„Kinija praėjusį rudenį įveikė reikšmingą etapą: pirmą kartą nuo savo ekonomikos atsivėrimo daugiau, nei prieš keturis, dešimtmečius ji su besivystančiomis šalimis prekiavo daugiau, nei su JAV, Europa ir Japonija, kartu paėmus. Tai buvo vienas aiškiausių ženklų, kad Kinija ir Vakarai eina skirtingomis kryptimis, nes didėja įtampa dėl prekybos, technologijų, saugumo ir kitų sudėtingų klausimų.
Dešimtmečius JAV ir kitos Vakarų šalys siekė, kad Kinija taptų partnere ir kliente vienoje pasaulio ekonomikoje, kuriai vadovauja turtingiausios šalys. Dabar prekybos ir investicijų srautai susiformuoja į naujus modelius, sukurtus aplink du konkuruojančius jėgos centrus.
Šioje vis labiau susiskaldžiusioje pasaulio ekonomikoje Vašingtonas ir toliau kelia įkarštį Kinijai, ribodamas investicijas ir drausdamas eksportą, o Kinija perorientuoja didelę savo ekonomikos dalį toliau nuo Vakarų į besivystančias šalis.
Nauda JAV ir Europai apima mažesnę priklausomybę nuo Kinijos tiekimo grandinių ir daugiau darbo vietų amerikiečiams bei europiečiams, kurios kitu atveju galėtų patekti į Kiniją. Tačiau yra didelių pavojų, pavyzdžiui, lėtesnis pasaulinis augimas, ir daugelis ekonomistų baiminasi, kad išlaidos bus didesnės už pranašumus.
Kinijos gamyklos vakarietiškas chemines medžiagas, dalis ir stakles pakeičia iš namų arba iš besivystančių šalių. Kinijos prekyba su Pietryčių Azija 2019 m. pranoko prekybą su JAV. Dabar Kinija daugiau prekiauja su Rusija, nei su Vokietija, ir netrukus tą patį galės pasakyti apie Braziliją.
Išeinančios Kinijos investicijos dabar daugiausia nukreiptos į daug išteklių turinčias vietas, tokias kaip Indonezija ar Artimieji Rytai, o ne į JAV.
Didžiosios Vakarų kompanijos, įskaitant Apple, Stellantis ir HP, nori perkelti gamybą iš Kinijos. Tokios finansų įmonės, kaip „Sequoia Capital“, persikėlė savo veiklą iš Kinijos.
Daugiau, nei trečdalis JAV įmonių, apklaustų JAV Kinijos verslo tarybos, atstovaujančios Amerikos įmonėms Kinijoje, teigė, kad per pastaruosius metus sumažino arba pristabdė planuojamas investicijas Kinijoje – rekordiškai daug ir gerokai daugiau, nei 22%, praėjusiais metais.
„Pasaulis skyla į konkuruojančias sferas“, – sakė Niujorke įsikūrusios konsultacinės įmonės „Rhodium Group“ vyresnysis patarėjas Noahas Barkinas. „Yra impulsas... kuris tam tikra prasme yra savaeigis. Kyla rizika, kad, laikui bėgant, jis greitėja ir vyriausybėms tampa vis sunkiau suvaldomas“.
Tarptautinis valiutos fondas spalį pareiškė, kad susiskaldymas tarp Kinijos ir Vakarų šiemet apsunkina pasaulio ekonomikos atsigavimą. Didesnis lūžis tarp JAV ir Kinijos vadovaujamų blokų pasaulio ekonomikai gali kainuoti net 7% bendrojo vidaus produkto, kurio vertė sieks trilijonus dolerių, rodo TVF tyrimai.
Dėl ekonomikos padalijimo įmonėms atimamos galimybės patekti į gyvybiškai svarbias rinkas, kurios varo pelną, tai apsunkina technologijų ir kapitalo dalijimąsi ir stabdo augimą.
Didžiųjų įmonių nuostoliai jau didėja, ypač tokiose Europos šalyse, kaip Vokietija, kuri pastaraisiais dešimtmečiais klestėjo, parduodama automobilius ir aukščiausios klasės mašinas Kinijai. Remiantis Kinijos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, Vokietijos ir Japonijos automobilių gamintojai, tokie, kaip „Volkswagen“ ir „Toyota“, dabar užima apie 30 % Kinijos automobilių rinkos, palyginti su beveik 50 % prieš trejus metus, nes Kinijos prekių ženklai plečiasi.
Kinijos požiūriu, ekonominė įtakos sfera, kurios centre yra Pekinas, gali nepasiūlyti pakankamai augimo, kad šalis nepatektų į ilgalaikę stagnaciją, nes susiduria su griūvančiu gimstamumu ir per didelėmis skolomis. Kinijos sėkmė labai priklausė nuo prieigos prie, daug išleidžiančių, Vakarų vartotojų ir technologijų.
JAV importas iš Kinijos 2018 m. viduryje sudarė net 22% viso importo. Per 12 mėnesių iki rugpjūčio mėn., remiantis surašymo biuro duomenimis, sumažėjo iki 14%, nors doleriais dvišalė prekyba išaugo.
Remiantis Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos duomenimis, dalis Vakarų pinigų grįžta į JAV arba keliauja į tokias vietas, kaip Meksika ir Indija, kurios pernai pritraukė keturis kartus daugiau investicijų į naujas gamyklas ir biurus, nei Kinija.
Suomijoje įsikūrusi greitųjų elektromobilių įkroviklių gamintoja „Kempower“ per penkerius metus JAV planuoja investuoti 40 mln. dolerių, sakė įmonės vadovas Tomi Ristimaki.
Jis tikisi, kad JAV įmonei taps tokia pat svarbia, kaip Europa, ir teigė neketinantis žengti į Kinijos elektromobilių rinką. "Pasikeitė politinė atmosfera. Mes nesikoncentruojame į Kiniją", - sakė jis.
Hamburge (Vokietija) įsikūrusi šakinių krautuvų gamintoja Jungheinrich, kurios metinės pajamos siekia beveik 5 milijardus eurų (apie 5,3 milijardo JAV dolerių), iškėlė Kiniją į svarbiausią strateginę darbotvarkę, kurią ji paskelbė 2020 m., siekdama išplėsti savo veiklos sritį. Bendrovė neseniai pakeitė Kiniją ir JAV tapo prioritetine rinka, sakė jos generalinis direktorius Larsas Brzoska.
Jungheinrichas nepriėmė sprendimo, ar išsikraustyti iš Kinijos, kur yra dvi gamyklos ir beveik 1000 darbuotojų, sakė Brzoska, ypač padidėjusios geopolitinės įtampos laikais.
"Visi galvoja apie galimą Kinijos invaziją į Taivaną", - sakė Brzoska. "Jei taip atsitiks, tai bus didelė problema visam pasauliui. Mums gali būti geriau, jei pėdsakas bus kitoks."
Tuo tarpu Kinija investavo dideles sumas į Indonezijos nikelio gamyklas, kad aprūpintų Kinijos elektromobilių pramonę. Technologijos įmonės Tencent ir Alibaba išsiplėtė visoje Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
Remiantis „Wall Street Journal“ Kinijos muitinės duomenų analize, Lotynų Amerika, Afrika ir besivystančios Azijos rinkos dabar sudaro 36 % visos Kinijos prekybos, palyginti su 33 % prekybos su JAV, Europa ir Japonija. Dar praėjusią vasarą ši pažangių rinkų trijulė sudarė didesnę Kinijos prekybos dalį.
Dalis paaiškinimo yra ta, kad Kinijos gamyklos persikelia į tokias šalis, kaip Vietnamas, Indija ir Meksika, siekdamos toliau parduoti JAV klientams, vengdamos JAV muitų. Tačiau didėjanti Kinijos patirtis įperkamų išmaniųjų telefonų, automobilių ir mašinų, patrauklių besivystančių šalių klientams, srityje taip pat padeda paskatinti pokyčius Vakarų konkurentų sąskaita.
Kinijos automobilių gamintojas „Great Wall Motors“ pernai paskelbė, kad per ateinantį dešimtmetį San Paulo valstijoje, Brazilijoje, hibridiniams ir elektromobiliams gaminti išleis 1,9 mlrd. dolerių. BYD investuoja 600 mln. dolerių Brazilijoje ir 500 mln. dolerių Tailande, kur yra didžiausias elektromobilių pardavėjas.
Kinijos buitinės technikos gamintoja „Midea Group“ praėjusiais metais atidarė naujas patalpas Egipte ir Tailande, o Brazilijoje ir Meksikoje stato gamyklas vietinėms rinkoms aptarnauti.
„Nors gali atrodyti, kad Vakarai skatina atsiejimą, kaip sakoma, tam, kad šokti tango, reikia dviejų“, – sakė Arizonos valstijos universiteto „Thunderbird“ pasaulinio valdymo mokyklos pasaulinio valdymo profesorius Allenas Morrisonas.
Grįžę į Kiniją, vietiniai prekių ženklai, toki,e kaip Genki Forest, vis dažniau varžosi su vakarietiškais pavadinimais, tokiais, kaip Coca-Cola. Naujajame „Huawei Technologies“ išmaniajame telefone su itin sparčiu duomenų ryšiu naudojamas, Kinijoje pagamintas, puslaidininkis, padedantis konkuruoti su „Apple“.
Didėja skilimas po dešimtmečius trukusios integracijos. Kinijos atsivėrimas devintajame dešimtmetyje ir įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją 2001 m. sukėlė naują globalizacijos etapą, atnešdamas investicijas į Kiniją ir pigias vartojimo prekes Vakarų vartotojams.
Ši ekonominė tvarka pradėjo žlugti, kai Vakarų lyderiai pradėjo abejoti Kinijos santykiais, kurie sunaikino darbo rinkas kai kuriose JAV ir Europos bendruomenėse. Vakarų bendrovės skundėsi, kad mainais už prieigą prie rinkos turėjo perduoti technologijas Kinijos partneriams.
Pradiniame etape ekonominis atsiejimas buvo neryžtingas ir daugiausia buvo susijęs su prekyba produktais, kuriuos tiesiogiai paveikė JAV taikomi Kinijos importo tarifai.
Po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas padidino muitus maždaug 60% Kinijos importo, prezidentas Bidenas nusprendė neleisti Kinijai įsigyti aukščiausios klasės kompiuterių lustų ir įvedė naujus JAV investicijų į Kiniją apribojimus. Vašingtonas skyrė milijardus dolerių subsidijų, kad grąžintų gamybą į namus.
Kinijos duomenys rodo, kad tiesioginės užsienio investicijos į Kiniją per keturis ketvirčius iki birželio buvo 78% mažesnės, nei prieš metus.
Vis dėlto visiškas Kinijos ir Vakarų atsiejimas nelaukiamas, darant prielaidą, kad nėra karinio konflikto.
Dėl mažų Kinijos gamybos sąnaudų ir didžiulės vartotojų rinkos ji vis dar yra būtina daugeliui įmonių. Prekiniai ženklai, turintys sąsajų su Kinija, pavyzdžiui, „TikTok“ ir greitosios mados milžinas „Shein“, taip pat kuria didelius verslus JAV, nors susiduria su politiniu spaudimu, kuris gali apriboti jų augimą.
Remiantis Petersono tarptautinės ekonomikos instituto analize, JAV Kinijos produktų, tokių, kaip puslaidininkiai ir IT aparatinė įranga, importas sumažėjo, reaguojant į tarifus, žaislų, žaidimų ir kitų produktų, kuriems nebuvo taikomi D. Trumpo laikų muitai, pirkimas labai išaugo.
Kinijos pareigūnai teigia, kad vis dar sveikina Vakarų investicijas, įskaitant tokias įmones, kaip Tesla, kuri didina baterijų gamybą Šanchajuje.
Vis dėlto įrodymai rodo, kad ekonominių ryšių tarp Kinijos ir JAV vadovaujamų Vakarų silpnėjimas vis spartėja.
„Esame pradžios pabaigoje“, – sakė „Oxford Economics“ vyriausiasis ekonomistas Adamas Slateris. Atsiejimas „dabar turi tam tikrą pagreitį, ir aš manau, kad jis turi tam tikrą būdą.“ [1]
Vakarietiškų sankcijų Rusijai krachas rodo, kad naujai susidarantys Rytų ekonominiai ryšiai su globaliaisiais Pietumis iki nulio sumažina Vakarų šansus paveikti Rytų valstybių ekonomikas. Vakarai kerta šaką, ant kurios sėdi.
1. World News: Global Economy Splits Into U.S. vs. China. Douglas, Jason; Fairless, Tom. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Nov 2023: A.10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą