We, the humanity, arrived. Thanks to plummeting costs, the Chinese company Baidu reckons its robotaxis in Wuhan will break even by the end of the year and turn a profit in 2025

 

"If autonomous cars are supposed to make life easy, then Apollo Go, the robotaxi unit of Baidu, a Chinese tech giant, still has work to do. When your correspondent tested its service in the city of Wuhan he had to find his way to a designated pick-up location and end his journey at an approved drop-off spot—more like taking a bus than a cab.

Yet Apollo Go, which launched in Wuhan in 2022 and has since expanded to ten other Chinese cities, has been a hit. Its service has carried out 6m rides nationwide since launching. It now has more than 400 driverless cars on the road in Wuhan and plans to have 1,000 running by the end of this year. Chinese carmakers including Hongqi and Arcfox make the vehicles for Baidu, which provides the technology. Most of its cars in Wuhan have “level four” autonomy, which means they do not require human intervention in most situations on the road but can get muddled in areas such as parking garages—which might explain why it asks customers to trudge through the city’s sweltering heat.

The reason Apollo Go has, nevertheless, gained such favour with riders is that it is astonishingly cheap. Your correspondent’s 11-minute spin cost just 9.84 yuan ($1.35). Such fares are possible thanks to the largesse of Baidu, which is covering around 60% of the cost of a ride. That is not sustainable. But, thanks to plummeting costs, the company reckons its robotaxis in Wuhan will break even by the end of the year and turn a profit in 2025.

Drivers account for about half of the total cost for a conventional ride-hailing service. But an assortment of other expenses associated with autonomous vehicles—from maintenance and cleaning to sensors and, most importantly, the software on which they run—have so far prevented them being a cheaper substitute. Baidu sees that changing. In May it unveiled its sixth-generation vehicle, which costs less than half the previous model, and plans to upgrade the fleet in Wuhan. As the business has expanded the supply chain has matured and Baidu has been able to spread the cost of developing and updating its technology over more vehicles.

One group that is not thrilled by Baidu’s success is Wuhan’s cabbies. When asked whether taxi drivers’ jobs will be affected, one insists that it “is already happening”. Another driver says he admires Baidu’s technological advances but worries his job will be “stolen”. Last month a taxi company in the city published an open letter warning of the threat that autonomous cars posed to employment.

About 10m people are employed as cabbies in China. Of those about 7m work for ride-hailing firms, in many cases after losing their jobs in another industry. It is unclear how sympathetic China’s government will be to their plight. 

 The country’s leaders are eager to gain an edge in emerging industries. Local officials are already competing for business. In June the city of Beijing drafted a new set of guidelines for autonomous driving that HSBC, a bank, says will make regulation of the industry more “transparent and predictable”.

Elsewhere, efforts to develop robotaxis have stalled. Last year General Motors, an American carmaker, suspended operations at Cruise, its robotaxi business, after one of its cars injured a pedestrian in San Francisco, leading California to revoke its licence to operate in the state. On July 23rd it said it would relaunch the service in Dallas, Houston and Phoenix, but with a human supervisor in the vehicle.

That same day Tesla, America’s electric-vehicle giant, said it would push back the unveiling of its robotaxi from August to October. In May China’s government offered to let the company test its service in the country. If it does, expect more hand-wringing from China’s taxi drivers." [1]

Sour grapes for The Economist in London.

1.  Bump start. The Economist; London Vol. 452, Iss. 9407,  (Jul 27, 2024): 54, 55.

Darbuotojų neramumai tapo naujausia lustų sektoriaus grėsme

„SEULAS – urvinėse „Samsung Electronics“ gamyklose eilės mašinų išpumpuoja atminties lustus visą parą, padedant vos keletui darbuotojų. Iki šio mėnesio Kim Jae-won buvo vienas iš jų.

 

 Dabar jis tęsia neterminuotą streiką su tūkstančiais kolegų Pietų Korėjoje. Jie sėdi priešakyje, sprendžiant problemą, turinčią įtakos puslaidininkių gamintojams visame pasaulyje: didėjant pramonės svarbai ir didėjant investicijoms, kiek pelno ji turėtų skirti darbuotojams?

 

 Kimas yra „Samsung“ profesinės sąjungos narys, reikalaujantis didesnio atlyginimo ir naudos iš didžiausios pasaulyje atminties lustų gamintojos, kuris taip pat išleidžia maždaug 45 mlrd. dolerių naujų gamyklų Texas, JAV, statybai, padedant prezidento Bideno komandai.

 

 JAV profesinės sąjungos bando organizuoti darbuotojus keliose lustų gamyklose, kurių savininkai turėtų gauti vyriausybės pinigus, įskaitant 2022 m. Chips and Science Act.

 

 „Samsung“ teigia, kad streikas neturi įtakos gamybai jos trijose lustų gamybos vietose Pietų Korėjoje. Teigiama, kad ir toliau užtikrins, kad nebūtų jokių sutrikimų.

 

 Antradienį abi konflikto pusės surengė pirmąjį pokalbių raundą nuo streiko pradžios ir nepasiekė sprendimo. „Tikimės, kad situacija bus išspręsta kuo greičiau“, – sakė „Samsung“ atstovė.

 

 24 metų Kim yra inžinierius, atsakingas už įrangos gedimų aptikimą ir dalių keitimą, be kitų užduočių. „Samsung“ gamyklos dirba visą parą ir gamina tokius lustus, kurie naudojami tokiuose produktuose kaip išmanieji telefonai, kompiuteriai ir duomenų serveriai.

 

 Įprasta aštuonių valandų pamaina dažnai apima penkias ar daugiau priežiūros problemų, sakė Kim.

 

 „Bendrovė teigia, kad yra aukštas automatizavimo lygis, tačiau iš tikrųjų, jei techninės priežiūros inžinieriai nedirba, viename lusto gamybos proceso etape gali įvykti dešimtys klaidų“, – sakė jis.

 

 Šimtai milijardų dolerių investicijos visame pasaulyje plūsta į puslaidininkius. JAV ir jos sąjungininkės lustų gamybą laiko strategine pramonės šaka, suteikiančia pagreitį darbuotojų reikalavimams dėl geresnių darbo sąlygų. Tikimasi, kad iki dešimtmečio pabaigos pramonės metinės pajamos padvigubės iki 1 trilijono dolerių.

 

 Panašūs susirėmimai dėl darbuotojų ir technologijų įvyko automobilių pramonėje, „United Parcel Service“ ir tarp Holivudo rašytojų bei aktorių. 2023 m. JAV buvo surengta apie 470 streikų, kuriuose dalyvavo apie 540 000 darbuotojų, ty daugiau, nei dvigubai, daugiau, nei praėjusiais metais, rodo Kornelio universiteto Pramoninių ir darbo santykių mokyklos suvestinė ataskaita.

 

 Daugumoje pasaulio puslaidininkių mazgų, įskaitant esančius JAV, Pietų Korėjoje ir Taivane, pastaraisiais dešimtmečiais profsąjungų nebuvo. Tai pradėjo keistis.

 

 Iki 2019 m. „Samsung“ profsąjunga teigia, kad ji išaugo ir sudaro maždaug ketvirtadalį „Samsung Electronics“ maždaug 125 000 darbuotojų Pietų Korėjoje įvairiose įmonėse, įskaitant puslaidininkius, išmaniuosius telefonus ir prietaisus. 2020 m. „Samsung“ vadovas Lee Jae-yongas atsiprašė už ankstesnę įmonės profesinių sąjungų griovimo praktiką.

 

 Profesinė sąjunga neatskleidė, kiek žmonių streikuoja, tačiau ji nurodė, kad maždaug 6 500 narių, kurių dauguma dirba lustų gamyboje, dalyvavo mitinge, kuriuo prasidėjo liepos 8 d.

 

 Mitinge eilės profesinės sąjungos narių, pasipuošusių juodais lietpalčiais ir raudonomis juostelėmis, kėlė kumščius, sakydami „visapusis streikas“. Anksčiau profesinė sąjunga birželį surengė vienos dienos pasitraukimą, pirmą kartą „Samsung“ istorijoje streiką.

 

 Anksčiau šį mėnesį daugiau, nei tuzinas, darbuotojų Analog Devices gamykloje Oregone surengė mitingą, ragindami užtikrinti saugesnes darbo sąlygas ir minimalų 27 JAV dolerių atlyginimą gamykloje per valandą.

 

 Jie nurodė paramą, kurią gamykla gauna iš valstybės, taip pat galimą federalinę paramą pagal lustų įstatymą.

 

 „Analog Devices“ atstovė sakė, kad bendrovė gerbia jos darbuotojų teisę reikšti jų nuomonę ir nori išspręsti jų problemas.

 

 „Communications Workers of America“ sąjunga stengėsi organizuoti kai kurių didžiausių JAV mikroschemų kompanijų, įskaitant „Intel“, darbuotojus. Profsąjungos pramonės padalinio prezidentas Carlas Kennebrewas atkreipė dėmesį į sutrikimus Pietų Korėjoje ir paragino JAV įmones, gaunančias pinigų iš federalinės vyriausybės, pasiekti darbo susitarimus.

 

 Gegužės mėnesį sąjunga pradėjo derybas su „Micron Technology“ dėl susitarimo, kuris sudarytų sąjungai palankias sąlygas organizuoti darbuotojus naujose gamyklose Niujorke ir Aidaho mieste.

 

 Tokį susitarimą – pirmąjį tarp CWA ir lustų gamintojo – jis pasiekė praėjusį lapkritį su Kalifornijoje įsikūrusia „Akash Systems“. Micron teigė, kad gerbia darbuotojų teises steigti profesines sąjungas. „Intel“ atsisakė komentuoti.

 

 „Samsung“ profesinė sąjunga, kuri neatskleidė dabartinio savo narių atlyginimų lygio, ragina vidutiniškai 3,5% padidinti bazinį atlyginimą, suteikti papildomą atostogų dieną ir taikyti kitokį priedų planą.

 

 „Samsung“ teigė, kad jau derėjosi dėl atlyginimų su darbo taryba, kurioje yra darbuotojų atstovai, ir siūlė tokias pačias sąlygas profesinių sąjungų nariams.

 

 Pietų Korėjos bendrovė atsigauna po pastarojo nuosmukio atminties lustų rinkoje ir apskaičiavo, kad jos antrojo ketvirčio veiklos pelnas pasiekė 7,5 mlrd. dolerių, ty beveik 16 kartų daugiau, nei praėjusiais metais.

 

 Kovotojai ypač nusitaikė į senesnes gamybos linijas, pavyzdžiui, vieną Kiheung mieste, kurioje naudojamos 8 colių plokštelės ir kuri yra mažiau automatizuota. Naujesni lustai paprastai gaminami ant 12 colių plokštelių.

 

 Profesinė sąjunga teigė, kad Kiheung gamyklos 8 colių plokštelių gamybos linijos veikimo lygis po pirmosios streiko savaitės sumažėjo iki 18% nuo 80%, o tai yra dalis jos atsako į bendrovės tvirtinimą, kad sutrikimų nebuvo.

 

 Nepriklausomų duomenų apie gamybą nebuvo.

 

 Jang Young-jae, Korėjos pažangiojo mokslo ir technologijų instituto puslaidininkių sistemų inžinerijos profesorius, teigė, kad mikroschemų gamykla kelias savaites gali išsiversti su sumažintu personalu, praleisdama tokias užduotis, kaip reguliari techninė priežiūra, tačiau, galiausiai, tai turės įtakos.

 

 Kang Kee-uk, 30-metis streiko dalyvis, 11 metų dirba įrangos priežiūros inžinieriumi vienoje iš Samsung DRAM atminties lustų gamybos linijų. Jis teigė manantis, kad vadovybė į darbuotojų indėlį žiūri, kaip į minimalų. „Samsung“ atstovė teigė, kad bendrovė pripažįsta, kad jos verslo sėkmę lemia jos darbuotojai, ir gerbia teisėtą profesinių sąjungų veiklą.

 

 "Bendrovė mums nuolat sako, kad turime didžiuotis. Bet tai sunku padaryti", - sakė Kangas." [1]

1. Worker Unrest Has Become Newest Threat to Chip Sector. Sohn, Jiyoung.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 July 2024: B.1.

Worker Unrest Has Become Newest Threat to Chip Sector

 

"SEOUL -- Inside the cavernous factories of Samsung Electronics, rows of machines pump out memory chips around the clock, with help from just a few workers. Until this month, Kim Jae-won was one of them.

Now he is on an indefinite strike with thousands of colleagues in South Korea. They sit on the front lines of an issue affecting semiconductor makers globally: With the industry growing in importance and investment pouring in, how much of the bonanza should go to workers?

Kim is a member of a labor union at Samsung demanding greater pay and benefits from the world's largest memory-chip maker, which also is spending roughly $45 billion on two new production plants and a chip-packaging facility in Texas with backing from the Biden administration.

In the U.S., unions are trying to organize employees at several chip plants whose owners are set to receive government money, including from the 2022 Chips and Science Act.

Samsung says the strike isn't affecting production at its three chip-manufacturing sites in South Korea. It says it will continue to ensure no disruptions occur.

On Tuesday, the two sides held their first round of talks since the strike began without reaching a resolution. "We hope the situation can be resolved as soon as possible," a Samsung spokeswoman said.

The 24-year-old Kim is an engineer responsible for detecting equipment failures and replacing parts, among other tasks. Samsung's factories run around the clock, manufacturing the kind of chips used in products such as smartphones, computers and data servers.

A typical eight-hour shift often involves five maintenance issues or more, Kim said.

"The company says there is a high level of automation, but in reality, without maintenance engineers at work, dozens of errors can occur in a single step of the chip-making process," he said.

Hundreds of billions of dollars in investment globally is flooding into semiconductors. The U.S. and its allies view chip making as a strategic industry, giving momentum to workers' demands for better treatment. Annual revenue for the industry is expected to double to $1 trillion by the decade's end.

Similar showdowns over workers and technology have unfolded in the auto industry, at United Parcel Service and among Hollywood writers and actors. In 2023, the U.S. experienced around 470 strikes involving around 540,000 workers, more than double the number of workers involved in the previous year, according to a tally maintained at Cornell University's School of Industrial and Labor Relations.

Most of the world's semiconductor hubs, including those in the U.S., South Korea and Taiwan, have been union-free in recent decades. That has begun to change.

Dating to 2019, the Samsung union says it has grown to represent about one-quarter of Samsung Electronics' roughly 125,000 workers in South Korea across businesses including semiconductors, smartphones and appliances. In 2020, Samsung head Lee Jae-yong apologized for the company's past union-busting practices.

The union hasn't disclosed how many people are on strike, but it said roughly 6,500 members -- most of them employed in chip production -- participated in a rally kicking off the walkout on July 8.

At the rally, rows of union members decked out in black raincoats and red bandannas saying "all-out strike" raised their fists. Previously, the union staged a one-day walkout in June, the first-ever strike at Samsung.

Earlier this month, more than a dozen employees at an Analog Devices factory in Oregon held a rally, calling for safer working conditions and a minimum wage at the factory of $27 an hour.

They cited support the factory is getting from the state, as well as potential federal support under the chips law.

An Analog Devices spokeswoman said the company respected its employees' right to express their views and wanted to address their concerns.

The Communications Workers of America union has been pushing to organize workers at some of the biggest U.S. chip companies, including Intel. Carl Kennebrew, president of the union's industrial division, pointed to the disruptions in South Korea and called on U.S. companies receiving money from the federal government to reach labor agreements.

In May, the union started talks with Micron Technology over an agreement that would give the union favorable conditions to seek to organize workers at new plants in New York and Idaho.

It reached such a deal -- the first between CWA and a chip maker -- last November with California-based Akash Systems. Micron said it respected the rights of workers to form unions. Intel declined to comment.

The Samsung union, which hasn't disclosed the current wage levels of its members, is calling for an average 3.5% increase in base salary, an extra vacation day and a different bonus plan.

Samsung said it has already negotiated salaries with a work council that includes representatives of workers and offered the same terms to union members.

The South Korean company is rebounding from a recent downturn in the memory-chip market and has estimated that its second-quarter operating profit reached $7.5 billion, a nearly 16-fold increase from the prior year.

The strikers have especially targeted older production lines, such as one in the city of Kiheung that uses 8-inch wafers and is less automated. Newer chips are typically produced on 12-inch wafers.

The union has said the operational rate at the Kiheung facility's 8-inch wafer production line dropped to 18% from 80% after the first week of the strike, part of its response to the company's assertion that there haven't been disruptions.

Independent data on production weren't available.

 Jang Young-jae, a semiconductor systems engineering professor at the Korea Advanced Institute of Science and Technology, said a chip factory might get by with reduced staff for a few weeks by skipping tasks such as regular maintenance but eventually would suffer an impact.

Kang Kee-uk, a 30-year-old striker, has been working as an equipment-maintenance engineer for 11 years at one of Samsung's DRAM memory-chip production lines. He said he felt management viewed the contributions of workers as minimal. A Samsung spokeswoman said the company recognizes its business success comes from its employees and it respects lawful union activities.

"The company keeps telling us to have pride. But that's hard to do," Kang said." [1]

1. Worker Unrest Has Become Newest Threat to Chip Sector. Sohn, Jiyoung.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 July 2024: B.1.