Opcionai Baltijos šalyse

"Kalbėdami apie sąlygas kurtis ir augti startuoliams, mes dažnai lygiuojamės į estus ir galvojame, kad vejamės būtent juos. Tačiau tiesa ta, kad dalyje svarbių sprendimų mus jau aplenkė ir latviai. Kada nustosime vytis ir tapsime lyderiais, kuriuos seks kiti?

 

Dažnai sulaukiu klausimo, ko reikia, kad taptume vienaragių šalimi – tokį tikslą sau keliame. Tačiau nepasodinęs medžio, negali raškyti vaisių. Vienaragiu tampa 1 iš maždaug 300 toje šalyje veikiančių startuolių. Taigi kuo daugiau bus startuolių, tuo daugiau – ir vienaragių.

 

Ir nors startuolių auginimas – sudėtingas ir kompleksinis procesas, daugelio jų kūrėjai prašo vieno – tiesiog netrukdyti. Štai čia ir atsigręžiama į verslo aplinką Lietuvoje. Atlikę atitinkamus ir didžiąja dalimi net techninius pakeitimus, atversime sau visai kitas galimybes.

 

Lietuvoje išties turime vieną palankiausių pasaulyje opcionų mokestinį režimą, tačiau su VMI kol kas dar vyksta dialogas, kaip tai veiks praktikoje. Nuotaikos optimistinės, nes dirbame išvien, o ne priešpriešoje.

 

Vis dėlto, kol mes diskutuojame, kas yra tas opcionas, Latvija akcijų išlaikymo terminą sutrumpino iki 1 metų ir opciono teisę leidžia realizuoti net praėjus 6 mėn. nuo išėjimo iš kompanijos, o Estija, nors išlaikė privalomąjį 3 metų terminą, po vienų metų ragina mokestinį režimą pritaikyti proporcingai sukauptai akcijų daliai.

 

Opcionų klausimas startuoliams nepaprastai svarbus jau šiandien, nes tam, kad galėtų vystyti inovatyvius sprendimus, jie į komandą turi pritraukti aukščiausios klasės specialistus. Todėl būtent opcionai – motyvavimo priemonė – tampa lemiamu svertu.

 

Gautas opcionas suteikia darbuotojui teisę per tam tikrą laiką pirkti bendrovės akcijų už nurodytą kainą ir jei startuoliui sekasi, akcijų kaina kyla, o darbuotojo turtas auga. Talentai motyvuojami kartu auginti kapitalo vertę ne tik kaip darbuotojai, bet ir kaip bendraturčiai bei gauti iš to tiesioginės naudos – tai reikšmingai prisideda prie darbo startuolyje patrauklumo.

 

Kitas svarbus klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektas, kuriame atsidūrė ir šiuolaikiškas akcijų klasių reguliavimas. Tačiau dar trūksta eilės reikalingų, nors ir gana techninių pakeitimų, kad mūsų įmonių reguliavimas būtų priartintas prie investuotojams palankios ir saugiau jaustis leidžiančios sistemos, kuri reikšmingai keičia šalies įvaizdį jų akyse.

 

Pavyzdžiui, galimybė numatyti konvertuojamų obligacijų konversijos apskaičiavimo tvarką, akcijų perleidimo sandorių reguliavimas, opcionų ir kitų pasirinkimo sandorių privalomumo užtikrinimas. Privilegijuotųjų akcijų – liberalus, atitinkantis šiuolaikinę modernaus verslo praktiką reguliavimo – klausimas Estijoje ir Latvijoje jau išspręstas, o toks projektas dėl pokyčių Lietuvoje vis dar svarstomas Seime.

 

Žinoma, situacija nėra vienareikšmiška. Tie, kurie yra susidūrę su visų trijų šalių valstybės bei kitų už verslo vystymą atsakingų institucijų darbu ir gali objektyviai palyginti, sako, kad mes dalyje aspektų lenkiame tuos pačius estus. Kažkada jie tikrai buvo pirmi, skaitmenizavę iki tol sudėtingus ir klaidžius procesus, tačiau lietuviškas darbštumas davė savo vaisių.

 

To negalima pasakyti apie mums būdingą kuklumą ir savikritiškumą – neretai save pernelyg plakame, kad tam tikri procesai ar pasiekimai nėra tobuli iki galutinio taško. Lietuvos startuolių ekosistema tebėra auganti ir iš to mokomės visi, tačiau progresas įvyko ir to nepastebėti negalima. Atleiskime augimą stabdančius svertus ir iš einančių iš paskos tapkime lyderiais, į kuriuos, kurdami vienaragiams patrauklią šalį, lygiuotųsi kiti.

Komentaro autorė – Inga Langaitė, asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė”