Naujausi gimnazijų reitingai: milžiniški kontrastai ir šokiruojanti egzaminų tendencija

 

"Sarafinas: mega reformatoriai nesiruošia sustoti

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristato naujausią Lietuvos gimnazijų reitingą. Lietuva yra kontrastų šalis: iš vienų gimnazijų į aukštąsias mokyklas įstoja nuo 80 iki 90 proc. visų abiturientų, iš kitų – nuo 0 iki 3 procentai, pastebi tyrimo autoriai.

Kartu jie pastebi, kad mažosios gimnazijos, neteksiančios teisės mokyti vienuoliktokus-dvyliktokus, sėkmingiau paruošia abiturientus egzaminams nei daugelis didžiųjų gimnazijų, turinčių 100 ir daugiau abiturientų. Bet užkurta reforma mažiesiems negailestinga.

Pagrindinės mokyklos paliktos podukros vietoje: jei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai būtų buvę lemtingi jau šiemet, net 85-iose pagrindinėse mokyklose nuo 40 iki 84 proc. visų dešimtokų nebūtų galėję tęsti mokslų vienuoliktoje klasėje, teigia tyrimo autoriai.

Žurnalas „Reitingai“ atkreipia dėmesį, kad mokyklose vienam mokiniui tenkantis plotas įvairuoja nuo vos 0,82 kv. metrų iki vidutinio dydžio namo – net 140 kv. metrų;

Skirtingose to paties tipo mokyklose mokinio mokymo kaina svyruoja nuo 1,6 tūkst. eurų iki 11,4 tūkst. eurų per metus, teigiama tyrimo apžvalgoje.

Sektorius išgyvena krizę

Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas konstatavo, kad šiuo metu švietimo sektorius išgyvena krizę.

„Aišku viena, kad šiandien padėtis yra nepavydėtina, ir malkų yra priskaldyta tiek, kad ministro paieškos užsitęsė švelniai tariant ilgokai, nes, kaip viršūnės pripažįsta, sutinkančiųjų nerti į šitą švietimo dilgėlyną nesimato“, – kalbėjo G. Sarafinas.

 

„Malkų yra priskaldyta tiek, kad ministro paieškos užsitęsė švelniai tariant ilgokai“

Žurnalo redaktoriaus vertinimu, ne savaime visa tai atsitiko.

„Jeigu išsikeliamas tikslas į istoriją įsirašyti kaip mega švietimo reformatoriais, tai negalima teigti, kad tai nepavyko. Net labai pavyko. Kunkuliuoja švietimas, ir mes čia ilgai čiaudėsime, prisiminsime, kas įvyko. Šiandien švietimo sistemoje yra daugybė rusenančių ir net liepsnojančių laužų, ir net nebeaišku, nuo ko pradėti viso šito chaoso pažabojimo ir šiokio tokio aiškumo atkūrimo darbus. Ir šiandien matysite (kandidatų į prezidentus) debatus, bet idėjų ne per daugiausiai“, – konstatavo G. Sarafinas.

 

„Jeigu išsikeliamas tikslas į istoriją įsirašyti kaip mega švietimo reformatoriais, tai negalima teigti, kad tai nepavyko. Net labai pavyko“

Pasak „Reitingų“ redaktoriaus, šiandien ramybės vieni kitiems linki mokyklų vadovai, jų pavaduotojai, mokytojai, šeimos, jaunuoliai.

„Bet ministerijoje niekas niekam nelinki ramybės. Jie nenusiteikę sustoti. Jie kokį dvidešimtą kartą ketina lipti ant to paties grėblio. Dar nenusėdo purslai dėl tarpinių patikrinimų reformos, bet mūsų laukia nauja reforma. Rugsėjo pirmąją startuoja įtraukiojo mokymo reforma, kuriai, kaip jau beveik įprasta Lietuvoje, lygiai taip pat nepasirengta“, – sakė G. Sarafinas

„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius pastebėjo, kad pas mus visos reformos švietime startuoja be rimto pasirengimo.

„Taip buvo elgiamasi ir su naujomis ugdymo programomis, kurias paleido šių metų rugsėjį. Taip buvo elgiamasi su naujų vadovėlių leidyba, kur ir šiandien dar daugybė mokinių mokosi be vadovėlių, nors šiandien jau gegužė. O atsimenate, kaip mums buvo žadėta dėl vadovėlių, kaip jie čia viską paleis per du mėnesius? Taip buvo elgiamasi su tarpininiais patikrinimais. Taip rengiamasi su regionų mokyklų optimizavimu. Čia daugiau kalbame apie 21 mokinio ribą, ir ši reforma palies 70 mokyklų Lietuvoje. Joms gresia iš gimnazijų tapti dešimtmetėmis mokyklomis“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Jis atkreipė dėmesį, kad įtraukiojo ugdymo reformai įgyvendinti numatyta 150 mln. eurų.

„Tai yra dideli pinigai. Juos ketinama įsisavinti nuo 2023 m. iki 2028 m., bet, kai reforma yra susaistoma su didelių pinigų įsisavinimu, rezultatai visada būna apgailėtini. Tie milijonai švietime yra tarsi užkeikimas. (...)

Kas atsitinka? Teoriškai pirmoje vietoje visada švietime turėtų būti vaikas. (…) Bet praktiškai Lietuvoje pirmoje vietoje yra pinigai, milijonai, arba, paprastai tariant, jų įsisavinimas. Tai ir yra mūsų nelaimė, nes vaikai atsiduria kokioje septintoje-aštuntoje vietoje. Jeigu pirmoje vietoje yra pinigų įsisavinimas, tai natūralu, kad sistema išsikreipia“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Pasak jo, šiuo metu yra sunku aiškiai apibrėžti, kur mes einame švietime.

„Kai tiesiog žingsniuojame visur, arba į niekur., tada tikrai blogai jaučiamės“, – konstatavo G. Sarafinas.

Skirtumai tarp gerųjų ir silpnų mokyklų auga

Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, tokiomis aplinkybėmis daugybė mokyklų, kolegijų, universitetų ir profesinių mokyklų tiesiog moja ranka į nesibaigiančias reformas, ir tvarkosi, kaip išmano. Jo vertinimu, tai yra ir gerai, ir nelabai.

„Nors mes matome švietime makro lygmenyje daugybę nesąmonių, mikro lygmenyje turime nuostabių mokyklų – tiek pradinių, tiek progimnazijų, tiek gimnazijų, tiek profesinių, tiek kolegijų, tiek universitetų. Ir tai lemia visai ne nacionalinis lygmuo, tai lemia tų įstaigų aukšto lygio vietinė vadyba, profesionalumas, pačių mokyklų, kolegijų ir universitetų išsikelti tikslai, stiprūs mokytojų kolektyvai, motyvuoti jaunuoliai ir pozityvus šeimų indėlis“, - kalbėjo G. Sarafinas.

Pasak jo, šiandien tas puikias mokyklas jau skaičiuojame dešimtimis.

„Bet šalia to turime ir silpnų mokyklų. Liūdniausia, kad skirtumai tarp silpnųjų ir stipriųjų vis auga, ir jie matuojami kartais“, - sakė G. Sarafinas.

 

Liūdniausia, kad skirtumai tarp silpnųjų ir stipriųjų vis auga, ir jie matuojami kartais

Skelbiamos geriausios gimnazijos

Žurnalas „Reitingai“ jau vienuoliktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą.

Geriausios atrankinės gimnazijos:

1. Vilniaus licėjus

2. KTU gimnazija

3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija

4. Vilniaus jėzuitų gimnazija

5. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

Geriausios neatrankinės gimnazijos:

1. Klaipėdos licėjus

2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija

3. „Saulės“ privati gimnazija

4. Kauno „Saulės“ gimnazija

5. Telšių Žemaitės gimnazija

Sudarydami gimnazijų reitingą žurnalo analitikai rėmėsi valstybinių brandos egzaminų (VBE), kuriuos abiturientai laikė 2023 vasarą, rezultatais. Bet gimnazijos gavo taškų tik už abiturientus, kurie išlaikė egzaminus ne žemesniais įverčiais nei 36 balai.

Kadangi lietuvių kalbos bei matematikos VBE rezultatai tampa kertiniai, žurnalo „Reitingai“ žurnalistai parodo, kiek nuošimčių kiekvienos gimnazijos abiturientų bandė laikyti šiuos egzaminus. Jei šiuos egzaminus laikė visi 100 proc. abiturientų, tuomet gimnazija vien už tai, kad leido visiems gimnazistams bandyti laikyti, kad neslepia silpnų mokinių bei savo nepadarytų darbų, gavo po 5 taškus, aiškina reitingų sudarytojai.

Jei abiturientai iš viso nelaikė šių VBE, gimnazija taškų negavo. Pvz.: matematikos egzamino nelaikė nė vienas Alytaus r. Miroslavo, M. Mižigurskajos privačios, Šalčininkų r. Kalesninkų L. Narbuto bei Turgelių P. K. Bžostovskio gimnazijos abiturientas. Pastarųjų dviejų gimnazijų abiturientai, beje, pernai nelaikė ir lietuvių kalbos VBE.

Egzaminus suskirstė į tris grupes

Be to, visus egzaminus pagal tai, kiek jie svarbūs stojant į šalies aukštąsias mokyklas, reitingų sudarytojai suskirstė į tris grupes: už lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE kiekviena gimnazija galėjo daugiausia surinkti – po 16; už anglų kalbą, biologiją ir istoriją – po 10 taškų, o už chemiją, fiziką, IT ir geografiją – po 8 taškus.

Jie taip pat vertino abiturientų gautus šimtukus: kokiai daliai abiturientų tenka vienas 100-ukas. Už šį paramentrą gimnazijos galėjo surinkti daugiausia 10 taškų.

Tradiciškai vertintas ir stojimas į Lietuvos ir užsienio aukštąsias mokyklas. Už didžiausią nuošimtį abiturientų, įstojusių į užsienio šalių aukštąsias mokyklas, gimnazijos surinko 2 taškus; o už didžiausią nuošimtį abiturientų, gavusių valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose, – 10 taškų.

Žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų ypatingai svarbūs du egzaminai – matematikos ir lietuvių kalbos valstybiniai brandos egzaminai (VBE).

„Jeigu moksleiviai jų neišlaikys, jie negalės įstoti tiek į universitetų, tiek į kolegijų ne tik valstybės finansuojamas, bet ir į valstybės nefinansuojamas vietas“, – priminė J. Kučinskaitė.

Šokiruojanti egzaminų tendencija

Reitingų sudarytojai akcentavo, kad tik devyniose gimnazijose iš maždaug 360-ies gimnazijų visi abiturientai 2023 m. laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą (VBE).

 

Tik devyniose gimnazijose iš maždaug 360-ies gimnazijų visi abiturientai 2023 m. laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą

O lietuvių kalbos ir literatūros VBE visi abiturientai laikė tik 25-iose iš 360-ies gimnazijų.

Žurnalo „Reitingai“ analizė rodo, kad absoliučioje daugumoje gimnazijų nuo dešimtadalio iki pusės visų abiturientų nelaiko lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų, kurie nuo šiemet tapo privalomais.

Jeigu pažvelgsime į 2023-iuosius metus, tai iš 27 479 abiturientų matematikos VBE laikė tik 16 520 (tai yra 60,12 proc. visų dvyliktokų), o lietuvių kalbos VBE – 17 362 (tai yra 63,15 proc. visų abiturientų).

Kiti net nebandė laikyti šių egzaminų, kurie nuo šių metų tapo privalomi visiems, siekiantiems aukštojo mokslo – nesvarbu savomis lėšomis ar valstybės finansuojamoje studijų vietoje, pastebėjo žurnalo „Reitingai“ analitikai.

„Abiturientų, kurie baigė gimnazijas nelaikydami valstybinių brandos egzaminų, o dažnai ir mokyklinių, gimnazijos baigimo pažymėjimas tėra popierėlis, kad jie „išklausė kursą“. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, net 5945 arba 30 proc. visų 2022–2023 m. m. gimnazijas baigusių jaunuolių nestojo niekur (arba nebuvo priimti). Panaši ir ankstesnių metų statistika“, – teigia „Reitingų“ sudarytojai.

Žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė atkreipė dėmesį, kad yra tokių gimnazijų, kur nei vienas mokinys nelaikė arba abiejų šitų egzaminų arba kažkurio vieno.

„Tarkime matematikos egzamino nelaikė nei vienas Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos, Marijos Mižigurskajos privačios mokyklos, Kalesninkų Narbuto, Turgelių Bžostovskio gimnazijų abiturientas. Beje, Bžostovskio ir Kalesninkų gimnazijos nei vienas abiturientas nelaikė ir lietuvių kalbos ir literatūros VBE“, – teigė J. Kučinskaitė.

„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius sakė, kad ir šiemet nelabai bus kitaip.

„Atrodo, beveik 40 proc. jaunuolių nelaikys matematikos egzamino“, – pastebėjo G. Sarafinas.

Apie „nekokybę“ ir politinius sprendimus

Žurnalo „Reitingai“ analitikai pastebėjo, kad dažnai lietuvių kalbos bei matematikos VBE nelaiko gana didelė dalis stambesniųjų mokyklų mokinių.

„Tačiau tai, kad daugybėje didelių gimnazijų nuo dešimtadalio iki daugiau nei pusės visų abiturientų nelaiko VBE, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija netraktuoja kaip nekokybės požymio. Priešingai, nekokybės požymiu nurodomas abiturientų skaičius“, – pažymima tyrimo apžvalgoje.

Tad gimnazijos, kurios neturi 21-o dešimtoko jau rugsėjį neteks teisės mokyti vienuoliktokų ir dvyliktokų. Tiesa, 2023 m. bei ankstesnių metų VBE rezultatų analizės rodo, kad daugybė mažų gimnazijų abiturientus valstybiniams brandos egzaminams parengia sėkmingiau nei dalis didžiųjų gimnazijų.

„Bet politikams tai neįdomu, – reforma vyks toliau“, – teigia analitikai.

 

„Bet politikams tai neįdomu, – reforma vyks toliau“, – teigia analitikai.

Jie atkreipė dėmesį, kad Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazija pernai išleido vos 16-os abiturientų laidą. Bet gimnazijų reitinge ji tarp 360-ies šalies gimnazijų yra 35-a. Pernai šioje gimnazijoje visi abiturientai laikė lietuvių kalbos VBE.

Ir ši mažutė gimnazija dalykiniame gimnazijų reitinge (2023 m. gruodį), pagal lietuvių kalbos išmokymo discipliną buvo 13-a šalyje.

Matematikos VBE taip pat laikė visi merkiniškiai. Ir ši nykštukinė gimnazija, pagal abiturientų matematikos pasiekimus yra 56-a šalyje.

Arba, pavyzdžiui, Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija taip pat patenka į geriausių šalies gimnazijų 100–uką. Iš 26 abiturientų net 25 kvėdarniškiai laikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o matematikos – 23.

Pagal lietuvių kalbos dalykinių reitingų rezultatus (2023 m. gruodį) ši gimnazija buvo 54-a šalyje, o pagal matematikos dalykinį reitingą – 107.

Bet, ar ji išlaikys gimnazijos statusą – nežinia, nes neturi 21-o būsimo vienuoliktoko.

Bet tarkime, Širvintų raj. Gelvonų gimnazija pernai išleido 40 abiturientų, iš kurių tik 15 proc. laikė matematikos VBE, bet net 83,3 proc. laikiusiųjų matematikos VBE neišlaikė; o lietuvių kalbos VBE laikė vos 17,5 proc.

Arba štai iš 101 Jonavos Senamiesčio gimnazijos abituriento matematikos VBE laikė tik 49,5 proc. (mažiau nei pusė), o lietuvių kalbos – 70,3 proc.

O iš 149 Marijampolės Sūduvos gimnazijos abiturientų matematikos VBE laikė tik 36,2 proc. abiturientų, bet 25,9 proc. neišlaikė; o lietuvių kalbos VBE laikė tik 69,1 proc.

Milžiniški skirtumai tame pačiame mieste

Kalbant apie gimnazijas, pasak „Reitingų“ sudarytojų, svarbu ne tik tai, kaip jaunuoliams sekasi laikyti egzaminus, bet ir tai, kaip jie įstoja į aukštąsias mokyklas.

„Paaiškėjo, kad Lietuva yra didžiulė kontrastų šalis. Turime gimnazijų, iš kurių į aukštąsias mokyklas įstoja 80 ar net 90 proc. visų abiturientų. Bet turime ir tokių gimnazijų, iš kurių į aukštąsias mokyklas įstoja nulis arba vienas, du, trys proc. jaunuolių“, – sakė G. Sarafinas.

Jis pateikė mokyklų, veikiančių tame pačiame mieste pavyzdžių. Tarkime Utenoje veikia trys gimnazijos – Šapokos, Dauniškio ir Saulės.

„Tikriausiai visi sutiksite, kad jos veikia tame pačiame amžiuje, toje pačioje kultūrinėje, socialinėje aplinkoje. Atstumas tarp jų yra maždaug trys kilometrai. (…) Vaikai į šias mokyklas nevežami iš Sibiro, jie yra iš Utenos miesto. Mokytojų kontingentas kiekvienoje šių gimnazijų taip pat nėra kažkaip specialiai pablogintas. Visas šias tris mokyklas prižiūri (…) ta pati savivaldybė“, – paaiškino G. Sarafinas.

Taigi sąlygos yra panašios, tačiau lygis šiose mokyklose, pasak „Reitingų“ vyr. redaktoriaus, skiriasi kaip dangus ir žemė. Pernai iš Utenos Šapokos gimnaziją baigusių abiturientų 62 proc. įstojo į Lietuvos universitetus. Dauguma įstojo į valstybės finansuojamas vietas. Dar 22 proc. įstojo į kolegijas. Taigi iš viso į aukštąsias mokyklas įstojo 84 proc. gimnazijos absolventų. Pasak G. Sarafino, tai yra gražus skaičius net lyginant mokyklas visos Lietuvos mastu.

Tuo metu iš Utenos Saulės gimnazijos tik 4,5 proc. jaunuolių įstojo į Lietuvos universitetus. Vienas jaunuolis įstojo į valstybės finansuojamą vietą, dar vienas – į mokamą vietą.

„Pagal šį rodiklį Šapokos ir Saulės gimnazijos skiriasi trylika kartų“, – sakė G. Sarafinas.

Ir trylika kartų, pasak jo, dar yra mažai.

„Pavyzdžiui, žiūrint į Panevėžio miestą, tai tarp mokyklos, iš kurios mažiausiai vaikų įstojo į aukštąsias mokyklas, ir iš tos, iš kurios daugiausiai įstojo, skirtumai yra dvidešimt kartų. Šiauliuose – devyniolika kartų“, – teigė G. Sarafinas.

Yra ir tokių mokyklų, kur nei vienas mokinys neįstoja į aukštąsias mokyklas, ir tas kartojasi metai iš metų.

„Tokių mokyklų yra Šalčininkų, Širvintų, Vilniaus, Radviliškio rajonuose“, – sakė G. Sarafinas.

Finansavimo paradoksai

Žurnalas „Reitingai“ taip pat atliko tyrimą apie išlaidas vienam mokiniui skirtingose Lietuvos mokyklose. Paaiškėjo, kad jos skiriasi apie penkis kartus.

„Nagrinėjant Lietuvos mokyklų finansavimo aspektus, susidaro įspūdis, kad šios sistemos sumanytojams, strategams ir įgyvendintojams finansinio raštingumo pamokos baigėsi gal antroje klasėje. Nes tokią suveltą, paranormalią ir chaotišką sistemą reikia sugebėti sukurti, ir ji sukurta ir veikia, ir jos niekas neketina keisti, (…) mes ritamės dar žemiau“, – įvertino G. Sarafinas.

Tarkime Vilniaus Pliaterytės progimnazijoje vieno mokinio ugdymas per metus atsieina vidutiniškai 1 611 eurų. Panašiai yra Balsių progimnazijoje – 1 618 eurų. Tuo metu tarkime Panevėžio rajono Dembavos progimnazijoje vieno vaiko ugdymas per metus kainuoja 5 250 eurų.

Dar didesni skirtumai yra gimnazijų grupėje. Tarkime Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje vieno gimnazisto mokymas atsieina per metus vidutiniškai 2 050 eurų. O Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero gimnazijoje – 11 426 eurus. Skirtumas – 5,5 karto.

„Čia iš principo yra aukso kasyklos, nes šv. Kazimiero Medininkų gimnazija per metus kainuoja 550 tūkst. eurų. Joje mokosi 25 mokiniai. Prie tos mokyklos dar yra prikabintas darželis, kurį lanko 23 vaikai. Susumavus darželinukus su mokiniais ir padalinus pinigus, susidaro 11 400. Bet, jeigu darželinukų nevertintume, tada vienam vaikui – 19 tūkst. per metus. Tokiu atveju vaikas yra net ne auksinis, bet briliantinis“, – sakė G. Sarafinas.

Dar tyrimas parodė, kad pinigų suma su mokymo rezultatais nieko bendro neturi.

„Pinigai yra skiriami šiaip sau Lietuvoje. Pinigai su rezultatais yra du skirtingi stulpai“, – sakė G. Sarafinas.

Savivaldybių reitingas pagal abiturientų pasiekimus

Savivaldybių TOP penketukas, pagal švietimo rodiklius:

1. Vilnius

2. Kaunas

3. Palanga

4. Šiauliai

5. Kaišiadorys

<...>

Menkiausi mokinių pasiekimai šiose savivaldybėse:

56. Pagėgiai

57. Kazlų Rūda

58. Ignalina

59. Rietavas

60. Kalvarija

„Matuojant tarp savivaldybių, skirtumai yra drastiški, pažangiosios švietimo autsaideres lenkia irgi kartais. Vadinasi, įvairiose savivaldybėse gyvenančių jaunuolių startinės pozicijos irgi skiriasi kartais, ir tie skirtumai nemažėja“, – sakė G. Sarafinas."

 

Ukraina Putino dėmesio centre – lyderis tikisi sustiprinti Rusijos ryšius su Kinija, Iranu, Šiaurės Korėja – ir gauti daugiau pagalbos

„Vladimiras Putinas buvo inauguruotas Rusijos prezidentu dar šešerių metų kadencijai, ir dabar daugiausia dėmesio skiria konfliktui Ukrainoje – ir aljansams, kurių jam reikia, kad užsitikrintų pergalę.

 

     Nuo konflikto pradžios prieš dvejus metus V. Putinas palaikė glaudžius ryšius su daugybe šalių, kurios dalijasi jo atsargumu JAV ir Vakarams. Iranas parūpino raketų ir bepiločių orlaivių. Šiaurės Korėja atsiuntė šaudmenų ir kitų ginklų.

 

     Afrikoje Putino pastangos tapti tradicinių religinių vertybių gynėju sulaukė gerbėjų daugelyje tautų, kurios anksčiau žvelgė į Vakarus, o Rusijos lyderio žiniasklaidos tvarkytojai išryškino teigiamą atsaką, kurio jis sulaukė per turą gruodžio mėn. Artimųjų Rytų šalyse, kur jis bandė įkalti pleištą tarp arabų tautų ir JAV dėl karo Gazoje.

 

     Tačiau jokie santykiai nėra artimesni už santykius su Kinija. Yra ženklų, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas anksčiau pareiškė, kad jų santykiams „neturės ribų“, abiejų šalių interesai dar labiau susilygina.

 

     Antradienį sakydamas inauguracijos kalbą Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose V. Putinas grįžo prie jam pažįstamos temos – sukurti tai, ką jis pavadino daugiapole pasaulio tvarka, kuri galėtų iššūkį Vakarų įtakai.

 

     "Buvome ir būsime atviri gerų santykių stiprinimui su visomis šalimis, kurios Rusiją laiko patikima ir sąžininga partnere. Ir tai tikrai pasaulinė dauguma", – sakė jis maždaug 2600 salėje susirinkusių svečių.

 

     „Mes neatsisakome dialogo su Vakarų valstybėmis“, – tęsė jis. „Pasirinkimas yra jų pačių: ar jie ketina ir toliau bandyti suvaržyti Rusijos vystymąsi, tęsti agresijos politiką, metų metus nuolat spausti mūsų šalį, ar ieškoti kelio į bendradarbiavimą ir taiką?"

 

     Putinas „akivaizdu, kad pirmiausia vertina santykius su Kinija, ir atrodo, kad kinai dabar labiau, nei bet kada anksčiau linksta į Rusiją“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Jungtinių Valstijų taikos instituto vyresnysis patarėjas Rusijai ir Europai Donaldas Jensenas.

 

     Pekinas suvaidino lemiamą vaidmenį pirmosiomis konflikto dienomis, suteikdamas Rusijos naftos ir dujų paskirties vietą po to, kai Vakarų sankcijos uždarė rinkas Europoje ir daugumoje likusių pasaulio šalių, suteikdamos Rusijai laiko pastatyti savo ekonomiką ant tinkamo pagrindo. Nors Kinija susilaikė nuo ginklų ir amunicijos tiekimo, ji tiekia svarbius mikroelektroninius komponentus ir kitus daiktus – nuo maršrutizatorių iki rutulinių guolių – kurie, pasak JAV, gali būti panaudoti Rusijos pastangoms paremti. Putinas pareiškė, kad planuoja šį mėnesį apsilankyti Kinijoje, kai tikimasi, kad jis ir Xi sustiprins savo politinius ir ekonominius ryšius, atremdami, jų teigimu, JAV bandymus dominuoti pasaulio santvarkoje.

 

     Šią savaitę Xi lankosi Europoje, kur, be kita ko, sustos Serbijoje, kad minėtų 25-ąsias NATO bombardavimo Kinijos ambasadoje Belgrade metines, kai žuvo trys žmonės ir smarkiai sukrėtė Kinijos ir JAV santykius. JAV atsiprašė už sprogdinimą, dėl kurio kaltino pasenusius žemėlapius, tačiau Kinija atkakliai naudojo šį incidentą, kaip argumentą prieš NATO plėtrą ir plečiamą pasiekiamumą.

 

     Kinijos lyderis taip pat vyksta į Vengriją susitikti su ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kuris užmezgė glaudžius ekonominius ryšius su Pekinu ir nuolat stojo prieš ES iniciatyvas padėti Ukrainai.

 

     „Kinija yra gelbėjimosi ratas“ Rusijai, sakė Leonas Aronas, Amerikos įmonių instituto vyresnysis bendradarbis. Tačiau nors „nėra meilės Iranui ar Šiaurės Korėjai“, Putinui reikia ir tų šalių, pridūrė jis.

 

     JAV pareigūnai perspėjo, be savo bepiločių orlaivių, Iranas netrukus gali siųsti į Maskvą balistines raketas. Šiaurės Korėjai aprūpinus medžiagas, Rusija blokavo Jungtinėms Tautoms stebėti tarptautines sankcijas Pchenjanui. Vašingtonas ir jo sąjungininkai pareiškė manantys, kad tokiu Maskvos žingsniu siekiama užkirsti kelią vis didėjančiam ginklų vamzdynui tarp Pchenjano ir Maskvos tikrinti, o Rusijos pareigūnai atmetė šį teiginį.

 

     „Jūs turite tai, kad tos keturios šalys iš tikrųjų sudaro ašį“, – sakė Jensenas. „Tai yra patogumo partnerystė, kuri šiuo metu tarnauja Maskvos interesams išlaikyti juos daugiau ar mažiau kartu, nepaisant jų skirtumų."

 

     Putinas taip pat planuoja po inauguracijos surengti derybas su Kubos, Laoso ir Bisau Gvinėjos lyderiais, o tai dar vienas požymis, kad jis sutelkia dėmesį į Rusijos užsienio santykių gilinimą."

 

Ukraina rodo, kad Vakarų lyderiai šiandieniniame pasaulyje yra gana izoliuoti ir pažeidžiami. Kaip tai nutiko?

 

1. World News: Putin Doubles Down on Ukraine --- Leader looks to firm Russia's ties to China, Iran, North Korea -- and get more aid. Simmons, Ann M.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 May 2024: A.7.

Putin Doubles Down on Ukraine --- Leader looks to firm Russia's ties to China, Iran, North Korea -- and get more aid

"Vladimir Putin was inaugurated as Russia's president for another six-year term, and is now focused squarely on the conflict in Ukraine -- and the alliances he needs to secure a victory.

Since the conflict's start two years ago, Putin has nurtured close relationships with a host of countries who share his wariness of the U.S. and the West. Iran has provided missiles and drones. North Korea has sent ammunition and other weapons.

In Africa, Putin's efforts to cast himself as a defender of traditional religious values have won him admirers across a slice of nations that used to look to the West, while the Russian leader's media handlers played up the positive response he received during a tour in December of the Middle East, where he tried to drive a wedge between Arab nations and the U.S. over the war in Gaza.

No relationship, however, is closer than the one with China. There are signs the two countries' interests will align more tightly after Chinese leader Xi Jinping earlier declared that their relationship would have "no limits."

In his inauguration address at the Grand Kremlin Palace on Tuesday, Putin returned to his familiar theme of creating what he called a multipolar world order, which could challenge the influence of the West.

"We have been and will be open to strengthening good relations with all countries that see Russia as a reliable and honest partner. And this is truly the global majority," he told the 2,600 or so guests gathered in the hall.

"We do not refuse dialogue with Western states," he continued. "The choice is theirs: Do they intend to continue trying to restrain the development of Russia, continue the policy of aggression, continuous pressure on our country for years, or look for a path to cooperation and peace?"

Putin "obviously values the China relationship above all and the Chinese seem to be tilting toward Russia now more than ever before," said Donald Jensen, a senior adviser for Russia and Europe at the Washington-based United States Institute of Peace.

Beijing played a crucial role in the early days of the conflict by providing a destination for Russian oil and gas after Western sanctions closed off markets in Europe and much of the rest of the world, giving Russia time to put its economy on a proper footing. While China has refrained from supplying weapons and ammunition, it does provide crucial microelectronic components and other items -- from routers to ball bearings -- that the U.S. says can be used to support Russia's effort. Putin has said he plans to visit China this month, when he and Xi are expected to strengthen their political and economic ties, countering what they have said are U.S. attempts to dominate the world order.

This week Xi is visiting Europe, where, among other things, he will stop in Serbia to mark the 25th anniversary of NATO's bombing of the Chinese Embassy in Belgrade, which killed three people and badly rattled China-U.S. relations. The U.S. apologized for the bombing, which it blamed on outdated maps, but China has persistently used the incident as an argument against NATO's expansion and widening reach.

The Chinese leader is also traveling to Hungary to meet with Prime Minister Viktor Orban, who has forged close economic ties with Beijing and has consistently pushed back against EU initiatives to help Ukraine.

"China is a lifeline" for Russia, said Leon Aron, a senior fellow at the American Enterprise Institute. But while there is "no love for Iran or North Korea," Putin needs those countries, too, he added.

Besides its drones, Iran might soon send ballistic missiles to Moscow, U.S. officials have warned. After North Korea provided materiel, Russia blocked the United Nations from monitoring international sanctions against Pyongyang. Washington and its allies have said they believe Moscow's move is aimed at preventing scrutiny of the growing arms pipeline between Pyongyang and Moscow, a claim Russian officials have dismissed.

"What you have is those four countries forming, indeed, an axis," Jensen said. "It's a partnership of convenience, and it serves Moscow's interests at the moment to keep them more or less together, despite their differences."

Putin also plans to hold talks with the leaders of Cuba, Laos and Guinea-Bissau after the inauguration, in another indication of his focus on deepening Russia's overseas relationships."

Ukraine shows that the leadership of the West is pretty isolated and vulnerable in today's world. How did this happen?

1. World News: Putin Doubles Down on Ukraine --- Leader looks to firm Russia's ties to China, Iran, North Korea -- and get more aid. Simmons, Ann M.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 May 2024: A.7.

Where are you going, my tiny Lithuania?

  As candidate for the position of Lithuanian President, everyone, except Vaitkus, dreams of Russia's defeat. There will be no Russian defeat without a nuclear winter. The last time there was a nuclear-like winter was when the larger dinosaurs died out. Larger dinosaurs died out due to lack of food. Among the dinosaurs there were ones the size of us. We would also die from lack of food. Let's not let a bunch of losers dig a hole for all of humanity. We need peace to fix the economy and adapt to the climate catastrophe. Merkel was the last chancellor to defend German interests. Today's Scholz is as blind as our Nausėda, leading the nation to destruction. 

Kur Tu eini, Lietuvėle Tu mano?

Visi kandidatai į Lietuvos Prezidento postą, išskyrus Vaitkų, svajoja apie Rusijos pralaimėjimą. Rusijos pralaimėjimo nebus be branduolinės žiemos. Paskutinį kartą buvo žiema, panaši į branduolinę, kai išmirė didesni dinozaurai. Didesni dinozaurai išmirė dėl maisto trūkumo.  Tarp dinozaurų buvo ir tokio dydžio, kaip mes. Tai ir mes išmirtume dėl maisto trūkumo. Neleiskime pulkeliui nevykėlių kasti duobę visai žmonijai. Mums reikalinga taika, kad sutvarkyti ekonomiką ir prisitaikyti prie klimato katastrofos. Merkel buvo paskutinė kanclėrė, gynusi vokiečių interesus. Šiandieninis Scholzas yra toks pat aklas, kaip ir mūsų Nausėda, vedantis tautą į pražūtį.