti jo kodą ir (b) kad atlygintumėte padarytą žalą.

 

Bet ar jis gali reikalauti, kad jūs sutartį įvykdytumėte natūra, t. y. atskleistumėte kodą? Tai, mano galva, priklauso nuo to, ar kodo atskleidimas yra licencijos galiojimo sąlyga, ar jūsų įsipareigojimas licenciarui. Kitaip sakant, ar jums neatskleidus kodo, kaip kad numatė GPL3:

 

jūs būsite tik neįvykdęs sąlygos, leidžiančios jums naudoti licenciaro kodą, ir dėl to toks leidimas bus negaliojantis, kas leis licenciarui reikalauti nutraukti naudojimą ir atlyginti žalą;

greta aukščiau esančio punkto jūs sutartimi būsite prisiėmęs įsipareigojimą atskleisti savo programos kodą ir dėl to licenciaras galės reikalauti tai padaryti?

Žiūrėdamas į GPL3 tekstą aš labiau linkstu prie antrojo varianto, nes jis kodo atskleidimą formuluoja ne kaip licenciato pareigą, tačiau kaip sąlygą naudoti kodą:

 

„Jūs galite perduoti saugomą kūrinį objektinio kodo formoje pagal 4-5 straipsnius, su sąlyga, kad perduosite mašininiu būdu skaitomą susijusį kodą pagal šios licencijos sąlygas...“

 

O gal aš klystu ir jei jau jūs panaudojote svetimą kodą, sąlyga įvyko ir dabar jūs turite pareigą pagal sutartį. Nesu tikras. Rasčiau argumentų ir vienai, ir kitai pozicijai ginti. Jei atsiras norinčių padiskutuoti, kviečiu komentaruose tai ir padaryti.

 

Papildoma teisinė tema yra ar Lietuvos teismai, kurie priverstinio vykdymo natūra, kiek man teko susidurti, nemėgsta, ryžtųsi įpareigoti pirkėją, įsigijusį ir naudojantį KP, kurioje aptikta GPL3 kodo, atskleisti visos savo KP kodą. Lietuvoje man tokių bylų matyti dar neteko, bet būtų labai įdomu ginti vieną ar kitą ginčo pusę. Pasaulyje praktikos taip pat nėra daug ir ji nevienoda.

 

V. Pabaiga

Padarykite viską, kad su OSS susiję reikalai iki teismo nenueitų ir jums nereikėtų formuoti teismų praktikos Lietuvoje. Jei jūs KP gamintojas, sužiūrėkite, kad OSS neatsirastų jūsų kuriamoje KP (be jūsų žinios), o jei esate KP pirkėjas – užsitikrinkite, kad pardavėjas neprikišo OSS į KP, už kurią jūs daug sumokėjote.

Andrius Iškauskas

Advokatų kontoros „Noor“ partneris, technologinės intelektinės nuosavybės advokatas”

Opcionai Baltijos šalyse

"Kalbėdami apie sąlygas kurtis ir augti startuoliams, mes dažnai lygiuojamės į estus ir galvojame, kad vejamės būtent juos. Tačiau tiesa ta, kad dalyje svarbių sprendimų mus jau aplenkė ir latviai. Kada nustosime vytis ir tapsime lyderiais, kuriuos seks kiti?

 

Dažnai sulaukiu klausimo, ko reikia, kad taptume vienaragių šalimi – tokį tikslą sau keliame. Tačiau nepasodinęs medžio, negali raškyti vaisių. Vienaragiu tampa 1 iš maždaug 300 toje šalyje veikiančių startuolių. Taigi kuo daugiau bus startuolių, tuo daugiau – ir vienaragių.

 

Ir nors startuolių auginimas – sudėtingas ir kompleksinis procesas, daugelio jų kūrėjai prašo vieno – tiesiog netrukdyti. Štai čia ir atsigręžiama į verslo aplinką Lietuvoje. Atlikę atitinkamus ir didžiąja dalimi net techninius pakeitimus, atversime sau visai kitas galimybes.

 

Lietuvoje išties turime vieną palankiausių pasaulyje opcionų mokestinį režimą, tačiau su VMI kol kas dar vyksta dialogas, kaip tai veiks praktikoje. Nuotaikos optimistinės, nes dirbame išvien, o ne priešpriešoje.

