G7 viršūnių susitikime vyksta bergždžias bandymas sutrukdyti Donaldui Trumpui, kad jis nesustabdytų kraujo praliejimą Ukrainoje: milijardai Ukrainai, bet „Globalūs Pietai“ ir toliau padeda Rusijai

"Apulijoje susirinkusiems turtingiausių pasaulio šalių lyderiams nepavyko įtikinti Brazilijos ir Indijos nutraukti santykius su Maskva ir paremti Ukrainą.

Dauguma šį ketvirtadienį prie Adrijos jūros pasirodžiusių septynių didžiausių pasaulio Vakarų valstybių prezidentų ir ministrų pirmininkų turi atsižvelgti į neišvengiamą jų politinės karjeros pabaigą. Joe Bideno lapkritį lauks rinkimai, kuriuose Donaldas Trumpas turi gerą šansą laimėti. Tik stebuklas galėtų išgelbėti britų torius ir Rishi Sunaką nuo įspūdingo pralaimėjimo liepos 4 d. Emmanuelis Macronas nusprendė rizikingam manevrui paleisti Nacionalinę Asamblėją, kad sustabdytų Marine Le Pen žygį į valdžią. O kanclerio Olafo Scholzo partija SPD praėjusį sekmadienį gavo tik katastrofiškus 14 proc. Europos Parlamento rinkimuose.

Ukrainiečiai gaus 50 mlrd. dolerių pagalbos. Tai juos išgelbės, net jei Trumpas grįš į Baltuosius rūmus

Galbūt, tai buvo supratimas, kad laikas nebuvo jų pusėje, paskatinęs G7 lyderius pasiekti proveržio Ukrainos susitarimą. Iki metų pabaigos Kijevas turėtų gauti 50 mlrd. dolerių paskolą, plėšikiškai garantuotą Vakaruose įšaldyto Rusijos turto įplaukomis. Parama skirta suteikti ukrainiečiams priemonių kovoti, net jei Baltuosiuose rūmuose pasikeičia prezidentas.

Tačiau dar svarbesnis viršūnių susitikimo tikslas – įtikinti Globalių Pietų šalis ateiti į pagalbą Ukrainai – buvo įspūdinga nesėkmė. Tai buvo ypač svarbu Italijos ministrei pirmininkei Giorgia Meloni, kuri, atsižvelgiant į Macrono ir Scholzo problemas, tampa pagrindine ES lydere. Todėl į Apuliją buvo pakviesti 14 šalių, kurios nėra G7 narės, vadovai. Pasirodys Argentinos prezidentas Javieras Milei, Tuniso Kaisas Saiedas ir Kenijos prezidentas Williamas Ruto. Net popiežius Pranciškus paskelbė apie jo buvimą.

Tačiau svarbiausia, kad dalyvautų dviejų milžinų lyderiai: Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ir Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva. Kalbame apie dvi dideles demokratijas, net jei jos funkcionuoja ne be rimtų trūkumų. Tačiau ir Naujasis Delis, ir Brazilija nori balansuoti tarp Vakarų ir Rusijos.

Modi pasirodys Apulijoje, tačiau iš anksto pranešė, kad nedalyvaus iš karto po to Liucernoje (Šveicarijoje) numatytame taikos viršūnių susitikime. Taip pat nėra jokios galimybės, kad Indija prisijungtų prie JAV ir ES sankcijų Rusijai. 2023 m. Naujojo Delio rusiškos naftos importas išaugo 13 kartų, palyginti su praėjusiais metais, ir pasiekė 37 mlrd. dolerių. Tokiu būdu indai tapo didžiausiu žaliavos gavėju iš Rusijos. Jis vežamas naftovežiais, dažnai nežymėtais. Pasak ekspertų, Indijos rusiškos naftos importas yra svarbiausia priežastis, kodėl, nepaisant sankcijų ir konflikto išlaidų, Rusijos biudžetas išliko stabilus. Rusijos dujų eksportas į Kiniją patiria daug daugiau sunkumų, ypač dėl dujotiekio tinklo tiesimo išlaidų.

Tačiau Modi, niekada nesmerkęs Rusijos dėl Ukrainos įvykių, gerus santykius su V. Putinu nori palaikyti ir dėl politinių priežasčių. Rusija yra pagrindinė Indijos ginklų tiekėja ir svarbi šalies sąjungininkė prieš Kinijos keliamą grėsmę.

Lula pakvietė Putiną į G20 viršūnių susitikimą Rio.

Meloni negalėjo laimėti daug daugiau ir su Lula. Brazilijos prezidentas pirmadienį dar kartą kalbėjosi telefonu su Putinu. Jis paskelbė, kad spalį dalyvaus BRICS lyderių susitikime Kazanėje ir pakvietė Rusijos prezidentą į G20 lyderių susitikimą Rio de Žaneire prieš mėnesį iki to. Tuo pačiu metu Lula giliai konfliktuoja su Volodymyrui Zelenskiu. Nors Ukrainos lyderis pasirodė Apulijoje, abiejų politikų pokalbių tikėtis sunku."

 

Donaldas Trumpas yra vyriškas žmogus. Jam patiks sulaužyti šiuos finansinius spąstus, kad parodytų, jog gali padaryti tai, ką pažadėjo.

Save Biden, Drown Humanity: A Brief History of the Climate Catastrophe and the Western Response to It

 

 

Humans rejoiced in the convenience and cheapness of fossil fuels and covered the Earth with carbon dioxide fumes from burning those fuels.

 

That carbon dioxide acts like shaggy animal fur, preventing heat energy from the Earth from dissipating into space.

 

The temperature of our environment is rising, and the disasters caused by this heating are becoming more and more common.

 

China has produced cheap and best quality means to stop this warming of the Earth (electricity generation from solar and wind energy, batteries to store this energy and electric cars).

 

The whole world, except the West, buys those Chinese tools willingly. Western Europe is buying, but reluctantly.

 

In an attempt to please voters from American unions, US President Biden, who is not firmly in power, provided huge subsidies to manufacture those tools in America in competition with China.

 

The problem is that America and Western Europe do not have the personnel, infrastructure, or money to compete in this market.

 

If the market decided the course of this competition, all of Biden's subsidies would go to waste, as was already the case with Solyndra in the US. Many similar American companies are going to be bankrupt. To err is human, but it is not allowed to repeat the mistake.

 

Biden realized this too late. So to save his fur, he has imposed massive tariffs on goods from China to the US, cutting the US off from the world market, and is pressuring Western European countries to do the same.

 

Where will the Western European countries go? The extreme right is preventing the climate catastrophe problems from being solved by elites forcing the population to pay for expensive and poor quality goods from the US and Western Europe when the rest of the world is doing it for much less and better.

 

Gelbėk Bideną, skandink žmoniją: trumpa klimato katastrofos ir Vakarų reakcijos į ją istorija

 

Žmonės apsidžiaugė iškastinio kuro patogumais ir pigumu bei užvertė Žemę to deginamo kuro dūmais su anglies dvideginiu.

Tas anglies dvideginis veikia, kaip gauruotas gyvūno kailis, trukdydamas šiluminei energijai nuo Žemės išsisklaidyti kosmose.

Mūsų aplinkos temperatūra kyla, vis daugiau atsiranda šio kaitinimo sukeltų nelaimių.

Kinija pagamino pigias ir geriausios kokybės priemones, kad sustabdyti šį Žemės kaitinimą (elektros gamybą iš saulės ir vėjo energijos, akumuliatorius tai energijai saugoti ir elektromobilius).

Visas pasaulis, išskyrus Vakarus, tas kiniškas priemones noriai perka. Vakarų Europa perka, bet nenoriai.

Netvirtai valdžioje sėdintis JAV prezidentas Bidenas, norėdamas įtikti rinkėjams iš Amerikos profsąjungų, skyrė didžiules subsidijas, kad tas priemones gaminti Amerikoje, konkuruojant su Kinija.

Bėda tame, kad Amerika ir Vakarų Europa neturi nei kadrų, nei infrastruktūros, nei pinigų konkuruoti šiuo atveju rinkoje.

Jeigu rinka spręstų šios konkurencijos eigą, visos Bideno subsidijos nueitų veltui, kaip jau JAV buvo Solyndros atveju. Aibė panašių Amerikos įmonių ritasi į bankrotą. Klysti žmogiška, bet neleistina klaidą kartoti.

