"Žurnalas „Reitingai“ vienuoliktą
kartą pristato institucinį universitetų ir kolegijų reitingą. Tarp valstybinių
universitetų, užėmusių antrą – penktą vietas, vyksta nuožmi kova. Tuo metu
kolegijų reitinge – naujovė, po kelerių metų pertraukos vėl įtraukti absolventų
atlyginimai.
Geriausių valstybinių universitetų
5-ukas:
1. Vilniaus universitetas;
2. Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas.
3. Kauno technologijos
universitetas,
4. Vytauto Didžiojo universitetas,
5. VILNIUS TECH universitetas.
Privačių universitetų pozicijos:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos
universitetas;
2. Kazimiero Simonavičiaus
universitetas;
3. LCC Tarptautinis universitetas.
Idėja grįžti prie stojamųjų
Žurnalo „Reitingai“ atstovė Jonė
Kučinskaitė paminėjo, kad po skandalų dėl vienuoliktokų tarpinių žinių
patikrinimų tarp universitetų pasigirsta idėjų grįžti prie egzaminavimo
pačiuose universitetuose.
„Tarp universitetų jau pradeda
sklandyti nuotaikos, kad dėl tų visų skandalų per vienuoliktokų tarpinius žinių
patikrinimus, kurie parodė, kad tam nepasiruošta, (…) universitetai pradeda
mintyti apie tai, kad galbūt grįžti prie egzaminavimo pačiuose universitetuose.
Tokią poziciją išsakė Vytauto Didžiojo universiteto atstovai“, – sakė J.
Kučinskaitė.
Kaip buvo vertinti universitetai
Visi Lietuvos universitetai buvo
vertinti pagal 35 skirtingus parametrus, dar keletas rodiklių buvo pridėti
skaitytojams susipažinti. Šie 35 paramentrai sudėti į penkias stambias
kriterijų grupes:
I. alumnų sukuriama pridėtinė vertė
ir darbdavių nuomonė (35 taškai),
II. mokslo, meno ir / ar sporto
veiklos (25 taškai),
III. studijų lygis ir studentai (25
taškai),
IV. universiteto tarptautiškumas (10
taškų),
V. esamas bei ateities akademinis
personalas (5 taškai).
Taigi, iš viso universitetai galėjo
surinkti maksimaliai po 100 taškų.
Žurnalo „Reitingai“ analitikai
primena, kad lyginti valstybinių ir nevalstybinių universitetų surinktų taškų
negalima, nes jie buvo vertinti atskirai.
Nuožmi kova tarp valstybinių
universitetų
Žurnalas „Reitingai“ pastebi, kad
tarp valstybinių universitetų, užėmusių antrą – penktą vietas, vyksta nuožmi
kova.
Tarp valstybinių universitetų,
užėmusių antrą – penktą vietas, vyksta nuožmi kova.
Šie universitetai deda daug pastangų
įvairiose vertintose plotmėse. Ir tai yra naudinga stojantiesiems bei
studentams, teigia analitikai.
Pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę
ir darbdavių vertinimus tarp valstybinių universitetų pirmas yra Lietuvos
sveikatos mokslų universitetas.
„Reitingų“ žurnalistai atkreipė
dėmesį, kad ženkliai pagerėjo daugelio aukštųjų mokyklų alumnų įsidarbinamumas,
praėjus devyniems mėnesiams po studijų baigimo. Daugumos universitetų 2023 m.
laidos absolventų, neradusių darbo po studijų baigimo praėjus 9 mėnesiams dalis
nesiekia vieno procento.
Didžiausią svorį šiame kriterijuje
turi ir iš esmės tai didžia dalimi nulėmė universiteto vietą tiek pagal šį
kriterijų, tiek galutinėje 2024 m. Universitetų reitingo lentelėje, kiekvieno
universiteto 2022 m. laidos absolventų gaunamas atlyginimas, parėjus 18-ai
mėnesių po studijų baigimo.
Didžiausią atlyginimą – 3520 eurų –
gauna LSMU alumnai, o tarp privačių universitetų – ISM – 3464 eurus.
Didžiausią atlyginimą – 3520 eurų –
gauna LSMU alumnai, o tarp privačių universitetų – ISM – 3464 eurus.
Vertintas ir moksliškumas
Vertindami universitetų moksliškumą,
reitingų sudarytojai rėmėsi Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atlikto Lietuvos
universitetų mokslo veiklos 2022 m. formaliojo vertinimo rezultatais.
Jie tradiciškai vertino ir kiek
kiekvieno universiteto akademinio personalo atstovai, šiuo metu dėstantys
universitete, per pastaruosius metus yra gavę nacionalinių meno ar meno
premijų. Pagal moksliškumą labiausiai išsiskiria Vilniaus universitetas.
