D. Trumpas teisus dėl Ukrainos

 „Pietų Korėjos prezidentui Syngmanui Rhee susitarimas dėl Korėjos karo buvo išpardavimas.

 

 1965 m. Pietų Vietnamo nepriklausomybė buvo svarbiausias JAV politinis reikalavimas, o 1975 m. to nebuvo.

 

 Galėčiau tęsti – Irakas, Afganistanas, kurdai.

 

 Tegul Pietų Korėja būna mūsų mikrokosmosas. Praėjus trims mėnesiams po Šiaurės invazijos, JAV pajėgos nustūmė užpuolikus už 38-osios lygiagretės. Vis dėlto mūšiai tęsėsi beveik trejus metus ir sudarė liūto dalį aukų, kol baigėsi – taip – ​​38-oje lygiagretėje.

 

 Nė viena jautri būtybė per tuos 34 mėnesius nemanė, kaip dabar Donaldas Trumpas, daugelio pasipiktinimui, kad susitarimas buvo neišvengiamas ir kuo greičiau, tuo geriau.

 

 D. Trumpas: „Vakar stebėjau šį vargšą [Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį] Jungtinėse Tautose... Jie yra įsprausti į situaciją. Liūdna. Jie tiesiog nežino, ką daryti. Nes Ukrainos nebėra. Tai jau nebe Ukraina. Neįmanoma pakeisti tuos miestus ir miestelius. Jūs negalite pakeisti tuos žuvusius žmones - tiek daug žuvusių žmonių. Duodame milijardus dolerių žmogui, kuris atsisako sudaryti sandorį, Zelenskiui.  Bet koks  blogiausias, susitarimas būtų buvęs geresnis už jūsų dabartinę padėtį. Turite sunaikintą šalį."

 

 Pasaulinės istoriografijos knygą būtų galima parašyti apie teisingų D. Trumpo teiginių nenaudingumą šalia tą pačią savaitę Kamala Harris ištartų nesąžiningų, bet patartinų, žodžių.

 

 Jos pareiškimą, kuriame teigiama, kad bet kokia Ukrainos teritorinė nuolaida būtų „pasidavimas“, JAV ekspertai su drėgnomis akimis ir, stipriai plakančiomis, širdimis atšventė tą pačią akimirką, kai Ukrainos visuomenė rodė pasirengimą kompromisui.

 

 Klausimas kiekvienam amerikiečiui: ar ponia Harris žino, ką sako ir kodėl, subtiliai suvokdama, kaip tai pasitarnauja JAV interesams, kad nebūtų spaudžiama Ukrainai sudaryti susitarimą (net jei Bideno administracija sulaiko ginklus, kad paskatintų sandorį)?

 

 O gal ponia Harris tik žodžių kartotoja?

 

 Mano asmeninė kelionė, galbūt, yra orientacinė. Praėjusį vasarį įsivaizdavau, kad ponia Harris pakeičia prezidentą Bideną ir atmetė „minkštą Super Bowl“ interviu, kad duotų audringą Ukrainos gynybą. Buvo tikėtina, kad vis tiek sulauksime prezidentės Harris, jei Bidenas būtų perrinktas. Deja, Bidenas pasitraukė gerokai vėliau, nei turėjo, kažkaip mistiškai perleisdamas nominaciją p. Harris. Dabar sutrumpinta 105 dienų kampanija gali baigtis pusei Amerikos nesužinojus, ar ji traukia Chauncey Gardiner, ar Chance the Gardener.

 

 Šios netvarkos autorius ponas Bidenas mėgsta cituoti FDR „Demokratijos arsenalo“ retoriką. Tinkamas palyginimas yra Woodrowas Wilsonas, kuris nenorėjo būti matomas, ruošiantis jo armiją kovai Pirmajame pasauliniame kare, net leido paleisti Armijos lauko artilerijos valdybą, kuriai pavesta išmokti Vakarų fronto pamokas.

 

 Taip pat iškyla Jameso Buchanano paralelė. Jei D. Trumpas laimės ir bus smurtinis ar neteisėtas demokratų pasipriešinimas, tvarką atkurti teks J. Bidenui. Jei kuri nors šalis iš tikro ar apsimestinio pasipiktinimo nusprendžia ginčyti rezultatą, ponas Bidenas turės mums sutvarkyti.

 

 Tai tas pats ponas Bidenas, kuris neseniai manė, kad kolektyvinės derybos yra streikų (t. y. oro antskrydžių) sprendimas Jemene.

 

 Tik prezidentas gali suvaldyti FTB, CŽV ir teisingumo departamento įkyrius rinkimus besikišančius asmenis. Ar galime tikėtis, kad ponas Bidenas tai padarys?

 

 Bent jau šį kartą D. Trumpas 2016 m. būtų Hillary Clinton, o ne Donaldo Trumpo pozicijoje 2020 m. – jis nedalyvaus ginčijamuose rinkimuose iš Baltųjų rūmų. Tačiau Kamala Harris tai padarys, o tai dar labiau apsunkins būti pavaldžiai Bidenui, kuris, kaip pranešama, tebėra kupinas pasipiktinimo dėl to, kaip buvo pakeistas.

 

 Linksminkitės, rinkėjai.

 

 Tai bus antrieji rinkimai iš eilės, sprendžiami balsavimu paštu, kurio pagrįstumu iš esmės lengva suabejoti ir neįmanoma įrodyti.

 

 Rinkimų diena gali tapti rinkimų mėnesiu, kai kils muštynės dėl trūkstamų parašų ir pašto antspaudų, nes neišvengiamai reikalaujama, kad kai kurie, bet ne visi netinkamai pažymėti biuleteniai būtų skaičiuojami „demokratijos“ vardu. Niekada negalvokite apie įniršusį „balsavimo biuletenių rinkimo“ reikalą, kuris kai kuriose valstijose yra legalus, o kitose – ne.

 

 Rinkėjai gali padėti, skirdami neabejotiną pergalę vienam ar kitam kandidatui, tačiau tai yra noras, o ne strategija. Labiau tikėtinas rezultatas yra aistringas rinkėjų cunamis, pavyzdžiui, 2020 m., kai daugiau amerikiečių, nei bet kada, tiki, kad turi pagrindo pykti dėl rezultato." [1]

 

1. Thanks for Nothing, Say Voters in 2024. Jenkins, Holman W; Jr.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Oct 2024: A.13.

D.Trump Is Right About Ukraine

"To South Korean President Syngman Rhee, the Korean War settlement was a sellout.

In 1965 the independence of South Vietnam was an overriding political imperative for the U.S. By 1975 it wasn't.

I could go on -- Iraq, Afghanistan, the Kurds.

Let South Korea be our microcosm. Three months after the North's invasion, U.S. forces had pushed the invaders back beyond the 38th parallel. The fighting nevertheless went on for nearly three years, accounting for the lion's share of the casualties, before ending -- yes -- at the 38th parallel.

No sentient being during those 34 months didn't think, as Donald Trump does now, to the outrage of many, that a deal was inevitable and the sooner the better.

Mr. Trump: "I watched this poor guy [Ukrainian President Volodymyr Zelensky] yesterday at the United Nations. . . . They're locked into a situation. It's sad. They just don't know what to do. Because Ukraine is gone. It's not Ukraine anymore. You can never replace those cities and towns. And you can never replace the dead people -- so many dead people. Any deal, even the worst deal, would have been better. . . . We continue to give billions of dollars to a man who refuses to make a deal, Zelensky. There was no deal that he could have made that wouldn't have been better than the situation you have right now. You have a country that has been obliterated."

A book of world historiography could be written on the unhelpfulness of Mr. Trump's truthful statement next to the disingenuous but advisable words uttered by Kamala Harris in the same week.

Her statement, saying any territorial concession by Ukraine would be a "surrender," was celebrated, with moist eye and thumping heart, by U.S. pundits at the very moment Ukraine's public was signaling a readiness to compromise.

The question for every American: Does Ms. Harris know what she's saying and why, with a subtle appreciation of how it serves the U.S. interest in a deal not to be seen pressuring Ukraine for a deal (even as the Biden administration withholds weapons to encourage a deal)?

Or is Ms. Harris just a repeater of words?

My personal journey perhaps is indicative. Last February I imagined Ms. Harris replacing President Biden and brushing aside a softball Super Bowl interview to give a stirring defense of Ukraine. We were likely to get President Harris anyway if Mr. Biden was re-elected. Alas, Mr. Biden bowed out far later than he should have, while somehow mystically transferring the nomination to Ms. Harris. Now a foreshortened 105-day campaign may expire with half of America not knowing whether it's pulling the lever for Chauncey Gardiner or Chance the Gardener.

Mr. Biden, the author of this mess, likes to quote FDR's "Arsenal of Democracy" rhetoric. An apter comparison is Woodrow Wilson, who didn't want to be seen preparing his army to fight World War I, even permitting dissolution of the Army's Field Artillery Board, charged with learning the lessons of the Western Front.

The James Buchanan parallel also comes to mind. If Mr. Trump wins and there's violent or extralegal opposition from Democrats, it will fall to Mr. Biden to restore order. If either party, from real or feigned outrage, chooses to contest the result, Mr. Biden will have to see us through.

This is the same Mr. Biden who recently thought collective bargaining was the solution to strikes (i.e., airstrikes) in Yemen.

Only the president can ride herd on the inveterate election meddlers at the FBI, CIA and Justice Department. Can we count on Mr. Biden to do so?

At least this time Mr. Trump would be in the position of Hillary Clinton in 2016 and not Donald Trump in 2020 -- he won't be contesting a disputed election from the White House. But Kamala Harris will, with the additional complication of being subordinate to Mr. Biden, who reportedly remains full of resentment at how he was replaced.

Have fun, voters. 

This will be the second election in a row decided by mail-in ballots, whose validity is inherently easy to question and impossible to demonstrate. 

Election Day may become election month, with fights over missing signatures and postmarks, amid the inevitable demand that some but not all improperly marked ballots be counted in the name of "democracy." Never mind also the vexed business of "ballot harvesting," legal in some states and not in others.

Voters can help by giving an unmistakable win to one candidate or the other, but this is a wish and not a strategy. A likelier result is a passionate turnout tsunami like 2020, with more Americans than ever believing they have reason to be angry about the outcome." [1]

1. Thanks for Nothing, Say Voters in 2024. Jenkins, Holman W; Jr.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Oct 2024: A.13.

 

Iranas pribloškė kai kurias Izraelio gynybos pajėgas --- Antradienį įvykęs smūgis rodo, kad skausmas gali būti rimtas, jei nukentės civilinė infrastruktūra

 „Dubajus. Atrodo, kad Irano balistinių raketų užtvara praėjusią savaitę kai kuriose vietose pribloškė Izraelio oro gynybą, nors ir padarė nedidelę žalą, sakė nepriklausomi tyrėjai, tyrę naujus palydovinius vaizdus.

 

 Tai reiškia, kad bet kokie nauji Irano smūgiai Izraeliui gali turėti daug rimtesnių pasekmių, jei jie bus nukreipti į civilinę infrastruktūrą arba tankiai apgyvendintus gyvenamuosius rajonus.

 

 Tai svarbus aspektas Izraeliui, svarstant jo karinį atsaką. Teheranas pagrasino smūgiais Izraelio elektrinėms ir naftos perdirbimo gamykloms, jei Izraelis smogs Irano teritorijai per kontrataką.

 

 Skirtingai nuo balandžio 13 d. Irano atakos, kurioje dalyvavo daug sparnuotųjų raketų ir bepiločių orlaivių, antradienio užtvarą sudarė maždaug 180 daug greitesnių balistinių raketų, o tai vienas didžiausių tokių smūgių karo istorijoje. Analitikai teigia, kad dauguma jų buvo moderniausios Irano balistinės raketos – Fattah-1 ir Kheibar Shekan.

 

 „Kuo greitesnė raketa, tuo sunkiau ją perimti, tokia paprasta fizika“, – sakė Hamburgo Taikos tyrimų ir saugumo politikos instituto ginklų kontrolės tyrimų vadovas Ulrichas Kuhnas. „Žinoma, daug sunkiau apsiginti nuo balistinių raketų, o tuo labiau, jei didžioji jų dalis patenka į tam tikrą taikinį, nes tada jūs turite galimybę įveikti priešraketinę gynybą – būtent tai įvyko Izraelyje.“

 

 Nevatimo oro bazės Pietų Izraelyje, kaip taikinys antradienį, palydovinės nuotraukos rodo, kad į jos perimetrą nusileido net 32 ​​raketos.

 

 „Trisdešimt dvi raketos yra daug raketų“, – sakė Lewisas. „Turime perdėtų idėjų apie oro gynybos efektyvumą“. Nors Izraelis eksploatuoja sudėtingas raketinės gynybos sistemas Arrow 2 ir Arrow 3, gaminamas kartu su JAV, gaudyklių kiekis yra ribotas ir jos yra brangesnės, nei gaudomos Irano raketos, sakė Lewisas. Dažnai prireikia kelių gaudytojų, kad sustabdytų vieną balistinę raketą.

 

 Dar nebuvo viešai prieinamų didelės raiškos Tel Nof oro bazės vaizdų, dar vieno pagrindinio antradienio taikinio. Vaizdo įrašai iš tos vietos parodė antrinius sprogimus, o tai rodo, kad buvo pataikyta į amuniciją arba oro gynybos sistemas. Mažiausiai vienas sviedinys nusileido šimtų jardų atstumu nuo Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ Tel Avivo būstinės.

 

 Irano raketos turi nukeliauti apie 550 mylių, kad pasiektų Izraelį, ir pasirodė, kad jos yra gana netikslios tokiu nuotoliu. Nevatimo, kuriame gyvena Izraelio reaktyviniai naikintuvai F-35, nuotraukos rodo, kad dauguma raketų pataikė į tuščias vietas ar kelius. Atrodo, kad tik viena atsitrenkė į angarą, o kas jame buvo, neaišku. Palydovinės nuotraukos nerodo jokios žalos orlaiviui.

 

 Izraelio kariuomenė nurodė, kad „Nevatim“ veikia normaliai, o ten įsikūrę lėktuvai pastarosiomis dienomis pradėjo antskrydžius. "Buvo keletas smūgių centrinėje Izraelio dalyje ir kai kurie smūgiai pietų Izraelyje, įskaitant kai kuriuos smūgius į oro pajėgų bazes, bet nieko, kas pakenktų mūsų funkcionalumui, mūsų veiklos lygiui. Nebuvo pažeisti orlaiviai, žmonės, jokie svarbūs pajėgumai", - sakė izraelitas, kariuomenės atstovas pulkininkas leitenantas Nadav Shoshani.

 

 Izraelis neatskleidė daugiau informacijos apie žalą, kad nesuteiktų jo priešams žvalgybos informacijos, sakė jis.

 

 Siekdamas taupyti gaudytuvus, Izraelis paprastai netaiko raketų, nukreiptų į tuščias vietas, todėl neaišku, kiek raketų, pataikiusių į Nevatimą, oro gynybos sistema tyčia ignoravo.

 

 Izraeliečiai „puikiai moka teikti pirmenybę ir apsaugoti dalykus, kuriuos reikia saugoti. Galbūt, jie pažvelgė į [Nevatimą] ir pasakė: „Tai priimtina, aš vis tiek turiu teikti pirmenybę Tel Avivui, turiu teikti pirmenybę savo kritinei infrastruktūrai“. “ – sakė į pensiją išėjęs generolas Timas Ray'us, vadovavęs JAV oro pajėgų pasaulinei smūgių komandai. „Nėra būdo viską sustabdyti“.

 

 Ray'us sakė, kad Irano užtvaros padaryta žala nebuvo proporcinga išeikvotiems ištekliams. „Jei aš būčiau atsakingas už tą streiką, nebūčiau sužavėtas rezultatais“, – sakė jis. "Nors jie smogė keletui dalykų – o tai yra karas – jie tikrai nepažemino izraeliečių. Izraeliečiai nebuvo atgrasyti."

 

 Izraelis nenurodė, kokių taikinių jis sieks Irane, nors ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pažadėjo griežtą atsaką.

 

 Iranas savo antradienio išpuolį pavadino kerštu už Izraelio įvykdytas „Hezbollah“ ir „Hamas“ lyderių – abu JAV priskirtos teroristinėms organizacijoms – žmogžudystes.

 

 Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pažadėjo „plačiai ir visapusiškai sunaikinti“ Izraelio infrastruktūrą, jei Irano teritorija būtų užpulta. Adm. Ali Fadavi, Islamo revoliucijos gvardijos korpuso vado pavaduotojas, pažadėjo smogti elektrinėms, dujų telkiniams ir naftos perdirbimo gamykloms,  praneša Irano valstybinė žiniasklaida.

 

 Padaryti žalą besidriekiančiai ir sutvirtintai oro bazei dykumos viduryje yra sudėtingiau, nei smogti infrastruktūros objektams tankiai apgyvendintose vietovėse. „Izraeliečiams labiau rūpėtų ginti Tel Avivą“, nei ginti Nevatimą, sakė Lewisas. „Kita vertus, jie, galiausiai, visur turės tą pačią problemą – iraniečiai galų gale gali priblokšti sistemą."

 

 Dėl šios priežasties Irano raketų arsenalas ir, dar svarbiau, jo raketų gamybos pajėgumai, greičiausiai, bus vieni iš prioritetinių Izraelio taikinių, sakė Fabianas Hinzas, Tarptautinio strateginių studijų instituto gynybos ir karinės analizės mokslinis bendradarbis.

 

 Irano ar Izraelio raketų arsenalo dydis yra nacionalinė paslaptis. Generolas Kennethas McKenzie 2022 m., būdamas JAV centrinės vadovybės vadu, per Senato posėdį sakė, kad Iranas turi daugiau nei 3000 įvairaus tipo balistinių raketų, kai kurios gali pasiekti Izraelį.

 

 Irano raketų atsargos yra užgrūdintuose požeminiuose objektuose, tačiau jo raketų gamyklos yra mažiau apsaugotos, sakė Hinzas. "Jie turi keletą labai svarbių siaurų vietų. Jos yra atviros ir jūs galite palyginti lengvai į jas nukreipti", - sakė jis." [1]

 

Norint duoti niokojantį atsaką, reikia raketų, o ne raketų gamyklų.

 

Izraeliečių judrumas pasaulyje yra jų pliusas (jie greitai susirinko Izraelyje) ir jų minusas (jie gali greitai išsiskirstyti, iškilus pavojui). Dabar pasirodė du rimti pavojai - palestiniečiai iš požemių ir raketos. 

1. World News: Iran Overwhelmed Some Israeli Defenses --- Strike on Tuesday suggests pain could be serious if civilian infrastructure is hit. Trofimov, Yaroslav.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Oct 2024: A.7.