Bidenas pavėluotai tai suprato. Jis įvedė didžiulius muitus prekių įvežimui iš Kinijos į JAV, atkirsdamas JAV nuo pasaulinės rinkos, ir spaudžia Vakarų Europos šalis padaryti tą patį.

Kur nueis Vakarų Europos šalys? Kraštutiniai dešinieji neleidžia spręsti klimato katastrofos problemą, priverčiant gyventojus mokėti už  labai brangias ir prastos kokybės JAV ir Vakarų Europos prekes, kai visas kitas pasaulis daro tai pigiau ir su žymiai geresne kokybe.

Nepaisydama pasipriešinimo, ES taikosi įvesti didesnius tarifus Kinijos elektromobiliams, kad pridengti JAV prezidento Bideno klaidą

„Europos Sąjunga planuoja įvesti muitus importuojamoms Kinijos elektra varomoms transporto priemonėms, o tai žymi greitą pergalę pareigūnams, kurie mano, kad importas kelia grėsmę galingam regiono automobilių sektoriui, nepaisant didelių nesutarimų Europoje.

 

 Trečiadienį pranešė blokas, kad pradinis tarifų lygis, skaičiuojamas 21 proc., viršytų dabartinį ES 10 proc. tarifą automobiliams. Nors kai kurioms atskiroms įmonėms būtų taikomi mažesni arba didesni tarifai – iš viso iki 48,1 proc. Kinijos bendrovei SAIC – jie vis dar yra dalis muitų, apie kuriuos neseniai paskelbė JAV, o tai, tikriausiai, sumažina, kiek jie gali sutrikdyti Kinijos elektromobilių srautą į žemyną.

 

 Beveik kas penktas visiškai elektrinių transporto priemonių pardavimas Europoje praėjusiais metais buvo Kinijos, ir ši dalis turėtų augti, rodo žaliosios lobistų grupės „Transport & Environment“ duomenys. Europoje išaugo susirūpinimas, kad dėl mažų Kinijos gamybos sąnaudų ir, Europos pareigūnų nuomone, didelių valstybės subsidijų Europos automobilių gamintojai netrukus gali nukentėti.

 

 Briuselio pasipriešinimas Kinijai yra prieštaringas – ir ne tik Kinijoje. Ryškiausi tarifų priešininkai yra didžiausi Europos automobilių gamintojai, susirūpinę dėl atsakomųjų veiksmų Kinijoje – didžiulėje ir labai pelningoje rinkoje, nuo kurios jie tapo priklausomi. 

 

Ši priklausomybė apsunkino Europos pastangas sekti JAV, didinant kliūtis Kinijos importui.

 

 Jei derybos su Kinija nepriims sprendimo nedelsiant, tarifai bus pradėti taikyti liepos 4 d., tačiau pinigai būtų renkami tik tuomet, jei valstybės narės patvirtintų sprendimą pratęsti muitus iki rudens. Kai kurių šalių, įskaitant Vokietiją, Švediją ir Vengriją, pareigūnai kritikavo pastangas įvesti muitus, tačiau kartelė užblokuoti juos rudenį yra aukšta.

 

 Pasak ekonomistų, ant kortos stovi ne tik pramonės, kuri yra viena didžiausių darbdavių Europoje, ateitis. Rezultatas gali lemti, ar ir kiek Pekino pramonės puolimas, kurį kai kas pavadino antruoju Kinijos šoku po to, kai šalis 2000-ųjų pradžioje užkariavo plataus vartojimo prekių gamybą, pakeis Vakarų ekonomiką.

 

 „Kinija bando žaisti „skaldyk ir valdyk“, – sakė ekspertų grupės „Rhodium“ vyresnysis analitikas Gregoras Sebastianas. „Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijoje, ji naudojasi lazdomis, sulaikydama jas, kaip eksportuojančias automobilius ir žemės ūkio produktus. Tokiose šalyse, kaip Ispanija, Italija ir Vengrija morka žada daugiau investicijų į elektromobilių pramonę.

 

 Tarp muitų priešininkų Europoje yra „Volkswagen“, nors Vokietijos automobilių gamintoja vis labiau konkuruoja su naujos rūšies Kinijos elektromobilių gamintojais, kurie meta iššūkį Vakarų gamintojų dominavimui Kinijoje ir užsienyje.

 

 Žvilgsnis į besiplečiantį VW elektromobilių kompleksą Hefėjuje, Kinijos atsakymą į Silicio slėnį, šiek tiek paaiškina bendrovės poziciją. Ten daugiau, nei tūkstantis, robotų užsiima sportinio, visiškai elektrinio visureigio, kurį VW stato čia eksportui į Europą, surinkimu. Ši gamykla yra viena iš efektyviausių bendrovės gamyklų pasaulyje, pasak VW pareigūnų, kurie teigė, kad tai padėjo įmonei drastiškai sutrumpinti laiką, reikalingą automobilio gamybai, nuo projektavimo iki masinės rinkos gamybos – žygdarbį VW apibūdina taip: Kinijos greitis“.

 

 Kaip rodo gamykla, VW yra giliai susipynęs su Kinija – ne tik kaip 33% bendrovės pardavimų šaltinis, bet ir kaip eksporto gamybos bazė. Vokietijos automobilių gamintojai, tokie, kaip VW, agitavo prieš siūlomus Europos importo tarifus Kinijos elektromobiliams, nes jiems patekimas į Kinijos rinką yra svarbesnis. Kai kurie Vokietijos tiekėjai palankiai įvertino Kinijos automobilių gamintojų, kurie dabar yra tarp jų klientų, augimą.

 

 „Mes pasisakome už sąžiningą ir atvirą prekybą ir nenorime papildomų protekcionistinių priemonių“, – neseniai interviu sakė VW Kinijos verslo generalinis direktorius Ralfas Brandstatteris. „Turime prisitaikyti prie šios naujos situacijos, užuot dėję naujas kliūtis“.

 

 Vokietija yra didžiausia ES automobilių rinka ir didžiausia transporto priemonių bei komponentų gamintoja. Kadangi ji yra didžiausia ES ekonomika, jos parama dažnai gali paskatinti ES iniciatyvas arba jas sužlugdyti. Berlynas taip pat buvo sąjungininkas Kinijos pastangose ​​sušvelninti elektromobilių tarifus, lobizuodamas Briuselį prieš juos.

 

 Balandžio mėnesį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas išvyko į trijų dienų kelionę į Kiniją, lydimas didelės verslo delegacijos. Vizito metu, kurio metu įvyko susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, Scholzas pavadino menka riziką, kylančią dėl pigių Kinijos elektromobilių importo.

 

 Praėjusį mėnesį kitas oficialus vizitas sulaukė mažiau dėmesio, tačiau buvo ryškesnis pavyzdys, kaip Vokietijos automobilių gamintojai ir politikai kartu skatina gerus santykius su Kinija. Šiaurės Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemė, viena didžiausių VW akcininkų, vadovavo delegacijai į Hefėjų, kur įsikūrusi ultramoderni VW gamykla. Žinia: Vokietija neatsisies nuo Kinijos.

 

 „Šiais neramiais laikais, kai tarp Europos ir Kinijos ir JAV bei Kinijos yra daug neišspręstų problemų... turime palaikyti dialogą,  bendradarbiaudami vieni su kitais“, – kelionės metu leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė Žemutinės Saksonijos ministras pirmininkas Stephanas Weilas.

 

 ES, kuri pernai turėjo 291 mlrd. eurų prekybos su Kinija deficitą, atitinkantį 313 mlrd. dolerių, sugriežtino savo poziciją Kinijos atžvilgiu. Be elektrinių transporto priemonių tarifų, komisija pradėjo tyrimus dėl tariamų Kinijos subsidijų įmonėms įvairiuose sektoriuose – nuo ​​švarios energijos iki saugumo įrangos.

 

 Kai kurios valstybės narės nerimauja, kad tai gali paskatinti atsaką. „Neturėtume pamiršti: Europos, o taip pat kai kurie Amerikos gamintojai sėkmingai dirba Kinijos rinkoje, taip pat parduoda Kinijai daug Europoje gaminamų transporto priemonių“, – neseniai sakė Scholzas.

