„Kinija praėjusį
rudenį įveikė reikšmingą etapą: pirmą kartą nuo savo ekonomikos atsivėrimo
daugiau, nei prieš keturis, dešimtmečius ji su besivystančiomis šalimis prekiavo
daugiau, nei su JAV, Europa ir Japonija, kartu paėmus. Tai buvo vienas aiškiausių
ženklų, kad Kinija ir Vakarai eina skirtingomis kryptimis, nes didėja įtampa dėl
prekybos, technologijų, saugumo ir kitų sudėtingų klausimų.
Dešimtmečius JAV
ir kitos Vakarų šalys siekė, kad Kinija taptų partnere ir kliente vienoje
pasaulio ekonomikoje, kuriai vadovauja turtingiausios šalys. Dabar prekybos ir
investicijų srautai susiformuoja į naujus modelius, sukurtus aplink du
konkuruojančius jėgos centrus.
Šioje vis labiau
susiskaldžiusioje pasaulio ekonomikoje Vašingtonas ir toliau kelia įkarštį
Kinijai, ribodamas investicijas ir drausdamas eksportą, o Kinija perorientuoja
didelę savo ekonomikos dalį toliau nuo Vakarų į besivystančias šalis.
Nauda JAV ir
Europai apima mažesnę priklausomybę nuo Kinijos tiekimo grandinių ir daugiau
darbo vietų amerikiečiams bei europiečiams, kurios kitu atveju galėtų patekti į
Kiniją. Tačiau yra didelių pavojų, pavyzdžiui, lėtesnis pasaulinis augimas, ir
daugelis ekonomistų baiminasi, kad išlaidos bus didesnės už pranašumus.
Kinijos gamyklos
vakarietiškas chemines medžiagas, dalis ir stakles pakeičia iš namų arba iš
besivystančių šalių. Kinijos prekyba su Pietryčių Azija 2019 m. pranoko prekybą
su JAV. Dabar Kinija daugiau prekiauja su Rusija, nei su Vokietija, ir netrukus
tą patį galės pasakyti apie Braziliją.
Išeinančios
Kinijos investicijos dabar daugiausia nukreiptos į daug išteklių turinčias
vietas, tokias kaip Indonezija ar Artimieji Rytai, o ne į JAV.
Didžiosios Vakarų
kompanijos, įskaitant Apple, Stellantis ir HP, nori perkelti gamybą iš Kinijos.
Tokios finansų įmonės, kaip „Sequoia Capital“, persikėlė savo veiklą iš Kinijos.
Daugiau, nei
trečdalis JAV įmonių, apklaustų JAV Kinijos verslo tarybos, atstovaujančios
Amerikos įmonėms Kinijoje, teigė, kad per pastaruosius metus sumažino arba
pristabdė planuojamas investicijas Kinijoje – rekordiškai daug ir gerokai
daugiau, nei 22%, praėjusiais metais.
„Pasaulis skyla į
konkuruojančias sferas“, – sakė Niujorke įsikūrusios konsultacinės įmonės
„Rhodium Group“ vyresnysis patarėjas Noahas Barkinas. „Yra impulsas... kuris
tam tikra prasme yra savaeigis. Kyla rizika, kad, laikui bėgant, jis greitėja ir
vyriausybėms tampa vis sunkiau suvaldomas“.
Tarptautinis
valiutos fondas spalį pareiškė, kad susiskaldymas tarp Kinijos ir Vakarų šiemet
apsunkina pasaulio ekonomikos atsigavimą. Didesnis lūžis tarp JAV ir Kinijos
vadovaujamų blokų pasaulio ekonomikai gali kainuoti net 7% bendrojo vidaus produkto,
kurio vertė sieks trilijonus dolerių, rodo TVF tyrimai.
Dėl ekonomikos
padalijimo įmonėms atimamos galimybės patekti į gyvybiškai svarbias rinkas,
kurios varo pelną, tai apsunkina technologijų ir kapitalo dalijimąsi ir stabdo
augimą.
