Regulators put the future of America's crypto industry in doubt.

 “Taylor Swift's record-smashing "Eras" tour could end up being one of the most lucrative in musical history, possibly even minting the world's newest billionaire. But Ms Swift has another thing going for her personal finances. When courted to invest in ftx, a now defunct crypto exchange, she reportedly balked: "Can you tell me that these are not unregistered securities?"

American regulators are asking similar questions. On June 6th the Securities and Exchange Commission (sec) sued Coinbase, the country's largest crypto exchange, for failing to register as a broker, exchange or clearinghouse of securities. When markets opened, Coinbase's share price dropped by a fifth. The day before the sec had sued Binance, the world's largest crypto exchange—alleging both that it offered securities-trading services without the necessary registrations, and that it had placed customer funds in a trading outfit owned by its boss, Changpeng Zhao. Binance rejected all the allegations and said it would "vigorously defend" itself.

At the core of both lawsuits is the idea that many cryptocurrencies are in fact securities. American law defines securities to include any "investment contract" that produces an asset for which an owner can expect to accrue returns depending on the effort of a promoter. The sec has suggested bitcoin, the world's most valuable cryptocurrency, does not meet this standard. It has also avoided making definitive statements about ether, the second most valuable token. But Gary Gensler, the sec's chairman, has made clear that he thinks most other cryptocurrencies fit the bill.

Absent legislation or friendlier regulators, the lawsuits place the fate of America's crypto industry in judicial hands. An entity's issuance of crypto tokens is strikingly similar to the issuance of equity shares. If the organisation does well, the value of its tokens goes up. This makes it hard to argue they are not securities. The flipside is that some cryptocurrencies, like bitcoin, do not have such a promoter, since there is no centralised outfit that stands to profit from the token's growth. And others, like some stablecoins, are used mainly for liquidity, such as facilitating trade within a crypto protocol, rather than investment.

Coinbase is listed in America. Binance, which has no formal headquarters, is a trickier case. It separated American operations from international ones, but regulators say it turned a blind eye to Americans trading on the international platform. The sec's lawsuit notes a damning message sent by its chief operating officer to colleagues: "We are operating as a fking unlicensed securities exchange in the usa bro."

The exchanges, for their part, argue that the sec is "regulating by enforcement" and has failed to provide clear guidelines on what is permitted. In this narrow sense, they may have a point. If the rules had been clear earlier then years of investment and talent could have been better allocated.

There are two big implications of America's crackdown. First, if the sec wins, America could in effect join the 25 of 45 markets tracked by the Atlantic Council, a think-tank, that have fully or partly banned crypto. Even if regulators create a path for firms to exist within the law, crypto's value will shrink, as it becomes more difficult to avoid the costly red tape that applies to regular financial institutions.

Second, more crypto firms will move to places with friendlier regulation and shun doing business in America altogether. Dubai will be one winner. It has set up a specialist crypto regulator and opened its arms to offices from Binance, Crypto.com and Bybit. The game of regulatory cat-and-mouse is not over just yet.” [1]

·  ·  ·1.  "Regulators put the future of America's crypto industry in doubt." The Economist, 10 June 2023, p. NA.

 

Generatyvus dirbtinis intelektas gali radikaliai pakeisti teisės praktiką

„TEISININKAI yra konservatyvus būrys, kas  tinka profesijai, kuri apdovanoja pasirengimą, nuovokumą ir pagarbą precedentams. Be abejo, daugeliui patiko juoktis iš pasakojimo apie Steveną Schwartzą, Niujorko firmos Levidow, Levidow & Oberman advokatą užsiimantį asmens sužalojimo bylomis, kuris praėjusį mėnesį naudojo ChatGPT, kad padėtų jam parengti pareiškimą teismui. Jis šiek tiek per daug pasitikėjo dirbtinio intelekto (AI) pokalbių robotu. Jame buvo sukurtas pasiūlymas, kuriame gausu sugalvotų bylų, nutarimų ir citatų, kuriuos ponas Schwartzas nedelsdamas pateikė po to, kai robotas patikino, kad „mano pateikti atvejai yra tikri ir juos galima rasti patikimose teisinėse duomenų bazėse“ (jie nebuvo tikri ir negalima juos rasti).  Išmokta pamoka, technologijų atžvilgiu skeptiškai nusiteikęs teisininkas gali padaryti išvadą: seni būdai yra geriausi.

 

     Tai neteisinga pamoka. Kaltinti dirbtinį intelektą dėl pono Schwartzo klaidų kupiname pareiškime nėra prasmingesnė taktika, nei kaltinti spausdinimo mašinėlę dėl klaidų spausdintame tekste. Abiem atvejais kaltas advokatas, kuris, prieš pateikdamas ieškinį, nepatikrino, o ne įrankis, padėjęs jį pateikti. Juk tai yra AI: nei mada, nei apokalipsė, o tik dar tik bręstantis įrankis, galintis radikaliai pakeisti teisininkų darbą ir advokatų kontorų uždarbį. Vargu ar teisininko profesija yra vienintelė sritis, apie kurią taip galima pasakyti. Tačiau tik nedaugelis derina tokį aiškų naudojimo atvejį su tokia didele rizika. Įmonės, kurios tai padaro teisingai, gali gauti naudos. Atsiliekantieji rizikuoja eiti spausdinimo mašinėlių keliu.

 

     Remiantis naujausia banko Goldman Sachs ataskaita, dirbtinis intelektas gali atlikti 44 % teisinių užduočių, ty daugiau, nei bet kurioje tiriamoje profesijoje, išskyrus kanceliarinę ir administracinę pagalbą. Advokatai praleidžia siaubingai daug laiko, tyrinėdami varginančius dokumentus – tokius dalykus, kuriuos dirbtinis intelektas jau įrodė, kad gali daryti gerai. Advokatai naudoja dirbtinį intelektą įvairioms užduotims, įskaitant išsamų patikrinimą, tyrimus ir duomenų analizę. Šios programos daugiausia rėmėsi „ištraukiamuoju“ AI, kuris, kaip rodo pavadinimas, ištraukia informaciją iš teksto ir atsako į konkrečius klausimus apie jo turinį.

 

     „Generatyvieji“ AI, tokie, kaip „ChatGPT“, yra daug galingesni. Dalis šių galių gali būti panaudota, tobulinant teisinius tyrimus ir dokumentų peržiūrą. Kaip paaiškina Pablo Arredondo, generatyvinio dirbtinio intelekto „teisinio padėjėjo“, vadinamo CoCounsel, kūrėjas, jo naudojimas „pašalina raktinio žodžio tironiją... Gali pasakyti, kad „Mes apverčiame Jenkinsą“ [išgalvota teisinė byla] ir „Apgailestaujame, siunčiame Jenkinsą į istorijos šiukšliadėžę“ yra tas pats“. „Allen & Overy“, didelė Londone įsikūrusi įmonė, į savo praktiką integravo teisinį AI įrankį „Harvey“, naudodama jį sutarčių analizei, deramam patikrinimui ir pasirengimui bylinėjimuisi.

 

     Ne visi teisininkai tuo įsitikinę. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 82 % jų mano, kad generatyvinis AI gali būti naudojamas legaliam darbui, tačiau tik 51 % manė, kad taip reikia. Daugelis nerimauja dėl „haliucinacijų“ (kaip dirbtinio intelekto bofinai nurodo pokalbių robotų polinkį melagingai pateikti, kaip buvo pono Schwartzo atveju) ir dėl netyčinio informacijos, kuriai taikomos advokato ir kliento privilegijos, įvedimo į algoritmus. Tačiau jei šiuos iššūkius pavyks įveikti – ir tai pavyks su geresnėmis technologijomis ir rūpestingais žmonėmis – tuomet abejojančių 49 % nuogąstavimai gali praeiti. Pavyzdžiui, po to, kai pasklido naujienos apie M. Schwartzo žlugimą, Teksaso federalinis teisėjas liepė prieš jį atvykusiems advokatams pateikti pažymą, patvirtinančią, kad jie arba iš viso nenaudojo generatyvaus dirbtinio intelekto, arba, jei naudojo, jie patikrino galutinį rezultatą. Nors teisininkams buvo mažai prasmės reikalauti, kad bibliotekose atliktų teisinius tyrimus, kai vos vienu spustelėjimu tebuvo daug didesnės ir lengviau ieškomos Westlaw ir LexisNexis duomenų bazės, o kai kritinė įmonių masė apims generatyvųjį dirbtinį intelektą, bus daugiau.

