Pekinas sugriežtina taisykles, skirtas apsaugoti jo paslaptis

 

„SINGAPŪRAS – Kinijos vyriausybė griežtina taisykles dėl konfidencialios informacijos apsaugos, įskaitant intensyvesnę valstybės paslapčių turinčių asmenų tarptautinių kelionių kontrolę, nes susirūpinimas dėl šnipinėjimo didėja, didėjant pasaulinei įtampai.

 

 Pakeitimai taip pat užkrauna didesnę naštą šalies interneto įmonėms, kad jos sustabdytų neskelbtinos informacijos nutekėjimą.

 

 Šią savaitę paskelbtose naujose taisyklėse valdžios institucijoms pateikiami nurodymai, kaip įgyvendinti Kinijos valstybės paslapčių įstatymą, kuris buvo atnaujintas vasario mėn., Kinijos lyderiui Xi Jinpingui stengiantis sustiprinti apsaugos priemones nuo grėsmių nacionaliniam saugumui.

 

 Pakeitimai įpareigoja valstybės įstaigas rengti valstybės paslapčių sąrašus, susijusius su jų atsakomybės sritimis. Agentūros taip pat privalo užtikrinti, kad darbuotojai, tvarkantys įslaptintą informaciją, prieš išvykdami į užsienį gautų leidimą ir išklausytų konfidencialumo mokymą.

 

 Visi subjektai, apibrėžiami, kaip „tinklo operatoriai“ – kategorija, kuriai priklauso interneto įmonės ir tinklo infrastruktūros pardavėjai, – turi sukurti mechanizmus, kaip aptikti konfidencialios informacijos nutekėjimą ir kitus slaptumo pažeidimus bei su jais kovoti, pagal naujas taisykles. Jie turi bendradarbiauti su institucijomis, atliekant tyrimus ir reguliavimo veiksmus, susijusius su valstybės paslaptimis.

 

 „Valstybės paslaptys vis labiau skaitmenizuojamos ir jungiamos į tinklus, o nutekėjimo ir vagysčių rizika tapo įvairesnė ir slepiama“, – vyriausybės valdomai naujienų agentūrai „Xinhua“ sakė Kinijos teisingumo ministerijos ir Nacionalinės valstybės paslapčių apsaugos administracijos pareigūnai. „Kova tarp vagystės ir priešvagystės nuolat reiškėsi, kaip konkurencija ir konfrontacija dėl mokslinių ir technologinių galimybių“.

 

 Daugelis naujų nuostatų sustiprina esamą praktiką. Komunistų partijos ir vyriausybės pareigūnų kelionės į užsienį jau susiduria su griežtu patikrinimu, o interneto įmonės yra įpratusios iš savo platformų ištrinti slaptą informaciją.

 

 Vis dėlto, atnaujintose taisyklėse pabrėžiama plataus masto kontršnipinėjimo kampanija, kurią Xi pradėjo, siekdamas sugriežtinti šalies gynybą, stiprėjant geopolitinei konkurencijai su JAV ir kitomis Vakarų valstybėmis. Savo ribose Pekinas surengė viešinimo kampaniją, ragindamas visuomenę būti budriems prieš pastangas pavogti valstybės paslaptis.

 

 Pataisytos taisyklės įsigalioja rugsėjo 1 d. Pagal naujas taisykles valdžios institucijos gali įpareigoti tinklų operatorius imtis taisomųjų veiksmų su valstybės paslaptimis susijusiais klausimais, taip pat skirti finansines nuobaudas subjektams ir asmenims, kurie nevykdo savo pareigų saugoti paslaptis ir sugriežtinti nutekėjimo sustabdymą. Tinklo operatoriai gali būti nubausti net 500 000 juanių arba maždaug 69 000 dolerių bauda; asmenys gali būti nubausti iki 100 000 juanių.“ [1]

 

1. World News: Beijing Tightens Regulations To Protect Its Secrets. Chun Han Wong.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 July 2024: A.16.

Beijing Tightens Regulations To Protect Its Secrets

 

"SINGAPORE -- China's government is tightening its rules on the protection of confidential information, including intensified scrutiny on international travel by people privy to state secrets, as concerns about espionage rise amid an increase in global tensions.

The changes also put a heavier burden on the country's internet companies to stop leaks of sensitive information.

Published this week, the new regulations offer direction to authorities in implementing China's state-secrets law, which was updated in February as part of Chinese leader Xi Jinping's efforts to shore up safeguards against threats to national security.

The changes require state agencies to draft lists of state secrets related to their areas of responsibility. The agencies also are required to ensure that personnel who handle classified information get permission and undergo confidentiality training before traveling abroad.

All entities defined as "network operators" -- a category that includes internet companies and network-infrastructure vendors -- must establish mechanisms for detecting and dealing with leaks of confidential information and other secrecy breaches, according to the new regulations. They must cooperate with authorities in investigations and regulatory actions related to state secrets.

"State secrets have become increasingly digitalized and networked, and the risks of leaks and thefts have become more diverse and hidden," officials from China's Justice Ministry and the National Administration of State Secrets Protection told the government-run Xinhua News Agency. "The struggle between theft and antitheft has steadily manifested as competition and confrontation in scientific and technological capabilities."

Many of the new provisions reinforce existing practices. Foreign travel by Communist Party and government officials already faces tight scrutiny, and internet companies are accustomed to scrubbing sensitive information from their platforms.

The updated rules nevertheless underscore a sweeping counterespionage campaign Xi has launched to tighten the country's defenses amid intensifying geopolitical competition with the U.S. and other Western powers. Within its borders, Beijing has waged a publicity campaign to urge public vigilance against efforts to steal state secrets.

The revised regulations take effect on Sept. 1. Under the new rules, authorities can order network operators to take remedial actions on matters related to state secrets, as well as impose financial penalties on entities and individuals that don't perform their duties in protecting secrets and stopping leaks. Network operators can be fined as much as 500,000 yuan, or about $69,000; individuals can be fined up to 100,000 yuan." [1]

1. World News: Beijing Tightens Regulations To Protect Its Secrets. Chun Han Wong.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 July 2024: A.16.

 

Ar jums reikia geriausio superkompiuterio pasaulyje? Mes žinome vieną. Vis dėlto tai yra paslaptis. Kaip tai nutiko?

 „Dešimtmečius amerikiečių ir Kinijos mokslininkai bendradarbiavo, kurdami superkompiuterius, teniso aikštelės dydžio mašinas, kurios yra būtinos dirbtiniam intelektui tobulinti, vakcinų kūrimui ir uraganų prognozavimui.

 

 Tačiau Kinijos mokslininkai tapo labiau paslaptingi, nes JAV bandė trukdyti Kinijos technologinei pažangai ir jie visiškai nustojo dalyvauti garsiame tarptautiniame superkompiuterių forume.

 

 Pasitraukimas pažymėjo eros pabaigą ir sukūrė atskirtį, kuri, pasak Vakarų mokslininkų, sulėtins dirbtinio intelekto ir kitų technologijų vystymąsi, nes šalys vykdo atskirus projektus.

 

 Dėl naujos slaptumo JAV vyriausybei taip pat sunkiau atsakyti į klausimą, kuris, jos nuomone, yra esminis nacionaliniam saugumui: ar JAV ar Kinija turi greitesnius superkompiuterius? Kai kurie akademikai ėmėsi ieškoti užuominų apie Kinijos superkompiuterių pažangą, atidžiai nagrinėja mokslinius darbus ir konferencijose įstrigdo kampe Kinijos kolegas.

 

 Superkompiuteriai tapo pagrindine JAV ir Kinijos technologinio šaltojo karo dalimi, nes greitesnius superkompiuterius turinti šalis taip pat gali turėti pranašumą kurdama branduolinius ginklus ir kitas karines technologijas.

 

 „Jei kitas vaikinas gali naudoti superkompiuterį, kad imituotų ir sukurtų naikintuvą ar ginklą, kuris 20 % ar net 1 % geresnis, nei jūsiškis pagal nuotolio, greičio ir tikslumo rodiklius, jis pirmiausia nusitaikys į jus, o po to bus pralaimėjimas jums“, – sakė jis. Jimmy Goodrichas, ekspertų grupės „Rand Corp.“ vyresnysis patarėjas technologijų analizės klausimais.

 

 Forumas, kuriame Kinija neseniai nustojo dalyvauti, vadinamas Top500, kuriame yra 500 greičiausių pasaulio superkompiuterių. Naujausias reitingas, paskelbtas birželį, sako, kad trys greičiausi pasaulyje kompiuteriai yra JAV, tačiau realybė, tikriausiai, kitokia.

 

 „Kinai turi greitesnes mašinas“, – sakė „Top500“ įkūrėjas Jackas Dongarra. „Jie tiesiog nepateikė rezultatų“.

 

 Šiandienos greičiausius superkompiuterius maitina dešimtys tūkstančių pažangiausių kompiuterių lustų. 2015 m. JAV žingsnis apribojo Kinijos superkompiuterių kūrėjų prieigą prie „Intel“ lustų ir kitos JAV techninės įrangos, o po ketverių metų, vadovaujant Trumpo administracijai, buvo nustatyti platesni eksporto apribojimai. Bideno administracija juos dar labiau sugriežtino.

 

 Dongarra ir, Kiniją tyrinėjantys, analitikai teigė manantys, kad Pekinas nerimauja, kad JAV gali padaryti dar daugiau, jei Kinija girtųsi jos superkompiuterių gebėjimais.

 

 Jie teigė, kad Kinijai būtų sunku išlaikyti lyderystę superkompiuterių srityje be pažangiausių lustų, kurių daugelį pagamino Silicio slėnio lyderė Nvidia. Be šių lustų Kinija turėtų imtis žiaurios jėgos sprendimo, sujungdama šimtus tūkstančių senesnės kartos lustų, kurie sunaudoja daug daugiau energijos.

 

 Dirbtinio intelekto amžiuje ribota prieiga prie aukščiausios klasės lustų priverstų Kiniją pasirinkti, į ką jos superkompiuteriai orientuojasi, sakė Goodrichas.

 

 Superkompiuteriai atsirado septintajame dešimtmetyje, kai JAV vyriausybinės agentūros pradėjo kurti mašinas, skirtas vienu metu žongliruoti dideliais duomenų kiekiais, kad išspręstų problemas taip, kad mažiau galingi kompiuteriai, dirbantys atskirai, negalėtų lengvai suderinti. Tikslai buvo panašūs, kaip ir šiandien: imituoti branduolinio ginklo detonaciją, modeliuoti klimatą ir spręsti kitas dideles mokslines problemas.

 

 „Top500“ gimė 1993 m., kai Tenesio universiteto profesorius Dongarra ir vokiečių kolegos išplatino superkompiuterių matematikos uždavinį ir surikiavo mašinas pagal tai, kiek laiko užtruko jį išspręsti.

 

 Dalyvavimas sąraše visada buvo savanoriškas. Dongarra apskaičiavo, kad yra apie 50 superkompiuterių, įskaitant tuos, kurie priklauso žvalgybos agentūroms ar privačioms įmonėms, kurie patektų į Top500, jei jų savininkai pateiktų duomenis.

 

 Daugiau, nei du dešimtmečius, JAV mašinos pirmavo reitinge, skelbiamame du kartus per metus. Tačiau 2017 m. lapkričio mėn. Kinija sąraše turėjo 202 mašinas, o JAV  – 143 mašinas“, – tuo metu prabilo Pekino valstybinė naujienų agentūra.

 

 2019 m. JAV prekybos departamentas penkias Kinijos superkompiuterių organizacijas įtraukė į juodąjį sąrašą, sakydamas, kad jos naudoja superkompiuterius kariniams ir branduoliniams tikslams. Sankcijos uždraudė JAV įmonėms parduoti komponentus šioms organizacijoms be licencijos.

 

 „Tai buvo svarbus lūžis“, – sakė Dongarra. Dalyvavimas sąraše sumažėjo. Kai jis paklausė Kinijos kolegų, kodėl, jie pasakė, kad jiems neleidžiama pateikti informacijos, prisiminė Dongarra.

 

 Kinijos vyriausybinės agentūros vadovavo superkompiuterių kūrimui, o komerciškai naudojamų mašinų yra palyginti nedaug. Šios agentūros pabrėžė, kaip naujausiuose Kinijos modeliuose naudojami vietiniai procesoriai, nes dabar JAV įmonių produktai yra mažiau prieinami.

 

 Kinijos vyriausybės ir mokslo pareigūnai neatsakė į prašymus komentuoti. JAV prekybos departamento, diegiančio superkompiuterių eksporto kontrolę, atstovė nurodė ankstesnius agentūros pareiškimus, kuriuose teigiama, kad kontrolė yra skirta Kinijos keliamai grėsmei nacionaliniam saugumui.

 

 Oficialiai greičiausias Top500 kompiuteris yra Energetikos departamento remiamoje Oak Ridge nacionalinėje laboratorijoje Tenesyje. „Frontier“ jis yra maždaug dviejų teniso kortų dydžio, jo statyba kainuoja 600 mln. dolerių. Jis naudoja dešimtis tūkstančių kompiuterių lustų.

 

 Dongarra nemano, kad „Frontier“ iš tikrųjų yra greičiausias pasaulyje superkompiuteris. Moksliniai dokumentai rodo, kad kai kurios Kinijos mašinos yra geresnės. Vienas valstybinėje žiniasklaidoje buvo vadinamas Tianhe-3 prototipu pagal kinų Paukščių Tako galaktikos terminą, o kitas yra Sunway superkompiuterių serijos modelis.

 

 Kinijos dokumentai aprašo mašinų procesorius, kokias programas jie veikia ir kokius rezultatus jie gauna, gerai įvertindami superkompiuterių greitį, sakė Dongarra.

 

 Praėjusiais metais pateiktame moksliniame darbe, skirtame Gordono Bello premijai – iš esmės superkompiuterijos „Oskarams“ – buvo aprašyta, kad Sunway superkompiuteris turi 39 milijonus branduolių arba lustų dalių, kurios atlieka apdorojimą. Tai keturis kartus daugiau, nei „Frontier“ branduolių skaičius. Kartu su kitais įkalčiais ši statistika rodo, kad „Sunway“ mašina gali būti galingesnė, nei „Frontier“.

 

 Kinija pateikia savo „geriausių“ didelio našumo kompiuterių sąrašą, kurį ji vadina HPC Top100. Dongarra teigė manantis, kad tai nepaisė pirmaujančių Kinijos superkompiuterių.

 

 1 mašina naujausiame Top100 ir kai kurie kiti yra aprašyti tik bendrais terminais, nenurodant pavadinimo ar veikiančios institucijos. Praėjusį gruodį, praėjus mėnesiui po naujausio sąrašo paskelbimo, Nacionalinis superkompiuterių centras Guangdžou pristatė mašiną, pavadintą Tianhe Xingyi, sakydamas, kad jos našumas daug kartų padidėjo, palyginti su ankstesniu Paukščių Tako serijos modeliu Tianhe-2.

 

 Be straipsnių skaitymo, Dongarra bando patvirtinti specifikacijas labiau senamadišku būdu: dalyvaudamas Kinijos mokslininkų pranešimuose konferencijose.

 

 „Tai savotiškas mano patikrinimas: kai kalbuosi su jais, aišku, kad jie turi tokį įrenginį“, – sakė jis, turėdamas omenyje kompiuterius, kurie, jo manymu, iš tikrųjų yra greičiausi pasaulyje." [1]

1. U.S. News: U.S.-China Rift Hits Supercomputer Ties --- Big machines are critical, so scientists hunt for clues about Chinese progress. Woo, Stu.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2024: A.6.