Putinas sako, kad būgštavimai, jog Rusija puls NATO – „nesąmonė“

 

 

Jeigu viena iš Rusijos - NATO konflikto pusių sėkmingai atakuotų antrąją pusę konvenciniais ginklais, antroji pusė būtų priversta atsakyti branduoliniais ginklais, kurių turime pakankamai žmonijos sunaikinimui. Kam jūs ruošiatės?

 

"Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grasina pradėti tiekti tolimojo nuotolio pajėgumus Vakarų priešams, tai būtų „asimetriškas atsakas“ į Ukrainos smūgius vakarietiškais ginklais giliai į Rusijos teritoriją, pranešė Laisvės radijas.

Interviu užsienio agentūrų redaktoriams V. Putinas sakė, kad smūgiai didelio tikslumo raketomis, Vakarų tiekiamomis Ukrainai, neįmanomi be Vakarų kariškių dalyvavimo. Pasak Rusijos prezidento, jie dalyvauja parenkant taikinius.

„Jei kas nors mano, kad tokius ginklus galima pristatyti į kovos zoną ir smogti mūsų teritorijai sukeliant mums problemų, kodėl mes neturime teisės tiekti tos pačios klasės mūsų ginklų į tuos regionus pasaulyje, iš kurių būtų smogta į jautrius taikinius šalių, tai darančių Rusijos atžvilgiu?“ – pareiškė V. Putinas, bet nepatikslino, kam galėtų būti tiekiamos rusiškos raketos.

Nuo 2023 m. Amerikos karines bazes kelis kartus atakavo Irano remiamos kovotojų grupės, Vakarų komercinius laivus nuolat puola Jemeno husiai. Tiems smūgiams dažniausiai naudojamos Irano raketos ir dronai.

Šiaurės Korėja taip pat nuolat paleidžia raketas Pietų Korėjos ir Japonijos link. . V. Putinas sakė, kad Rusija „labai vertina“ tai, jog Pietų Korėja tiesiogiai netiekia ginklų Ukrainai.

Per šį interviu V. Putinas taip pat pareiškė, kad Vakarų valstybės jau siunčia į Ukrainą karo instruktorius ir patarėjus, kai kurie jų jau neva žuvo. V. Putinas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo žodžius.

Komentuodamas galimą vokiečių tolimojo nuotolio raketų pristatymą Kyjivui, V. Putinas sakė, kad tai „galiausiai sugriaus“ Maskvos ir Berlyno santykius.

Rusijos nelaisvėje – tūkstančiai Ukrainos karių

Vladimiras Putinas pareiškė, kad praėjus daugiau, kaip dvejiems, Ukrainos įvykių metams, rusų pajėgos yra paėmusios per 6 000 ukrainiečių karo belaisvių. Šis skaičius yra daug didesnis nei Ukrainos nelaisvėje esančių rusų skaičius, sakė jis trečiadienį Sankt Peterburge susitikime su didelių tarptautinių naujienų agentūrų atstovais. Ukraina, V. Putino duomenimis, nelaisvėje laiko 1 348 rusų karius, o Rusija – 6 365 ukrainiečius. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Paklaustas, kokie yra rusų nuostoliai kare, V. Putinas teigė, kad nė viena konflikto pusė apie tai nepateikia konkrečių duomenų. Tačiau santykis esą yra panašus kaip karo belaisvių. V. Putinas patikino, kad Ukrainos nuostoliai kare neva yra daug didesni, nei Rusijos.

Tikina, kad būgštavimai, jog Rusija puls NATO – „nesąmonė“

Vladimiras Putinas „nesąmone“ pavadino Vakarų valstybių būgštavimus dėl rusų pajėgų invazijos į NATO teritoriją. „Jūs susigalvojote, kad Rusija nori pulti NATO. Ar visiškai išprotėjote? Esate tokie durni kaip šis stalas? Kas tai išsigalvojo? Tai nesąmonė, supraskite“, – sakė V. Putinas trečiadienį susitikime su didelių užsienio naujienų agentūrų darbuotojais Sankt Peterburge.

