Ar Europa taps skaitmeniniu muziejumi po atviru dangumi?

 „Tiek technologijų industrijos atstovai, tiek Mario Draghi ataskaitoje nurodoma, kad Europos Sąjunga atsilieka modernių technologijų, tokių, kaip dirbtinis intelektas, vystyme. Problema yra, pavyzdžiui, ribojantis asmens duomenų reglamentavimas.

 

 

 

 Ar Europos Sąjunga tampa ekonominiu bloku, kuris atsilieka skaitmeniniu požiūriu? Deja, į šį klausimą galime atsakyti teigiamai. Juk apie didelį ES atsilikimą, diegiant modernias technologijas ir kuriant skaitmeninę ekonomiką buvo rašoma oficialiame Briuselio dokumente – buvusio Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi parengtoje ES konkurencingumo ataskaitoje.

 

 

 

 „ES pramonės modelis iki šiol buvo pagrįstas pažangių technologijų importu ir automobilių, tiksliosios mechanikos, chemijos, medžiagų ir mados pramonės eksportu.

 

 

 

 Jame neatsižvelgiama į dabartinį technologinių pokyčių tempą.

 

 

 

 Kadangi 70% naujos vertės, sukurtos pasaulio ekonomikoje per ateinančius 10 metų, bus pritaikyta skaitmeniniu būdu, didėja rizika, kad ES praras vertę“, – sakoma Draghi pranešime.

 

 

 

 Tai rodo, kad ES yra 80 % priklausoma nuo skaitmeninių produktų ir paslaugų bei susijusios infrastruktūros importo. 2013–2023 metais ES pasaulinė pajamų dalis IT ir ryšių paslaugų rinkoje sumažėjo nuo 22 % iki 18 %, tuo tarpu JAV dalis padidėjo nuo 30 % iki 38 %, o Kinijos – nuo ​​10 % iki 11 %. Tęsiantis šioms tendencijoms gresia skaitmeninių technologijų raidoje aiškiai pralenkti Europą. Tačiau ar ES sprendimus priimantys asmenys galės imtis atitinkamų veiksmų, kad pakeistų ar bent šiek tiek susilpnintų šias neigiamas tendencijas?

 

 

 

 Žemesnės lygos žaidėjai

 

 

 

 Kartais galima išgirsti nuomonę, kad kalbant apie skaitmenines technologijas „Amerika diegia naujoves, Kinija jas kopijuoja ir diegia savaip, o ES tik reguliuoja“. Pasaulinėje skaitmeninėje rinkoje sunku įžvelgti didelių žaidėjų iš Europos.

 

 

 

 Vokietija pastaraisiais metais nesėkmingai bandė sukurti savo skaitmeninį milžiną. Tai baigėsi dideliu finansiniu ir šnipinėjimo skandalu. Milžinas – Wirecard – pasirodė skandalinga Rusijos karinės žvalgybos sukurta įmonė.

 

 

 

 41 %

 

 

 

 – tiek 2015–2023 metais krito viso ES telekomunikacijų sektoriaus kapitalizacija, kuri praėjusių metų pabaigoje siekė apie 270 mlrd. eurų.

 

 

 

 Draghi ataskaitoje nurodyta, kad iš dešimties populiariausių internetinių platformų ES šešios yra amerikietiškos ir keturios – kiniškos. Jos turi su mažai kuo konkuruoti. Iš 24 įmonių, registruotų pagal ES skaitmeninį įstatymą kaip „labai didelės internetinės platformos“, tik 4 yra ES įsikūrusios ir tik 1 (Portalas Booking.com) buvo laikomas itin svarbiu rinkai. 65 % ES debesijos paslaugų rinkos užėmė iš viso trys JAV koncernai ir tik 16 % Europos įmonės. Didžiausia iš šių Europos įmonių užima vos 2 % rinkos. ES įmonės skiria tik 7 % MTTP išlaidų internetui ir programinei įrangai, tuo tarpu Amerikos įmonės – 71 %, o Kinijos įmonės – 15 %. Elektroninės įrangos moksliniams tyrimams ir plėtrai ES tenka 12 % pasaulinių išlaidų, Kinijai – 19 %, o JAV – 40 %.

 

 

 

 397 mlrd. dolerių

 

 

 

 – tokia kapitalizacija didžiausios Europos Sąjungoje technologijų įmonės Olandijos įmonės ASML, gaminančios mikroprocesorių gamybos mašinas.

 

 

 

 Yra sričių, kuriose Europai sekasi gana gerai, pavyzdžiui, labai našių kompiuterių, daugiausia skirtų moksliniams tyrimams, statyba, tačiau jas galima laikyti specifinėmis nišomis. Ten, kur yra pelningiausios ir į ateitį orientuotos rinkos sritys, Europa akivaizdžiai pralaimi konkurencijai. Kas turi mobilųjį telefoną su Europoje sukurta operacine sistema? Tikriausiai, tik pirmajame XXI amžiaus dešimtmetyje pagamintų „Nokia“ telefonų savininkai. Europos rinkai įrenginiams su Google Android sistema priklauso 66%, o programėlėms su Apple iOS sistema – 34%. Yra Europos išmaniųjų telefonų gamintojų, tačiau jie nesudaro didelės konkurencijos JAV ar Azijos gamintojams. „Apple“ turi 33 proc. ES mobiliųjų įrenginių rinkos, „Samsung“ iš Korėjos – 31 proc., „Xiaomi“ iš Kinijos – 15 proc.

 

 

 

 4

 

 

 

 – tik tiek įmonių iš ES patenka į 50 didžiausių technologijų įmonių grupę. Be ASML, tai yra: Vokietijos SAP ir Siemens bei prancūzų Schneider Electric

 

 

 

 Europos Sąjunga taip pat labai vėluoja į startą lenktynėse dėl dirbtinio intelekto technologijų plėtros. Joje daugiausia dominuoja žaidėjai iš užsienio ir Vidurio Karalystės. 73% dirbtinio intelekto modelių, sukurtų nuo 2017 m., buvo sukurti JAV, o 15% - Kinijoje. Amerikiečiai ir kinai taip pat turi didelį pranašumą, finansuodami su dirbtiniu intelektu susijusius startuolius. Jei 2023 metais rizikos kapitalo fondai ES investavo už 8 mlrd. dolerių, tai JAV tam skyrė 68 mlrd. dolerių, o Kinijoje 15 mlrd. dolerių. (Prie to reikėtų pridėti dideles sumas, kurias JAV ir Kinijos Liaudies Respublikos valstybinės institucijos skiria dirbtinio intelekto tyrimams remti.) „ES talentų, reikalingų dirbtinio intelekto srityje, skaičius yra mažesnis, o aukštos kvalifikacijos specialistai yra dažnai susivilioja didesniais atlyginimais užsienyje“, – pripažįstama Draghi pranešime.

 

 

 

 7 %

 

 

 

 – tokia buvo Europos Sąjungos dalis pasaulinėje puslaidininkių gamyboje 2023 m. Jų rinka ES siekia 57 mlrd. dolerių, o pasaulyje – 520 mlrd. dolerių.

 

 

 

 Skaitmeninės infrastruktūros kokybė ES taip pat yra problema. Tik 56 % ES namų ūkių turi prieigą prie interneto per šviesolaidį. 5G internetas pasiekia 81 % ES gyventojų, o Kinijoje ir JAV – apie 95 % gyventojų. Tačiau Europos operatoriai negali teikti tokios pat kokybės palydovinio interneto, kaip Elono Musko „Starlink“.

 

 

 

 Daugybė taisyklių

 

 

 

 Draghi pranešime pateikiama nemažai rekomendacijų, kaip pagerinti ES konkurencingumą. Dauguma jų apsiriboja didžiulių investicijų į atskirus ūkio sektorius užtikrinimu arba Sąjungos integracijos ir centralizacijos didinimu. Ar Briuseliui pavyks sukurti didelius investicijų paketus – labai abejotinas klausimas. Tačiau panašu, kad ES institucijos sieks stiprinti jų galią. Bet ką jos darys su šia galia? Ar jie suteiks Sąjungai plėtros impulsą, ar pagamins daugiau tonų popieriaus su neaiškiais reglamentais?

 

 

 

 Vienas iš reglamentų, kuriais ES biurokratija „pradžiugino“ europiečius, yra 2018 m. įsigaliojęs BDAR, arba asmens duomenų apsaugos reglamentas, kurio matomiausias poveikis yra tas, kad svetainėje atsirado erzinančių iššokančių langų, kuriuose yra ilgi ir, sunkiai suprantami, tekstai, paaiškinantys, kaip tam tikroje svetainėje naudojami lankytojų duomenys. Be to, daugelis institucijų yra sukūrusios etatus BDAR specialistams, reikia pasirašyti daugiau dokumentų dėl asmens duomenų naudojimo. BDAR taip pat gali tapti viena iš kliūčių dirbtinio intelekto plėtrai Europoje.

 

 

 

 „Dėl BDAR įgyvendinimo ir vykdymo skirtumų tarp valstybių narių, taip pat sritys, kuriose galimas jo neatitikimas Dirbtinio intelekto įstatymo nuostatoms, kelia pavojų, kad Europos įmonės bus pašalintos iš ankstyvųjų dirbtinio intelekto inovacijų dėl reguliavimo neapibrėžtumo. ir kliūtis ES mokslininkams ir novatoriams plėtoti dirbtinį intelektą“, – teigiama Draghi pranešime.

 

 

 

 Briuselis didžiuojasi sukūręs pirmąjį pasaulyje išsamų dirbtinio intelekto reglamentų rinkinį. Tačiau technologijų įmonės baiminasi, kad šios taisyklės pasirodys pernelyg neapibrėžtos. Rugsėjį beveik 60 įmonių pasirašė grupės „Meta“ inicijuotą atvirą laišką, kuriame raginama ES suteikti daugiau aiškumo reguliavimo klausimu. Jie perspėjo, kad Europa gali tapti žemynu, atsiliekančiu atvirų dirbtinio intelekto modelių kūrimo srityje.

 

 

 

 Dirbtiniam intelektui vystyti reikia pigesnės elektros

 

 

 

 Vienas iš pagrindinių dirbtinio intelekto vystymosi veiksnių yra palyginti pigi elektra. Juk duomenų apdorojimo centrai sunaudoja didžiulius kiekius elektros energijos. Tuo tarpu elektra brangi daugelyje Europos Sąjungos šalių.

 

 

 

 Buvusio Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi parengtoje ES konkurencingumo ataskaitoje cituojami skaičiavimai, teigiantys, kad mažmeninės elektros kainos ES yra vidutiniškai du-tris kartus didesnės, nei JAV ir Kinijoje.

 

 

 

 Šiuo atžvilgiu padėtis per pastaruosius penkerius metus labai pablogėjo. 2019 metais mažmeninės elektros kainos ES buvo „tik“ 80 procentų didesnės, nei JAV, o jų lygis buvo panašus į Kinijos. Tačiau pastaraisiais metais tarp atskirų valstybių narių buvo labai didelių skirtumų. Vienose elektros kainos vartotojams viršijo 250 Eur už 1 MWh, o kitose nesiekė 100 Eur už 1 MWh. Draghi pranešime nurodoma, kad viena iš energijos krizės priežasčių yra didelė Europos priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių. Tačiau nesunku įžvelgti ir kitas didelių elektros kainų Europoje priežastis: kai kurių šalių vykdomas atominių elektrinių uždarymas ir CO2 emisijos prekybos sistemos veikimas.

 

 

 

 Draghi ataskaitoje nurodoma, kad gamtinės dujos ES vartotojams parduodamos nuo trijų iki penkių kartų didesnėmis kainomis nei JAV.

 

 

 

 Viena iš priežasčių, kodėl amerikiečiai naudojasi pigiomis dujomis, yra plačiai paplitusi hidraulinio ardymo technologija žaliaviniam produktui išgauti iš skalūnų telkinių. Tačiau Europoje šios technologijos naudojimas susilaukė nemažo socialinio pasipriešinimo, kurį skatino aplinkosaugos organizacijos. Tokios šalys, kaip Vokietija ir Austrija, daugelį metų Rusiją laikė patikimos energijos šaltiniu ir palyginti pigiu mėlynojo kuro iš vamzdžio tiekėju.

 

 

Vokietijos kancleris Scholzas tai sunaikino, paskelbęs posūkį į militarizmą (Zeitenwende), palaikęs sankcijas Rusijos energetikai, tuo nutraukdamas pagrindinį pigios energijos tiekimą Europai. Vokiečių rinkėjai siekia, kad jo „Zeitenwende“ ir jam taip pat būtų „Ende“ politikoje. Koks apgailėtinas nevykėlis…

 

 

 

 

 

 

 

Will Europe become a digital open-air museum?

 "Both representatives of the technology industry and Mario Draghi's report indicate that the European Union is lagging behind in terms of the development of modern technologies, such as artificial intelligence. The problem is, for example, restrictive regulations on personal data.

 

Is the European Union becoming an economic bloc that is lagging behind digitally? Unfortunately, we can answer this question in the affirmative. After all, the EU's significant backwardness in implementing modern technologies and creating a digital economy was written about in an official Brussels document, the EU Competitiveness Report prepared by Mario Draghi, former President of the European Central Bank. 

 

"The EU's industrial model has so far been based on the import of advanced technologies and exports made by the automotive, precision mechanics, chemical, materials and fashion industries. 

 

It does not take into account the current pace of technological change. 

 

Since 70% of new value created in the global economy in the next 10 years will be applied digitally, the risk of the EU losing value is growing," says Draghi's report. 

 

It indicates that the EU is 80% dependent on imports of digital products and services and the related infrastructure. In the years 2013-2023, the EU's global share of revenues in the IT and communications services market fell from 22% to 18%, while the US share increased from 30% to 38% and China's increased from 10% to 11%. The continuation of these trends threatens to clearly outclass Europe in terms of the development of digital technologies. However, will EU decision-makers be able to take appropriate steps to reverse or at least slightly weaken these negative trends?

 

Lower league players

 

Sometimes you can hear the opinion that in the case of digital technologies, "America innovates, China copies and implements them in its own way, and the EU only regulates them". It is difficult to see large players from Europe on the global digital market.

 

 Germany has made an unsuccessful attempt to create its own digital giant in recent years. It ended with a major financial and espionage scandal. The giant – Wirecard – turned out to be a scandalous company created by Russian military intelligence.

 

41%

 

– this is how much the capitalization of the entire EU telecommunications sector fell between 2015 and 2023. At the end of last year, it amounted to around EUR 270 billion.

 

The Draghi report indicated that out of the ten most popular online platforms in the EU, six are American and four are Chinese. They have little to compete with. Of the 24 companies registered under the EU Digital Act as “very large online platforms”, only 4 are based in the EU, and only 1 (the Booking.com portal) was considered to be of critical importance to the market. 65% of the EU cloud services market was captured by a total of three US concerns, and only 16% by companies from Europe. The largest of these European companies has a mere 2% market share. EU companies account for only 7% of R&D spending on the internet and software, while American companies account for 71% and Chinese companies for 15%. In the case of R&D for electronic equipment, the EU accounts for 12% of global spending, China for 19% and the US for 40%.

 

USD 397 billion

 

– this is the capitalisation of the largest technology company in the European Union, the Dutch company ASML, which manufactures machines for the production of microprocessors.

 

There are areas where Europe is doing quite well – such as the construction of very high-performance computers, intended mainly for research purposes – but these can be considered specific niches. Where the most lucrative and future-oriented areas of the market are, Europe clearly loses out to the competition. Who has a mobile phone with an operating system created in Europe? Probably only owners of Nokia phones manufactured in the first decade of the 21st century. The European market belongs to devices with Google's Android system in 66%, and to gadgets with Apple's iOS system in 34%. There are European smartphone manufacturers, but they do not constitute significant competition for manufacturers from the US or Asia. Apple has 33% of the EU mobile device market, Samsung from Korea 31%, and Xiaomi from China 15%.

 

4

 

– only so many companies from the EU are included in the group of 50 largest technology companies. Apart from ASML, these are: German SAP and Siemens and French Schneider Electric

 

The European Union is also very late to the start in the race for the development of artificial intelligence technology. It is mainly dominated by players from overseas and from the Middle Kingdom. 73% of artificial intelligence models created since 2017 were created in the US, and 15% in China. Americans and Chinese also have a big advantage in financing start-ups dealing with artificial intelligence. While in 2023 venture capital funds made investments worth USD 8 billion in the EU, in the US they allocated USD 68 billion for this purpose, and in China USD 15 billion. (To this should be added the large sums spent on supporting AI research by state institutions in the US and the People's Republic of China.) "The pool of talent needed to work on artificial intelligence is smaller in the EU, and highly qualified specialists are often tempted by higher wages abroad," admits Draghi's report.

 

7%

 

- this was the share of the European Union in global semiconductor production in 2023. Their market in the EU is estimated at USD 57 billion, while in the world - at USD 520 billion.

 

The quality of digital infrastructure in the EU is also a problem. Only 56% of households in the EU have access to the Internet via optical fiber. 5G Internet reaches 81% of the EU population, while in China and the US it reaches about 95% of the population. European operators, however, are unable to provide satellite internet of the same quality as Elon Musk's Starlink.

 

A wealth of regulations

 

The Draghi report contains a number of recommendations for improving the EU's competitiveness. Most of them boil down to ensuring huge investments in individual sectors of the economy or increasing the integration and centralization of the Union. Whether Brussels will manage to create large investment packages is a very doubtful issue. However, it seems certain that EU institutions will strive to strengthen their power. But what will they do with this power? Will they provide the Union with a development impulse or produce more tons of paper printed with unclear regulations?

 

One of the regulations with which the EU bureaucracy has "made" Europeans happy is the GDPR, or the regulation on the protection of personal data, which came into force in 2018. Its most visible effect is that annoying pop-up windows have appeared on websites containing long and difficult to understand texts explaining how a given website uses the data of its visitors. In addition, many institutions have created positions for GDPR specialists, and more documents regarding the use of personal data need to be signed. GDPR may also become one of the barriers to the development of artificial intelligence in Europe.

 

“Differences between member states in the implementation and enforcement of GDPR, as well as areas of its potential non-compliance with the provisions of the Artificial Intelligence Act, create a risk that European companies will be excluded from early AI innovations, due to regulatory uncertainty and obstacles to the development of artificial intelligence by EU researchers and innovators,” Draghi’s report indicates.

 

Brussels prides itself on having created the world’s first comprehensive set of regulations on artificial intelligence. However, technology companies fear that these regulations will prove too vague. In September, nearly 60 companies signed an open letter initiated by the Meta group calling on the EU to provide greater clarity on the issue of regulation. They warned that Europe could become a continent lagging behind in terms of building open AI models.

 

Cheaper electricity is needed to develop artificial intelligence

 

One of the key factors for developing artificial intelligence is relatively cheap electricity. After all, data processing centers consume huge amounts of electricity. Meanwhile, electricity is expensive in many European Union countries. 

 

The EU competitiveness report prepared by Mario Draghi, former president of the European Central Bank, quotes calculations stating that retail electricity prices in the EU are on average two to three times higher than in the US and China. 

 

The situation in this respect has deteriorated significantly over the last five years. In 2019, retail electricity prices in the EU were "only" 80 percent higher than in the US, and their level was similar to that in China. However, there have been very large differences between individual Member States in recent years. In some, electricity prices for consumers exceeded EUR 250 per 1 MWh, and in others they were below EUR 100 per 1 MWh. The Draghi report points to Europe's high dependence on imported energy resources as one of the causes of the energy crisis. However, other reasons for high electricity prices in Europe are also easy to see: the closure of nuclear power plants by some countries and the operation of the CO2 emissions trading system. 

 

The Draghi report indicates that natural gas is sold to EU consumers at prices three to five times higher than in the US. 

 

One of the reasons that Americans benefit from cheap gas is the widespread use of hydraulic fracturing technology to extract the raw material from shale deposits. In Europe, however, the use of this technology has met with considerable social opposition, fueled by environmental organizations. Countries such as Germany and Austria have for years treated Russia as a source of reliable energy and relatively cheap supplies of blue fuel."

 

Chancellor of Germany Scholz ended that, when he declared a turn to militarism (Zeitenwende), supported sanctions on Russian energy, cutting the main supply of cheap energy for Europe. German voters are looking to make an Ende to his Zeitenwende and to him in politics too. What a pathetic loser…