Sumažėjus paklausai, „Maersk“ sumažins 10 000 darbo vietų

„Laivybos ir logistikos milžinė A.P. Moller-Maersk teigė, kad pasibaigus pandemijos sukeltam krovinių bumui atleis iš daugiau, nei 10 000, darbo vietų, nes pramonė turės laivų perteklių ir smarkiai sumažėjusius krovinių gabenimo tarifus.

 

     Pasaulinės prekybos iškiliausios įmonės „Maersk“ trečiojo ketvirčio pelnas sumažėjo iki 521 mln. dolerių nuo 8,88 mlrd. dolerių pernai. Jo pagrindinis Ocean padalinys pirmą kartą per daugelį metų patyrė ketvirčio nuostolius.

 

     Bendrovės akcijos Kopenhagoje smuktelėjo apie 11%. Konkurento Hapag Lloyd akcijos Frankfurte atpigo 8%.

 

     „Maersk“ ir jo konkurentai per pastaruosius dvejus metus turėjo rekordinį pelną, nes dėl pandemijos išaugo prekių paklausa, o tai kartu su spūstimis uostuose smarkiai padidino krovinių vežimo tarifus. Tačiau daugelis plaukiojimų dideliais vandenynais dabar tampa nuostolingi.

 

     Trečiąjį ketvirtį krovinių vežimo tarifai sumažėjo 58%, palyginti su prieš metus, ir sumažėjo 90% nuo didžiausio lygio per pandemiją. Pagrindinės Maersk laivybos verslo pajamos per metus sumažėjo 56%, iki 7,9 mlrd.

 

     Konteinerių linijos įsirėžė į duobę, per pandemiją užsakydamos per daug laivų, kad būtų galima perkelti rekordinius krovinių kiekius, ir dabar žiūri į silpnesnę rinką. Amerikiečiai grąžina išlaidas, bet perka mažiau brangių prekių, pavyzdžiui, automobilių, namų tobulinimo ar techninės įrangos, kuri vežama dėžėse per jūrą.

 

     Generalinis direktorius Vincentas Clercas sakė, kad laivybos sektorius susiduria su nauja norma, nes paklausa yra nedidelė ir infliacijos spaudimas. „Nuo vasaros matėme, kad daugumoje regionų pertekliniai pajėgumai lėmė kainų kritimą“, – sakė Clercas.

 

     „Maersk“ tikisi, kad rinka išliks nepastovi ir sumažins savo darbuotojų skaičių iki 100 000 nuo 110 000 metų pradžioje. Taip kitais metais bus sutaupyta 600 mln. dolerių (60 000 dolerių vienam asmeniui).

 

     Atsižvelgdama į neapibrėžtumą, šiais ir kitais metais ji taip pat sumažins kapitalo išlaidas, peržiūrėdama savo akcijų supirkimo programą.

 

     „Maersk“ tikisi, kad visų metų pagrindinis pelnas prieš palūkanas ir mokesčius sieks 3,5–5 mlrd. dolerių.

 

     Analitikai teigia, kad pramonės disbalansui išvalyti prireiks laiko. „Šie metai yra pereinamieji, bet 2024-ieji tikrai bus sunkūs“, – sakė Norvegijoje įsikūrusios „Xeneta“ vyriausiasis analitikas Peteris Sandas. „Tikimės, kad konteinerių paklausa kitais metais sieks apie 2 %, o laivynas padidės 6 %, o tai reiškia, kad 2025 m. į vandenį pateks laivų perteklius.“ [1]

 

1. EXCHANGE --- Maersk to Cut 10,000 Jobs as Demand Drops. Chopping, Dominic; Paris, Costas.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Nov 2023: B.10.

Maersk to Cut 10,000 Jobs as Demand Drops.

 

"Shipping and logistics giant A.P. Moller-Maersk said it would cut more than 10,000 jobs, as a pandemic-fueled cargo boom has ended, leaving the industry with a surplus of ships and sharply lower freight rates.

Maersk, a bellwether for global trade, saw its third-quarter profit plummet to $521 million from $8.88 billion last year. Its main Ocean division posted a quarterly loss for the first time in many years.

The company's shares slumped in Copenhagen by about 11%. Shares of rival Hapag Lloyd in Frankfurt fell by 8%.

Maersk and its rivals enjoyed record profits over the past two years as the pandemic drove a surge in demand for goods, which coupled with port congestion, drove freight rates sharply higher. But many sailings across the big ocean trade are now becoming loss-making.

Freight rates fell 58% year on year in the third quarter and are down 90% from their peak during the pandemic. Revenue in Maersk's main shipping business fell 56% year on year to $7.9 billion.

Container lines dug themselves into a hole by ordering too many ships during the pandemic to move record amounts of cargo and are now looking at a weaker market. Americans are back spending but are buying fewer big-ticket items like cars, home improvements or tech gear that move in boxes across the seas.