 

Vis dėlto, kol mes diskutuojame, kas yra tas opcionas, Latvija akcijų išlaikymo terminą sutrumpino iki 1 metų ir opciono teisę leidžia realizuoti net praėjus 6 mėn. nuo išėjimo iš kompanijos, o Estija, nors išlaikė privalomąjį 3 metų terminą, po vienų metų ragina mokestinį režimą pritaikyti proporcingai sukauptai akcijų daliai.

 

Opcionų klausimas startuoliams nepaprastai svarbus jau šiandien, nes tam, kad galėtų vystyti inovatyvius sprendimus, jie į komandą turi pritraukti aukščiausios klasės specialistus. Todėl būtent opcionai – motyvavimo priemonė – tampa lemiamu svertu.

 

Gautas opcionas suteikia darbuotojui teisę per tam tikrą laiką pirkti bendrovės akcijų už nurodytą kainą ir jei startuoliui sekasi, akcijų kaina kyla, o darbuotojo turtas auga. Talentai motyvuojami kartu auginti kapitalo vertę ne tik kaip darbuotojai, bet ir kaip bendraturčiai bei gauti iš to tiesioginės naudos – tai reikšmingai prisideda prie darbo startuolyje patrauklumo.

 

Kitas svarbus klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektas, kuriame atsidūrė ir šiuolaikiškas akcijų klasių reguliavimas. Tačiau dar trūksta eilės reikalingų, nors ir gana techninių pakeitimų, kad mūsų įmonių reguliavimas būtų priartintas prie investuotojams palankios ir saugiau jaustis leidžiančios sistemos, kuri reikšmingai keičia šalies įvaizdį jų akyse.

 

Pavyzdžiui, galimybė numatyti konvertuojamų obligacijų konversijos apskaičiavimo tvarką, akcijų perleidimo sandorių reguliavimas, opcionų ir kitų pasirinkimo sandorių privalomumo užtikrinimas. Privilegijuotųjų akcijų – liberalus, atitinkantis šiuolaikinę modernaus verslo praktiką reguliavimo – klausimas Estijoje ir Latvijoje jau išspręstas, o toks projektas dėl pokyčių Lietuvoje vis dar svarstomas Seime.

 

Žinoma, situacija nėra vienareikšmiška. Tie, kurie yra susidūrę su visų trijų šalių valstybės bei kitų už verslo vystymą atsakingų institucijų darbu ir gali objektyviai palyginti, sako, kad mes dalyje aspektų lenkiame tuos pačius estus. Kažkada jie tikrai buvo pirmi, skaitmenizavę iki tol sudėtingus ir klaidžius procesus, tačiau lietuviškas darbštumas davė savo vaisių.

 

To negalima pasakyti apie mums būdingą kuklumą ir savikritiškumą – neretai save pernelyg plakame, kad tam tikri procesai ar pasiekimai nėra tobuli iki galutinio taško. Lietuvos startuolių ekosistema tebėra auganti ir iš to mokomės visi, tačiau progresas įvyko ir to nepastebėti negalima. Atleiskime augimą stabdančius svertus ir iš einančių iš paskos tapkime lyderiais, į kuriuos, kurdami vienaragiams patrauklią šalį, lygiuotųsi kiti.

Komentaro autorė – Inga Langaitė, asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė”

Slyva Ukraine (a plum for Ukraina) - Lithuanian business - on the verge of a major crisis: work becomes unprofitable, production stops

"With electricity and gas prices rising to new record highs, the country's industry faces huge challenges.

 

 Trying to avoid huge losses, some companies in Panevėžys are already stopping production and see moving to Poland as a way out.

 

Business representatives warn: if the Lithuanian Government does not take measures to curb the prices of energy resources, mass layoffs and corporate bankruptcies will begin.

 

There is no other way to see

 

Soltera, a company registered in the Panevėžys district with over thirty employees, is in a gloomy mood. The last days of work are being counted at the company that produces perlite, a material used in crop farming. "Solteras" director Dainius Spirikavičius does not hide: a critical limit has been reached, when there is no other option but to stop operations altogether from this September.

 

"Costs are such that our production loses competitiveness. Gas and electricity have increased in price about ten times. We used to pay up to 20,000 euros per month for gas and electricity, now the bills are about 200,000. We have no other way but to stop the activity", said D. Spirikavičius.

 

According to the businessman, both gas and electricity are much cheaper in other European Union countries, so Lithuanian production can no longer compete in the international market. And most of the products made by Panevėžys were sold in international markets.

 

"Business has to have some clarity, now everyone shrugs their shoulders and doesn't know what will happen tomorrow." We cannot wait like this, because we are already operating at a loss. Four million euros have been invested in the business, loans must be paid and other financial obligations must be met. We have reached such a limit where it has become unprofitable to work", asserted D. Spirikavičius.

 

The solution is Poland

 

The head of the company says that he sees the only way out - to move the entire factory to neighboring Poland, where the government is extending a helping hand to the business faced with difficulties due to the rising cost of energy resources.

 

Although Soltera has submitted an application to build a solar power plant, it will take at least a year for it to become operational.

 

"We considered the possibility of building a liquefied gas storage facility, but there are such requirements that are practically impossible to implement. We survived the pandemic, but we will not overcome this crisis. The government is not looking for solutions to help business. As far as I know, those who have the opportunity to move their business to other countries are preparing to do so," said D. Spirikavičius.

 

Enables power saving mode

 

The president of the Panevėžys Industrialists' Association, Mantas Gudas, the representative of the Lithuanian Engineering Industry Association LINPRA in the Panevėžys region, also said that the business situation due to the record prices of electricity and gas is extreme. When energy resources on the market become ten times more expensive than the initial price level, companies try to save: they optimize shifts or they work at a time when electricity is a little cheaper.

 

The devices that use the most energy resources are replaced with more economical ones or they are abandoned altogether, other ways to organize production processes more efficiently are sought. It is even being considered that only part of the production premises could be heated in the winter.

 

 "It is not uncommon for a company to face an existential question: what will happen if all this continues. The worst thing is that the business itself cannot quickly change the situation. There are many ways to save, but when you don't have alternative energy sources, like your own solar power plant, you won't do much. The situation is scandalous", said M. Gudas.

 

According to him, a significant number of domestic companies stop production and send employees on vacation in order to avoid losses. However, if these are exhausted and the situation does not change, mass layoffs may begin.

 

"Different European countries behave differently in the face of this crisis - some compensate the rising prices, others, like Lithuania, do not. If competitors receive subsidies from the state and can produce the product much cheaper, it is natural that Lithuanian companies must either raise prices, which is practically impossible in a declining market, or lose customers. It will be very difficult to regain markets, if the business survives at all. We have an interesting economic phenomenon, where the state's intervention is especially necessary," said the president of the Panevėžys Association of Industrialists.

 

Scarier than a nightmare

 

According to M. Gudas, the government's delay in solving the energy resource crisis will turn the other end of the stick. For example, poultry farms, which on average paid about 3 thousand for electricity. euros per month, now laying 30 thousand each. If nothing is done in the future, after the winter there will be no more Lithuanian poultry farms.

 

"It will be necessary to lay off people and import products from other countries, where energy resources are much cheaper. Although I don't like loud phrases, I really agree that the energy industry is in a crisis situation. In the darkest nightmare, it was probably hard to imagine that electricity and gas prices would increase 10-12 times," says M. Gudas.

 

According to the interviewee, it is not only important to make a better conditions for businesses to invest in their own power plants, but also to review electricity prices on the international market - the losers in today's situation are the Baltic countries. To this day, it remains unclear why the price of electricity is determined based on who offered the highest price, instead of the average price, as was the case before the liberalization of the electricity market. According to M. Gudas, due to such a calculation methodology, electricity market intermediaries calculate surplus profits, and consumers - losses.

 

"The men and women in power have to clean up this mess. And you need to act immediately. It is clear that the liberalization of the electricity market has been compromised, which has turned into such an extreme result", - the representative of the industrialists did not spare the criticism of the government.

 

Companies are holding back development

 

General Director of Panevėžys Chamber of Commerce, Industry and Crafts Visvaldas Matkevičius agrees that a huge scandal is brewing due to the crisis in the energy market.

 

Already now, companies that have the opportunity to reorganize their operations, reduce work volumes and costs, are doing so - shortening working hours, reducing electricity consumption in various ways, laying off employees and cutting costs in other ways. All investments that were planned for expansion or equipment acquisition are stopped.

 

"Some companies have ordered new equipment, but don't even install it, because then the bills would grow to unbearable amounts. The business will definitely not operate at a loss, it will simply stop its activity, massive layoffs will begin. It will be cheaper to bring the manufactured product from another country than to produce it ourselves", predicts V. Matkevičius.

 

According to the business representative of Panevėžys county, there is no explanation yet as to why the authorities are not taking steps to curb price spikes or why there was a delay in turning on the thermal power plants in Panevėžys and Lithuania.

 

"It's a scandal! The state looks irresponsibly, and a kilowatt hour of electricity is bought for four euros. It is not clear why the Government is taking such strange steps. Why can't Lithuania buy cheaper electricity just because some European Union directive doesn't allow it? We are completely constrained and we don't know what the perspective will be," V. Matkevičius complained."

 

Slyva Ukrainai – Lietuvos verslas – ant didžiosios krizės slenksčio: dirbti tampa nuostolinga, stabdo gamybą

"Elektros ir dujų kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, su didžiuliais iššūkiais susidūrė šalies pramonė.

 Bandydamos išvengti nuostolių, kai kurios Panevėžio įmonės jau stabdo gamybą ir kaip išeitį mato persikėlimą į Lenkiją.

Verslo atstovai įspėja: jei Vyriausybė nesiims priemonių pažaboti energijos resursų kainoms, prasidės masiniai darbuotojų atleidimai ir įmonių bankrotai.

Kito kelio nebemato

Panevėžio rajone registruotoje, per trisdešimt darbuotojų turinčioje bendrovėje „Soltera“ – niūrios nuotaikos. Perlitą – augalininkystės ūkyje naudojamą medžiagą – gaminančioje bendrovėje skaičiuojamos paskutinės darbo dienos. „Solteros“ direktorius Dainius Spirikavičius neslepia: prieita kritinė riba, kai nebelieka nieko kito, kaip tik nuo šio rugsėjo visai stabdyti veiklą.

„Sąnaudos tokios, kad mūsų produkcija praranda konkurencingumą. Dujos ir elektra pabrango apie dešimt kartų. Anksčiau už dujas ir elektrą mokėdavome iki 20 tūkstančių eurų per mėnesį, dabar sąskaitos siekia apie 200 tūkstančių. Kito kelio neturime, kaip tik stabdyti veiklą“, – kalbėjo D. Spirikavičius.

Verslininko teigimu, ir dujos, ir elektra kitose Europos Sąjungos valstybėse yra gerokai pigesnės, tad lietuviška produkcija nebegali konkuruoti tarptautinėje rinkoje. O didžioji dalis panevėžiečių pagamintos produkcijos ir buvo realizuojama tarptautinėse rinkose.

„Verslas turi turėti kažkokį aiškumą, dabar visi gūžčioja pečiais ir nežino, kas bus rytoj. Taip laukti negalime, nes jau dabar dirbame nuostolingai. Į verslą investuota keturi milijonai eurų, reikia mokėti paskolas, vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Priėjome tokią ribą, kai dirbti tapo nuostolinga“, – tvirtino D. Spirikavičius.

 

Išeitis – Lenkija

Bendrovės vadovas sako matantis vienintelę išeitį – visą gamyklą perkelti į kaimyninę Lenkiją, kur valdžia tiesia pagalbos ranką su sunkumais dėl energijos išteklių brangimo susidūrusiam verslui.

Nors „Soltera“ yra pateikusi paraišką saulės elektrinei statyti, bet prireiks bent metų, kol ji pradės veikti.

„Svarstėme apie galimybę pasistatyti suskystintų dujų saugyklą, tačiau joms keliami tokie reikalavimai, kurių praktiškai neįmanoma įgyvendinti. Pandemiją išgyvenome, bet šios krizės neįveiksime. Valdžia sprendimų, kaip padėti verslui, neieško. Kiek žinau, tie, kurie turi galimybę savo verslą iškelti į kitas valstybes, tą ir ruošiasi padaryti“, – sakė D. Spirikavičius.

Jungia taupymo režimą

Panevėžio pramonininkų asociacijos prezidentas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA atstovas Panevėžio krašte Mantas Gudas taip pat teigė, kad verslo situacija dėl elektros ir dujų rekordinių kainų yra ekstremali. Rinkoje energijos ištekliams pabrangus dešimt kartų nuo pradinio kainų lygio, įmonės bando taupyti: optimizuojamos pamainos arba jos dirba tuo metu, kai elektra šiek tiek pigesnė.

Daugiausia energijos resursų naudojantys įrenginiai keičiami taupesniais arba jų visai atsisakoma, ieškoma kitų būdų, kaip efektyviau organizuoti gamybos procesus. Netgi svarstoma, kad žiemą įmonėse galėtų būti šildoma tik dalis gamybinių patalpų.

 „Nereta įmonė susiduria su egzistenciniu klausimu: kas bus, jeigu visa tai užsitęs. Blogiausia, kad greitai pakeisti situacijos pats verslas negali. Priemonės taupyti pačios įvairiausios, bet kai neturi alternatyvių energijos šaltinių, kaip kad nuosavos saulės elektrinės, nelabai ką ir padarysi. Situacija yra skandalinga“, – kalbėjo M. Gudas.

Jo žiniomis, nemaža dalis šalies įmonių, siekdamos išvengti nuostolių, stabdo gamybą ir išleidžia darbuotojus atostogų. Tačiau šioms išsekus ir nepasikeitus situacijai gali prasidėti masiniai atleidimai.

„Skirtingos Europos valstybės šios krizės akivaizdoje elgiasi skirtingai – vienos augančias kainas kompensuoja, kitos, kaip Lietuva – ne. Jeigu konkurentai gauna subsidijas iš valstybės ir gali produktą pagaminti gerokai pigiau, natūralu, kad lietuvių įmonės privalo arba kelti kainas, kas smunkančioje rinkoje praktiškai neįmanoma, arba praranda klientus. Atgauti rinkas, jeigu verslas apskritai išliks, bus labai sunku. Turime įdomų ekonominį reiškinį, kai ypač reikalingas valstybės įsikišimas“, – kalbėjo Panevėžio pramonininkų asociacijos prezidentas.

Baisiau nei košmaras

M. Gudo nuomone, valdžios delsimas spręsti energijos išteklių krizę atsisuks kitu lazdos galu. Pavyzdžiui, paukštynai, kurie vidutiniškai už elektrą mokėdavo apie 3 tūkst. eurų per mėnesį, dabar kloja po 300 tūkst. Jei toliau nieko nebus daroma, po žiemos lietuviškų paukštynų nebeliks visai.

„Reikės atleisti žmones ir produkciją importuoti iš kitų šalių, kur energijos resursai gerokai pigesni. Nors skambių frazių nemėgstu, bet tikrai sutinku, kad energetiką ištikusi krizinė situacija. Juodžiausiame košmare tikriausiai sunku buvo įsivaizduoti, kad elektros ir dujų kainos padidės 10–12 kartų“, – sako M. Gudas.

Pasak pašnekovo, svarbu ne tik sudaryti palankesnes sąlygas verslui investuoti į nuosavas elektrines, bet ir peržiūrėti elektros kainas tarptautinėje rinkoje – šiandieninėje situacijoje pralaimėtojai yra Baltijos šalys. Iki šiol taip ir lieka neaišku, kodėl elektros kaina nustatoma pagal tai, kas pasiūlė didžiausią kainą, o ne kainų vidurkį, kaip buvo iki elektros rinkos liberalizavimo. Pasak M. Gudo, dėl tokios skaičiavimo metodikos elektros rinkos tarpininkai skaičiuoja viršpelnius, o vartotojai – nuostolius.

„Valdžios vyrai ir moterys turi sutvarkyti visą šį jovalą. Ir veikti reikia nedelsiant. Akivaizdu, kad elektros rinkos liberalizavimas susikompromitavo, kas išvirto į tokį ekstremalų rezultatą“, – kritikos valdžiai negailėjo pramonininkų atstovas.

Įmonės stabdo plėtrą

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius pritaria, kad dėl krizės energijos rinkoje bręsta didžiulis skandalas.

Jau dabar įmonės, turinčios galimybes pertvarkyti savo veiklą, susimažinti darbo apimtis ir kaštus, tą ir daro – trumpina darbo laiką, įvairiais būdais mažina elektros vartojimą, atleidžia darbuotojus ir kitaip karpo išlaidas. Visos investicijos, kurios buvo numatytos plėtrai ar įrangai įsigyti, stabdomos.

„Kai kurios įmonės turi užsisakiusios naujos įrangos, bet jos net nemontuoja, nes tuomet sąskaitos išaugtų iki nepakeliamų sumų. Verslas tikrai nedirbs nuostolingai, jis tiesiog stabdys savo veiklą, prasidės masiniai darbuotojų atleidimai. Pagamintą produktą atvežti iš kitos šalies bus pigiau nei gaminti patiems“, – prognozuoja V. Matkevičius.

Anot Panevėžio apskrities verslo atstovo, kol kas nėra paaiškinimo, kodėl valdžia nesiima veiksmų pažaboti kainų šuoliams arba kodėl buvo delsiama įjungti Panevėžio ir Lietuvos termofikacines elektrines.

„Tai skandalas! Valstybė neatsakingai žiūri, o elektros kilovatvalandė perkama už keturis eurus. Nesuvokiama, kodėl Vyriausybė daro tokius keistus žingsnius. Kodėl Lietuvai negalima pirkti pigesnės elektros tik todėl, kad neleidžia kažkokios Europos Sąjungos direktyvos? Esame visiškai suvaržyti ir nežinome, kokia bus perspektyva“, – piktinosi V. Matkevičius.”

Dėl politikos, nukreiptos prieš Rusiją: dešimtys tūkstančių demonstruoja prieš Čekijos vyriausybę

 

"Prahos Vaclavo aikštėje demonstrantai reikalauja nutraukti sankcijas Maskvai ir atsistatydinti vyriausybę. 

 

Premjeras kaltina juos „prorusiška orientacija“. 

 

Policijos duomenimis, apie 70 000 žmonių šeštadienį Prahos Vaclavo aikštėje demonstravo prieš Čekijos vyriausybės politiką. Kelios organizacijos, kritikuojančios vyriausybę, piliečių iniciatyvos ir kai kurios neparlamentinės opozicinės partijos, ragino surengti protesto mitingą šūkiu „Čekija pirmiausia“, pranešė naujienų agentūra CTK.

 

Dalyviai mojavo Čekijos vėliavomis ir nešė plakatus, smerkiančius aukštas energijos kainas ir raginančius vyriausybę atsistatydinti. Jie taip pat reikalavo nutraukti ES sankcijų politiką Rusijai, nes ji kenkia Čekijos ekonomikai ir gyventojams.

 

Liberalų-konservatorių premjeras Petras Fiala apkaltino demonstracijos organizatorius „prorusiška orientacija“, kuri kenkia Čekijos interesams. CTK citavo jį: „Akivaizdu, kad Rusijos propagandos ir dezinformacijos kampanija vėl ir vėl pasirodo mūsų šalyje ir kas nors ja patiki“.

Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, priėmė apie 400 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos ir suteikė šaliai daug karinių atsargų bei humanitarinės pagalbos. Penktadienį Fialos vyriausybė išgyveno balsavimą dėl pasitikėjimo parlamentu, kurio paprašė buvusio premjero Andrejaus Babio populistinė ANO partija ir kraštutinių dešiniųjų partija."

Because of politics against Russia: tens of thousands demonstrate against the Czech government

 

"Demonstrators on Wenceslas Square in Prague are demanding an end to sanctions against Moscow and the resignation of the government. 

 

The Prime Minister accuses them of a “pro-Russian orientation”. 

According to police reports, around 70,000 people demonstrated on Saturday on Wenceslas Square in Prague against the policies of the Czech government. Several organizations critical of the government, citizens' initiatives and some extra-parliamentary opposition parties had called for the protest rally under the slogan "The Czech Republic first", as reported by the CTK news agency.

 

Participants waved Czech flags and carried banners denouncing high energy prices and calling for the government's resignation. They also demanded an end to the EU's sanctions policy against Russia because it is damaging to the Czech economy and population.

 

The liberal-conservative Prime Minister Petr Fiala accused the organizers of the demonstration of a "pro-Russian orientation" that harms the interests of the Czech Republic. The CTK quoted him as saying: "It is clear that the Russian propaganda and disinformation campaign shows up again and again in our country and some fall for it."

The Czech Republic, which currently holds the EU Council Presidency, has taken in around 400,000 war refugees from Ukraine and has provided the country with significant military supplies and humanitarian aid. On Friday, Fiala's government survived a vote of confidence in parliament requested by former Prime Minister Andrej Babis' populist ANO party and a far-right party."