Smūgis atkreipia dėmesį į bepiločių orlaivių grėsmę Izraeliui

 „TEL AVIV – Libano milicija „Hezbollah“ bepiločiu orlaiviu smogė Izraelio karinei bazei centrinėje Izraelio dalyje, žuvo keturi kariai ir buvo sužeisti dešimtys, o tai išryškino silpną Izraelio šlovingos oro gynybos sistemos vietą, kurią, pasak karinių pareigūnų, sunku sutaisyti.

 

 Bepilotis orlaivis, kuris buvo paleistas sekmadienio vakarą, sugebėjo aptikti Izraelio pajėgas, kol jis atsitrenkė į Golanio pėstininkų brigados karinę bazę netoli Binyaminos. Izraelio nacionalinės pagalbos tarnybos Magen David Adom duomenimis, iš viso buvo sužeistas 61 žmogus.

 

 Pasak valstybinio armijos radijo, bepilotis orlaivis nepaveikė įspėjamųjų sirenų ir smogė į valgyklą, kai kariai valgė vakarienę. Remiantis Izraelio žiniasklaidoje pasidalintomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, dronas paliko didelę skylę valgomojo lubose, ant grindų išsitaškęs kraujas. 

 

„Hezbollah“ prisiėmė atsakomybę už išpuolį, sakydama, kad į bazę paleido atakuojančių bepiločių orlaivių eskadrilę.

 

 Dabartiniai ir buvę kariuomenės pareigūnai teigė, kad Izraelis sunkiai sugalvojo tinkamų sprendimų, kaip kovoti su „Hezbollah“ skleidžiamais bepiločiais orlaiviais, ypač aptikimo etape.

 

 Nors bepiločiai orlaiviai Ukrainoje vaidino itin svarbų vaidmenį, Izraelio kariuomenė daugiausia dėmesio skyrė ilgalaikėms grėsmėms, tokioms, kaip raketos, ir į bepiločius orlaivius, UAV, žiūrėjo, kaip į šalutinę problemą.

 

 „Tai buvo sunkus įvykis su skaudžiais rezultatais“, – sakė pirmadienį Golanio bazėje apsilankęs Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas. „Mes sutelkiame dideles pastangas, kurdami sprendimus, kuriais būtų pašalinta UAV atakų grėsmė."

 

 Izraelio kariuomenė pranešė, kad, reaguodama į „Hezbollah“ bepiločio lėktuvo ataką, ji išleido direktyvą, pagal kurią pirmenybė teikiama taikymui į „Hezbollah“ bepiločių orlaivių padalinį, siekiant išardyti jo pajėgumus.

 

 Atskirai mažiausiai keturi palestiniečiai žuvo per Izraelio antskrydį perkeltųjų asmenų palapinių stovykloje centrinėje Gazos ruože, kuri, pasak Izraelio, buvo nukreipta prieš kovotojus.

 

 Stovykloje, esančioje netoli smūgio zonos, kilo didelis gaisras, pasak liudininkų ir filmuotos medžiagos socialiniuose tinkluose, kurias patvirtino „Storyful“, kuri priklauso „News Corp“, pagrindinei „The Wall Street Journal“ bendrovei. Pasak Palestinos sveikatos apsaugos tarnybos, per gaisrą buvo sužeista apie 40 žmonių, įskaitant moteris ir vaikus.

 

 Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros vadovas Philippe'as Lazzarini sakė, kad toje pačioje vietovėje nukentėjo agentūros mokykla, kurią planuota naudoti vakcinacijos nuo poliomielito kampanijai, o 20 žmonių žuvo. Lazzarini sakė, kad skiepijimo kampanija mokykloje buvo atšaukta.

 

 Ugnies plitimo metu 22 metų Asma Aljendeb su dviem vaikais apsistojo palapinėje netoli ligoninės. "Turėjau pažadinti savo vaikus. Išvykome, kol taip pat nebuvo padegta mūsų palapinė", - sakė ji.

 

 Manoma, kad Izraelis planuoja ataką prieš Iraną, reaguodamas į Teherano spalio 1 d. paleidimą į Izraelį 180 raketų. Izraelis patikino Bideno administraciją, kad ataka nebus nukreipta į branduolinius ir naftos objektus, pranešė JAV pareigūnai.

 

 „Hezbollah“ bepiločių orlaivių ataka prieš Izraelį rodo, kaip grupė patobulino bepiločių orlaivių naudojimą nuo karo pradžios, įskaitant stebėjimo dronus, sprogstamuosius dronus ir pirmojo asmens vaizdo dronus arba FPV, kuriuos gali valdyti operatorius.

 

 Dronai yra pigūs, palyginti su brangiomis gynybos sistemomis. Izraeliui kainuoja apie 100 000 dolerių už daug pigesnio drono su „Iron Dome“ sistema perėmimą. Reaktyviniai naikintuvai taip pat laikomi brangiais, palyginti su ekonomiškesniais sprendimais, tokiais, kaip akustiniai jutikliai.

 

 Nuo tada, kai praėjusį mėnesį Izraelis eskalavo kampaniją prieš „Hizbollah“, suintensyvindamas antskrydžius ir sausumos operaciją, į JAV sąrašus įtraukta, teroristinė grupuotė nukentėjo sunkiai, įskaitant Izraelį smūgį, nužudžiusį jos lyderį Hasaną Nasrallah ir kitus aukšto rango vadus. Izraelis teigė sėkmingai sunaikinęs didelę dalį „Hezbollah“ ginklų arsenalo, kuris prieš karą buvo maždaug 150 000 raketųir UAV.

 

 Tuo pat metu „Hezbollah“ ir toliau kasdien apšaudė šimtus sviedinių į Izraelį, įskaitant pirmadienį raketų apšaudymą į centrinę Izraelio pusę, kuri, remiantis preliminariais pranešimais, nepatyrė jokių aukų. Vis dar neaišku, kiek Izraelis sugebėjo pakenkti kovotojų grupuotės arsenalui.

 

 „Faktas, kad jo pajėgumams buvo padaryta didelė žala, nereiškia, kad jis neturi likusių pajėgumų“, – sakė Sarit Zehavi, tyrimų ir švietimo centro Izraelyje įkūrėja ir prezidentė, turėdama omenyje „Hezbollah“.

 

 „Hezbollah“ kelis mėnesius šaudė į Izraelį didelius UAV ir bepiločių orlaivių kiekius, ir nenuostabu, kad kai kuriems pavyko praslysti, sakė Zehavi. Sekmadienį ataka prieš karinę bazę buvo surengta prisidengus didele raketų užtvara, kuri, regis, buvo skirta persverti Izraelio oro gynybą, sakė ji.

 

 „Hezbollah“ FPV iki šiol buvo naudojami tik prieš karinę įrangą, saugumo analitikai baiminasi, kad jų naudojimas gali plėstis, tobulėti ir būti panaudotas žmogžudystėms arba naudojant optinius pluoštus, kurių negalima užstrigdyti." [1]

1. Strike Spotlights Threat Of Drones To Israel. Peled, Anat.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Oct 2024: A.1.

Strike Spotlights Threat Of Drones To Israel

 

"TEL AVIV -- The Lebanese militia Hezbollah struck an Israeli military base in central Israel with a drone, killing four soldiers and wounding dozens, highlighting a weak spot in Israel's vaunted air defense system that military officials said is hard to counter.

The drone, which was launched Sunday night, was able to pass detection by Israeli forces before crashing into a Golani infantry brigade military base near Binyamina. Overall, 61 were wounded, according to Magen David Adom, Israel's national emergency service.

The drone didn't set off warning sirens and struck a dining hall as soldiers were eating dinner, according to state-owned Army Radio. The drone left a large hole in the ceiling of the dining hall, with blood splattered on the floor, according to photos and videos shared in Israeli media. Hezbollah took responsibility for the attack, saying it had launched a squadron of attack drones at the base.

Current and former military officials have said that Israel has struggled to come up with adequate solutions to counter drones being fired by Hezbollah, especially at the detection stage.

While drones have played a crucial role in Ukraine, Israel's military has focused on longstanding threats such as rockets and missiles and has viewed drones -- or unmanned aerial vehicles, UAVs -- as a side issue.

"This was a difficult event with painful results," said Defense Minister Yoav Gallant of Israel, who visited the Golani base Monday. "We are concentrating significant efforts in developing solutions to address the threat of UAV attacks."

The Israeli military said that in response to Hezbollah's drone attack, it had issued a directive to prioritize targeting the Hezbollah drone unit, with the objective of dismantling its capabilities.

Separately, at least four Palestinians were killed in an Israeli airstrike on a tent encampment for displaced people in central Gaza, which Israel said targeted militants.

A large fire broke out inside the encampment near the area of the strike, according to witnesses and footage on social media verified by Storyful, which is owned by News Corp, the parent company of The Wall Street Journal. Some 40 people were wounded as a result of the fire, including women and children, according to Palestinian health authorities.

Philippe Lazzarini, head of the United Nations Relief and Works Agency, said an agency school, which was planned to be used for a polio vaccination campaign, was hit in the same area, with 20 reported killed. Lazzarini said the vaccination campaign in the school was canceled.

Asma Aljendeb, 22 years old, was staying with her two children at a tent near the hospital as the fire started to spread. "I had to wake my children up. We left before our tent was set on fire as well," she said.

Israel is believed to be planning an attack on Iran in response to Tehran firing 180 missiles at Israel on Oct. 1. Israel has assured the Biden administration that the attack won't target nuclear and oil facilities, U.S. officials said.

The Hezbollah drone attack on Israel shows how the group has improved its use of drones since the start of the war, including using surveillance drones, explosive drones and first-person-view drones, or FPVs, that can be navigated by an operator.

Drones are cheap compared with costly defense systems. It costs Israel around $100,000 per interception of a much cheaper drone with its Iron Dome system. Jet fighters are also considered expensive compared with more cost-effective solutions such as acoustic sensors.

Since Israel escalated its campaign against Hezbollah last month through intensified airstrikes and a land operation, the U.S.-designated terrorist group has been hit hard, including Israel killing its leader Hassan Nasrallah and other senior commanders. Israel said that it has successfully destroyed a large percentage of Hezbollah's weapons arsenal, which was estimated at around 150,000 missiles, rockets and UAVs before the war.

At the same time, Hezbollah has continued to fire hundreds of projectiles at Israel daily, including firing missiles at central Israel on Monday that caused no casualties, according to preliminary reports. It remains unclear how significantly Israel has been able to damage the militant group's arsenal.

"The fact that its capabilities have been significantly harmed doesn't mean that it doesn't have remaining capabilities," said Sarit Zehavi, founder and president of Alma Research and Education Center, a think tank in Israel, referring to Hezbollah.

Hezbollah has been firing large amounts of UAVs and drones at Israel for months, and it wasn't surprising that some have been able to slip through, Zehavi said. Sunday's attack on the military base took place under the cover of a large barrage of rockets that appeared to have been aimed at overwhelming Israeli air defenses, she said.

While Hezbollah's FPVs have so far only been used against military hardware, security analysts fear that their use could expand, improve and be used for assassinations or by relying on optic fibers which can't be jammed." [1]

1. Strike Spotlights Threat Of Drones To Israel. Peled, Anat.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Oct 2024: A.1.

 

Ekonomikos Nobelio apdovanojimai skirti tautų gerovės tyrimams

  „Kodėl kai kurios tautos klesti, o kitos skursta? Šių metų Nobelio ekonomiką paversti vienu sakiniu: „Institucijos svarbios“.

 

 Nobelio ekonomikos mokslų premija buvo skirta Daronui Acemoglu, Simonui Johnsonui ir Jamesui Robinsonui už darbą, padėjusį suprasti šalių ekonominius skirtumus.

 

 Acemoglu, gimęs Stambule, ir Johnsonas, gimęs JK, yra Masačusetso technologijos instituto ekonomikos profesoriai. Robinsonas yra Čikagos universiteto ekonomikos profesorius.

 

 Acemoglu ir Robinsonas buvo knygos „Kodėl žlunga tautos: galios, gerovės ir skurdo ištakos“, pirmą kartą išleistos 2012 m., bendraautoriai. Johnsonas buvo Tarptautinio valiutos fondo vyriausiasis ekonomistas nuo 2007 m. kovo iki 2008 m. rugpjūčio mėn.

 

 „Esu patenkintas, tai tikras šokas ir nuostabi žinia“, – sakė Acemoglu.

 

 Trijų ekonomistų darbas grindžiamas kolonializmo istorija ir skirtingais būdais, kuriais nacionalinė patirtis paveikė institucijas, tokias, kaip nuosavybės teisių apsauga ar politinių sprendimų priėmimo būdas.

 

 Per ketvirtį amžiaus parašytuose straipsniuose ir knygose šie trys žmonės dokumentavo, kodėl kai kurios tautos, tokios, kaip Didžioji Britanija, JAV ir Japonija, klestėjo, o kitos, tokios, kaip Siera Leonė, Uzbekistanas ir Šiaurės Korėja, – ne.

 

 Jų darbo esmė ta, kad šie rezultatai nėra nulemti geografijos ir kultūros skirtumų, o yra tose vietose atsiradusių institucijų pasekmė.

 

 Plačiausia jų išvada yra ta, kad demokratijos geriau užtikrina gerovę ilguoju laikotarpiu, nors pripažįsta, kad autoritarinės vyriausybės gali būti veiksmingos, išnaudodamos esamus išteklius, tokius kaip žaliavos ar darbuotojai. Autoritarinės valdymo formos paprastai nesugeba diegti naujovių, o tai yra demokratijos stiprybė.

 

 „Toks autoritarinis augimas yra nestabilus ir nesukelia naujovių“, – pirmadienį sakė Acemoglu.

 

 Acemoglu teigė, kad Kinijos pastarojo meto ekonominiai rodikliai yra „iššūkis“ šiai plačiai išvadai, ir teigė, kad demokratijos „išgyvena šiurkštų kelią pirmyn“.

 

 „Labai svarbu, kad jos susigrąžintų aukštesnio lygio geresnį valdymą žmonių labui“, – sakė jis.

 

 Kūrinyje „Kodėl tautos žlunga“ Acemoglu ir Robinsonas nurodo dvynius Nogaleso miestus, esančius abiejose JAV ir Meksikos sienos pusėse. Nors žmonės abiejose sienos pusėse iš esmės yra vienodi, turi tuos pačius protėvius, kultūrą, klimatą ir net mikrobus, JAV pusėje gyvenantiems, žmonėms sekasi daug geriau. Jie teigia, kad ekonominius skirtumus lemia ekonominę veiklą reguliuojančių institucijų skirtumai.

 

 JAV nuosavybės teisės yra saugesnės, kaip ir Nogaleso (Arizas) gyventojų galimybė daryti įtaką teisės aktams. Dėl to jie yra turtingesni už Nogaleso gyventojus Meksikos Sonoros valstijoje.

 

 Savo tyrimuose Acemoglu, Johnsonas ir Robinsonas rodo, kad šie instituciniai skirtumai tarp turinčių ir neturinčių žmonių pasikartoja visame pasaulyje.

 

 Svarbiausias jų tyrime yra požiūris, kad sėkmingose ​​vietose yra įtraukiančios politinės ir ekonominės institucijos, kurios padeda viena kitą palaikyti. Įtraukiančios ekonominės institucijos, tokios, kaip švietimo sistema, rinkos ekonomika ir veikianti finansų sistema, skatina tautos žmonių ekonominį dalyvavimą. Įtraukiančios politinės institucijos užtikrina, kad būtų dalijamasi ekonomine galia, sukurdamos naudingą ciklą.

 

 Kita vertus, „išgaunančios“ ekonominės ir politinės institucijos sukuria neigiamą grįžtamojo ryšio kilpą, kai elitas paima ekonominę galią, remiamą valstybės. Tokiomis sąlygomis žmonės mažiau nori įsitraukti į ekonomiką, nes žino, kad jų darbo vaisiai gali būti savavališkai atimti.

 

 Acemoglu pabudo patirtis, kai jis buvo paauglys Turkijoje ir mokėsi vairuoti. Neturėdamas vairavimo mokyklų, jis darė tai, ką darė kiti vairuotojo pažymėjimo neturintys paaugliai: išvyko į nuošalią vietą su žmogumi, kuris mokėjo vairuoti ir praktikavosi.

 

 „Tą dieną policija nusprendė surengti reidą ir suimti krūvą žmonių“, – sakė jis. „Tai tik parodė, kokią savavališką galią gali gauti, kiek nesaugumo, netikrumo ir galimo piktnaudžiavimo esate linkę kentėti. Likusią nakties dalį jis praleido kalėjime.

 

 Acemoglu išvyko į JK koledžą ir įstojo į Londono ekonomikos mokyklos doktorantūros programą. Ten jis susitiko su Robinsonu seminare 1992 m. Robinsonas skaitė pranešimą. Acemoglu sėdėjo pirmoje eilėje „ir daugiau ar mažiau prieštaravo viskam, ką sakiau“, – prisiminė Robinsonas. „Ir tada jie išėjo vakarieniauti, o mes sėdėjome vienas šalia kito šiame indų restorane Kovent Gardene ir nuo to laiko dažnai kalbėjomės."

 

 Nobelio laureatų darbai sprendžia vieną didžiausių ekonomikos klausimų ir vieną iš pagrindinių jos problemų: kodėl kai kurios šalys per pastaruosius kelis šimtmečius tapo nepaprastai turtingos istoriniais standartais? Kitos juk gerokai atsiliko.

 

 1776 m. Adamas Smithas padėjo pagrindus ekonomikai, kaip studijų sričiai, paskelbdamas knygą „Tautų gerovės prigimties ir priežasčių tyrimas“.

 

 Nors Smithas ir daugelis jo įpėdinių daugiausia dėmesio skyrė darbo pasidalijimui ir atvirumui prekybai, kaip pagrindiniams klestėjimo veiksniams, pastaraisiais dešimtmečiais institucinės ekonomikos sričiai buvo skiriama vis daugiau dėmesio. 1993 m. Nobelio apdovanojimu buvo apdovanotas Douglass North, kuris padarė didelę įtaką šių metų nugalėtojams už istorinės perspektyvos institucinių pokyčių supratimą ir jų poveikį ekonominiams rezultatams.

 

 Dalis trijų ekonomistų darbų skyrėsi dėl duomenų ir metodų, kuriuos jie pateikė sprendžiant šiuos klausimus.

 

 Acemoglu susitiko su Johnsonu M.I.T. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir supažindino jį su Robinsonu. Netrukus jie trys pradėjo suprasti, kodėl kai kurios buvusios Europos kolonijos, tokios kaip JAV ir Australija, klestėjo, o kitos, pavyzdžiui, didžioji dalis Afrikos į pietus nuo Sacharos, ne. Svarbiausia buvo rasti kintamąjį, kuris galėtų paaiškinti kolonistų sukurtų sistemų skirtumus.

 

 Po šešių mėnesių paieškų Johnsonas pasiekė vieną: europiečių mirtingumo lygio skirtumas skirtingose ​​kolonijose.

 

 2001 m. paskelbtame straipsnyje teigiama, kad ten, kur mirtinos ligos buvo mažiau paplitusios, pavyzdžiui, JAV ir Australijoje, daugiau kolonistų apsigyveno ir labiau linkę sukurti įtraukias institucijas, kurios paskatintų juos dirbti ir investuoti į bendrą gerovę. Ten, kur buvo paplitusios mirtinos ligos, tik keli kolonistai, kurie prisiėmė tokią riziką, sutelkė dėmesį į didžiausios grąžos išgavimą per trumpiausią laikotarpį.

 

 „Tai buvo pirmasis mūsų bendras leidinys, ir tai yra tas, kuris mus iš tikrųjų paskatino“, – sakė Johnsonas.

 

 Jų tyrimai buvo skirti istorinėms skurdo ir gerovės šaknims, tačiau Acemoglu teigė manantis, kad institucijos šiandien yra dar svarbesnės.

 

 „Labai džiaugsiuosi, jei šis prizas prisidės prie geresnio supratimo apie geresnių institucijų kūrimo ir geresnės demokratijos kūrimo svarbą“, – sakė jis. „Manau, kad tai mums neatidėliotini iššūkiai“ [1]

 

Tai godumas ir valdžia. Norint valdyti daugybę žmonių, dažnai kuriamos koncentruotos valdžios sistemos. Jei valdžia sutelkta nedidelės grupės rankose, tik ši grupė klesti, šalis lieka skurdi. Kinijos prezidentui Xi pavyko nugalėti korupciją, todėl Kinija dirba su visu potencialu ir klesti. Mes, Vakarai, paskendome godume ir korupcijoje, todėl kenčiame. Kur mano Nobelio premija?

 

1. Economics Nobel Rewards Study of Nations' Prosperity. Hannon, Paul; Lahart, Justin.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Oct 2024: A.1.