Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2023 m. rugsėjo 21 d., ketvirtadienis

Slyva Ukrainai: Grėsmė netekti dar vienos svarbios sąjungininkės, Slovakijos, karinės paramos


"Kyjivui svarstant, kaip reaguoti į Lenkijos pareiškimus apie stabdomą ginklų tiekimą, vis labiau būgštaujama, kad Ukraina gali netekti dar vienos svarbios sąjungininkės karinės paramos, rašo „Sky News“.

Slovakijoje kitą savaitę vyks rinkimai, kuriuos gali laimėti favoritu laikomas buvęs premjeras Robertas Fico. Manoma, kad jo pergalė galėtų pakeisti Slovakijos santykius su Ukraina. Praėjusią savaitę politinio renginio metu R. Fico pažadėjo, kad triumfavęs sustabdytų ginkluotės tiekimą Kyjivui.

„Mes esame taiki šalis, – pareiškė jis. – Ukrainai nepasiųsime nė vieno šovinio.“

Slovakija šiuo metu tiekia ginkluotę ir siūlo Kyjivui stiprią politinę paramą. Tačiau R. Fico tvirtino, kad „jie vis tiek turės susėsti ir susitarti“. „Rusija niekada nepaliks Krymo ir savo kontroliuojamų teritorijų“, – kalbėjo politikas.

Nepaisant visko, R. Fico pergalė negarantuota. Šiuo metu dauguma nenumatoma jokiai politinei partijai ir prognozuojamas sudėtingas koalicijos formavimo procesas.

Vakarų diplomatai ir Ukrainos pareigūnai taip pat sako, kad tokia nedidelė šalis, kaip Slovakija, negali labai smarkiai pasipriešinti Europos Sąjungos (ES) ir NATO politikai.

Tačiau 59-erių R. Fico Briuselyje ir kitur yra sukėlęs nuostabą, nes ėmėsi kritikuoti sankcijas Rusijai ir paragino suartėti su Maskva, kai pasibaigs konfliktas. Be to, R. Fico yra pažadėjęs vetuoti Ukrainos narystę NATO. Atkartodamas plačiai atmetamą Maskvos retoriką, R. Fico taip pat yra pareiškęs, kad konfliktas „prasidėjo 2014 m., kai Ukrainos naciai ir fašistai Donecke ir Luhanske pradėjo žudyti Rusijos piliečius“.

Pasak keleto Vakarų diplomatų, šie jo komentarai yra sukėlę didelį susirūpinimą Slovakijos sąjungininkų gretose.

Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms, sąjungininkėms susiginčijus svarbiu Kyjivo kovos su Rusijos kariuomene momentu.

Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų Jungtinėse Tautose. Ukrainos lyderis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kyjivą, kurio karinės pajėgos šiuo metu vykdo kontrpuolimą. Tai įžeidė Varšuvą, ši yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus.

Europos Komisija (EK) 2023 m. gegužę buvo sutikusi apriboti grūdų eksportą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, siekiant apsaugoti ūkininkus, kurie tvirtino, kad atitinkamas importas vietos rinkose numuša kainas. Priėmus šį sprendimą maisto produktai toliau tranzitu keliaudavo pro šių šalių teritoriją, tačiau nebebuvo parduodami vietos rinkoje. Nors praėjusį penktadienį EK nurodė, kad stabdo importo draudimą, Lenkija, Vengrija ir Slovakija iš karto paskelbė, jog tam priešinsis. Kyjivas savo ruožtu į tai reagavo pranešdamas, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO)."

Jei slovakai gali, kodėl negalime mes, lietuviai? Kur mūsų, Lietuvos politikai, sugebantys orientuotis tikrovėje?


Poland Stops Arms Supply to Ukraine

   "Poland, one of Ukraine's staunchest allies, has announced that it will no longer supply arms to the country, amid an escalating diplomatic dispute over grain, the BBC reports.

 

     Poland's prime minister said he would rather focus on arming Poland with more modern weapons.

 

     The move comes amid rising tensions between the two countries.

 

     On Tuesday, Poland summoned Ukraine's ambassador over President Volodymyr Zelensky's comments at the UN.

 

     Zelenskiy said some nations had played solidarity with Ukraine, a statement Warsaw condemned as "unfair to Poland, which has supported Ukraine since the first days of the conflict."

 

     Polish Prime Minister Mateusz Morawiecki announced in a televised address on Wednesday the decision to stop supplying Ukraine with arms.

 

     "We are no longer transferring weapons to Ukraine, because now we are arming Poland with more modern weapons," Morawiecki said.