Susitikime su užsienio žurnalistais V. Putinas taip pat dar kartą pareiškė, kad Rusija savo branduolinį ginklą panaudotų, tik gindamasi. Kartu jis kalbėjo: „Kažkodėl Vakaruose visad galvojama, kad Rusija jo niekuomet nepanaudos. Mes turime branduolinę doktriną. Pažiūrėkite, kas ten parašyta. Jei kieno nors veiksmai kels grėsmę mūsų suverenumui, mes manome, kad galime panaudoti visas turimas priemones. Negalima to vertinti lengvabūdiškai. Į tai reikia žiūrėti profesionaliai“.

V. Putinas yra šiomis dienomis vykstančio 27-ojo Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo šeimininkas.

Nesitiki JAV politikos pokyčių Rusijos atžvilgiu

Vladimiras Putinas nesitiki esminių Vašingtono politikos pokyčių Maskvos atžvilgiu po JAV prezidento rinkimų. „Mums (rinkimų) rezultatai neturi didelės reikšmės“, – sakė jis trečiadienį Sankt Peterburge susitikime su tarptautinių naujienų agentūrų atstovais. Rusija esą bendradarbiaus su prezidentu, kurį išsirinks amerikiečiai. Anksčiau V. Putinas yra sakęs, kad jam labiau patiktų dabartinio prezidento Joe Bideno pergalė, nes jis yra labiau nuspėjamas.

Kartu V. Putinas kritikavo teismo procesus prieš buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris lapkričio 5 d. vyksiančiuose rinkimuose ketina rungtis su J. Bidenu. Teisėsauga Jungtinėse Valstijose naudojama politinei kovai, sakė V. Putinas. D. Trumpui esą prikaišiojami seni dalykai, o tai, anot jo, leidžia kalbėti apie politinį persekiojimą. Daugelis žmonių tai supranta ir dėl to remia D. Trumpą, pridūrė Kremliaus šeimininkas."

Kai kas atkreipia dėmesį į Putino asmenybę, o ne į tai, ką jis sako. Gaunasi, kad ką nors sakyti turi teisę tik motina Teresė (amžiną atilsį), Bidenas (dar gyvas, vos vos) ir Landsbergis (keista, bet irgi vos vos gyvas). Gaunasi, kad žmogus, kurį smerkia, amerikiečių ir rusų nepripažįstamas, teismas (pvz., Izraelio ministras pirmininkas) neturi ne tik teisės ką nors mums sakyti, bet dar ir negali pasakyti nieko, verto mūsų dėmesio. Putinas sako labai paprastą dalyką: jei Landsbergiai gerai apsiginkluos ir kokiu nors stebuklu atsiras prie Kremliaus vartų, tai privers rusus gintis branduoliniu ginklu ir visi, įskaitant Landsbergius ir mus precious (angl.), būsime negyvi, kur mes begyventume. Kadangi Putinas yra tikintis, tai tokia perspektyva jį neatbaido. Idėja skamba logiškai. O vietoje argumentų nagrinėjimo pultis nagrinėti argumentuojančio asmenybę - tai rimta logikos klaida.Deja, ši klaida yra labai dažna Lietuvos spaudoje. Gal todėl ir rimto verslo Lietuvoje neturime, nes rimtai galvoti neišeina.

 

Sakai, Maxima rimta? Jis jau gyvena Britanijoje ir ten moka mokesčius. Mus apgavo, nugirdė, o pinigus išsivežė. Jei Landsbergis nesiruošia važiuoti į Rusiją, tai kam perka labai brangius tankus už mūsų pinigus? Važiuos prie Dusios lydekų gaudyti? 

 

Dažniausiai ChatGPT naudoja programinės įrangos kūrėjai, mažiausiai – finansų konsultantai

„Praėjus geriems metams po „ChatGPT“ paleidimo, iki 79 procentų žmonių profesionalų grupėje naudojasi šia technologija, sutaupydami laiko iki 43 procentų, tačiau, nepaisant privalumų, jos daug kas nenaudoja.

 

 Generatyvusis dirbtinis intelektas yra viena iš retų pagrindinių technologijų, kurios yra pakankamai galingos, kad padidintų ekonomikos augimą ir produktyvumą, jei jos tinkamai naudojamos. Todėl Čikagos universiteto mokslininkai nustatė, kad ChatGPT naudojimas yra ryškiausias generatyvaus dirbtinio intelekto (AI) pritaikymas skaitmeniniu požiūriu atviroje šalyje, kuri, užėmusi ketvirtą vietą skaitmeninio konkurencingumo ir gyventojų skaitmeninių įgūdžių reitinge, yra viena iš pionierių pasaulyje. Ši šalis yra Danija.