Chief Executive Vincent Clerc said shipping is facing a new normal with subdued demand and inflationary pressure. "Since the summer, we have seen overcapacity across most regions triggering price drops," Clerc said.

Maersk expects the market to remain volatile and will cut its workforce below 100,000, from 110,000 at the start of the year. This will result in savings of $600 million next year (60 000 dollars per person).

Given the uncertainty ahead, it will also cut capital expenditure this year and next while placing its share buyback program under review.

Maersk expects full-year underlying earnings before interest and tax of $3.5 billion to $5 billion, with the company guiding toward the lower end of the range.

Analysts say the industry imbalance will take time to clear. "This year is one of transition, but 2024 will most definitely be tough," said Peter Sand, chief analyst at Xeneta, a Norway-based shipping-data provider. "We expect container demand next year at around 2% and fleet growth at 6%, meaning a glut of ships into the water well into 2025."" [1]

1. EXCHANGE --- Maersk to Cut 10,000 Jobs as Demand Drops. Chopping, Dominic; Paris, Costas.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Nov 2023: B.10.

 

Pasaulio ekonomika skyla į JAV prieš Kiniją

 

„Kinija praėjusį rudenį įveikė reikšmingą etapą: pirmą kartą nuo savo ekonomikos atsivėrimo daugiau, nei prieš keturis, dešimtmečius ji su besivystančiomis šalimis prekiavo daugiau, nei su JAV, Europa ir Japonija, kartu paėmus. Tai buvo vienas aiškiausių ženklų, kad Kinija ir Vakarai eina skirtingomis kryptimis, nes didėja įtampa dėl prekybos, technologijų, saugumo ir kitų sudėtingų klausimų.

 

     Dešimtmečius JAV ir kitos Vakarų šalys siekė, kad Kinija taptų partnere ir kliente vienoje pasaulio ekonomikoje, kuriai vadovauja turtingiausios šalys. Dabar prekybos ir investicijų srautai susiformuoja į naujus modelius, sukurtus aplink du konkuruojančius jėgos centrus.

 

     Šioje vis labiau susiskaldžiusioje pasaulio ekonomikoje Vašingtonas ir toliau kelia įkarštį Kinijai, ribodamas investicijas ir drausdamas eksportą, o Kinija perorientuoja didelę savo ekonomikos dalį toliau nuo Vakarų į besivystančias šalis.

 

     Nauda JAV ir Europai apima mažesnę priklausomybę nuo Kinijos tiekimo grandinių ir daugiau darbo vietų amerikiečiams bei europiečiams, kurios kitu atveju galėtų patekti į Kiniją. Tačiau yra didelių pavojų, pavyzdžiui, lėtesnis pasaulinis augimas, ir daugelis ekonomistų baiminasi, kad išlaidos bus didesnės už pranašumus.

 

     Kinijos gamyklos vakarietiškas chemines medžiagas, dalis ir stakles pakeičia iš namų arba iš besivystančių šalių. Kinijos prekyba su Pietryčių Azija 2019 m. pranoko prekybą su JAV. Dabar Kinija daugiau prekiauja su Rusija, nei su Vokietija, ir netrukus tą patį galės pasakyti apie Braziliją.

 

     Išeinančios Kinijos investicijos dabar daugiausia nukreiptos į daug išteklių turinčias vietas, tokias kaip Indonezija ar Artimieji Rytai, o ne į JAV.

 

     Didžiosios Vakarų kompanijos, įskaitant Apple, Stellantis ir HP, nori perkelti gamybą iš Kinijos. Tokios finansų įmonės, kaip „Sequoia Capital“, persikėlė  savo veiklą iš Kinijos.

 

     Daugiau, nei trečdalis JAV įmonių, apklaustų JAV Kinijos verslo tarybos, atstovaujančios Amerikos įmonėms Kinijoje, teigė, kad per pastaruosius metus sumažino arba pristabdė planuojamas investicijas Kinijoje – rekordiškai daug ir gerokai daugiau, nei 22%, praėjusiais metais.

 

     „Pasaulis skyla į konkuruojančias sferas“, – sakė Niujorke įsikūrusios konsultacinės įmonės „Rhodium Group“ vyresnysis patarėjas Noahas Barkinas. „Yra impulsas... kuris tam tikra prasme yra savaeigis. Kyla rizika, kad, laikui bėgant, jis greitėja ir vyriausybėms tampa vis sunkiau suvaldomas“.

 

     Tarptautinis valiutos fondas spalį pareiškė, kad susiskaldymas tarp Kinijos ir Vakarų šiemet apsunkina pasaulio ekonomikos atsigavimą. Didesnis lūžis tarp JAV ir Kinijos vadovaujamų blokų pasaulio ekonomikai gali kainuoti net 7% bendrojo vidaus produkto, kurio vertė sieks trilijonus dolerių, rodo TVF tyrimai.

 

     Dėl ekonomikos padalijimo įmonėms atimamos galimybės patekti į gyvybiškai svarbias rinkas, kurios varo pelną, tai apsunkina technologijų ir kapitalo dalijimąsi ir stabdo augimą.

 

     Didžiųjų įmonių nuostoliai jau didėja, ypač tokiose Europos šalyse, kaip Vokietija, kuri pastaraisiais dešimtmečiais klestėjo, parduodama automobilius ir aukščiausios klasės mašinas Kinijai. Remiantis Kinijos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, Vokietijos ir Japonijos automobilių gamintojai, tokie, kaip „Volkswagen“ ir „Toyota“, dabar užima apie 30 % Kinijos automobilių rinkos, palyginti su beveik 50 % prieš trejus metus, nes Kinijos prekių ženklai plečiasi.

 

     Kinijos požiūriu, ekonominė įtakos sfera, kurios centre yra Pekinas, gali nepasiūlyti pakankamai augimo, kad šalis nepatektų į ilgalaikę stagnaciją, nes susiduria su griūvančiu gimstamumu ir per didelėmis skolomis. Kinijos sėkmė labai priklausė nuo prieigos prie, daug išleidžiančių, Vakarų vartotojų ir technologijų.

 

     JAV importas iš Kinijos 2018 m. viduryje sudarė net 22% viso importo. Per 12 mėnesių iki rugpjūčio mėn., remiantis surašymo biuro duomenimis, sumažėjo iki 14%, nors doleriais dvišalė prekyba išaugo.

 

     Remiantis Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos duomenimis, dalis Vakarų pinigų grįžta į JAV arba keliauja į tokias vietas, kaip Meksika ir Indija, kurios pernai pritraukė keturis kartus daugiau investicijų į naujas gamyklas ir biurus, nei Kinija.

 

     Suomijoje įsikūrusi greitųjų elektromobilių įkroviklių gamintoja „Kempower“ per penkerius metus JAV planuoja investuoti 40 mln. dolerių, sakė įmonės vadovas Tomi Ristimaki.

 

     Jis tikisi, kad JAV įmonei taps tokia pat svarbia, kaip Europa, ir teigė neketinantis žengti į Kinijos elektromobilių rinką. "Pasikeitė politinė atmosfera. Mes nesikoncentruojame į Kiniją", - sakė jis.

 

     Hamburge (Vokietija) įsikūrusi šakinių krautuvų gamintoja Jungheinrich, kurios metinės pajamos siekia beveik 5 milijardus eurų (apie 5,3 milijardo JAV dolerių), iškėlė Kiniją į svarbiausią strateginę darbotvarkę, kurią ji paskelbė 2020 m., siekdama išplėsti savo veiklos sritį. Bendrovė neseniai pakeitė Kiniją ir JAV tapo prioritetine rinka, sakė jos generalinis direktorius Larsas Brzoska.

 

     Jungheinrichas nepriėmė sprendimo, ar  išsikraustyti iš Kinijos, kur yra dvi gamyklos ir beveik 1000 darbuotojų, sakė Brzoska, ypač padidėjusios geopolitinės įtampos laikais.

 

     "Visi galvoja apie galimą Kinijos invaziją į Taivaną", - sakė Brzoska. "Jei taip atsitiks, tai bus didelė problema visam pasauliui. Mums gali būti geriau, jei pėdsakas bus kitoks."

 

     Tuo tarpu Kinija investavo dideles sumas į Indonezijos nikelio gamyklas, kad aprūpintų Kinijos elektromobilių pramonę. Technologijos įmonės Tencent ir Alibaba išsiplėtė visoje Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

 

     Remiantis „Wall Street Journal“ Kinijos muitinės duomenų analize, Lotynų Amerika, Afrika ir besivystančios Azijos rinkos dabar sudaro 36 % visos Kinijos prekybos, palyginti su 33 % prekybos su JAV, Europa ir Japonija. Dar praėjusią vasarą ši pažangių rinkų trijulė sudarė didesnę Kinijos prekybos dalį.

 

     Dalis paaiškinimo yra ta, kad Kinijos gamyklos persikelia į tokias šalis, kaip Vietnamas, Indija ir Meksika, siekdamos toliau parduoti JAV klientams, vengdamos JAV muitų. Tačiau didėjanti Kinijos patirtis įperkamų išmaniųjų telefonų, automobilių ir mašinų, patrauklių besivystančių šalių klientams, srityje taip pat padeda paskatinti pokyčius Vakarų konkurentų sąskaita.

 

     Kinijos automobilių gamintojas „Great Wall Motors“ pernai paskelbė, kad per ateinantį dešimtmetį San Paulo valstijoje, Brazilijoje, hibridiniams ir elektromobiliams gaminti išleis 1,9 mlrd. dolerių. BYD investuoja 600 mln. dolerių Brazilijoje ir 500 mln. dolerių Tailande, kur yra didžiausias elektromobilių pardavėjas.

 

     Kinijos buitinės technikos gamintoja „Midea Group“ praėjusiais metais atidarė naujas patalpas Egipte ir Tailande, o Brazilijoje ir Meksikoje stato gamyklas vietinėms rinkoms aptarnauti.

 

     „Nors gali atrodyti, kad Vakarai skatina atsiejimą, kaip sakoma, tam, kad šokti tango, reikia dviejų“, – sakė Arizonos valstijos universiteto „Thunderbird“ pasaulinio valdymo mokyklos pasaulinio valdymo profesorius Allenas Morrisonas.

 

     Grįžę į Kiniją, vietiniai prekių ženklai, toki,e kaip Genki Forest, vis dažniau varžosi su vakarietiškais pavadinimais, tokiais, kaip Coca-Cola. Naujajame „Huawei Technologies“ išmaniajame telefone su itin sparčiu duomenų ryšiu naudojamas, Kinijoje pagamintas, puslaidininkis, padedantis konkuruoti su „Apple“.

 

     Didėja skilimas po dešimtmečius trukusios integracijos. Kinijos atsivėrimas devintajame dešimtmetyje ir įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją 2001 m. sukėlė naują globalizacijos etapą, atnešdamas investicijas į Kiniją ir pigias vartojimo prekes Vakarų vartotojams.

 

     Ši ekonominė tvarka pradėjo žlugti, kai Vakarų lyderiai pradėjo abejoti Kinijos santykiais, kurie sunaikino darbo rinkas kai kuriose JAV ir Europos bendruomenėse. Vakarų bendrovės skundėsi, kad mainais už prieigą prie rinkos turėjo perduoti technologijas Kinijos partneriams.

 

     Pradiniame etape ekonominis atsiejimas buvo neryžtingas ir daugiausia buvo susijęs su prekyba produktais, kuriuos tiesiogiai paveikė JAV taikomi Kinijos importo tarifai.

 

     Po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas padidino muitus maždaug 60% Kinijos importo, prezidentas Bidenas nusprendė neleisti Kinijai įsigyti aukščiausios klasės kompiuterių lustų ir įvedė naujus JAV investicijų į Kiniją apribojimus. Vašingtonas skyrė milijardus dolerių subsidijų, kad grąžintų gamybą į namus.

 

     Kinijos duomenys rodo, kad tiesioginės užsienio investicijos į Kiniją per keturis ketvirčius iki birželio buvo 78% mažesnės, nei prieš metus.

 

     Vis dėlto visiškas Kinijos ir Vakarų atsiejimas nelaukiamas, darant prielaidą, kad nėra karinio konflikto.

 

     Dėl mažų Kinijos gamybos sąnaudų ir didžiulės vartotojų rinkos ji vis dar yra būtina daugeliui įmonių. Prekiniai ženklai, turintys sąsajų su Kinija, pavyzdžiui, „TikTok“ ir greitosios mados milžinas „Shein“, taip pat kuria didelius verslus JAV, nors susiduria su politiniu spaudimu, kuris gali apriboti jų augimą.

 

     Remiantis Petersono tarptautinės ekonomikos instituto analize, JAV Kinijos produktų, tokių, kaip puslaidininkiai ir IT aparatinė įranga, importas sumažėjo, reaguojant į tarifus, žaislų, žaidimų ir kitų produktų, kuriems nebuvo taikomi D. Trumpo laikų muitai, pirkimas labai išaugo.

 

     Kinijos pareigūnai teigia, kad vis dar sveikina Vakarų investicijas, įskaitant tokias įmones, kaip Tesla, kuri didina baterijų gamybą Šanchajuje.

 

     Vis dėlto įrodymai rodo, kad ekonominių ryšių tarp Kinijos ir JAV vadovaujamų Vakarų silpnėjimas vis spartėja.

 

     „Esame pradžios pabaigoje“, – sakė „Oxford Economics“ vyriausiasis ekonomistas Adamas Slateris. Atsiejimas „dabar turi tam tikrą pagreitį, ir aš manau, kad jis turi tam tikrą būdą.“ [1]

 

Vakarietiškų sankcijų Rusijai krachas rodo, kad naujai susidarantys Rytų ekonominiai ryšiai su globaliaisiais Pietumis iki nulio sumažina Vakarų šansus paveikti Rytų valstybių ekonomikas. Vakarai kerta šaką, ant kurios sėdi.

1. World News: Global Economy Splits Into U.S. vs. China. Douglas, Jason; Fairless, Tom.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Nov 2023: A.10.