Foreign banks do not want to create competitors for foreign companies in the Baltic States, so the head of the ECB's supervision points out that, as banks dominate in the Baltic States, the capital markets remain small

 

 "With foreign banks dominating the financial market in Lithuania and other Baltic countries, the capital markets remain small and should expand, says Claudia Maria Buch, Chairperson of the Supervisory Board of the European Central Bank (ECB).

 

 

 

 "In the Baltic countries, the concentration of foreign banks is relatively higher than in Europe, which is what makes them different. For example, the market share of the five largest banks is 90% of the Baltic market. This is a higher indicator than in the rest of Europe," said C. M. Buch at the financial markets conference held in Vilnius on Friday.

 

 

 

 "Compared to the gross domestic product, the capital markets of the Baltic countries, dominated by banks, are small compared to Europe - that's why the development of capital markets is so important," she said.

 

 

 

 According to C. M. Buch, the development of the capital markets of Lithuania, Latvia and Estonia is possibly limited by exclusive national regulation, banks also have an influence.

 

 

 

 "Therefore, there may be indirect barriers in the market," the head of ECB observers emphasized.

 

 

 

 At that time, Prime Minister Ingrida Šimonytė assures that the Lithuanian capital market has strengthened in recent years, and work has been done on the unified market of the Baltic states.

 

 

 

 "This Government tried to significantly strengthen the national and regional capital markets, sought to improve business access to financing and increase the supply of financial instruments in the market," the Prime Minister said at the financial conference.

 

 

 

 According to her, the Government has also worked hard to create a jointly regulated capital market of the Baltic countries, which would connect the markets of all three countries into one.

 

 

 

 "This is a significant achievement that raises the profile of the region among international investors," said I. Šimonytė.

 

 

 

 According to her, the Baltic Capital Markets Acceleration Fund will soon start operating. According to the Bank of Lithuania, it will primarily be aimed at promoting the activities of small and medium-sized enterprises.

 

 

 

 At the financial conference organized by the Ministry of Finance, the Central Bank and the Lithuanian Banks Association on Friday in Vilnius, the initiative of the European Union (EU) capital markets union, which would unite all the countries of the block in the common capital market, is being discussed.

 

 

 

 The event also discusses Lithuania's efforts to strengthen the local capital market, as Lithuanian residents are still investing much more slowly than in the EU or the USA."

 

 

Šimonytė sold out to the foreign banks. This why she says: "Everything is fine. Nothing to see here." Corrupt thief on the level of Stepukonis - this what Šimonytė is.

 

 

Užsienio bankai nenori auginti Baltijos šalyse konkurentus užsienio įmonėms, todėl ECB priežiūros vadovė nurodo, kad, Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios

 

"Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse užsienio bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Priežiūros valdybos pirmininkė Claudia Maria Buch.

 

„Baltijos šalyse užsienio bankų koncentracija yra santykinai didesnė, nei Europoje, tuo jos skiriasi. Pavyzdžiui, penkių didžiausių bankų užimama rinkos dalis sudaro 90% Baltijos šalių rinkos. Tai didesnis rodiklis nei likusioje Europoje“, – penktadienį Vilniuje vykstančioje finansų rinkų konferencijoje sakė C. M. Buch.

 

„Palyginti su bendruoju vidaus produktu, Baltijos šalių kapitalo rinkos yra, palyginti su Europa, mažos, dominuojamos bankų – dėl to kapitalo rinkų plėtra yra tokia svarbi“, – teigė ji.

 

Pasak C. M. Buch, Lietuvos, Latvijos ir Estijos kapitalo rinkų plėtrą galimai apriboja išskirtinis nacionalinis reguliavimas, įtaką turi ir bankai.

 

„Todėl rinkoje gali būti netiesioginių barjerų“, – pabrėžė ECB stebėtojų vadovė.

 

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad pastaraisiais metais Lietuvos kapitalo rinka stiprėjo, dirbta ties vieninga Baltijos valstybių rinka.

 

„Ši Vyriausybė bandė reikšmingai stiprinti nacionalinę ir regioninę kapitalo rinkas, siekė gerinti verslo prieigą prie finansavimo ir didinti finansinių instrumentų pasiūlą rinkoje“, – finansų konferencijoje kalbėjo premjerė.

 

Jos teigimu, Vyriausybė taip pat daug dirbo, kuriant bendrai reguliuojamą Baltijos šalių kapitalo rinką, kuri sujungtų visų trijų valstybių rinkas į vieną.

 

„Tai reikšmingas pasiekimas, keliantis regiono pastebimumą tarp tarptautinių investuotojų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

 

Anot jos, netrukus veiklą pradės Baltijos šalių kapitalo rinkų akceleravimo fondas. Lietuvos banko teigimu, jis pirmiausia bus skirtas skatinti mažų ir vidutinių įmonių veiklą.

 

Finansų ministerijos, centrinio banko ir Lietuvos bankų asociacijos penktadienį Vilniuje organizuojamoje finansų konferencijoje diskutuojama apie Europos Sąjungos (ES) kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvą, kuri visas bloko valstybes suvienytų į bendrąją kapitalo rinką.

 

Renginyje taip pat aptariamos Lietuvos pastangos, stiprinant vietinę kapitalo rinką, Lietuvos gyventojams investuojant vis dar gerokai vangiau, nei ES arba JAV."

 

Šimonytė parsidavė užsienio bankams. Štai kodėl ji sako: „Viskas čia gerai. Čia nėra ko čia žiūrėti“. Stepukonio lygio korumpuota vagilka - štai kas yra Šimonytė.

Pekinas ženkliau didina investicijas į Kinijos startuolius

 

 „Staigiai sumažėjęs, rizikos kapitalo finansavimas Kinijos startuoliams verčia Pekiną labiau įsitraukti į šalies technologijų pramonės puoselėjimą – strategiją, kuri ilgainiui gali trukdyti Kinijos pastangoms pasivyti Vakarų technologijas.

 

 Privačios rizikos kapitalo investicijos, įskaitant JAV pinigus, kurios padėjo padidinti Kinijos technologijų bumą prieš pandemiją, išseko, nes investuotojai prarado tikėjimą Kinijos ekonomika ir pradėjo vengti geopolitinės įtampos. Ankstyvosios stadijos finansavimo lygis yra žemiausias per beveik dešimtmetį, o ypač smarkus nuosmukis tarp užsienio fondų.

 

 Remiantis „Dealogic“ duomenimis, užsienio ir vietiniai rizikos kapitalo fondai iki šių metų spalio Kinijoje investavo apie 6,4 mlrd. dolerių, 40 proc. kritimas, lyginant su praėjusiais metais. Užsienio investuotojai, 2018–2022 m. investavę vidutiniškai apie 14 mlrd. dolerių, 2023 ir 2024 metais nedavė beveik nieko.

 

 Reaguodama į tai, Pekinas aktyviau įsitraukia per įvairias finansavimo priemones, kurios dar labiau įtvirtina valstybę Kinijos technologijų srityje. Investuotojai sako, kad vyriausybės lėšos dabar suteikia didžiąją dalį investicijų į technologijų startuolius, o valstybės remiamų inkubatorių skaičius daugėja, nes Kinija bando klestėti be amerikiečių pinigų ir technologijų.

 

 Kinijos bankai, kurių daugelis priklauso valstybei, valstybės raginimu taip pat didina paskolų teikimą startuoliams. Istoriškai Kinijos bankai vengė remti startuolius, kuriems dažnai trūksta tradicinių užstatų, reikalingų didelėms paskoloms. Dabar vis daugiau Kinijos bankų priima patentus ir prekių ženklus, kaip užstatą – neįprastą finansavimo būdą, leidžiantį jiems toliau teikti paskolas.

 

 Pasak Kinijos nacionalinės intelektinės nuosavybės administracijos, tokios intelektinės nuosavybės paskolos Kinijoje per pastaruosius trejus metus kasmet išaugo daugiau, nei 40% iki 117 mlrd. dolerių 2023 m. Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jos išaugo dar 57%.

 

 „Vyriausybės finansavimas yra stabilus kapitalas ir dažnai pasiekiamas didesnėmis sumomis, nei gali pasiūlyti privatus sektorius“, – sakė strateginių konsultacijų įmonės „The Asia Group“ Kinijos šalies direktorius Han Shen Lin. "Iššūkis yra tas, kad vyriausybės subjektai retai turi įgūdžių, kad nustatytų technologijų nugalėtojus."

 

 Investuotojai teigia, kad vyriausybės fondai paprastai mažai toleruoja nuostolius ir dažnai nelinkę remti tokio tipo įmones, kurių pagalba Kinija turi stumti savo inovacijų barjerus, o pirmenybę teikia saugesniems statymams.

 

 Ankstesnės Kinijos pastangos skirti valstybės finansavimą palankioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, puslaidininkių ar lėktuvų variklių gamybai, davė įvairių rezultatų. Kinijos pareigūnai teigia, kad kai kuriais atvejais milijardai dolerių buvo iššvaistyti arba išmesti sukčiaujant. Sunki valstybės ranka jau pagrasino sulėtinti dirbtinio intelekto (AI) pažangą, nes AI startuoliai turi laikytis Kinijos laisvo žodžio apribojimų. „Kinijos inovacijų pranašumui gresia rimta erozija“, nes užsienio pinigai jos technologijų įmonėms išsenka, neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigia tyrimų įmonė „Gavekal Dragonomics“.

 

 Kinijos valstybės taryba, šalies kabinetas, neatsakė į klausimus. Rugsėjo 18 d. vykusiame aukšto lygio posėdyje taryba pabrėžė rizikos kapitalo svarbą inovacijoms, žadėdama išspręsti kliūtis, susijusias su lėšų rinkimu ir startuolių pasitraukimu iš įmonių.

 

 Kinijos lyderis Xi Jinpingas pažadėjo puoselėti perspektyvias įmones imliuose kapitalui sektoriuose, pavyzdžiui, puslaidininkių, dirbtinio intelekto ir biotechnologijų srityse, kurios, jo nuomone, yra labai svarbios šalies augimui.

 

 Tokiems sektoriams reikia didžiulio kapitalo.

 

 Dar prieš kelerius metus privatūs pinigai užplūdo Kiniją, nes tokie dideli vardai, kaip „Sequoia Capital“ Kinijos padalinys ir „SoftBank Group“ domėjosi naujovėmis nuo elektroninės prekybos iki pavėžėjimo, o tai lėmė didelė Kinijos vartotojų rinka ir milijardo dolerių pelnų perspektyva.

 

 „Dealogic“ duomenys rodo, kad 2021 m. rizikos kapitalo fondai investavo 42 mlrd. dolerių ir sudarė daugiau nei 2 400 sandorių Kinijoje. Daugybė Kinijos startuolių tapo vienaragiais – privačiomis įmonėmis, kurių vertė viršija 1 mlrd. dolerių.

 

 Tačiau geopolitinė įtampa dalį susidomėjimo užgesino. 

 

Kinijos reguliavimo apribojimas privataus sektoriaus įmonėms, tokioms, kaip „Ant Financial“, ir sustingusi ekonomika dar labiau slopino nuotaikas.

 

 „Daug pinigų grįžo į JAV“, – sakė Davidas Yinas, „GSR Ventures“ partneris. Yin sakė, kad investuoti į Kiniją tapo sunkiau, palyginti su prieš dešimtmetį, kai tokios įmonės kaip „Alibaba“, „Tencent“ ir „Pinduoduo“ pakeitė vartotojų apsipirkimo ir bendravimo būdus.

 

 Kinijos valdžios institucijos taip pat įšaldė vietinius pirminius viešuosius siūlymus, kad palaikytų drungną akcijų rinką, uždarydamos tradicinę galimybę lėšoms pasitraukti iš investicijų. Nors praėjusią savaitę rinka atsigavo po naujų ekonominių paskatų pūgos, strategai nėra tikri, ar šventė gali tęstis.

 

 Finansinių duomenų teikėjo „Wind“ duomenimis, bendrovės iš vidaus akcijų rinkos per pirminį viešą akcijų platinimą iki rugsėjo mėnesio surinko tik 6,8 mlrd. dolerių, o tai 85% sumažėjo per metus ir maždaug penktadalis lėšų, kurias surinko JAV listinguojamos bendrovės.

 

 Kinijos valstybė dabar palaipsniui perima technologijų startuolių finansavimą ir netgi pasitraukimą.

 

 Balandžio mėn. Kinijos liaudies bankas įsteigė maždaug 70 mlrd. dolerių

 

 Kinijos bankai savo pastangas laiko visuomenine pareiga. Didžiausias šalies bankas „Bank of China“ savo metinėje ataskaitoje nurodė, kad praėjusiais metais sukūrė daugiau ,nei 200 mlrd. antrinio skolinimo priemonę, kad skatinti bankus skolinti mokslo ir technologijų bendrovėms, su penktadaliu sumos atidėtu startuoliams ir augančioms technologijų bendrovėms.

 

 Vienas pietvakarių Kinijos bankas teigė nuėjęs taip toli, kad padėjo mažai technologijų įmonei užregistruoti patentus, kad gautų intelektinės nuosavybės paskolą.

 

 Valstybinės įmonės, turinčios minimalius technologijų ryšius, prisijungia prie postūmio. Kweichow Moutai, didžiausia Kinijos baijiu, alkoholinių gėrimų, patiekiamų valstybiniuose banketuose, gamintoja ir jos mažesnė konkurentė Luzhou Laojiao neseniai investavo į su lustais susijusias įmones.

 

 Siekdamos įveikti pradinio akcijų siūlymo kliūtis, Kinijos vietos valdžios institucijos, įskaitant Šanchajų, įsteigė antrinius fondus, kad išpirktų ankstyvuosius investuotojus.

 

 Kinijos vyriausybei sekėsi puoselėti kai kurias technologijų įmones. Jos „Didysis fondas“ investicijoms į puslaidininkius, kuris buvo pradėtas naudoti prieš dešimtmetį ir neseniai trečiąja dalimi surinko apie 48 mlrd. dolerių. Valstybės finansavimas taip pat buvo labai svarbus, auginant „Contemporary Amperex Technology“, didžiausią pasaulyje elektromobilių akumuliatorių gamintoją, ir padėjo „Huawei Technologies“ išgyventi po to, kai ji buvo įtraukta į JAV prekybos juodąjį sąrašą ir jos pajamos sumažėjo.

 

 Tačiau Kinijos valstybės investicijos taip pat sukėlė keblumų ir kitų galvos skausmų. 2022 m. keli puslaidininkių įmonių vadovai buvo sulaikyti dėl kaltinimų korupcija, susijusia su didelių fondų išlaidomis.

 

 Rugpjūčio mėn. Kinijos šiaurinėje Šansi provincijoje buvo atliktas auditas, kuriame nustatyta, kad vyriausybės investiciniai fondai buvo įsteigti, nesilaikant tinkamų protokolų arba buvo netinkamai valdomi ir apgaulingi. Auditas atskleidė, kad dėl blogų investicijų lėšoms gresia nuostoliai apie 1,34 mlrd. dolerių.

 

 Kinijos valstybiniai fondai dažnai turi kitokius prioritetus, pvz., užimtumo didinimą arba suderinimą su kitais vyriausybės tikslais, nei privatūs investuotojai ir startuoliai. Be to, Kinijos valstybiniai fondai paprastai turi trumpesnį investavimo laikotarpį ir daug mažiau toleruoja nuostolius.

 

 Valstybei priklausančio turto praradimas Kinijoje gali būti laikomas nusikaltimu, už kurį gali būti baudžiama iki septynerių metų kalėjimo. Valstybinių fondų pareigūnai taip pat gali netekti darbo dėl investicijų nuostolių. Kai kurie valstybiniai investuotojai, norėdami apsaugoti savo investicijas, pririša daugiau stulpelių, pavyzdžiui, reikalauja, kad įmonių steigėjai asmeniškai garantuotų paskolas.“ [1]

 

Kinijos lyderis Xi yra inžinierius. Amerikietė Harriss yra prokurorė, turinti teisės išsilavinimą. Jei turite plaktuką, aplink matote tik vinis. Amerika taip pat naudoja daug vyriausybės pinigų pramonei plėtoti. Spėkite, ką prokurorė darytų su tais pinigais? 

 

Visa šita geopolitika yra kenksminga. Bandymai uždaryti finansinį deguonį, geriausiai pasaulyje su Žemės kaitinimu kovojantiems, Kinijos inžinieriams kelia pavojų visiems pasaulio žmonėms. 

 

O, ir amerikiečių investuotojai pasitraukė iš didžiausios ir, greičiausiai augančios, Kinijos rinkos. Kokie nuostoliai jiems...

1. Beijing Steps Up To Bankroll Chinese Startups. Lin, Liza; Feng, Rebecca.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Oct 2024: B.1.