 

     AI gali pakeisti teisininko profesiją trimis svarbiais būdais. Pirma, tai gali sumažinti didelių įmonių darbo jėgos pranašumą. Didelėse sudėtingose bylose šios firmos liepia dešimtims partnerių perskaityti milijonus puslapių dokumentų, ieškant atsakymų į vyresniųjų teisininkų klausimus ir nuojautą. Dabar vienas teisininkas ar nedidelė įmonė galės įkelti šiuos dokumentus į pasirengimo bylinėjimuisi AI ir pradėti jų užklausą. Kaip pažymi Lawrence'as Lessigas iš Harvardo teisės mokyklos, „galite būti mažesnė, liesesnė specializuota įmonė ir turėti galimybių nagrinėti tokias bylas“.

 

     Apmokestinamos galios

 

     Antra, AI gali pakeisti tai, kaip įmonės uždirba pinigus. Richardas Susskindas, Anglijos lordo vyriausiojo teisėjo patarėjas technologijų klausimais, teigia, kad firmos pelnosi, turėdamos „jaunų teisininkų armijas, kurioms moka mažiau, nei ima iš klientų“. Jei AI gali atlikti tų armijų darbą per kelias sekundes, įmonės turės pakeisti savo atsiskaitymo praktiką. Kai kurie gali imti fiksuotus mokesčius pagal teikiamą paslaugą, o ne pagal sugaištą laiką jai teikti. Stephenas Wu iš Silicio slėnio teisės grupės spėja, kad įmonės gali imti „technologinį mokestį“, kad „klientai nesitikėtų gauti generatyvų AI už dyką“.

 

     Trečia, dirbtinis intelektas galėtų pakeisti teisininkų skaičių ir kur jie dirba. Galiausiai, teigia ponas Lessigas, sunku suprasti, kaip dirbtinis intelektas „dramatiškai nesumažins pasauliui reikalingų teisininkų skaičių“. Jei dirbtinis intelektas per 20 sekundžių gali atlikti užduotį, kuriai dešimčiai bendradarbių būtų prireikę po 50 valandų, tai kodėl didelės įmonės ir toliau samdytų dešimtis partnerių? Prestižinės verslo teisės firmos Niujorke partneris veteranas tikisi, kad bendradarbių ir partnerių santykis sumažės nuo šiandieninio vidurkio, galbūt septynių vienam aukščiausiose įmonėse ir priartės prie pariteto. Jei bendradarbiai nesijaudina dėl savo darbo, jis sako: „Jie turėtų jaudintis“.

 

     Tačiau kurį laiką tai gali neįvykti. Be to, dirbtinis intelektas galėtų padaryti teisines paslaugas pigesnes, taigi ir plačiau prieinamas, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms šiuo metu dažnai sunku jas įpirkti. Ambicingi teisės mokyklos absolventai gali pastebėti, kad dirbtinis intelektas yra lengvesnis kelias pradėti solo praktiką. Jei taip, dirbtinis intelektas iš tikrųjų gali padidinti bendrą advokatų skaičių ir pakeisti jų atliekamų užduočių pobūdį – lygiai taip pat, kaip bankomatas padidino banko darbuotojų skaičių, o ne juos pakeitė.

 

     Galiausiai, tai bus gera žinia klientams. „Žmonės, kurie kreipiasi į teisininkus, nenori advokatų: jie nori, kad jų problemos būtų išspręstos arba apskritai būtų išvengta problemų“, – aiškina M. Susskindas. Jei AI gali suteikti tokius rezultatus, žmonės naudosis AI. Daugelis žmonių jau naudoja programinę įrangą, norėdami sumokėti mokesčius, o ne pasikliauti profesionalais; „Labai nedaugelis iš jų skundžiasi socialinio bendravimo su mokesčių konsultantais stoka“ [1].

 

·  ·  ·1.  "Generative AI could radically alter the practice of law." The Economist, 10 June 2023, p. NA.

Generative AI could radically alter the practice of law.

 “LAWYERS are a conservative bunch, befitting a profession that rewards preparedness, sagacity and respect for precedent. No doubt many enjoyed a chuckle at the tale of Steven Schwartz, a personal-injury lawyer at the New York firm Levidow, Levidow & Oberman, who last month used ChatGPT to help him prepare a court filing. He relied a bit too heavily on the artificial-intelligence (AI) chatbot. It created a motion replete with made-up cases, rulings and quotes, which Mr Schwartz promptly filed after the bot assured him that the "cases I provided are real and can be found in reputable legal databases" (they were not, and cannot). Lesson learned, a tech-sceptic lawyer might conclude: the old ways are the best.

That is the wrong lesson. Blaming AI for Mr Schwartz's error-filled brief makes no more sense than blaming the printing press for mistakes in a typed one. In both cases, fault lies with the lawyer who failed to check the motion before filing it, not the tool that helped produce it. For that is what AI is: neither a fad nor an apocalypse, but a tool in its infancy—and one that could radically change how lawyers work and law firms make money. The legal profession is hardly the only field about which one could say that. But few combine as clear a use case with so high a risk. Firms that get it right stand to reap rewards. Laggards risk going the way of typesetters.

According to a recent report from Goldman Sachs, a bank, 44% of legal tasks could be performed by AI, more than in any occupation surveyed except for clerical and administrative support. Lawyers spend an awful lot of time scrutinising tedious documents—the sort of thing that AI has already demonstrated it can do well. Lawyers use AI for a variety of tasks, including due diligence, research and data analytics. These applications have largely relied on "extractive" AI, which, as the name suggests, extracts information from a text, answering specific questions about its contents.

"Generative" AIs such as ChatGPT are far more powerful. Part of that power can be used to improve legal research and document review. As Pablo Arredondo, creator of a generative-AI "legal assistant" called CoCounsel, explains, using it "removes the tyranny of the keyword…It can tell that 'We reverse Jenkins' [a fictional legal case] and 'We regretfully consign Jenkins to the dustbin of history' are the same thing." Allen & Overy, a large firm based in London, has integrated a legal AI tool called Harvey into its practice, using it for contract analysis, due diligence and litigation prep.

Not all lawyers are convinced. One recent survey found that 82% of them believe generative AI can be used for legal work but just 51% thought it should. Many worry about "hallucinations" (as AI boffins refer to chatbots' tendency to present falsehoods with aplomb, as in Mr Schwartz's case) and about inadvertently feeding information subject to attorney-client privilege into algorithms. Yet if these challenges can be tackled—and they can, with better technology and careful humans in the loop—then the misgivings of the doubting 49% may pass. After news of Mr Schwartz's debacle broke, for example, a federal judge in Texas told attorneys appearing before him to file a certificate attesting that they either did not use generative AI at all or that, if they did, they checked the final result. Much as it made little sense for lawyers to insist on doing legal research in libraries once the vastly larger and more easily searched databases of Westlaw and LexisNexis were a click away, when a critical mass of firms embraces generative AI, more will follow.

AI has the potential to transform the legal profession in three big ways. First, it could reduce big firms' manpower advantage. In large, complex lawsuits, these firms tell dozens of associates to read millions of pages of documents looking for answers to senior lawyers' questions and hunches. Now a single lawyer or small firm will be able to upload these documents into a litigation-prep AI and begin querying them. As Lawrence Lessig of Harvard Law School notes, "You can be a smaller, leaner specialised firm and have the capacity to process these sorts of cases."

Billable powers

Second, AI could change how firms make money. Richard Susskind, technology adviser to the Lord Chief Justice of England, argues that firms profit by "having armies of young lawyers to whom they pay less than they charge clients". If AI can do the work of those armies in seconds, firms will need to change their billing practices. Some may move to charging flat fees based on the service provided, rather than for the amount of time spent providing it. Stephen Wu of Silicon Valley Law Group speculates that firms may charge "a technology fee", so that "clients don't expect to get generative AI for nothing".

Third, AI could change how many lawyers exist and where they work. Eventually, Mr Lessig argues, it is hard to see how AI "doesn't dramatically reduce the number of lawyers the world needs". If AI can do in 20 seconds a task that would have taken a dozen associates 50 hours each, then why would big firms continue hiring dozens of associates? A veteran partner at a prestigious corporate-law firm in New York expects the ratio of associates to partners to decline from today's average of perhaps seven to one at the top firms to closer to parity. If associates aren't worried about their jobs, he says, "they should be".

That may not happen for a while, however. Moreover, AI could make legal services cheaper and thus more widely available, particularly for small and medium-sized businesses that currently often struggle to afford them. Ambitious law-school graduates may find that AI provides an easier path to starting a solo practice. If so, then AI could actually lead to an increase in the overall number of lawyers, as well as changing the sort of tasks they perform—just as the ATM led to an increase in the number of human bank employees rather than their replacement.

Ultimately this will be good news for clients. "People who go to lawyers don't want lawyers: they want resolutions to their problems or the avoidance of problems altogether," explains Mr Susskind. If AI can provide those outcomes then people will use AI. Many people already use software to do their taxes rather than rely on professionals; "Very few of them are complaining about the lack of social interaction with their tax advisers."” [1]

·  ·  ·1.  "Generative AI could radically alter the practice of law." The Economist, 10 June 2023, p. NA.