"Kalbėdami apie sąlygas kurtis ir augti startuoliams, mes
dažnai lygiuojamės į estus ir galvojame, kad vejamės būtent juos. Tačiau tiesa
ta, kad dalyje svarbių sprendimų mus jau aplenkė ir latviai. Kada nustosime
vytis ir tapsime lyderiais, kuriuos seks kiti?
Dažnai sulaukiu klausimo, ko reikia, kad taptume vienaragių
šalimi – tokį tikslą sau keliame. Tačiau nepasodinęs medžio, negali raškyti
vaisių. Vienaragiu tampa 1 iš maždaug 300 toje šalyje veikiančių startuolių.
Taigi kuo daugiau bus startuolių, tuo daugiau – ir vienaragių.
Ir nors startuolių auginimas – sudėtingas ir kompleksinis
procesas, daugelio jų kūrėjai prašo vieno – tiesiog netrukdyti. Štai čia ir
atsigręžiama į verslo aplinką Lietuvoje. Atlikę atitinkamus ir didžiąja dalimi
net techninius pakeitimus, atversime sau visai kitas galimybes.
Lietuvoje išties turime vieną palankiausių pasaulyje opcionų
mokestinį režimą, tačiau su VMI kol kas dar vyksta dialogas, kaip tai veiks
praktikoje. Nuotaikos optimistinės, nes dirbame išvien, o ne priešpriešoje.
Vis dėlto, kol mes diskutuojame, kas yra tas opcionas,
Latvija akcijų išlaikymo terminą sutrumpino iki 1 metų ir opciono teisę leidžia
realizuoti net praėjus 6 mėn. nuo išėjimo iš kompanijos, o Estija, nors išlaikė
privalomąjį 3 metų terminą, po vienų metų ragina mokestinį režimą pritaikyti
proporcingai sukauptai akcijų daliai.
Opcionų klausimas startuoliams nepaprastai svarbus jau šiandien,
nes tam, kad galėtų vystyti inovatyvius sprendimus, jie į komandą turi
pritraukti aukščiausios klasės specialistus. Todėl būtent opcionai – motyvavimo
priemonė – tampa lemiamu svertu.
Gautas opcionas suteikia darbuotojui teisę per tam tikrą
laiką pirkti bendrovės akcijų už nurodytą kainą ir jei startuoliui sekasi,
akcijų kaina kyla, o darbuotojo turtas auga. Talentai motyvuojami kartu auginti
kapitalo vertę ne tik kaip darbuotojai, bet ir kaip bendraturčiai bei gauti iš
to tiesioginės naudos – tai reikšmingai prisideda prie darbo startuolyje
patrauklumo.
Kitas svarbus klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo
pakeitimo projektas, kuriame atsidūrė ir šiuolaikiškas akcijų klasių
reguliavimas. Tačiau dar trūksta eilės reikalingų, nors ir gana techninių
pakeitimų, kad mūsų įmonių reguliavimas būtų priartintas prie investuotojams
palankios ir saugiau jaustis leidžiančios sistemos, kuri reikšmingai keičia
šalies įvaizdį jų akyse.
Pavyzdžiui, galimybė numatyti konvertuojamų obligacijų
konversijos apskaičiavimo tvarką, akcijų perleidimo sandorių reguliavimas,
opcionų ir kitų pasirinkimo sandorių privalomumo užtikrinimas. Privilegijuotųjų
akcijų – liberalus, atitinkantis šiuolaikinę modernaus verslo praktiką
reguliavimo – klausimas Estijoje ir Latvijoje jau išspręstas, o toks projektas
dėl pokyčių Lietuvoje vis dar svarstomas Seime.
Žinoma, situacija nėra vienareikšmiška. Tie, kurie yra
susidūrę su visų trijų šalių valstybės bei kitų už verslo vystymą atsakingų
institucijų darbu ir gali objektyviai palyginti, sako, kad mes dalyje aspektų
lenkiame tuos pačius estus. Kažkada jie tikrai buvo pirmi, skaitmenizavę iki
tol sudėtingus ir klaidžius procesus, tačiau lietuviškas darbštumas davė savo
vaisių.
To negalima pasakyti apie mums būdingą kuklumą ir
savikritiškumą – neretai save pernelyg plakame, kad tam tikri procesai ar
pasiekimai nėra tobuli iki galutinio taško. Lietuvos startuolių ekosistema
tebėra auganti ir iš to mokomės visi, tačiau progresas įvyko ir to nepastebėti
negalima. Atleiskime augimą stabdančius svertus ir iš einančių iš paskos
tapkime lyderiais, į kuriuos, kurdami vienaragiams patrauklią šalį, lygiuotųsi
kiti.
Komentaro autorė – Inga Langaitė, asociacijos „Unicorns
Lithuania“ vadovė”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą