Lietuvos ir lauko tualetų era artėja prie pabaigos

 Gerovės valstybės Lietuvoje sukūrimo planas:

1. Sunaikinti lauko tualetus.

2. Sunaikinti asbestinius stogus.

3. Prisigaminti artilerijos sviedinių.

4. Visiems išskristi į Mėnulį, toliau nuo visų šių nesąmonių.

Lietuvoje lauko tualetais iki šiol vis dar naudojasi ne tik dalis sodybų, sodų bendrijų ar vienkiemių gyventojų, bet ir dalis sostinės centre gyvenančių žmonių. Nemalonus kvapas ar jų priežiūra nėra vienintelės lauko būdelių problemos – jos teršia gruntinius vandenis ir aplinką, kenkia sveikatai.

 Europos Sąjungos tikslas, kurio siekia ir Lietuva, kad daugiau, nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose, gyvenvietėse, nuotekos būtų tvarkomos centralizuotai. Tikslas, anot ekspertų, beveik pasiektas, be to, lauko tualetus pamažu keičia aplinkai draugiškesnės alternatyvos.

Kontroliuos griežčiau

Sodybose ar namuose, kur nėra vandens ir nuotekų valymo sistemų, gyventojai nuotekas iki šiol vis dar pila į nesandarias, dažnai ūkio būdu įrengtas, duobes, kurios tampa bakterijų veisyklomis, nuotekose randama vis daugiau buitinės chemijos likučių: įvairių valiklių, skalbiklių, dezinfekavimo priemonių. Cheminės medžiagos, patekusios į aplinką, užteršia dirvožemį ir gruntinius vandenis. Nesandarios duobės teršia gruntinius vandenis ir jais maitinamus šulinius, kelia pavojų užteršti požeminius vandenis, kurie Lietuvoje yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai nuotekos neteisėtai išleidžiamos į aplinką: dalis taip besielgiančiųjų teisinasi neturintys lėšų nuotekų tvarkyti laikantis reikalavimų. Kai kurie tiesiog nenori investuoti arba jų namų nepasiekia centralizuotai nutiesti nuotekų valymo tinklai, todėl jie renkasi aplinkai nedraugiškus būdus.

Kaip komentavo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Kastytis Gedminas, nuo sausio 1-osios pradėjusios veikti Aplinkos ministerijos sukurtos Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad į aplinką nepatektų nevalytos nuotekos.

„Naudojant šios sistemos sukauptus duomenis bus efektyviau kontroliuojamos individualių nuotekų tvarkymo sistemos. Sukaupta informacija galės remtis aplinkosaugininkai, o atsakingos įmonės informacinėje sistemoje taip pat galės matyti rizikingas vietas ir laiku imtis prevencinių veiksmų suvaldyti potencialius taršos šaltinius. Bus lengviau užkardyti atvejus, kai nelegalūs nuotekų vežėjai arba privatūs asmenys nuotekas išleidžia tam neskirtose vietose arba į šalia esantį vandens telkinį. Taip pat atsiras galimybė kontroliuoti, ar įrenginiuose nuotekos išvalomos tinkamai“, – paaiškino K. Gedminas.

Nuo šiol individualių namų savininkai, įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, kartą per metus neturėtų pamiršti atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą, kuris patvirtintų, ar išleidžiamas į aplinką išvalytas vanduo atitinka normas ir neteršia aplinkos.

Sprendimas sodyboje ir statybvietėje

Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ Teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė primena, kad jei nėra galimybės nuotekas tvarkyti centralizuotai arba įsirengti vietinius nuotekų valymo įrenginius – per brangu, aplinkai kur kas draugiškesnė alternatyva nei taršios lauko būdelės – biotualetai, tinkami naudoti vasarnamiuose, kaimo sodybose ar sodų bendrijose, kur žmonės atostogauja ar ilsisi savaitgaliais.

Statant ar remontuojant gyvenamąjį namą, patogumų pastate laikinai dažniausiai taip pat nebūna, todėl gyventojai, atliekantys statybų ar remonto darbus, šiuo laikotarpiu taip pat gali rinktis aplinkai ir sveikatai draugišką sprendimą – biotualetus.

„Žmonių sąmoningumas auga, jie domisi ir renkasi aplinkai draugiškesnes alternatyvas, o netvarkingos lauko būdelės ar nuotekomis teršiama aplinka nebetoleruojama“, – kalbėjo D. Lubė.

Biotualetas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką ir nėra statinys, tad, statant jį nedideliame sklype ar tankiai apgyvendintuose rajonuose, nereglamentuojamas atstumas iki sklypo ribos, nebūtina laikytis apsaugos zonų nuo geriamojo vandens šaltinių ir gręžinių.

Prireikus, kartu su biotualetu, galima papildomai naudoti ir kubines vandens talpas, o šiltuoju metų laiku – lauko kriaukles. Atsižvelgiant į gyventojų poreikius, bet ne rečiau nei kas keturias savaites, biotualetai išvalomi aukšto slėgio įranga ir specialiomis cheminėmis priemonėmis, rūpintis biotualeto priežiūra patiems gyventojams nereikia.

ES keliamus reikalavimus Lietuva įgyvendino

Viena svarbiausių priemonių, kuria remiantis siekiama apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio – Europos Sąjungos Miesto nuotekų valymo direktyva. Joje numatyta, kad ne mažiau nei 98 proc. nuotekų, susidarančių gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau, nei 2 tūkstančiai gyventojų, būtų surenkama centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis.

2017 metais Europos Komisija informavo Lietuvą, jog 58 gyvenvietėse per mažai namų ūkių prisijungė prie centralizuotos nuotekų sistemos, tačiau per pastaruosius kelerius metus direktyvos reikalavimas įgyvendintas 48 gyvenvietėse. Šiuo metu Kybartams, Eišiškėms, Ariogalai ir Šeduvai šios direktyvos reikalavimai nebetaikomi, nes jose gyvena mažiau, nei 2 tūkst. žmonių.

Iš likusių 6 gyvenviečių, keturiose – Nemenčinėje, Pabradėje, Švenčionyse ir Švenčionėliuose – šiuo metu pabaigti centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų plėtros projektai – iki 2024-ųjų pabaigos planuojama prie jų prijungti gyventojų būstus.

Užtikrina centralizuotą nuotekų tiekimą

Ar bus įmanoma nuotekas tvarkyti centralizuotai, priklauso ne tik nuo gyventojų norų. Dalis sostinės gyventojų susidūrė su situacija, kai pastačius keliasdešimt individualiųjų namų kilo iššūkių juos prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, mat yra reikalinga nuotekų siurblinė, kainuojanti maždaug 150 tūkst. eurų. Kaip pavyksta išspręsti panašias problemas?

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas K. Gedminas komentavo, kad savivaldybių pareiga – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų paslaugų teikimo prieinamumą gyventojams, o viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo atsakomybė – užtikrinti infrastruktūros plėtrą bei vartotojų įrenginius prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų."

Skelbiami naujausi universitetų ir kolegijų reitingai, didžiausi absolventų atlyginimai

"Žurnalas „Reitingai“ vienuoliktą kartą pristato institucinį universitetų ir kolegijų reitingą. Tarp valstybinių universitetų, užėmusių antrą – penktą vietas, vyksta nuožmi kova. Tuo metu kolegijų reitinge – naujovė, po kelerių metų pertraukos vėl įtraukti absolventų atlyginimai.

Geriausių valstybinių universitetų 5-ukas:

1. Vilniaus universitetas;

2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

3. Kauno technologijos universitetas,

4. Vytauto Didžiojo universitetas,

5. VILNIUS TECH universitetas.

Privačių universitetų pozicijos:

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas;

2. Kazimiero Simonavičiaus universitetas;

3. LCC Tarptautinis universitetas.

Idėja grįžti prie stojamųjų

Žurnalo „Reitingai“ atstovė Jonė Kučinskaitė paminėjo, kad po skandalų dėl vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų tarp universitetų pasigirsta idėjų grįžti prie egzaminavimo pačiuose universitetuose.

„Tarp universitetų jau pradeda sklandyti nuotaikos, kad dėl tų visų skandalų per vienuoliktokų tarpinius žinių patikrinimus, kurie parodė, kad tam nepasiruošta, (…) universitetai pradeda mintyti apie tai, kad galbūt grįžti prie egzaminavimo pačiuose universitetuose. Tokią poziciją išsakė Vytauto Didžiojo universiteto atstovai“, – sakė J. Kučinskaitė.

Kaip buvo vertinti universitetai

Visi Lietuvos universitetai buvo vertinti pagal 35 skirtingus parametrus, dar keletas rodiklių buvo pridėti skaitytojams susipažinti. Šie 35 paramentrai sudėti į penkias stambias kriterijų grupes:

I. alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė (35 taškai),

II. mokslo, meno ir / ar sporto veiklos (25 taškai),

III. studijų lygis ir studentai (25 taškai),

IV. universiteto tarptautiškumas (10 taškų),

V. esamas bei ateities akademinis personalas (5 taškai).

Taigi, iš viso universitetai galėjo surinkti maksimaliai po 100 taškų.

Žurnalo „Reitingai“ analitikai primena, kad lyginti valstybinių ir nevalstybinių universitetų surinktų taškų negalima, nes jie buvo vertinti atskirai.

Nuožmi kova tarp valstybinių universitetų

Žurnalas „Reitingai“ pastebi, kad tarp valstybinių universitetų, užėmusių antrą – penktą vietas, vyksta nuožmi kova.

 

Tarp valstybinių universitetų, užėmusių antrą – penktą vietas, vyksta nuožmi kova.

Šie universitetai deda daug pastangų įvairiose vertintose plotmėse. Ir tai yra naudinga stojantiesiems bei studentams, teigia analitikai.

Pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus tarp valstybinių universitetų pirmas yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

„Reitingų“ žurnalistai atkreipė dėmesį, kad ženkliai pagerėjo daugelio aukštųjų mokyklų alumnų įsidarbinamumas, praėjus devyniems mėnesiams po studijų baigimo. Daugumos universitetų 2023 m. laidos absolventų, neradusių darbo po studijų baigimo praėjus 9 mėnesiams dalis nesiekia vieno procento.

Didžiausią svorį šiame kriterijuje turi ir iš esmės tai didžia dalimi nulėmė universiteto vietą tiek pagal šį kriterijų, tiek galutinėje 2024 m. Universitetų reitingo lentelėje, kiekvieno universiteto 2022 m. laidos absolventų gaunamas atlyginimas, parėjus 18-ai mėnesių po studijų baigimo.

Didžiausią atlyginimą – 3520 eurų – gauna LSMU alumnai, o tarp privačių universitetų – ISM – 3464 eurus.

 

Didžiausią atlyginimą – 3520 eurų – gauna LSMU alumnai, o tarp privačių universitetų – ISM – 3464 eurus.

Vertintas ir moksliškumas

Vertindami universitetų moksliškumą, reitingų sudarytojai rėmėsi Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atlikto Lietuvos universitetų mokslo veiklos 2022 m. formaliojo vertinimo rezultatais.

Jie tradiciškai vertino ir kiek kiekvieno universiteto akademinio personalo atstovai, šiuo metu dėstantys universitete, per pastaruosius metus yra gavę nacionalinių meno ar meno premijų. Pagal moksliškumą labiausiai išsiskiria Vilniaus universitetas.

Pagal trečiąjį kriterijų – studentai ir studijos – pirmauja dvi specializuotos aukštosios mokyklos: VDA bei LMTA.

Tarptautiškumo kriterijuje pirmauja Vilnius Tech, antras – LSU.

Pagal akademinio personalo kriterijų labiausiai išsiskiria VU ir VDU.

Kolegijų reitingas

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė ir kolegijų reitingą.

Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke:

1-2 Vilniaus kolegija,

1-2. Kauno kolegija,

3. Kauno technikos kolegija,

4. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija,

5. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:

1. Vilniaus dizaino kolegija,

2. Šv. I. Lojolos kolegija,

3. Lietuvos verslo kolegija.

Kolegijos reitinguotos panašiai kaip universitetai. Didžiausia kolegijų reitingo naujovė – po keleto metų pertraukos vėl įtraukti absolventų atlyginimai. Tam suteiktas penktadalį (20 proc.) viso kolegijų reitingo svorio. Ir šis apčiuopiamas rodiklis, parodantis, kiek ir kaip rinkoje vertinamas kiekvienos kolegijos alumnas turėjo didelės įtakos ir galutiniam kolegijų išsidėstymui reitingo lentelėje.

Maksimaliai kolegijos galėjo surinkti 100 taškų.

Daugiausia – 45 taškus – kolegijos galėjo surinkti už pirmą kriterijų: Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai.

Net 20 taškų iš 45 buvo suteikta 2022 m. kiekvienos kolegijos absolventų atlyginimams, gaunamiems praėjus 18-ai mėnesių po studijų baigimo.

Paradoksas, žiūrint į atlyginimus

Didžiausias paradoksas, pasak žurnalo „Reitingai“ analitikų, kad geriausiai uždirba trijų reorganizuojamų kolegijų absolventai: Alytaus kolegijos – 2371 eurą, Vilniaus technologijų ir dizaino – 2279 eurus, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos – 2100 eurų, toliau: Vilniaus kolegijos – 2065 eurus ir Kauno technikos kolegijos, kuri taps Lietuvos inžinerijos kolegija, – 2022 eurus.

Geriausiai uždirba trijų reorganizuojamų kolegijų absolventai

Iš privačių kolegijų geriausiai uždirba Vilniaus verslo kolegijos absolventai – 1980 eurų, Lietuvos verslo kolegijos – 1946 eurus, SMK Aukštosios mokyklos – 1737 eurus.

Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 m. laidos kolegijų absolventų, neradusių darbo per 9 mėn. (iki 2024 m. vasario 1 d.) po studijų baigimo tebuvo vienetai ir tik devyniose kolegijose.

Tradiciškai žurnalo „Reitingai“ užsakymu sociologinių tyrimų bendrovė „Prime Consulting“ atliko šalies darbdavių iš visų dešimties apskričių apklausą. Iš viso buvo apklausta 1011 respondentų. Jie geriausiai vertino Vilniaus kolegijos, KTK bei LAJM absolventus, o iš privačių kolegijų: Vilniaus verslo (VVK), Lietuvos verslo bei Vilniaus dizaino kolegijų absolventus.

Kur pasirinko studijas gabiausi

Antrasis kriterijus, už kurį kolegijos galėjo surinkti 30 taškų – Studentai ir studijos. Jame buvo vertinama, kiek gabiausių abiturientų, tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86–100 ir pasirinko konkrečią kolegiją.

Daugiausia, net 28,9 proc. geriausių abiturientų tarp visų priimtųjų tapo reformuojamos VTDK pirmakursiais, 22,3 proc. – Vilniaus kolegijos, o privačiose kolegijose – 34 proc. geriausiųjų pasirinko Vilniaus dizaino kolegiją.

Už trečią parametrą – Kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė buvo galima surinkti 15 taškų. Šio parametro lyderės: LAJM, Kauno kolegija ir Vilniaus kolegija. O tarp privačių: SMK Aukštoji mokykla bei Šv. I. Lojolos kolegija.

Ketvirtasis kriterijus – tarptautiškumas. Pagal jį pirmauja LAJM, antroji – Klaipėdos valstybinė kolegija, trečioji – Alytaus kolegija, o tarp privačių kolegijų: Lietuvos verslo ir Vilniaus dizaino kolegijos."