"Sarafinas: mega reformatoriai nesiruošia sustoti
Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristato naujausią Lietuvos
gimnazijų reitingą. Lietuva yra kontrastų šalis: iš vienų gimnazijų į
aukštąsias mokyklas įstoja nuo 80 iki 90 proc. visų abiturientų, iš kitų – nuo
0 iki 3 procentai, pastebi tyrimo autoriai.
Kartu jie pastebi, kad mažosios gimnazijos, neteksiančios
teisės mokyti vienuoliktokus-dvyliktokus, sėkmingiau paruošia abiturientus
egzaminams nei daugelis didžiųjų gimnazijų, turinčių 100 ir daugiau
abiturientų. Bet užkurta reforma mažiesiems negailestinga.
Pagrindinės mokyklos paliktos podukros vietoje: jei
pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai būtų buvę lemtingi jau šiemet, net
85-iose pagrindinėse mokyklose nuo 40 iki 84 proc. visų dešimtokų nebūtų galėję
tęsti mokslų vienuoliktoje klasėje, teigia tyrimo autoriai.
Žurnalas „Reitingai“ atkreipia dėmesį, kad mokyklose vienam
mokiniui tenkantis plotas įvairuoja nuo vos 0,82 kv. metrų iki vidutinio dydžio
namo – net 140 kv. metrų;
Skirtingose to paties tipo mokyklose mokinio mokymo kaina
svyruoja nuo 1,6 tūkst. eurų iki 11,4 tūkst. eurų per metus, teigiama tyrimo
apžvalgoje.
Sektorius išgyvena krizę
Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas
konstatavo, kad šiuo metu švietimo sektorius išgyvena krizę.
„Aišku viena, kad šiandien padėtis yra nepavydėtina, ir
malkų yra priskaldyta tiek, kad ministro paieškos užsitęsė švelniai tariant
ilgokai, nes, kaip viršūnės pripažįsta, sutinkančiųjų nerti į šitą švietimo
dilgėlyną nesimato“, – kalbėjo G. Sarafinas.
„Malkų yra priskaldyta tiek, kad ministro paieškos užsitęsė
švelniai tariant ilgokai“
Žurnalo redaktoriaus vertinimu, ne savaime visa tai
atsitiko.
„Jeigu išsikeliamas tikslas į istoriją įsirašyti kaip mega
švietimo reformatoriais, tai negalima teigti, kad tai nepavyko. Net labai
pavyko. Kunkuliuoja švietimas, ir mes čia ilgai čiaudėsime, prisiminsime, kas
įvyko. Šiandien švietimo sistemoje yra daugybė rusenančių ir net liepsnojančių
laužų, ir net nebeaišku, nuo ko pradėti viso šito chaoso pažabojimo ir šiokio
tokio aiškumo atkūrimo darbus. Ir šiandien matysite (kandidatų į prezidentus)
debatus, bet idėjų ne per daugiausiai“, – konstatavo G. Sarafinas.
„Jeigu išsikeliamas tikslas į istoriją įsirašyti kaip mega
švietimo reformatoriais, tai negalima teigti, kad tai nepavyko. Net labai
pavyko“
Pasak „Reitingų“ redaktoriaus, šiandien ramybės vieni
kitiems linki mokyklų vadovai, jų pavaduotojai, mokytojai, šeimos, jaunuoliai.
„Bet ministerijoje niekas niekam nelinki ramybės. Jie
nenusiteikę sustoti. Jie kokį dvidešimtą kartą ketina lipti ant to paties
grėblio. Dar nenusėdo purslai dėl tarpinių patikrinimų reformos, bet mūsų
laukia nauja reforma. Rugsėjo pirmąją startuoja įtraukiojo mokymo reforma,
kuriai, kaip jau beveik įprasta Lietuvoje, lygiai taip pat nepasirengta“, –
sakė G. Sarafinas
„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius pastebėjo, kad pas mus
visos reformos švietime startuoja be rimto pasirengimo.
„Taip buvo elgiamasi ir su naujomis ugdymo programomis,
kurias paleido šių metų rugsėjį. Taip buvo elgiamasi su naujų vadovėlių
leidyba, kur ir šiandien dar daugybė mokinių mokosi be vadovėlių, nors šiandien
jau gegužė. O atsimenate, kaip mums buvo žadėta dėl vadovėlių, kaip jie čia
viską paleis per du mėnesius? Taip buvo elgiamasi su tarpininiais
patikrinimais. Taip rengiamasi su regionų mokyklų optimizavimu. Čia daugiau
kalbame apie 21 mokinio ribą, ir ši reforma palies 70 mokyklų Lietuvoje. Joms
gresia iš gimnazijų tapti dešimtmetėmis mokyklomis“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad įtraukiojo ugdymo reformai
įgyvendinti numatyta 150 mln. eurų.
„Tai yra dideli pinigai. Juos ketinama įsisavinti nuo 2023
m. iki 2028 m., bet, kai reforma yra susaistoma su didelių pinigų įsisavinimu,
rezultatai visada būna apgailėtini. Tie milijonai švietime yra tarsi
užkeikimas. (...)
Kas atsitinka? Teoriškai pirmoje vietoje visada švietime
turėtų būti vaikas. (…) Bet praktiškai Lietuvoje pirmoje vietoje yra pinigai,
milijonai, arba, paprastai tariant, jų įsisavinimas. Tai ir yra mūsų nelaimė,
nes vaikai atsiduria kokioje septintoje-aštuntoje vietoje. Jeigu pirmoje
vietoje yra pinigų įsisavinimas, tai natūralu, kad sistema išsikreipia“, –
kalbėjo G. Sarafinas.
Pasak jo, šiuo metu yra sunku aiškiai apibrėžti, kur mes
einame švietime.
„Kai tiesiog žingsniuojame visur, arba į niekur., tada
tikrai blogai jaučiamės“, – konstatavo G. Sarafinas.
Skirtumai tarp gerųjų ir silpnų mokyklų auga
Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, tokiomis
aplinkybėmis daugybė mokyklų, kolegijų, universitetų ir profesinių mokyklų
tiesiog moja ranka į nesibaigiančias reformas, ir tvarkosi, kaip išmano. Jo
vertinimu, tai yra ir gerai, ir nelabai.
„Nors mes matome švietime makro lygmenyje daugybę nesąmonių,
mikro lygmenyje turime nuostabių mokyklų – tiek pradinių, tiek progimnazijų,
tiek gimnazijų, tiek profesinių, tiek kolegijų, tiek universitetų. Ir tai lemia
visai ne nacionalinis lygmuo, tai lemia tų įstaigų aukšto lygio vietinė vadyba,
profesionalumas, pačių mokyklų, kolegijų ir universitetų išsikelti tikslai,
stiprūs mokytojų kolektyvai, motyvuoti jaunuoliai ir pozityvus šeimų indėlis“,
- kalbėjo G. Sarafinas.
Pasak jo, šiandien tas puikias mokyklas jau skaičiuojame
dešimtimis.
„Bet šalia to turime ir silpnų mokyklų. Liūdniausia, kad
skirtumai tarp silpnųjų ir stipriųjų vis auga, ir jie matuojami kartais“, -
sakė G. Sarafinas.
Liūdniausia, kad skirtumai tarp silpnųjų ir stipriųjų vis
auga, ir jie matuojami kartais
Skelbiamos geriausios gimnazijos
Žurnalas „Reitingai“ jau vienuoliktą kartą pristato
institucinį visų šalies gimnazijų reitingą.
Geriausios atrankinės gimnazijos:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
Geriausios neatrankinės gimnazijos:
1. Klaipėdos licėjus
2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija
3. „Saulės“ privati gimnazija
4. Kauno „Saulės“ gimnazija
5. Telšių Žemaitės gimnazija
Sudarydami gimnazijų reitingą žurnalo analitikai rėmėsi
valstybinių brandos egzaminų (VBE), kuriuos abiturientai laikė 2023 vasarą,
rezultatais. Bet gimnazijos gavo taškų tik už abiturientus, kurie išlaikė
egzaminus ne žemesniais įverčiais nei 36 balai.
Kadangi lietuvių kalbos bei matematikos VBE rezultatai tampa
kertiniai, žurnalo „Reitingai“ žurnalistai parodo, kiek nuošimčių kiekvienos
gimnazijos abiturientų bandė laikyti šiuos egzaminus. Jei šiuos egzaminus laikė
visi 100 proc. abiturientų, tuomet gimnazija vien už tai, kad leido visiems
gimnazistams bandyti laikyti, kad neslepia silpnų mokinių bei savo nepadarytų
darbų, gavo po 5 taškus, aiškina reitingų sudarytojai.
Jei abiturientai iš viso nelaikė šių VBE, gimnazija taškų
negavo. Pvz.: matematikos egzamino nelaikė nė vienas Alytaus r. Miroslavo, M.
Mižigurskajos privačios, Šalčininkų r. Kalesninkų L. Narbuto bei Turgelių P. K.
Bžostovskio gimnazijos abiturientas. Pastarųjų dviejų gimnazijų abiturientai,
beje, pernai nelaikė ir lietuvių kalbos VBE.
Egzaminus suskirstė į tris grupes
Be to, visus egzaminus pagal tai, kiek jie svarbūs stojant į
šalies aukštąsias mokyklas, reitingų sudarytojai suskirstė į tris grupes: už
lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE kiekviena gimnazija galėjo
daugiausia surinkti – po 16; už anglų kalbą, biologiją ir istoriją – po 10
taškų, o už chemiją, fiziką, IT ir geografiją – po 8 taškus.
Jie taip pat vertino abiturientų gautus šimtukus: kokiai
daliai abiturientų tenka vienas 100-ukas. Už šį paramentrą gimnazijos galėjo
surinkti daugiausia 10 taškų.
Tradiciškai vertintas ir stojimas į Lietuvos ir užsienio
aukštąsias mokyklas. Už didžiausią nuošimtį abiturientų, įstojusių į užsienio
šalių aukštąsias mokyklas, gimnazijos surinko 2 taškus; o už didžiausią
nuošimtį abiturientų, gavusių valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos
aukštosiose mokyklose, – 10 taškų.
Žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė
Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų ypatingai svarbūs du egzaminai –
matematikos ir lietuvių kalbos valstybiniai brandos egzaminai (VBE).
„Jeigu moksleiviai jų neišlaikys, jie negalės įstoti tiek į
universitetų, tiek į kolegijų ne tik valstybės finansuojamas, bet ir į
valstybės nefinansuojamas vietas“, – priminė J. Kučinskaitė.
Šokiruojanti egzaminų tendencija
Reitingų sudarytojai akcentavo, kad tik devyniose
gimnazijose iš maždaug 360-ies gimnazijų visi abiturientai 2023 m. laikė
valstybinį matematikos brandos egzaminą (VBE).
Tik devyniose gimnazijose iš maždaug 360-ies gimnazijų visi
abiturientai 2023 m. laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą
O lietuvių kalbos ir literatūros VBE visi abiturientai laikė
tik 25-iose iš 360-ies gimnazijų.
Žurnalo „Reitingai“ analizė rodo, kad absoliučioje daugumoje
gimnazijų nuo dešimtadalio iki pusės visų abiturientų nelaiko lietuvių kalbos
ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų, kurie nuo šiemet
tapo privalomais.
Jeigu pažvelgsime į 2023-iuosius metus, tai iš 27 479
abiturientų matematikos VBE laikė tik 16 520 (tai yra 60,12 proc. visų
dvyliktokų), o lietuvių kalbos VBE – 17 362 (tai yra 63,15 proc. visų
abiturientų).
Kiti net nebandė laikyti šių egzaminų, kurie nuo šių metų
tapo privalomi visiems, siekiantiems aukštojo mokslo – nesvarbu savomis lėšomis
ar valstybės finansuojamoje studijų vietoje, pastebėjo žurnalo „Reitingai“
analitikai.
„Abiturientų, kurie baigė gimnazijas nelaikydami valstybinių
brandos egzaminų, o dažnai ir mokyklinių, gimnazijos baigimo pažymėjimas tėra
popierėlis, kad jie „išklausė kursą“. Nacionalinės švietimo agentūros
duomenimis, net 5945 arba 30 proc. visų 2022–2023 m. m. gimnazijas baigusių
jaunuolių nestojo niekur (arba nebuvo priimti). Panaši ir ankstesnių metų
statistika“, – teigia „Reitingų“ sudarytojai.
Žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė atkreipė
dėmesį, kad yra tokių gimnazijų, kur nei vienas mokinys nelaikė arba abiejų
šitų egzaminų arba kažkurio vieno.
„Tarkime matematikos egzamino nelaikė nei vienas Alytaus
rajono Miroslavo gimnazijos, Marijos Mižigurskajos privačios mokyklos, Kalesninkų
Narbuto, Turgelių Bžostovskio gimnazijų abiturientas. Beje, Bžostovskio ir
Kalesninkų gimnazijos nei vienas abiturientas nelaikė ir lietuvių kalbos ir
literatūros VBE“, – teigė J. Kučinskaitė.
„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius sakė, kad ir šiemet
nelabai bus kitaip.
„Atrodo, beveik 40 proc. jaunuolių nelaikys matematikos
egzamino“, – pastebėjo G. Sarafinas.
Apie „nekokybę“ ir politinius sprendimus
Žurnalo „Reitingai“ analitikai pastebėjo, kad dažnai
lietuvių kalbos bei matematikos VBE nelaiko gana didelė dalis stambesniųjų
mokyklų mokinių.
„Tačiau tai, kad daugybėje didelių gimnazijų nuo
dešimtadalio iki daugiau nei pusės visų abiturientų nelaiko VBE, Švietimo,
mokslo ir sporto ministerija netraktuoja kaip nekokybės požymio. Priešingai,
nekokybės požymiu nurodomas abiturientų skaičius“, – pažymima tyrimo
apžvalgoje.
Tad gimnazijos, kurios neturi 21-o dešimtoko jau rugsėjį
neteks teisės mokyti vienuoliktokų ir dvyliktokų. Tiesa, 2023 m. bei ankstesnių
metų VBE rezultatų analizės rodo, kad daugybė mažų gimnazijų abiturientus
valstybiniams brandos egzaminams parengia sėkmingiau nei dalis didžiųjų
gimnazijų.
„Bet politikams tai neįdomu, – reforma vyks toliau“, –
teigia analitikai.
„Bet politikams tai neįdomu, – reforma vyks toliau“, –
teigia analitikai.
Jie atkreipė dėmesį, kad Varėnos rajono Merkinės Vinco
Krėvės gimnazija pernai išleido vos 16-os abiturientų laidą. Bet gimnazijų
reitinge ji tarp 360-ies šalies gimnazijų yra 35-a. Pernai šioje gimnazijoje
visi abiturientai laikė lietuvių kalbos VBE.
Ir ši mažutė gimnazija dalykiniame gimnazijų reitinge (2023
m. gruodį), pagal lietuvių kalbos išmokymo discipliną buvo 13-a šalyje.
Matematikos VBE taip pat laikė visi merkiniškiai. Ir ši
nykštukinė gimnazija, pagal abiturientų matematikos pasiekimus yra 56-a šalyje.
Arba, pavyzdžiui, Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero
Jauniaus gimnazija taip pat patenka į geriausių šalies gimnazijų 100–uką. Iš 26
abiturientų net 25 kvėdarniškiai laikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o
matematikos – 23.
Pagal lietuvių kalbos dalykinių reitingų rezultatus (2023 m.
gruodį) ši gimnazija buvo 54-a šalyje, o pagal matematikos dalykinį reitingą –
107.
Bet, ar ji išlaikys gimnazijos statusą – nežinia, nes neturi
21-o būsimo vienuoliktoko.
Bet tarkime, Širvintų raj. Gelvonų gimnazija pernai išleido
40 abiturientų, iš kurių tik 15 proc. laikė matematikos VBE, bet net 83,3 proc.
laikiusiųjų matematikos VBE neišlaikė; o lietuvių kalbos VBE laikė vos 17,5
proc.
Arba štai iš 101 Jonavos Senamiesčio gimnazijos abituriento
matematikos VBE laikė tik 49,5 proc. (mažiau nei pusė), o lietuvių kalbos –
70,3 proc.
O iš 149 Marijampolės Sūduvos gimnazijos abiturientų matematikos
VBE laikė tik 36,2 proc. abiturientų, bet 25,9 proc. neišlaikė; o lietuvių
kalbos VBE laikė tik 69,1 proc.
Milžiniški skirtumai tame pačiame mieste
Kalbant apie gimnazijas, pasak „Reitingų“ sudarytojų, svarbu
ne tik tai, kaip jaunuoliams sekasi laikyti egzaminus, bet ir tai, kaip jie
įstoja į aukštąsias mokyklas.
„Paaiškėjo, kad Lietuva yra didžiulė kontrastų šalis. Turime
gimnazijų, iš kurių į aukštąsias mokyklas įstoja 80 ar net 90 proc. visų
abiturientų. Bet turime ir tokių gimnazijų, iš kurių į aukštąsias mokyklas
įstoja nulis arba vienas, du, trys proc. jaunuolių“, – sakė G. Sarafinas.
Jis pateikė mokyklų, veikiančių tame pačiame mieste
pavyzdžių. Tarkime Utenoje veikia trys gimnazijos – Šapokos, Dauniškio ir
Saulės.
„Tikriausiai visi sutiksite, kad jos veikia tame pačiame
amžiuje, toje pačioje kultūrinėje, socialinėje aplinkoje. Atstumas tarp jų yra
maždaug trys kilometrai. (…) Vaikai į šias mokyklas nevežami iš Sibiro, jie yra
iš Utenos miesto. Mokytojų kontingentas kiekvienoje šių gimnazijų taip pat nėra
kažkaip specialiai pablogintas. Visas šias tris mokyklas prižiūri (…) ta pati
savivaldybė“, – paaiškino G. Sarafinas.
Taigi sąlygos yra panašios, tačiau lygis šiose mokyklose,
pasak „Reitingų“ vyr. redaktoriaus, skiriasi kaip dangus ir žemė. Pernai iš
Utenos Šapokos gimnaziją baigusių abiturientų 62 proc. įstojo į Lietuvos
universitetus. Dauguma įstojo į valstybės finansuojamas vietas. Dar 22 proc.
įstojo į kolegijas. Taigi iš viso į aukštąsias mokyklas įstojo 84 proc.
gimnazijos absolventų. Pasak G. Sarafino, tai yra gražus skaičius net lyginant
mokyklas visos Lietuvos mastu.
Tuo metu iš Utenos Saulės gimnazijos tik 4,5 proc. jaunuolių
įstojo į Lietuvos universitetus. Vienas jaunuolis įstojo į valstybės
finansuojamą vietą, dar vienas – į mokamą vietą.
„Pagal šį rodiklį Šapokos ir Saulės gimnazijos skiriasi
trylika kartų“, – sakė G. Sarafinas.
Ir trylika kartų, pasak jo, dar yra mažai.
„Pavyzdžiui, žiūrint į Panevėžio miestą, tai tarp mokyklos,
iš kurios mažiausiai vaikų įstojo į aukštąsias mokyklas, ir iš tos, iš kurios
daugiausiai įstojo, skirtumai yra dvidešimt kartų. Šiauliuose – devyniolika
kartų“, – teigė G. Sarafinas.
Yra ir tokių mokyklų, kur nei vienas mokinys neįstoja į
aukštąsias mokyklas, ir tas kartojasi metai iš metų.
„Tokių mokyklų yra Šalčininkų, Širvintų, Vilniaus,
Radviliškio rajonuose“, – sakė G. Sarafinas.
Finansavimo paradoksai
Žurnalas „Reitingai“ taip pat atliko tyrimą apie išlaidas
vienam mokiniui skirtingose Lietuvos mokyklose. Paaiškėjo, kad jos skiriasi
apie penkis kartus.
„Nagrinėjant Lietuvos mokyklų finansavimo aspektus, susidaro
įspūdis, kad šios sistemos sumanytojams, strategams ir įgyvendintojams
finansinio raštingumo pamokos baigėsi gal antroje klasėje. Nes tokią suveltą,
paranormalią ir chaotišką sistemą reikia sugebėti sukurti, ir ji sukurta ir
veikia, ir jos niekas neketina keisti, (…) mes ritamės dar žemiau“, – įvertino
G. Sarafinas.
Tarkime Vilniaus Pliaterytės progimnazijoje vieno mokinio
ugdymas per metus atsieina vidutiniškai 1 611 eurų. Panašiai yra Balsių
progimnazijoje – 1 618 eurų. Tuo metu tarkime Panevėžio rajono Dembavos
progimnazijoje vieno vaiko ugdymas per metus kainuoja 5 250 eurų.
Dar didesni skirtumai yra gimnazijų grupėje. Tarkime Kauno
Jono Jablonskio gimnazijoje vieno gimnazisto mokymas atsieina per metus
vidutiniškai 2 050 eurų. O Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero gimnazijoje
– 11 426 eurus. Skirtumas – 5,5 karto.
„Čia iš principo yra aukso kasyklos, nes šv. Kazimiero
Medininkų gimnazija per metus kainuoja 550 tūkst. eurų. Joje mokosi 25
mokiniai. Prie tos mokyklos dar yra prikabintas darželis, kurį lanko 23 vaikai.
Susumavus darželinukus su mokiniais ir padalinus pinigus, susidaro 11 400. Bet,
jeigu darželinukų nevertintume, tada vienam vaikui – 19 tūkst. per metus. Tokiu
atveju vaikas yra net ne auksinis, bet briliantinis“, – sakė G. Sarafinas.
Dar tyrimas parodė, kad pinigų suma su mokymo rezultatais
nieko bendro neturi.
„Pinigai yra skiriami šiaip sau Lietuvoje. Pinigai su
rezultatais yra du skirtingi stulpai“, – sakė G. Sarafinas.
Savivaldybių reitingas pagal abiturientų pasiekimus
Savivaldybių TOP penketukas, pagal švietimo rodiklius:
1. Vilnius
2. Kaunas
3. Palanga
4. Šiauliai
5. Kaišiadorys
<...>
Menkiausi mokinių pasiekimai šiose savivaldybėse:
56. Pagėgiai
57. Kazlų Rūda
58. Ignalina
59. Rietavas
60. Kalvarija
„Matuojant tarp savivaldybių, skirtumai yra drastiški,
pažangiosios švietimo autsaideres lenkia irgi kartais. Vadinasi, įvairiose
savivaldybėse gyvenančių jaunuolių startinės pozicijos irgi skiriasi kartais,
ir tie skirtumai nemažėja“, – sakė G. Sarafinas."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą