White House Ignites Firestorm With Rules Governing A.I.’s Global Spread Including to Poland

 

"The tech industry is fighting new regulations, expected soon, that aim to keep the cutting-edge technology in the United States and allied countries.

The next big fight over offshoring is playing out in Washington, and this time it involves artificial intelligence.

The Biden administration, in its final weeks in office, is rushing to issue new regulations to try to ensure that the United States and its close allies have control over how artificial intelligence develops in the years to come.

The rules have touched off an intense fight between tech companies and the government, as well as among administration officials.

The regulations, which could be issued as early as Friday, would dictate where American-made chips that are critical for A.I. could be shipped. Those rules would then help determine where the data centers that create A.I. would be built, with a preference for the United States and its allies.

The rules would allow most European countries, Japan and other close U.S. allies to make unfettered purchases of A.I. chips, while blocking two dozen adversaries, like China and Russia, from buying them. More than 100 other countries would face different quotas on the amount of A.I. chips they could receive from U.S. companies.

The regulations would also make it easier for A.I. chips to be sent to trusted American companies that run data centers, like Google and Microsoft, than to their foreign competitors. The rules would establish security procedures that data centers would have to follow to keep A.I. systems safe from cybertheft.

The Biden administration’s plan has prompted swift pushback from American tech companies, which say global regulations could slow their businesses and create costly compliance requirements. Those firms also question whether President Biden should be setting rules with such far-reaching economic consequences in his final days in office.

While some of the details remain unclear, the new rules may force tech companies that are pouring tens of billions of dollars into building data centers around the world to rethink some of those locations.

Artificial intelligence, which can answer questions, write code and create images, is expected to revolutionize the way countries fight wars, develop medicines and deliver scientific breakthroughs. Because of its potential power, U.S. officials want A.I. systems to be built in the United States or in allied countries — where they will have more say over what the systems do — rather than in countries that could share that technology with China or act in other ways contrary to U.S. national security.

Peter Harrell, a former White House economic official and a fellow at the Carnegie Endowment for International Peace, said the United States currently had a substantial edge in A.I. and the leverage to decide which countries could benefit from it.

“It’s important to think about how we want those transformational developments to be rolled out around the world,” he said.

The rules are largely about national security: Given the way that A.I. might transform military conflict, the regulations are designed to keep the most powerful technology in the hands of allies and prevent China from circumventing U.S. restrictions by getting access to A.I. chips through international data centers.

But U.S. officials say data centers are also important sources of new economic activity for American communities. They want to encourage companies to build as many data centers as possible in the United States rather than in regions like the Middle East, which is offering money to attract tech firms.

Some labor unions have come out in support of the Biden administration’s plan. That’s because data centers are huge consumers of electricity and steel. Each one creates work for construction companies, electricians and HVAC technicians, as well as workers involved in energy production.

“Labor has a huge interest in the future of A.I. and technology, not only in terms of its application but in terms of the infrastructure that supports it,” said Michael R. Wessel, an adviser to the United Steelworkers union.

But U.S. tech companies and their supporters argue that the rules could hold back technological developments, strain international alliances, hurt American companies and motivate countries to buy alternative technologies from China, which is racing to develop its own A.I. chips.

“The risk is that over the long term, countries are going to say, ‘We cannot rely on the United States, we cannot be importing our advanced technology from the United States, because there is always this threat that the U.S. government is going to take it away from us,’” said Geoffrey Gertz, a senior fellow at the Center for a New American Security.

California-based Nvidia, which controls 90 percent of the A.I. chip market, has lobbied against the rules in meetings with Congress and the White House, as have Microsoft, Oracle and other companies. They worry that the rules could hurt international sales.

Ned Finkle, Nvidia’s vice president of global affairs, said in a statement that the policy would hurt data centers around the world without improving national security and would “push the world to alternative technologies.”

“We would encourage President Biden to not pre-empt incoming President Trump by enacting a policy that will only harm the U.S. economy, set America back and play into the hands of U.S. adversaries,” Mr. Finkle added.

Tech companies have also tried to blunt the impact by appealing to President-elect Donald J. Trump’s incoming administration, which can decide whether to keep or enforce the rules, tech executives and other people familiar with the exchanges said.

Microsoft and Oracle declined to comment.

It is unclear what Mr. Trump would do about the issue, although he has recently expressed support for having data centers built in the United States. His advisers include some China skeptics who are likely to favor tougher restrictions. Others, including the president’s son-in-law Jared Kushner, have business ties to countries in the Middle East that are likely to oppose any restrictions.

The new rules build on export controls that the Biden administration has put in place in recent years to ban shipments of advanced A.I. chips to China and other adversarial countries and to require special licenses to send A.I. chips to countries in the Middle East and Southeast Asia.

Those controls have allowed the United States to exert some global influence. To gain access to Nvidia chips last year, G42, a leading A.I. firm in the United Arab Emirates, promised to relinquish its use of technology made by Huawei, a Chinese telecommunications firm under U.S. sanctions.

But U.S. concerns have grown that Chinese companies are getting critical technology by smuggling in chips or through remote access to data centers in other countries.

Also, companies have faced long waits to obtain licenses for even small numbers of chips, and foreign officials have appealed directly to the Biden administration to try to obtain them. So officials began working last year on a more transparent distribution system.

Tech companies say the requirements are too onerous and could make data centers too expensive for some nations, preventing some from using A.I. to benefit their health care, transportation and hospitality industries. Among the countries that would face caps and other restrictions are traditional American allies like Israel, Mexico and Poland, a NATO member.

“We can all agree that none of these workloads or uses of A.I. technology and the GPUs they rely on constitute national security concerns,” said Ken Glueck, Oracle’s executive vice president, in a company blog post referring to graphic processing units, or A.I. chips.

Nvidia and other tech companies have also argued that the rules could backfire by driving buyers in the Middle East, Southeast Asia and elsewhere to Chinese companies like Huawei.

Some U.S. officials have tried to combat that narrative. One analysis that U.S. officials put together, including for consultations with private industry, argued that Chinese chipmakers faced significant hurdles and would not be able to export enough chips to train cutting-edge A.I. models. The analysis was viewed by The New York Times.

“Huawei is struggling to make enough advanced chips to train A.I. models within China, much less export chips,” said Matt Pottinger, a former deputy national security adviser to Mr. Trump and the chief executive of Garnaut Global, a China-focused research firm." [1]

1. White House Ignites Firestorm With Rules Governing A.I.’s Global Spread. Swanson, Ana; Mickle, Tripp.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 9, 2025.

 

Esame pramoniniame kare. Kinija pradeda laimėti

 „Donaldui Trumpui nuopelnas perspėjo pasaulį apie Kinijos keliamus pavojus, ypač jos pastangas aplenkti Jungtines Valstijas, kaip pažangiausią pasaulio ekonomiką.

 

 Tačiau nei jo pirmoji, nei prezidento Bideno administracija nepadėjo pakankamai kovoti su Kinijos įsiveržimais, dėl kurių Amerikai kainavo milijonus darbo vietų gamyboje ir buvo uždaryta dešimtys tūkstančių gamyklų, rodo Informacinių technologijų ir inovacijų fondo, nešališkos technologijų politikos, surinkti duomenys. Aš vadovauju šiai ekspertų grupei.

 

 Taip yra todėl, kad politikos formuotojai abiejose koridoriaus pusėse tik pamažu atsibunda iš tikrovės: mes jau esame pramoninio karo viduryje.

 

 Įstatymų leidėjai turi suprasti, kad Kinijai noras užsidirbti pinigų – pagrindinis prekybos ir kapitalizmo variklis – yra antraeilis dalykas. Pagrindinis jos tikslas yra pakenkti Amerikos ekonomikai ir sudaryti sąlygas Kinijai tapti iškilia galia pasaulyje. Tokios šalys, kaip Kinija yra prekeiviai galia, vadinami tokiais, nes jų politika ir programos yra skirtos ne tik stiprinti jų galią, bet ir pažeminti jų priešininkus, net ir jei tai kainuoja finansiškai jų pačių ekonomikai.

 

 Kinijos gamybos ir inovacijų pažanga įvairiose pramonės šakose yra stulbinanti.

 

 Jei mūsų politikos formuotojai nedirbs pakankamai greitai ir protingai, Kinija sukels pavojų Amerikos darbuotojams, ekonomikai ir vietai pasaulyje.

 

 Istorija matė ir kitų panašių kampanijų. Nuo 1800-ųjų pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo Vokietija parodė, kaip prekybą galima paversti „galios, spaudimo ir net užkariavimo įrankiu“, rašė plėtros ekonomistas Albertas O. Hirschmanas.

 

 Kaip ir Kinija, Vokietija daugiausia dėmesio skyrė prekių, reikalingų jos karo mašinai, importui, nukreipė prekybą į draugiškas ar pavaldžias šalis ir siekė kontroliuoti vandenynų prekybos kelius, stengdamasi apriboti jos priešų vystymąsi. Kaip ir Kinija, Vokietijos vyriausybė nuvertino jos valiutą (dėl to jos prekės buvo santykinai pigesnės kitų šalių vartotojams), naudojo tarifus ir subsidijuodavo savo eksportą, kad sustiprintų savo pozicijas pramonės prekių, tokių, kaip plienas, chemikalai ir mašinos, rinkoje.

 

 Kaip ir Kinija, Vokietijos įmonės pardavinėjo prekes už mažesnę, nei pagaminimo kainą, kad atimtų rinkos dalį iš užsienio konkurentų. Kaip ir Kinija, vokiečiai užsiėmė sisteminiu pramoniniu šnipinėjimu. Inžinieriai buvo išsiųsti į užsienį su aišku įsakymu grįžti su komercinėmis paslaptimis Vokietijos įmonėms.

 

 Taip pat buvo pavogta intelektinė nuosavybė, įskaitant chemines formules ir mašinų planus, kurie padėtų Vokietijos gamintojams. „Prekių ženklai turi būti piratuoti“, – teigiama 1919 m. New York Tribune straipsnyje apie Vokietiją – pareiškimas, kuris galėjo būti parašytas šiandien apie Kiniją.

 

 Trumpai tariant, Vokietija siekė įgyti technoekonominę galią, ypač prieš savo priešininkus Europoje, o vėliau panaudoti tą galią dominuoti žemyne. Kaip 1915 m. rašė prancūzų ekonomistas Henri Hauseris, „Vokietija kariavo taikos viduryje, naudodama taikos instrumentus. Dempingas, eksporto subsidijos, importo sertifikatai, priemonės dėl emigracijos ir t.t., visi šie įvairūs metodai buvo naudojami, ne kaip įprasti ekonominės veiklos metodai, o kaip priemonės uždusinti, sutriuškinti ir terorizuoti Vokietijos priešininkus.

 

 Kurį laiką tai buvo sėkminga. Be Amerikos įsikišimo į Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus visiškai įmanoma, kad Vokietija būtų užvaldžiusi didžiąją dalį Europos, daugiausia dėl to, kad jos pramonė, taigi ir kariuomenė, buvo daug stipresnė, nei kitų Europos šalių. Nors Amerikos pramonės revoliucija tęsėsi XX amžiaus pradžioje, izoliuota aukštų muitų, kuriuos pilietinio karo metu inicijavo Abrahamas Linkolnas, Vokietijos prekybos šokas sustabdė daugelio Rytų ir Pietų Europos ekonomiką nuo visiškos industrializacijos ir paskatino tokias tautas, kaip Didžioji Britanija, deindustrializuotis. Daugelis nėra visiškai pasveikę.

 

 Atrodo, visos prekybos pamokos iš to įtempto laikotarpio buvo pamirštos. Amerikiečių dominavimo pokario šviesoje JAV įstatymų leidėjai ir verslo lyderiai priėmė idealistinę vis turtingesnio laisvo pasaulio viziją. Šalys priimtų kapitalizmą ir, skatinamos savanaudiškų interesų, sąžiningai ir laisvai prekiautų su Jungtinėmis Valstijomis, praturtindamos savo piliečius ir natūraliai vedamos į demokratinę santvarką. Kadangi Amerikos įmonės buvo tokios stiprios, tai buvo laikoma keliu į JAV pasaulinės ekonomikos lyderystės plėtrą.

 

 Kaip dabar žinome, ši vizija niekada nebuvo iki galo įgyvendinta. Šiandien Kinija ginklu paverčia savo maždaug 18 trilijonų dolerių ekonomiką, naudodama daugybę politikos priemonių, kad iškraipytų prekybą ir padidintų savo santykinę ekonominę galią.

 

 Turinti tokią ginkluotę, kaip eksporto finansavimas ir subsidijos – beveik keturis kartus daugiau, nei G.D.P., kaip JAV, remiantis Strateginių ir tarptautinių studijų centro tyrimu, Kinija jau įgijo pasaulinę telekomunikacijų lyderio poziciją su komunikacijų  įranga, veiksmingai sunaikindama Šiaurės Amerikos pramonę. Tą patį ji padarė su saulės baterijomis ir komerciniais dronais ir yra artima greitųjų geležinkelių ir baterijų srityje.

 

 Informacinių technologijų ir inovacijų fondas nustatė, kad 10 pažangių pramonės šakų, įskaitant puslaidininkius, robotiką, dirbtinį intelektą, kvantinį skaičiavimą, kosmosą ir chemikalus, Kinija daro pažangą, siekdama pasaulinės lyderės pozicijos inovacijų srityje, kurią remia didelės intelektinės nuosavybės vagystės, didžiulės vyriausybės subsidijos ir uždaros vidaus rinkos.

 

 Kai kuriose pramonės šakose, pavyzdžiui, elektra varomų transporto priemonių ir komercinės branduolinės energijos srityje, dabar pirmauja Kinijos įmonės.

 

 Kinija pernai įdiegė daugiau pramoninių robotų ir stato daugiau atominių elektrinių, nei visame pasaulyje, kartu paėmus. Ji išleido beveik 50 milijardų dolerių subsidijoms, siekdama pasivyti puslaidininkiuose, kol JAV Kongresas nepateikė atsakymo su CHIP įstatymu. Ji siekia užtvindyti pasaulį elektromobiliais, taip pat benzinu varomais modeliais. Puslaidininkių subsidijoms ji išleido net tris kartus daugiau, nei JAV. Remiantis konsultacinės įmonės „McKinsey“ analize, ji kvantinių technologijų plėtrai išleidžia milijardais dolerių daugiau, nei bet kuri kita vyriausybė. COMAC (valstybinė įmonė) parduoda C919 sparčiai, kad šiais metais jis taptų geriausiai parduodamu reaktyviniu lėktuvu pasaulyje, dar labiau prisidėdamas prie „Airbus“ ir „Boeing“ kančių. Remiantis mano tyrimais, Kinija pagamina 44 procentus pasaulio chemijos produkcijos.

 

 Kinija ne kartą demonstruoja norą prarasti pinigus, kad įgytų valdžią – sprendimai, kurie būtų mažai prasmingi, esant įprastinei pelno ir nuostolio dinamikai. Pažvelkite į LCD ekranų ir OLED ekranų pramonę (didelės raiškos elektroninius ekranus), kurie yra labai svarbūs išmaniųjų telefonų ir televizorių gamybai. 2023 m. Kinijos pirmaujanti gamintoja BOE gavo daugiau vyriausybės subsidijų (532 mln. dolerių), nei bendrovė uždirbo pelno. Tai gali paaiškinti, kodėl už tokius ekranus, kaip naudojami išmaniuosiuose telefonuose, Kinijos tiekėjai taiko tik 20–23 dolerių kainas, o konkurentai taiko daugiau, nei dvigubai, daugiau. Štai kodėl Kinija 2024 m. pagamino 72 procentus LCD gamybos   2004 m. pasaulyje.

 

 JAV politikos formuotojai pradeda atsibusti. Rushas Doshi, buvęs Nacionalinio saugumo tarybos, vadovaujamos pono Bideno, vyresniojo direktoriaus Kinijai pavaduotojas, pavadino savo 2021 m. knygą „Ilgas žaidimas: didžioji Kinijos strategija išstumti Amerikos tvarką“. O Marco Rubio, buvęs JAV Senato smulkaus verslo ir verslumo komiteto pirmininkas ir D. Trumpo išrinktas valstybės sekretoriumi, paskelbė ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad Kinija daro daugiau, nei „laužo taisykles“, kad dominuotų didelės vertės pramonės sektoriuose. 

 

Tai padeda paaiškinti, kodėl, nepaisant labai poliarizuoto politinio klimato, Kongresas sugebėjo priimti CHIPS ir mokslo įstatymą, pagal kurį buvo subsidijuojamos milijardais dolerių naujos puslaidininkių gamyklos Jungtinėse Valstijose. 

 

Niekas taip neskatina vienybės kaip bendras ir bauginantis priešas.

 

 Tačiau šių priemonių nepakanka. Amerika turi išplėsti savo konkurencingumą įvairiose kitose pramonės šakose, įskaitant aviaciją, biofarmaciją ir mašinas, ir pirmauti naujose, tokiose, kaip dirbtinis intelektas, kvantinė kompiuterija ir branduolių sintezė.

 

 Vietoj visuotinių tarifų naujoji administracija turėtų paimti Ronaldo Reagano puslapį ir derėtis dėl didelio JAV dolerio vertės sumažėjimo, palyginti su mūsų prekybos partneriais, o jei tai nepadės, su Iždo departamentu turėtų imtis vienašališkų veiksmų, kad sumažintų dolerio vertę. Dėl to Amerikos eksportas būtų pigesnis, o importas – brangesnis, nerizikuojant nukentėti nuo prekybos keršto. Kongresas taip pat turėtų atnaujinti JAV prekybos įstatymą, pavyzdžiui, panaikinti reikalavimą, kad JAV įmonėms būtų daroma žala dėl nesąžiningos užsienio prekybos praktikos, kol bus imtasi teisių gynimo priemonių.

 

 Amerikai reikia glaudesnio sąjungininkių šalių bendradarbiavimo, kad būtų atsisakyta Kinijos grobuoniškos galios prekybos praktikos, įskaitant užsienio pagalbos didinimą, siekiant padėti besivystančioms šalims išvengti savo priklausomybės nuo Pekino. Ir Jungtinės Valstijos turi išnaudoti savo trauką geriausiems ir šviesiausiems pasaulyje, kad mokslininkams ir inžinieriams būtų daug lengviau dirbti čia.

 

 Amerika turėtų gerbti laisvosios prekybos idealus ir laikyti juos brangiais. Tačiau tai neturėtų mūsų apakinti nuo žiaurios tikrovės, kad pasaulį dabar iškraipo stipriausias galios prekiautojas. Atsakymas nėra deglobalizacija ar protekcionizmas.

 

 Amerika priklauso nuo per daug pramonės šakų, pavyzdžiui, aviacijos, biofarmacijos, programinės įrangos ir puslaidininkių, kurios negali klestėti nepatekusios į pasaulines rinkas.

 

 Ir ji naiviai nesilaiko vilčių, kad laisvoji prekyba dar gali nugalėti, jei Jungtinės Valstijos tiesiog užbaigs prekybos karą. Kinija nenutrauks savo galios prekybos režimo tol, kol neįgis dominavimo daugelyje pažangių pramonės šakų. Atvirkščiai, turime suprasti su priešu susiduriame ir reaguojame drąsiai, strategiškai ir operatyviai.

 

 Robertas D. Atkinsonas yra Informacinių technologijų ir inovacijų fondo įkūrėjas ir prezidentas bei knygų „Inovacijų ekonomika: lenktynės dėl pasaulinio pranašumo“ ir „Technologijų baimės ir pabėgėlių ožiai“ autorius“. [1]

 

Vėlu. Arklys jau paliko tvartą. Mes patys perdavėme Kinijai visas pasaulio gamyklas. Pasauliniai Pietai perka tai, ką Kinija parduoda geros kokybės ir pigiai dėl masto efekto – jei gamini daugiau, galėsi pagaminti pigiau. Pradėkite gaminti gerą šnicelį (kaimišką kepsnį), kaip šiais laikais daro Austrija. Sėkmės.

 

1. We Are in an Industrial War. China Is Starting to Win.: Guest Essay. Atkinson, Robert D.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 9, 2025.