Didžiųjų įmonių nuostoliai jau didėja, ypač tokiose Europos šalyse, kaip Vokietija, kuri
pastaraisiais dešimtmečiais klestėjo, parduodama automobilius ir aukščiausios
klasės mašinas Kinijai. Remiantis Kinijos automobilių gamintojų asociacijos
duomenimis, Vokietijos ir Japonijos automobilių gamintojai, tokie, kaip
„Volkswagen“ ir „Toyota“, dabar užima apie 30 % Kinijos automobilių rinkos,
palyginti su beveik 50 % prieš trejus metus, nes Kinijos prekių ženklai
plečiasi.
Kinijos požiūriu,
ekonominė įtakos sfera, kurios centre yra Pekinas, gali nepasiūlyti pakankamai
augimo, kad šalis nepatektų į ilgalaikę stagnaciją, nes susiduria su griūvančiu
gimstamumu ir per didelėmis skolomis. Kinijos sėkmė labai priklausė nuo
prieigos prie, daug išleidžiančių, Vakarų vartotojų ir technologijų.
JAV importas iš
Kinijos 2018 m. viduryje sudarė net 22% viso importo. Per 12 mėnesių iki
rugpjūčio mėn., remiantis surašymo biuro duomenimis, sumažėjo iki 14%, nors
doleriais dvišalė prekyba išaugo.
Remiantis
Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos duomenimis, dalis Vakarų
pinigų grįžta į JAV arba keliauja į tokias vietas, kaip Meksika ir Indija,
kurios pernai pritraukė keturis kartus daugiau investicijų į naujas gamyklas ir
biurus, nei Kinija.
Suomijoje
įsikūrusi greitųjų elektromobilių įkroviklių gamintoja „Kempower“ per penkerius
metus JAV planuoja investuoti 40 mln. dolerių, sakė įmonės vadovas Tomi Ristimaki.
Jis tikisi, kad
JAV įmonei taps tokia pat svarbia, kaip Europa, ir teigė neketinantis žengti į
Kinijos elektromobilių rinką. "Pasikeitė politinė atmosfera. Mes
nesikoncentruojame į Kiniją", - sakė jis.
Hamburge
(Vokietija) įsikūrusi šakinių krautuvų gamintoja Jungheinrich, kurios metinės
pajamos siekia beveik 5 milijardus eurų (apie 5,3 milijardo JAV dolerių),
iškėlė Kiniją į svarbiausią strateginę darbotvarkę, kurią ji paskelbė 2020 m.,
siekdama išplėsti savo veiklos sritį. Bendrovė neseniai pakeitė Kiniją ir JAV
tapo prioritetine rinka, sakė jos generalinis direktorius Larsas Brzoska.
Jungheinrichas
nepriėmė sprendimo, ar išsikraustyti iš
Kinijos, kur yra dvi gamyklos ir beveik 1000 darbuotojų, sakė Brzoska, ypač
padidėjusios geopolitinės įtampos laikais.
"Visi
galvoja apie galimą Kinijos invaziją į Taivaną", - sakė Brzoska. "Jei
taip atsitiks, tai bus didelė problema visam pasauliui. Mums gali būti geriau,
jei pėdsakas bus kitoks."
Tuo tarpu Kinija
investavo dideles sumas į Indonezijos nikelio gamyklas, kad aprūpintų Kinijos
elektromobilių pramonę. Technologijos įmonės Tencent ir Alibaba išsiplėtė
visoje Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
Remiantis „Wall
Street Journal“ Kinijos muitinės duomenų analize, Lotynų Amerika, Afrika ir
besivystančios Azijos rinkos dabar sudaro 36 % visos Kinijos prekybos,
palyginti su 33 % prekybos su JAV, Europa ir Japonija. Dar praėjusią vasarą ši
pažangių rinkų trijulė sudarė didesnę Kinijos prekybos dalį.
Dalis paaiškinimo
yra ta, kad Kinijos gamyklos persikelia į tokias šalis, kaip Vietnamas, Indija
ir Meksika, siekdamos toliau parduoti JAV klientams, vengdamos JAV muitų.
Tačiau didėjanti Kinijos patirtis įperkamų išmaniųjų telefonų, automobilių ir
mašinų, patrauklių besivystančių šalių klientams, srityje taip pat padeda
paskatinti pokyčius Vakarų konkurentų sąskaita.
Kinijos
automobilių gamintojas „Great Wall Motors“ pernai paskelbė, kad per ateinantį
dešimtmetį San Paulo valstijoje, Brazilijoje, hibridiniams ir elektromobiliams
gaminti išleis 1,9 mlrd. dolerių. BYD investuoja 600 mln. dolerių Brazilijoje ir 500 mln. dolerių Tailande, kur yra didžiausias elektromobilių pardavėjas.
Kinijos buitinės
technikos gamintoja „Midea Group“ praėjusiais metais atidarė naujas patalpas
Egipte ir Tailande, o Brazilijoje ir Meksikoje stato gamyklas vietinėms rinkoms
aptarnauti.
„Nors gali atrodyti,
kad Vakarai skatina atsiejimą, kaip sakoma, tam, kad šokti tango, reikia dviejų“, – sakė
Arizonos valstijos universiteto „Thunderbird“ pasaulinio valdymo mokyklos
pasaulinio valdymo profesorius Allenas Morrisonas.
Grįžę į Kiniją,
vietiniai prekių ženklai, toki,e kaip Genki Forest, vis dažniau varžosi su
vakarietiškais pavadinimais, tokiais, kaip Coca-Cola. Naujajame „Huawei
Technologies“ išmaniajame telefone su itin sparčiu duomenų ryšiu naudojamas,
Kinijoje pagamintas, puslaidininkis, padedantis konkuruoti su „Apple“.
Didėja
skilimas po dešimtmečius trukusios integracijos. Kinijos atsivėrimas
devintajame dešimtmetyje ir įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją 2001 m.
sukėlė naują globalizacijos etapą, atnešdamas investicijas į Kiniją ir pigias
vartojimo prekes Vakarų vartotojams.
Ši ekonominė
tvarka pradėjo žlugti, kai Vakarų lyderiai pradėjo abejoti Kinijos santykiais,
kurie sunaikino darbo rinkas kai kuriose JAV ir Europos bendruomenėse. Vakarų
bendrovės skundėsi, kad mainais už prieigą prie rinkos turėjo perduoti
technologijas Kinijos partneriams.
Pradiniame etape
ekonominis atsiejimas buvo neryžtingas ir daugiausia buvo susijęs su prekyba
produktais, kuriuos tiesiogiai paveikė JAV taikomi Kinijos importo tarifai.
Po to, kai
prezidentas Donaldas Trumpas padidino muitus maždaug 60% Kinijos importo,
prezidentas Bidenas nusprendė neleisti Kinijai įsigyti aukščiausios klasės
kompiuterių lustų ir įvedė naujus JAV investicijų į Kiniją apribojimus.
Vašingtonas skyrė milijardus dolerių subsidijų, kad grąžintų gamybą į namus.
Kinijos duomenys
rodo, kad tiesioginės užsienio investicijos į Kiniją per keturis ketvirčius iki
birželio buvo 78% mažesnės, nei prieš metus.
Vis dėlto
visiškas Kinijos ir Vakarų atsiejimas nelaukiamas, darant prielaidą, kad nėra
karinio konflikto.
Dėl mažų Kinijos
gamybos sąnaudų ir didžiulės vartotojų rinkos ji vis dar yra būtina daugeliui
įmonių. Prekiniai ženklai, turintys sąsajų su Kinija, pavyzdžiui, „TikTok“ ir
greitosios mados milžinas „Shein“, taip pat kuria didelius verslus JAV, nors
susiduria su politiniu spaudimu, kuris gali apriboti jų augimą.
Remiantis
Petersono tarptautinės ekonomikos instituto analize, JAV Kinijos produktų,
tokių, kaip puslaidininkiai ir IT aparatinė įranga, importas sumažėjo,
reaguojant į tarifus, žaislų, žaidimų ir kitų produktų, kuriems nebuvo taikomi
D. Trumpo laikų muitai, pirkimas labai išaugo.
Kinijos
pareigūnai teigia, kad vis dar sveikina Vakarų investicijas, įskaitant tokias
įmones, kaip Tesla, kuri didina baterijų gamybą Šanchajuje.
Vis dėlto
įrodymai rodo, kad ekonominių ryšių tarp Kinijos ir JAV vadovaujamų Vakarų
silpnėjimas vis spartėja.
„Esame pradžios
pabaigoje“, – sakė „Oxford Economics“ vyriausiasis ekonomistas Adamas Slateris.
Atsiejimas „dabar turi tam tikrą pagreitį, ir aš manau, kad jis turi tam tikrą
būdą.“ [1]