 

 Tyrėjai apklausė 100 000 danų iš vienuolikos skirtingų profesijų apie tai, kaip jie naudojasi ChatGPT. Pagal tai iki 79 procentų žmonių profesinėje grupėje jau naudojasi nauju AI ir sutaupo iki 43 procentų laiko. Ypač stebina: moterys ChatGPT naudoja apie 20 procentinių punktų rečiau, nei vyrai, o AI naudojimas kiekvienais papildomais gyvenimo metais senstant sumažėja vienu procentiniu punktu.

 

 „ChatGPT“ naudojimas yra didžiausias tarp programinės įrangos kūrėjų

 

 Pusė darbuotojų naudojosi šia technologija, o pritaikymo lygis svyruoja nuo 79 procentų programinės įrangos kūrėjų iki 34 procentų tarp finansų patarėjų. Nenuostabu, kad programinės įrangos kūrėjai yra viršuje. Thomas Dohmke, didžiausios pasaulyje kūrėjų platformos „Github“ generalinis direktorius, tikisi, kad kūrėjų produktyvumas padidės 30–50 procentų. Vargu ar kas nors, norintis išlikti pramonėje ilgą laiką, praleis šią pagalbą.

 

 Naudojimosi lygis taip pat didelis ir tarp žurnalistų. AI gali padėti greičiau rasti informaciją, peržiūrėti didelius duomenų kiekius, apibendrinti tekstus ir netgi pakeisti visą korektūros procesą.

 

 Naudojimosi lygis yra palyginti mažas tarp teisininkų, mokytojų, buhalterių ir auditorių bei finansų patarėjų. Taip yra ne dėl nepakankamo laiko taupymo efekto, o dažniausiai dėl reguliavimo kliūčių, nes niekas nenori į ChatGPT įvesti jautrių klientų duomenų. Todėl daugelis darbdavių apribojo arba uždraudė jo naudojimą.

 

 Tačiau ši problema gali būti išspręsta – būtent tai ir daroma: sukurti savo AI programas, kurios saugioje aplinkoje apdoroja tik jūsų duomenis, neatsisakant didelių kalbų modelių pranašumų, nėra raketų mokslas, bet tai daroma. Kadangi daugelis įmonių dabar pradeda diegti šias saugias sistemas, ši kliūtis netrukus gali būti įveikta.

 

 Žinių trūkumas yra didžiausia „ChatGPT“ naudojimo kliūtis

 

 Tarp darbuotojų, manančių, kad „ChatGPT“ gali perpus sutrumpinti darbo užduočiai skirtą laiką, apie 50–60 procentų neketina naudoti dirbtinio intelekto. Šios „priėmimo kliūtys“ rodo didelį, nepanaudotą „ChatGPT“ produktyvumo padidėjimą. Kas trukdo darbuotojams paversti galimą pelną į faktinį įvaikinimą? Didžiausios kliūtys yra susijusios su įmonės politika:

 

 43 procentai darbuotojų teigia, kad pirmiausia jiems reikia išmokyti naudotis ChatGPT.

 

 35 procentai teigia, kad darbdaviai aktyviai riboja jų naudojimą.

 

 „Egzistencinė baimė“ tapti nereikalingam darbe arba tapti priklausomam nuo technologijų yra mažiausiai svarbios kliūtys įsivaikinti.

 

 Žinių stoką, taigi ir mokymo stoką, kaip didžiausią kliūtį nurodė mokytojai, buhalteriai ir auditoriai bei žurnalistai. Nors dirbtinis intelektas apima didelę dalį pasaulio žinių, teisingas veikimas („prompt engineering“) kaip XXI amžiaus kultūrinė technika dar nėra plačiai paplitusi. Išmanios įmonės ne tik aprūpina savo darbuotojus įrankiais, bet ir siūlo atitinkamus tolesnius mokymus.

 

 Šie jūsų darbuotojų mokymai šiuo metu yra bene svarbiausia vadovybės užduotis, diegiant AI, nes tik tada, kai žmonės pamatys privalumus ir jausis saugūs, jie naudosis technologijomis. Vokietija jau vėl atsilieka: tik 26 procentai biuro darbuotojų šioje šalyje naudoja dirbtinį intelektą kiekvieną dieną, rodo dabartinis „Slack“ tyrimas, kuriame dalyvavo 2000 darbuotojų biuruose, 44 procentai jo visai nenaudoja, o dar 27 naudojasi rečiau, nei vieną kartą. Pačios Vokietijos įmonės skatina dirbtinio intelekto naudojimą jų darbuotojams tik iš dalies. Tik 29 procentai apklaustųjų pranešė apie oficialias darbdavio rekomendacijas naudoti AI arba AI įrankius, tokius, kaip ChatGPT.

 

 Kliūtis gali būti žemas žinių apie naująjį AI lygį, kuris taip pat yra gana žemas Vokietijoje, kas ketvirtas biuro darbuotojas (23,9 proc.) Vokietijoje yra gerai informuotas apie generatyvųjį AI. Viena „Microsoft“ apklausa rodo, kad pramonėje dirbančiųjų dalis yra dar mažesnė – 18,5 proc. tarp 9000 žmonių Vokietijoje. Tarptautinėje kompanijoje, kuri matuoja visame pasaulyje įdiegtos Microsoft Copilot naudojimą, vokiečių darbuotojai taip pat pasiekė tik žemesnes vietas.

 

 Atitinkamos kliūtys taip pat skiriasi priklausomai nuo profesijos. Darbdavių apribojimai labiau tikėtini tokiose profesijose, kaip finansų patarėjai ir teisininkai, tvarkantys neskelbtiną informaciją. Klientų aptarnavimo atstovai vengia ChatGPT, nes bijo būti pakeisti arba tapti priklausomi nuo technologijos. Galiausiai darbuotojai, dirbantys darbus, kuriuose rašymas yra pagrindinis įgūdis, pavyzdžiui, žurnalistikos ar mokymo, priešinasi ChatGPT, nes tai sumažina jų malonumą dirbti.

 

 Moterys ChatGPT naudoja žymiai rečiau, nei vyrai

 

 Tai, ką galima įtarti Vokietijoje, labai aišku Danijoje: moterys naująsias technologijas naudoja žymiai rečiau, nei vyrai – visose profesijose. Vidutiniškai skirtumas yra 20 procentinių punktų. Šis lyčių skirtumas taip pat egzistuoja tarp kolegų toje pačioje darbo vietoje ir nėra paaiškinamas specifiniu darbuotojų atliekamų užduočių deriniu. Daugelis moterų nebuvo įsitikinusios, ar naudosis šia technologija, ir mieliau nuo jos atsiribojo – tai vyrams buvo gana svetimas nenoras.

 

 Jaunesni ir aukštesnės kvalifikacijos žmonės yra intensyvūs vartotojai

 

 Tai, kad jaunesni žmonės technologijomis naudojasi intensyviau, nei vyresni kolegos, galima paaiškinti mažesne skaitmeninių technologijų baime. Su kiekvienais papildomais gyvenimo metais tikimybė naudoti ChatGPT sumažėja maždaug vienu procentu. Šiuo atveju specialios vyresnio amžiaus žmonių mokymo programos galėtų padėti sumažinti amžiaus barjerą.

 

 Naudojimo intensyvumas priklauso ir nuo kvalifikacijos: kuo aukštesnis išsilavinimas/kvalifikacija, tuo intensyviau žmonės naudojasi ChatGPT.

 

 Šis tyrimas rodo, kad įmonės galėtų atlikti svarbų vaidmenį, toliau skatindamos naudoti tokius įrankius kaip „ChatGPT“, o aktyvus požiūris į „ChatGPT“ pritaikymą gali sušvelninti kai kurias nerimą keliančias tendencijas. Pavyzdžiui, faktas, kad šiuo metu ChatGPT naudojantys darbuotojai jau uždirbo daugiau, prieš paleidžiant jį, rodo, kad mažiau patyrusiems darbuotojams gali prireikti tolesnės paramos, kad jie galėtų visapusiškai suvokti generatyvaus AI privalumus. Taip pat daugiau moterų mokymų galėtų sumažinti lyčių skirtumą, kuris buvo atskleistas." [1]

 

1. Softwareentwickler nutzen ChatGPT am häufigsten, Finanzberater am seltensten. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. May 2, 2024. Von Holger Schmidt