 

     It is not excluded that the position may change

 

 

     Polish State Property Minister Jacek Sasin did not rule out this morning that although Poland is not currently supplying weapons to Ukraine, its position may change.

 

     "At the moment it is as the Prime Minister said, we will see in the future," said Mr. Sasina to Radio Plus, commenting on Mr. Morawiecki's statement.

 

     The tension between Warsaw and Kyiv was fueled by Poland's decision to ban grain imports from Ukraine. Warsaw took such a step to protect Polish farmers.

 

     European Commission (EC) in 2023 In May, it agreed to limit grain exports to Bulgaria, Hungary, Poland, Romania and Slovakia to protect farmers, who argued that the corresponding imports were depressing prices on local markets. After this decision, food products continued to transit through the territory of these countries, but were no longer sold in local markets. Although the EC indicated last Friday that it was suspending the import ban, Poland, Hungary and Slovakia immediately announced that they would oppose the suspension. Kyiv, for its part, responded by announcing that it would file a complaint with the World Trade Organization (WTO).

 

     Grain is a sensitive topic in Poland as the country faces elections next month. The current right-wing government has strong support from the farming regions.

 

     The ambassador of Ukraine was summoned to the Polish MFA

 

 

     Speaking during the debates at the 78th session of the United Nations General Assembly in New York, the President of Ukraine stated, among other things, that his country is working hard "to preserve land routes for the export of grain."

 

     "And it's worrying that some in Europe, some of our friends in Europe, are playing solidarity in political theater, creating a thriller with grain. It may seem that they are playing their role, but in fact they are helping to prepare the stage for the Moscow actor," said V. Zelensky.

 

     The Polish Ministry of Foreign Affairs announced on Wednesday that "Ukraine's Ambassador to Poland, Vasilis Zvarychyus, was urgently summoned to the Ministry of Foreign Affairs." "The ambassador was received by Paweł Jabłoński, Deputy State Secretary of the Ministry of Foreign Affairs," the statement said.

 

     "The Deputy Minister conveyed Poland's strong protest regarding President V. Zelenski's statements at the UN General Assembly that some EU countries are acting in solidarity, but indirectly supporting Russia. The deputy head of the Ministry of Foreign Affairs noted that this statement is incorrect and unfounded in relation to Poland, as our country has been supporting Ukraine since the first days of the conflict," the Ministry of Foreign Affairs emphasized.

 

     Deputy Minister P. Jabłoński stated that putting pressure on Poland in multilateral forums or sending complaints to international tribunals is not the right way to resolve disputes between the two countries.

 

     According to the Ministry of Foreign Affairs, Mr. Jabłoński also noted that these actions against Poland will not bring results, as the actions of the Polish Government to protect the interests of Polish farmers are in accordance with national, EU and international law.

 

     "The Deputy Head of the Ministry of Foreign Affairs expressed his concern over recent statements by the highest representatives of the Ukrainian authorities imposing a one-sided approach to the multidimensional problem of exporting Ukrainian agricultural products to neighboring countries," the Polish Ministry of Foreign Affairs said in a statement.

 

     "Vice-minister P. Jabłoński expressed the hope that both the policies carried out by the Ukrainian authorities and their public communication will reflect the true nature of Polish-Ukrainian relations, taking into account the unprecedented assistance of Poland and Poles to Ukrainians and the Ukrainian state, as well as the entire spectrum of our good cooperation," - the report said.

 

     Earlier, the Ministry of Foreign Affairs of Ukraine urged Poland not to be guided by emotions and to turn the dialogue on grain export in a constructive direction.

 

     This was written in the comments of the press representative of the Ministry of Foreign Affairs of Ukraine, Oleh Nikolenko, on Facebook, Ukrinform reports.

 

     O. Nikolenka noted that the former MFA of Ukraine and was informed in detail about the meeting of the Ambassador of Ukraine in Warsaw with the Deputy Minister of Foreign Affairs of Poland.

 

     The representative of the Ministry of Foreign Affairs reported that during this meeting, the Ukrainian ambassador once again explained Kyiv's position that Poland's unilateral ban on the import of Ukrainian grain to Ukraine is unacceptable. He also noted that the Polish president incorrectly compared Ukraine to a drowning man during his visit to New York.

 

     "We urge our Polish friends to reject emotions. Ukraine offered Poland a constructive way to solve the grain problem. We hope that our proposals will allow us to direct the dialogue in a constructive direction", stated O. Nikolenka.

 

     As previously reported by Ukrinform, Ukrainian Ambassador to Poland Vasyl Zvarych was summoned to the Polish Ministry of Foreign Affairs on Wednesday due to the statement of Ukrainian President Volodymyr Zelensky during the UN General Assembly, which was described as anti-Polish.

 

     During a press conference for Polish media in New York, Polish President Andrzej Duda, explaining Warsaw's decision to introduce unilateral restrictions on the import of Ukrainian agricultural products, compared Ukraine to a drowning man who can drag others to the bottom."

 

     If Poland can and wants to take care of Poland's problems, why can't the Lithuanian government do the same for our country? It is long past time to stop caring only about the affairs of corrupt Ukraine and deal with the problems of Lithuania. Security of a state is based on the happiness of the citizens in the state.

 

    

Slyva Ukrainai: Lenkija stabdo ginklų tiekimą Ukrainai

 

"Viena tvirčiausių Ukrainos sąjungininkių Lenkija paskelbė nebetieksianti šaliai ginklų, eskaluojantis diplomatiniam ginčui dėl grūdų, praneša BBC.

Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad verčiau sutelks dėmesį į Lenkijos apsiginklavimą modernesniais ginklais.

Šis žingsnis įvyko didėjant įtampai tarp dviejų šalių.

Antradienį Lenkija iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų JT.

V. Zelenskis sakė, kad kai kurios tautos vaidino solidarumą su Ukraina, o Varšuva šį pasakymą pasmerkė kaip „neteisingą Lenkijos, kuri remia Ukrainą nuo pirmųjų konflikto dienų, atžvilgiu“.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis trečiadienį televizijos kreipimesi paskelbė apie sprendimą nebetiekti Ukrainai ginklų.

„Mes nebeperduodame ginklų Ukrainai, nes dabar apginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“, – sakė M. Morawieckis.

Neatmeta, kad pozicija gali keistis


Lenkijos valstybės turto ministras Jacekas Sasinas šį rytą neatmetė, kad nors Lenkija šiuo metu netiekia ginklų Ukrainai, jos pozicija gali keistis.

„Šiuo metu yra taip, kaip sakė ministras pirmininkas, ateityje matysime“, – radijui „Radio Plus“ sakė jis J. Sasinas, komentuodamas M. Morawieckio pareiškimą.

Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus.

Europos Komisija (EK) 2023 m. gegužę buvo sutikusi apriboti grūdų eksportą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, siekiant apsaugoti ūkininkus, kurie tvirtino, kad atitinkamas importas vietos rinkose numuša kainas. Priėmus šį sprendimą maisto produktai toliau tranzitu keliaudavo per šių šalių teritoriją, tačiau nebebuvo parduodami vietos rinkose. Nors praėjusį penktadienį EK nurodė, kad stabdo importo draudimą, Lenkija, Vengrija ir Slovakija iš karto paskelbė, jog tam priešinsis. Kyjivas savo ruožtu į tai reagavo pranešdamas, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).

Grūdai Lenkijoje yra jautri tema, šaliai kitą mėnesį laukiant rinkimų. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą.

Ukrainos ambasadorius buvo iškviestas į Lenkijos URM


Ukrainos prezidentas, kalbėdamas per diskusijas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 78-ojoje sesijoje Niujorke, be kita ko, pareiškė, jog jo šalis sunkiai dirba, „kad išsaugotų sausumos kelius grūdų eksportui“.

„Ir nerimą kelia tai, kad kai kas Europoje, kai kurie mūsų draugai Europoje vaidina politiniame teatre solidarumą, kurdami trilerį su grūdais. Gali atrodyti, kad jie vaidina savo vaidmenį, bet iš tikrųjų jie padeda paruošti sceną Maskvos aktoriui“, – sakė V. Zelenskis.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad „Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilis Zvaryčius buvo skubiai iškviestas į URM“. „Ambasadorių priėmė Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Pawełas Jabłońskis“, – sakoma pranešime.

„Viceministras perdavė griežtą Lenkijos protestą dėl prezidento V. Zelenskio pareiškimų JT Generalinėje Asamblėjoje, kad esą kai kurios ES šalys dedasi solidarios, bet netiesiogiai remia Rusiją. Užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas pažymėjo, kad šis teiginys yra neteisingas ir nepagrįstas Lenkijos atžvilgiu, nes mūsų šalis remia Ukrainą nuo pirmųjų konflikto dienų“, – pabrėžė URM.

Viceministras P. Jabłońskis pareiškė, kad spaudimas Lenkijai daugiašaliuose forumuose ar skundų siuntimas tarptautiniams tribunolams nėra tinkamas būdas spręsti ginčus tarp dviejų šalių.

Anot URM, P. Jabłońskis taip pat pažymėjo, kad šie veiksmai prieš Lenkiją neduos rezultatų, nes Lenkijos Vyriausybės veiksmai lenkų ūkininkų interesams ginti atitinka nacionalinę, ES ir tarptautinę teisę.

„Užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas išreiškė susirūpinimą dėl pastaruoju metu aukščiausių Ukrainos valdžios atstovų skelbiamų pareiškimų, primetančių vienpusį požiūrį į daugiamatę Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksporto į kaimynines šalis problemą“, – sakoma Lenkijos URM komunikate.

„Viceministras P. Jabłońskis išsakė lūkestį, kad tiek Ukrainos valdžios vykdoma politika, tiek jos vieša komunikacija atspindės tikrąjį Lenkijos ir Ukrainos santykių pobūdį, atsižvelgiant į precedento neturinčią Lenkijos ir lenkų pagalbą ukrainiečiams ir Ukrainos valstybei, taip pat visą mūsų gero bendradarbiavimo spektrą“, – buvo rašoma pranešime.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija ragino Lenkiją atmesti emocijas


Ukrainos užsienio reikalų ministerija kiek anksčiau paragino Lenkiją nesivadovauti emocijomis ir dialogą dėl grūdų eksporto pasukti konstruktyvia linkme.

Tai buvo rašoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Oleho Nikolenkos komentaruose feisbuke, praneša „Ukrinform“.

O. Nikolenka pažymėjo, kad Ukrainos URM buvo išsamiai informuota apie Ukrainos ambasadoriaus susitikimą Varšuvoje su Lenkijos užsienio reikalų viceministru.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas pranešė, jog šio susitikimo metu Ukrainos ambasadorius dar kartą paaiškino Kyjivo poziciją, kad Lenkijos vienašališkai įvestas Ukrainos grūdų importo draudimas Ukrainai yra nepriimtinas. Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkijos prezidentas vizito Niujorke metu nekorektiškai palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi.

„Raginame mūsų draugus lenkus atmesti emocijas. Ukraina pasiūlė Lenkijai konstruktyvų būdą grūdų problemai spręsti. Tikimės, kad mūsų pasiūlymai leis nukreipti dialogą konstruktyvia vaga“, – pareiškė O. Nikolenka.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilis Zvaryčius trečiadienį buvo iškviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo per JT Generalinę Asamblėją, kuris buvo apibūdintas kaip antilenkiškas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per spaudos konferenciją Lenkijos žiniasklaidai Niujorke, aiškindamas Varšuvos sprendimą įvesti vienašališkus Ukrainos žemės ūkio produktų importo ribojimus, palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi, kuris ir kitus gali nutempti į dugną."

 

Jeigu Lenkija gali ir nori susirūpinti Lenkijos problemomis, kodėl Lietuvos valdžia šito negali? Seniai laikas nustoti rūpintis tik korumpuotos Ukrainos reikalais ir užsiimti Lietuvos problemomis. Valstybės saugumas grindžiamas piliečių gerbūviu valstybėje, o ne naiviu primityvių ginklų demonstravimu.

 

 



Lietuvoje tiesiog trūksta žmonių mūsų išsipūtusios valstybės išlaikymui, bet nenorime tai sau pripažinti

"Paskutinėmis savaitėmis viena po kitos pilasi žinios, kurios tarsi neturi nieko bendro tarpusavyje, tačiau iš tiesų tai tos pačios grandinės ir seniai nesprendžiamų problemų dalis: mokytojų streikas, masiškai iš poliklinikų ir ligoninių išeinantys medikai, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, pareigūnų jėgos struktūrose stygius.

“Tai pradeda grėsti visai valstybei. Lietuvos ekonominei pažangai gresia sąstingis, esą ima drastiškai trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pagal dirbančių tokiuose ekonominiuose sektoriuose Europos Sąjungoje skaičių, Lietuva atsidūrė 4-oje vietoje nuo galo, nes jau dabar šalyje trūksta per 30 tūkstančių specialistų. Startuolius kuriantys verslininkai sako, kad nėra kitos išeities, kaip talentų ieškoti užsienyje.

Tačiau visuomenės ir profsąjungų diskusija baigiasi paprastai: reikia padidinti atlyginimus ir problemos neliks. Tik, deja, atsakymas ne toks džiugus. Algos čia nieko nepakeis. Problema kitokia – mes gyvename šalyje, kurios visos struktūros buvo pritaikytos beveik 4 milijonams žmonių. Nors praradome virš milijono gyventojų, tačiau tų struktūrų keisti, modernizuoti ir pritaikyti visiškai kitokiai realybei nenorime. O realybė negailestinga, kaip ir bet kuri „Excel“ lentelė su skaičiais. 2012 m. gimė 30 459 vaikai, o 2021-aisiais – tik 23 330. Tai mažiausias naujagimių skaičius per 60 metų. O mes kliedime, kad reikia išlaikyti prieš kelis dešimtmečius, kai buvo didžiausias gyventojų skaičius, sukurtą infrastruktūrą. Dabar į darbo rinką jau ateina apie 2000 metus gimę žmonės, kurių tiesiog fiziškai beveik dvigubai mažiau, nei buvo Nepriklausomybės pradžioje. Jei kalbėsime apie 30 tūkst. specialistų, kurių reikia vien startuoliams, tai tiek žmonių pas mus negimsta per metus, todėl svajoti, kad jie stebuklingu būdu iš kažkur atsiras, nėra prasmės.

Aukštosiose mokyklose – beveik perpus mažiau studentų nei prieš 15 metų. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad prieš 20 metų šalies aukštosiose mokyklose studijavo apie 170 tūkst., prieš 15 – apie 210 tūkst. studentų. O kur garsioji švietimo reforma, kurios tikslas buvo sumažinti beviltiškų universitetų, tik siurbiančių į juodąją skylę mokesčių mokėtojų pinigus, skaičių? Politikai čia vėl sudėliojo savaip, nes mokesčių mokėtojų pinigai tai „niekieno“, su jais galima elgtis, kaip norisi. Universitetai ir kolegijos išgyvena, nors visi puikiai supranta, kad prasmės tęsti tą agoniją ir ją finansuoti nėra. Demografinių rodiklių niekas neatšaukė, o duobė tik gilės. Dabar gimdyti ir kurti šeimas turi žmonės, kurie gimė amžių sandūroje. Tačiau jų buvo tiesiog mažiau. Kiek beskatinsi gimstamumą, tačiau populiacija vargu ar augs.

Tačiau mūsų tai neskatina imtis jokių sprendimų. Turbūt geriausias pavyzdys – tuoj vėl prasidės politikų kova dėl kaimo mokyklų išlikimo. Rinkimai prasideda, reikia padalinti mokesčių mokėtojams pažadus, kad bus kovojama už jų interesus. Tiesa, kad dėl tų pažadų įgyvendinimo reikia mokesčius padidinti, nes mokesčių mokėtojų jau nebėra tiek, kad galėtų išlaikyti visas mokyklėles su šešiais vaikais ir dvidešimčia pedagogų, paminėti pamirštama.

Bėda tai, kad vietos politikams tai labai patogu, – turi iš Vilniaus finansuojamų objektų, kuriuose, ypač atokesniuose regionuose, patogu įdarbinti savo žmones, užsitikrinti pergalę rinkimuose. Ar gerai ten keliems vaikams, kurie realiai negali gauti padoraus išsilavinimo ir dalyvauti tokioje pat užklasinėje veikloje kaip didmiesčių vaikai, niekam nerūpi. Išlaidos vienam vaikui mokyklose skiriasi 8 kartus ir kai kur tai kvepia tiesiog politine prabanga.

Sritis galime vardinti ir vardinti. Tas pats – biudžetinėse įstaigose, kurios vis sugeba padidėti sulig kiekviena kadencija, netgi sukurti sau naujų darbų bei etatų ir pavaldžių struktūrų.

Nors imigrantai dažnai įvardinami kaip jėga, galinti pakeisti mūsų šalį, tačiau tai tik dalis tiesos. Jie neišgelbės, ir valstybė su savo 4 mln. gyventojų pritaikytom struktūrom nepradės normaliai funkcionuoti. Pradžioje reikia susitvarkyti ir apsišluoti savo kiemą, iškirsti nudžiūvusius medžius ir tik tada jame galima kurti gražų sodą.

Pirmas žingsnis – netingėti ir patiems pripažinti, kad mums dabar reikia nebe miniatiūrinių mokyklų kaime, bet senelių namų, ir turime eiti šia kryptimi. Ne daugybės universitetų tuščiomis auditorijomis, bet subalansuotos sveikatos apsaugos sistemos ir trečdaliu mažesnio viešojo sektoriaus su puikiais atlyginimais.

Nėra stebuklų. ES nebus tokia mielaširdinga, kad, eilinei partijai paprašius, vėl skirtų papildomų milijardų, kuriuos galime iššvaistyti. Pirmas darbas – netingėti galvoti: pripažinti problemas ir jas spręsti, o ne tik gražiai pašnekėti prieš rinkimus.”