Dronų spiečius ketina pakeisti karinės galios pusiausvyrą --- Šiandienos mūšio laukuose dronai yra valdoma grėsmė. Kai šimtai jų bus panaudoti dirbtinio intelekto technologijoms, jie taps užkariavimo įrankiu

     „Shahed modelio dronas, sausio 28 d. nužudęs tris JAV tarnybos narius atokioje bazėje Jordanijoje, kainavo apie 20 tūkst. dolerių. Pastaruosius kelis mėnesius husių įgaliotieji asmenys nutraukė milijardų dolerių prekybą Adeno įlankoje dėl panašiai nebrangių bepiločių atakų prieš jūrų laivybą. Dronai staiga tapo visur sutinkamais mūšio lauke, bet mes tik šio naujo karo aušroje.

 

     Tai nebūtų pirmas kartas, kai pigios technologijos ir nauja karo koncepcija kartu išstumia brangias technologijas, pagrįstas senais būdais. Istorija nusėta panašių istorijų. Mėgstamiausias yra iš Aleksandro Makedoniečio laikų. Jo užkariavimai yra tiek technologinė, tiek politinė istorija. Kai Aleksandro armija žengė į mūšio lauką, ji buvo ne tik naudojanti naują technologiją – sarissa, 16 pėdų ietį, bet ir su nauja koncepcija, kaip panaudoti tą ginklą ankštose, neįveikiamose, falangose. Šios stipriai ginkluotos formacijos leido Aleksandrui atremti persų šarvuotus vežimus ir indėnų karo dramblius bei žygiuoti gilyn į subkontinentą.

 

     Pats baisiausias Amerikos galios projekcijos elementas jau seniai buvo karo laivas. Po spalio 7 d. išpuolių prieš Izraelį Bideno administracija išsiuntė į regioną dvi lėktuvnešių kovines grupes, kad atgrasytų nuo Irano agresijos. Vienas iš tų lėktuvnešių, USS Gerald R. Ford, plaukė į jo pirmąją kelionę, neseniai baigtas statyti už 13 mlrd. dolerių. Tai daro jį vienu iš brangiausiu karo laivu istorijoje.

 

     Už tą pačią sumą tauta galėtų įsigyti 650 000 Shahed dronų. Užtektų tik kelių tų dronų, kurie surastų jų taikinį, kad suluošintų ir, galbūt, nuskandintų Fordą. Laimei, „Ford“ ir kiti JAV karo laivai turi daug priešraketinės gynybos sistemų, todėl labai mažai tikėtina, kad keli ar net kelios dešimtys „Shahed“ dronų galėtų smogti tiesioginiais smūgiais. Tačiau spartūs AI pokyčiai tai keičia.

 

     Dronai yra paprasti, pigūs ir prieinami kariuomenei visame pasaulyje – jie yra šių dienų sarisos. Tačiau tos kariuomenės dar turi pasiekti karo koncepciją, kuri išnaudos šių nepilotuojamų sistemų potencialą. Panašiai, kaip prieš 2000 metų sarisa pakeitė karo veidą, kai buvo įdarbinta gerai apmokytų kareivių falangoje, dronas pakeis karo veidą, kai bus naudojamas dirbtinio intelekto  vadovaujamuose būriuose. Ši akimirka dar neatėjo, bet skuba mūsų pasitikti. Jei nesame pasiruošę, šios naujos technologijos gali pakeisti pasaulinę karinės galios pusiausvyrą.

 

     Karo ateitį lems ne ginklų sistemos, o sistemos iš atskirų ginklų, ir tos sistemos kainuos pigiau. Daugelis jų jau egzistuoja, nesvarbu, ar tai Shahed dronai, atakuojantys laivininkystę Adeno įlankoje, ar išmaniosios jūros minos aplink Taivaną. Tai, ko dar neegzistuoja, yra dirbtinio intelekto valdomos sistemos, kurios leistų tautai išplėsti nepilotuojamą karą. Bet jos ateina.

 

     Kai kurie „Shahed“ bepiločiai orlaiviai dažniausiai yra tik vargas, nesunkiai išmušami iš dangaus, išskyrus retus atvejus, kai jie pasiekia sėkmingą smūgį. Jie geriausiai sugeba apakinti radarus, trikdyti ryšius ir atakuoti nedidelį karių skaičių, kaip tai tragiškai padarė Jordanijoje. Tačiau dešimtys ar šimtai bepiločių orlaivių, esančių dirbtinio intelekto (AI) spiečiuose, galės įveikti gynybą ir sunaikinti net pažangiausias platformas. Tautos, kurios priklauso nuo didelių, brangių sistemų, tokių, kaip lėktuvnešiai, slapti orlaiviai ar net mūšio tankai, gali būti pažeidžiamos priešo, kuris dislokuoja įvairius nebrangius, lengvai išsklaidytus ir tolimojo nuotolio nepilotuojamus ginklus.

 

     Didžiulis pranašumas yra žmonėms, ginantiems savo teritoriją, nes jie gali paslėpti didžiulius karinių dronų būrius, apsaugodami juos nuo šnipinėjimo erdvėje ir nuo priešo gyventojų šnipinėjimo. Svarbiausia, kad dronai, kad ir kokie pigūs ir paprasti jie būtų, turi būti gaminami efektyviems spiečiams pakankamai dideliais kiekiais. Kadangi Vakarai gamyklos produkciją atidavė Kinijai, kinai čia turi didelį pranašumą, bent jau pradžioje. Kinai turi medžiagų, gamyklų ir žmonių, kad galėtų pagaminti didžiulį kiekį tokių dronų."

 

AI iš esmės yra atspėjamų pasikartojimų atpažinimo technologija.

 

Karinėje teorijoje atspėjamų pasikartojimų atpažinimo ir sprendimų priėmimo sąveika yra žinoma kaip OODA kilpa – stebėkite, orientuokitės, nuspręskite, veikite. OODA kilpos teorija, kurią XX a. šeštajame dešimtmetyje sukūrė oro pajėgų naikintuvo pilotas Johnas Boydas, teigia, kad ta konflikto pusė, kuri greičiausiai gali pereiti jos OODA kilpą, turės lemiamą pranašumą mūšio lauke.

Pavyzdžiui, iš daugiau, nei 150 bepiločių orlaivių atakų prieš JAV pajėgas nuo spalio 7 d.  visais atvejais, išskyrus vieną, mūsų pajėgų naudotos OODA kilpos pakako atakai sugriauti. Mūsų karo laivai ir bazės galėjo stebėti atskrendančius bepiločius orlaivius, orientuotis prieš grėsmę, nuspręsti imtis atsakomųjų priemonių ir tada veikti. Tačiau naudojami dirbtinio intelekto spiečiuose, tie patys dronai gali įveikti bet kurią žmogaus nnaudojamą OODA kilpą. Neįmanoma paleisti tūkstančių savarankiškų bepiločių orlaivių, kuriuos pilotuoja asmenys, tačiau dėl AI skaičiavimo pajėgumų tokie spiečiai yra galimybė.

Tai pakeis karą. Lenktynės vyks ne dėl geriausių platformų, o dėl geriausio dirbtinio intelekto, vadovaujančio toms platformoms. Tai OODA kilpų karas, spiečius prieš spiečius. Laimės ta pusė, kuri sukūrė dirbtiniu intelektu pagrįstą sprendimų priėmimą, kuris gali aplenkti savo priešą. Karas veda į „smegenų prieš smegenis“ konfliktą.

Gynybos departamentas jau tiria „smegenų ir kompiuterio sąsają“, kuri yra tiesioginis smegenų ir AI ryšio kelias. Neseniai atliktas RAND Corporation tyrimas, nagrinėjantis, kaip tokia sąsaja galėtų „palaikyti žmogaus ir mašinos sprendimų priėmimą“, iškėlė daugybę etinių rūpesčių, kylančių, kai žmonės tampa silpniausia karo meto sprendimų priėmimo grandinės grandimi. Siekdamos išvengti košmaro ateities su mūšio laukais, kuriuose gyvena visiškai autonomiški robotai žudikai, JAV primygtinai reikalavo, kad sprendimus priimantis žmogus visada turi likti kontroliuojantis, kai bet kuri AI pagrįsta sistema galėtų surengti mirtiną smūgį.

Bet ar mūsų priešai parodys panašų santūrumą? O gal jie norėtų pašalinti žmogų, kad įgytų pranašumą mūšio lauke? Pirmieji mūšiai šiame naujajame karybos amžiuje vyksta tik dabar. Tačiau nesunku įsivaizduoti ateitį, kai laivynai nustos veikti, kaip laivynai ir taps nepilotuojamų antvandeninių ir povandeninių laivų spiečiais, kur oro pajėgos sustabdys savo eskadriles ir iškels spiečius, o užkariaujančios kariuomenės bus mažiau. kaip Aleksandro kareiviai ir labiau kaip užkrėtimas robotais.

Panašiai, kaip praėjusio šimtmečio branduolinio ginklavimosi varžybos, AI ginklavimosi varžybos nulems dabartinį šimtmetį. Kas laimės, turės didžiulį karinį pranašumą. Nesuklyskite, jei pateks į autoritarines rankas, AI dominavimas taps užkariavimo įrankiu, kaip Aleksandras išplėtė savo imperiją naujais savo amžiaus ginklais ir taktika. Senovės istorikas Plutarchas primena, kuo baigėsi ta kampanija: „Kai Aleksandras pamatė savo užkariautos srities platumą, jis verkė, nes nebeliko pasaulių, kuriuos būtų galima užkariauti“.

---

Elliotas Ackermanas ir Jamesas Stavridis yra ką tik „Penguin Press“ paskelbto romano „2054“, kuriame spėliojama apie AI vaidmenį būsimuose konfliktuose, autoriai. Ackermanas, jūrų veteranas, yra daugelio knygų autorius ir Jeilio Džeksono pasaulinių reikalų mokyklos vyresnysis bendradarbis. Admirolas Stavridis, JAV karinis jūrų laivynas (pens.), buvo 16-asis NATO vyriausiasis sąjungininkų vadas ir yra Carlyle grupės partneris." [1]

1. REVIEW --- Drone Swarms Are About to Change the Balance of Military Power --- On today's battlefields, drones are a manageable threat. When hundreds of them can be harnessed to AI technology, they will become a tool of conquest. Ackerman, Elliot; Stavridis, James.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Mar 2024: C.2.

Drone Swarms Are About to Change the Balance of Military Power --- On today's battlefields, drones are a manageable threat. When hundreds of them can be harnessed to AI technology, they will become a tool of conquest

"The Shahed-model drone that killed three U.S. service members at a remote base in Jordan on Jan. 28 cost around $20,000. It was part of a family of drones built by Shahed Aviation Industries Research Center, an Iranian company run by the Islamic Revolutionary Guard Corps. And for the past several months, Houthi proxies have shut down billions of dollars of trade through the Gulf of Aden through similarly inexpensive drone attacks on maritime shipping. Drones have become suddenly ubiquitous on the battlefield -- but we are only at the dawn of this new age in warfare.

This would not be the first time that a low-cost technology and a new conception of warfare combined to supplant high-cost technologies based on old ways. History is littered with similar stories. A favorite comes from the time of Alexander the Great. His conquests are as much a technological story as a political one. When Alexander's army stepped onto the battlefield it was not only with a new technology -- the sarissa, a 16-foot spear -- but also with a new conception of how to use that weapon in tight, impregnable phalanxes. These heavily armed formations allowed Alexander to repel Persian armored chariots and Indian war elephants and to march deep into the subcontinent.

The most formidable element of American power-projection has long been the warship. After the Oct. 7 attacks against Israel, the Biden administration sent two carrier battle groups to the region to deter Iranian aggression. One of those carriers, the USS Gerald R. Ford, was on its maiden voyage, having recently been completed at a price tag of $13 billion. This makes it the most expensive warship in history.

For that same sum, a nation could purchase 650,000 Shahed drones. It would only take a few of those drones finding their target to cripple and perhaps sink the Ford. Fortunately, the Ford and other U.S. warships possess ample missile defense systems that make it highly improbable that a few, or even a few dozen, Shahed drones could land direct hits. But rapid developments in AI are changing that.

Drones are simple, cheap and available to militaries the world over -- they're the sarissas of today. But what those militaries have yet to achieve is the conception of war that will fulfill the potential of these unmanned systems. Much as the sarissa changed the face of warfare 2,000 years ago when employed in a phalanx of well-trained soldiers, the drone will change the face of warfare when employed in swarms directed by AI. This moment hasn't yet arrived, but it is rushing to meet us. If we're not prepared, these new technologies deployed at scale could shift the global balance of military power.

The future of warfare won't be decided by weapons systems but by systems of weapons, and those systems will cost less. Many of them already exist, whether they're the Shahed drones attacking shipping in the Gulf of Aden or smart seaborne mines around Taiwan. What doesn't yet exist are the AI-directed systems that will allow a nation to take unmanned warfare to scale. But they're coming.

A few Shahed drones are mostly a hassle, easily swatted from the sky except in the rare case when they score a lucky hit. They are best at blinding radars, disrupting communications and attacking small numbers of troops, as they did tragically in Jordan. But dozens or hundreds of drones in AI-directed swarms will have the capacity to overwhelm defenses and destroy even advanced platforms. Nations that depend on large, expensive systems like aircraft carriers, stealth aircraft or even battle tanks could find themselves vulnerable against an adversary who deploys a variety of low-cost, easily dispersed and long-range unmanned weapons.

Huge advantage is for people defending their own territory, since they can hide huge swarms of military drones, protecting them from spying in space and from spying by enemy's population.  Main thing is that the drones, it doesn't matter how cheap and simple they are, have to be produced for effective swarms in big enough numbers. Since the West gave the factory production to China, the Chinese have a great advantage here, at least at the start. The Chinese have the materials, the factories, and the people to produce huge numbers of such drones.

 

At its core, AI is a technology based on pattern recognition.

 

In military theory, the interplay between pattern recognition and decision-making is known as the OODA loop -- observe, orient, decide, act. The OODA loop theory, developed in the 1950s by Air Force fighter pilot John Boyd, contends that the side in a conflict that can move through its OODA loop fastest will possess a decisive battlefield advantage.

For example, of the more than 150 drone attacks on U.S. forces since the Oct. 7 attacks, in all but one case the OODA loop used by our forces was sufficient to subvert the attack. Our warships and bases were able to observe the incoming drones, orient against the threat, decide to launch countermeasures and then act. Deployed in AI-directed swarms, however, the same drones could overwhelm any human-directed OODA loop. It's impossible to launch thousands of autonomous drones piloted by individuals, but the computational capacity of AI makes such swarms a possibility.

This will transform warfare. The race won't be for the best platforms but for the best AI directing those platforms. It's a war of OODA loops, swarm versus swarm. The winning side will be the one that's developed the AI-based decision-making that can outpace their adversary. Warfare is headed toward a brain-on-brain conflict.

The Department of Defense is already researching a "brain-computer interface," which is a direct communications pathway between the brain and an AI. A recent study by the RAND Corporation examining how such an interface could "support human-machine decision-making" raised the myriad ethical concerns that exist when humans become the weakest link in the wartime decision-making chain. To avoid a nightmare future with battlefields populated by fully autonomous killer robots, the U.S. has insisted that a human decision maker must always remain in the loop before any AI-based system might conduct a lethal strike.

But will our adversaries show similar restraint? Or would they be willing to remove the human to gain an edge on the battlefield? The first battles in this new age of warfare are only now being fought. It's easy to imagine a future, however, where navies will cease to operate as fleets and will become schools of unmanned surface and submersible vessels, where air forces will stand down their squadrons and stand up their swarms, and where a conquering army will appear less like Alexander's soldiers and more like a robotic infestation.

Much like the nuclear arms race of the last century, the AI arms race will define this current one. Whoever wins will possess a profound military advantage. Make no mistake, if placed in authoritarian hands, AI dominance will become a tool of conquest, just as Alexander expanded his empire with the new weapons and tactics of his age. The ancient historian Plutarch reminds us how that campaign ended: "When Alexander saw the breadth of his domain, he wept, for there were no more worlds to conquer."

---

Elliot Ackerman and James Stavridis are the authors of "2054," a novel that speculates about the role of AI in future conflicts, just published by Penguin Press. Ackerman, a Marine veteran, is the author of numerous books and a senior fellow at Yale's Jackson School of Global Affairs. Admiral Stavridis, U.S. Navy (ret.), was the 16th Supreme Allied Commander of NATO and is a partner at the Carlyle Group." [1]

Huge advantage is for people defending their own territory, since they can hide huge swarms of military drones, protecting them from spying in space and from spying by enemy's population.  Main thing is that the drones, it doesn't matter how cheap and simple they are, have to be produced for effective swarms in big enough numbers. Since the West gave the factory production to China, the Chinese have a great advantage here, at least at the start. The Chinese have the materials, the factories, and the people to produce huge numbers of such drones.

1. REVIEW --- Drone Swarms Are About to Change the Balance of Military Power --- On today's battlefields, drones are a manageable threat. When hundreds of them can be harnessed to AI technology, they will become a tool of conquest. Ackerman, Elliot; Stavridis, James.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Mar 2024: C.2.