 

 Kinijos vyriausybės pareigūnai perspėjo, kad Kinija ims keršyti dėl bet kokių ES muitų. Susidūrę su prisotinta vidaus rinka ir 100 % JAV importo tarifais, BYD, Polestar ir SAIC turi plėstis į Europą, kad įgyvendintų jų pasaulines ambicijas.

 

 Neseniai lankydamasis su Ispanijos vyriausybės pareigūnais ir Kinijos elektromobilių gamintojos Chery gamykloje Barselonoje, Kinijos prekybos ministras Wang Wentao paragino Ispanijos vyriausybę daryti lobizmą Briuselyje prieš būsimus tarifus. Wangas ir jo pavaduotojas praėjusią savaitę taip pat susitiko Graikijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje – visose šalyse, į kurias Kinija padarė svarbių investicijų.

 

 Vėliau šią savaitę, lankydamasis Ispanijos automobilių tiekėjuje Gestamp, Ispanijos pramonės ministras Jordi Hereu išreiškė skeptišką požiūrį į ES planuojamus tarifus ir paragino Briuselį teikti pagalbą pagrindinėms pramonės šakoms kurti savo šalyje. „Netikiu prekybos karais, nes tikiu tarptautine prekyba, nes tikiu politika, stiprinančia reindustrializaciją“, – sakė jis.

 

 Kinijos prekybos rūmai ES protestavo prieš planuojamus tarifus, pavadindami juos protekcionistine priemone, kuri pakenks Kinijos elektromobilių įmonėms ir pakenks ekonominiams bei prekybiniams ES ir Kinijos santykiams. 

 

Vis dėlto vargu, ar vien tarifai sustabdys didėjančią Kinijos automobilių gamintojų įtaką.

 

 Investuotojas „Zhejiang Geely Holding“ valdo Švedijos „Volvo Cars“, o grupės rėmėjas milijardierius Li Shufu taip pat investavo į Didžiosios Britanijos automobilių kompanijas, įskaitant „Lotus“. Li valdo beveik 10 % Mercedes-Benz akcijų, o Kinijos BAIC – dar 10 %. Kinijos valstybinė chemijos įmonių grupė „Sinochem“ yra didžiausia Italijos „Pirelli“ akcininkė.

 

 Kinijos elektromobilių gamintojai taip pat pradeda gamybą Europoje. BYD praėjusiais metais paskelbė apie planus statyti Tesla stiliaus Gigafactory Vengrijoje, o Chery sukūrė bendrą įmonę su Ispanijos EV Motors, kad surinktų transporto priemones Barselonoje. Pirmaujantys Kinijos akumuliatorių gamintojai, įskaitant Contemporary Amperex Technology, Gotion ir BYD, pastatė arba planuoja baterijų elementų gamybos gamyklas Europoje.

 

 Remiantis Mercator Institute for China Studies and Rhodium tyrimu, naujos gamyklos sudarė 78% Kinijos tiesioginių užsienio investicijų Europoje praėjusiais metais, palyginti su 51% užpernai. Tokį postūmį lėmė investicijos į akumuliatorių gamyklas Vengrijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

 

 Kinijos automobilių gamybos vadovai tvirtina, kad turėdami teisingą pasirinkimą Europos vartotojai, greičiausiai, rinksis kiniškus automobilius ne dėl jų kainos, o dėl to, kad jie yra geresni. Jie pabrėžia, kad Kinijos vartotojai dėl tos pačios priežasties palaipsniui nusigręžė nuo Vakarų prekių ženklų." [1]

 

Kodėl Europos Sąjungos Komisija skandina Europos Sąjungos pramonės konkurencingumą ir Žaliąjį kursą, nors tie muitai nesustabdys Kinijos automoblių pardavimų Europoje? Siekis sekti JAV. Tai propagandinis veiksmas, siekiantis įsiteikti Bidenui, kartu bandant padidinti Komisijos įtaką ES viduje. Amerikiečiai visą laiką klausia, kokį telefono numerį naudoti, norint paskambinti Europos Sąjungai. Komisija bando įteigti, kad senukės Ursulos von der Leyen numeris ir yra tas numeris. Sena intrigantė, kurios jokie rinkėjai šiam darbui neišrinko, manevruoja, bandydama išlikti poste.

1. EU Targets China EVs For Tariffs Despite Opposition. Boston, William; Kim Mackrael.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 June 2024: A.1.