Pagal trečiąjį kriterijų – studentai
ir studijos – pirmauja dvi specializuotos aukštosios mokyklos: VDA bei LMTA.
Tarptautiškumo kriterijuje pirmauja
Vilnius Tech, antras – LSU.
Pagal akademinio personalo kriterijų
labiausiai išsiskiria VU ir VDU.
Kolegijų reitingas
Žurnalas „Reitingai“ paskelbė ir
kolegijų reitingą.
Valstybinių kolegijų reitingo
geriausiųjų penketuke:
1-2 Vilniaus kolegija,
1-2. Kauno kolegija,
3. Kauno technikos kolegija,
4. Vilniaus technologijų ir dizaino
kolegija,
5. Lietuvos aukštoji jūreivystės
mokykla.
O štai nevalstybinių kolegijų reitinge
pirmauja:
1. Vilniaus dizaino kolegija,
2. Šv. I. Lojolos kolegija,
3. Lietuvos verslo kolegija.
Kolegijos reitinguotos panašiai kaip
universitetai. Didžiausia kolegijų reitingo naujovė – po keleto metų pertraukos
vėl įtraukti absolventų atlyginimai. Tam suteiktas penktadalį (20 proc.) viso
kolegijų reitingo svorio. Ir šis apčiuopiamas rodiklis, parodantis, kiek ir
kaip rinkoje vertinamas kiekvienos kolegijos alumnas turėjo didelės įtakos ir
galutiniam kolegijų išsidėstymui reitingo lentelėje.
Maksimaliai kolegijos galėjo
surinkti 100 taškų.
Daugiausia – 45 taškus – kolegijos
galėjo surinkti už pirmą kriterijų: Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių
vertinimai.
Net 20 taškų iš 45 buvo suteikta
2022 m. kiekvienos kolegijos absolventų atlyginimams, gaunamiems praėjus 18-ai
mėnesių po studijų baigimo.
Paradoksas, žiūrint į atlyginimus
Didžiausias paradoksas, pasak
žurnalo „Reitingai“ analitikų, kad geriausiai uždirba trijų reorganizuojamų
kolegijų absolventai: Alytaus kolegijos – 2371 eurą, Vilniaus technologijų ir
dizaino – 2279 eurus, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos – 2100 eurų,
toliau: Vilniaus kolegijos – 2065 eurus ir Kauno technikos kolegijos, kuri taps
Lietuvos inžinerijos kolegija, – 2022 eurus.
Geriausiai uždirba trijų reorganizuojamų
kolegijų absolventai
Iš privačių kolegijų geriausiai
uždirba Vilniaus verslo kolegijos absolventai – 1980 eurų, Lietuvos verslo
kolegijos – 1946 eurus, SMK Aukštosios mokyklos – 1737 eurus.
Remiantis Užimtumo tarnybos
duomenimis, 2023 m. laidos kolegijų absolventų, neradusių darbo per 9 mėn. (iki
2024 m. vasario 1 d.) po studijų baigimo tebuvo vienetai ir tik devyniose
kolegijose.
Tradiciškai žurnalo „Reitingai“
užsakymu sociologinių tyrimų bendrovė „Prime Consulting“ atliko šalies
darbdavių iš visų dešimties apskričių apklausą. Iš viso buvo apklausta 1011
respondentų. Jie geriausiai vertino Vilniaus kolegijos, KTK bei LAJM
absolventus, o iš privačių kolegijų: Vilniaus verslo (VVK), Lietuvos verslo bei
Vilniaus dizaino kolegijų absolventus.
Kur pasirinko studijas gabiausi
Antrasis kriterijus, už kurį
kolegijos galėjo surinkti 30 taškų – Studentai ir studijos. Jame buvo
vertinama, kiek gabiausių abiturientų, tai yra tų, kurie valstybinius brandos
egzaminus išlaikė balais nuo 86–100 ir pasirinko konkrečią kolegiją.
Daugiausia, net 28,9 proc. geriausių
abiturientų tarp visų priimtųjų tapo reformuojamos VTDK pirmakursiais, 22,3
proc. – Vilniaus kolegijos, o privačiose kolegijose – 34 proc. geriausiųjų
pasirinko Vilniaus dizaino kolegiją.
Už trečią parametrą – Kolegijos
akademinis personalas ir studijų bazės gerovė buvo galima surinkti 15 taškų.
Šio parametro lyderės: LAJM, Kauno kolegija ir Vilniaus kolegija. O tarp
privačių: SMK Aukštoji mokykla bei Šv. I. Lojolos kolegija.
Ketvirtasis kriterijus –
tarptautiškumas. Pagal jį pirmauja LAJM, antroji – Klaipėdos valstybinė
kolegija, trečioji – Alytaus kolegija, o tarp privačių kolegijų: Lietuvos
verslo ir Vilniaus dizaino kolegijos."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą