Žarnyno jausmas: AMD remia vaistų atradimo įmonę „Absci“, kuriai siekia parduoti savo dirbtinio intelekto lustus

  „Advanced Micro Devices investuoja 20 milijonų dolerių į Vašingtono valstijoje įsikūrusią vaistų atradimo bendrovę Absci, siekdama parduoti savo dirbtinio intelekto (AI) lustus sveikatos priežiūros sektoriuje.

 

 Sandoris sudarytas, kaip privati ​​investicija į viešąjį kapitalą ir apima „Absci“ akcijų paketą. AMD neatskleidė savo akcijų sumos.

 

 AMD, įsikūrusi Santa Klaroje, Kalifornijoje, teigė, kad investicijos ir abiejų įmonių partnerystė padės sumažinti aparatinės įrangos sąnaudas ir optimizuoti AI sprendimus, skirtus Absci.

 

 Šis žingsnis yra pirmasis AMD bandymas įsitvirtinti gyvosios gamtos mokslų srityje su savo AI lustais, srityje į kurią taip pat nusitaikė jos konkurentė Nvidia. 2023 m. „Nvidia“ investavo 50 mln. dolerių, kad paskatintų „Recursion Pharmaceuticals“, dirbtinio intelekto pagrindu sukurtų, vaistų atradimo pastangas ir suteikė pagrindinę aparatinę įrangą šiam darbui atlikti.

 

 Markas Papermasteris, AMD vyriausiasis technologijų pareigūnas, sakė, kad jos santykiai su Absci yra pirma iš daugelio pastangų, kad jos grafikos apdorojimo įrenginiai arba GAĮ būtų prieinami tam tikroms pramonės šakoms.

 

 „Dabar mes plečiame savo dėmesį į vertikalias rinkas ir teikiame pirmenybę sveikatos priežiūrai, kur galime iš karto daryti įtaką visuomenei“, – sakė Papermasteris.

 

 AMD investicijos į įmones, įskaitant „Absci“, yra dalis to, kaip ji siekia pažangos GAĮ rinkoje, kurioje dominuoja „Nvidia“. AMD gruodį pareiškė, kad ji yra dalis 333 mln. dolerių investicijų į debesų kompaniją Vultr, šaltinio.

 

 Kaip AMD investicijų į „Absci“ dalį, bendrovė imsis plačiau naudoti AMD GAĮ, sakė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Seanas McClainas. Šiuo metu „Absci“ naudoja daugiau, nei 470 AI lustų, kurių dauguma yra „Nvidia“ GAĮ. Jis sakė, kad jis pradės perkelti kai kuriuos AI vaistų atradimo darbo krūvius į AMD GAĮ.

 

 Vaistųų atradimo pastangos, naudojant AI reikalauja didžiulės skaičiavimo galios – suvaržymas, su kuriuo Absci greitai susidūrė, pasak McClaino. Iš dalies todėl AMD partnerystė ir investicijos buvo patrauklios, sakė jis: todėl, kad tai suteikė galimybę sumažinti „Absci“ išvadų sąnaudas arba AI modelių naudojimo išlaidas.

 

 "Mes pradedame matyti šį didelį pokytį nuo vaistų kūrimo šlapioje laboratorijoje iki dabar vaistų kūrimo, naudojant dirbtinį intelektą, o tai reiškia, kad skaičiavimas yra nepaprastai svarbus. Mūsų skaičiavimo išlaidos smarkiai išaugo", - sakė McClainas.

 

 Jis pridūrė, kad „Absci“ taip pat bendradarbiauja su AMD, kad sukurtų techninę ir programinę įrangą, kuri geriau pasitarnautų sveikatos priežiūros sektoriuje ir dirbtiniu intelektu pagrįstu vaistų atradimu.

 

 Įmonėje dirba apie 160 darbuotojų, dabar ji iš viso surinko apie 567 mln. dolerių. „Absci“ teigė, kad planuoja panaudoti naują finansavimą savo dirbtinio intelekto modelių kūrimui ir vidinėms vaistų kūrimo pastangoms. Nuo antrosios metų pusės ji teigė, kad tai turės klinikinio vaisto, skirto uždegiminei žarnyno ligai, tyrimo rezultatus." [1]

1. AMD Backs Drug-Discovery Firm Absci in Push to Sell Its AI Chips. Lin, Belle.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 09 Jan 2025: B6

Gut Feeling: AMD Backs Drug-Discovery Firm Absci in Push to Sell Its AI Chips

"Advanced Micro Devices is investing $20 million in Absci, a drug-discovery company based in Washington state, in a move aimed at selling its artificial-intelligence chips in the healthcare sector.

The deal is structured as a private investment in a public equity and includes an equity stake in Absci. AMD didn't disclose the amount of its stake.

AMD, which is based in Santa Clara, Calif., said the investment and partnership between the two companies will help reduce hardware costs and optimize AI solutions for Absci.

The move is AMD's first attempt to gain footing in life sciences with its AI chips, a space also targeted by its rival Nvidia. In 2023, Nvidia invested $50 million to boost Recursion Pharmaceuticals' AI-based drug-discovery efforts and provided the underlying hardware for that work.

Mark Papermaster, AMD's chief technology officer, said its relationship with Absci is the first of many efforts to make its graphics processing units, or GPUs, available to certain industries.

"We're now expanding our focus into vertical markets and prioritizing healthcare, where we can immediately have an impact on society," Papermaster said.

For AMD, investments in companies, including Absci, are a part of how it aims to make headway in the GPU market, which is dominated by Nvidia. AMD in December said it was part of a $333 million financing round for cloud company Vultr, for which it aims to become the "preferred" AI hardware provider.

As part of AMD's investment in Absci, the company will move toward greater use of AMD's GPUs, said the company's founder and Chief Executive Sean McClain. Absci currently uses over 470 AI chips, most of which are Nvidia's GPUs. It will start shifting some of its AI drug discovery workloads to AMD's GPUs, he said.

Drug-discovery efforts using AI require immense amounts of computational power -- a constraint that Absci quickly ran up against, according to McClain. That is partly why AMD's partnership and investment were attractive, he said: because it presented an opportunity to lower Absci's costs of inference, or the costs of using AI models.

"We're starting to see this big shift from designing drugs in the wet lab to now designing drugs on AI, and that means compute is extremely important. Our compute spend has skyrocketed," McClain said.

Absci is also working with AMD to develop hardware and software that will better serve the healthcare sector and AI-based drug discovery work, he added.

The company has about 160 employees and has now raised a total of about $567 million. Absci said it plans to use the new funding to continue building its AI models and to keep working on its internal drug-development efforts. Starting in the second half of the year, it said it would have results from a clinical trial for a drug targeting inflammatory bowel disease." [1]

1. AMD Backs Drug-Discovery Firm Absci in Push to Sell Its AI Chips. Lin, Belle.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 09 Jan 2025: B6

 

Baltieji rūmai pakurstė ugnies audrą su taisyklėmis, reglamentuojančiomis pasaulinį dirbtinio intelekto plitimą, įskaitant į Lenkiją

  „Technologijų pramonė kovoja su naujais reglamentais, kurių tikimasi netrukus, kuriais siekiama išlaikyti pažangiausias technologijas Jungtinėse Valstijose ir sąjunginėse šalyse.

 

 Kita didelė kova dėl perkėlimo į užsienį vyksta Vašingtone, o šį kartą ji susijusi su dirbtiniu intelektu (A.I.).

 

 Bideno administracija, einanti paskutines savo darbo savaites, skuba išleisti naujus reglamentus, siekdama užtikrinti, kad Jungtinės Valstijos ir jos artimos sąjungininkės galėtų kontroliuoti, kaip ateinančiais metais vystysis dirbtinis intelektas.

 

 Taisyklės palietė intensyvią kovą tarp technologijų įmonių ir vyriausybės, taip pat tarp administracijos pareigūnų.

 

 Taisyklės, kurios galėtų būti paskelbtos jau penktadienį, nurodys, kur Amerikoje pagaminti lustai, svarbūs A.I. galėtų būti išsiųsti. Tada šios taisyklės padėtų nustatyti, kur duomenų centrai, sukuriantys A.I. būtų statomi, pirmenybę teikiant JAV ir jų sąjungininkams.

 

 Taisyklės leistų daugumai Europos šalių, Japonijai ir kitoms artimoms JAV sąjungininkėms nevaržomai pirkti A.I. lustų, tuo pačiu užblokuodama dvi dešimtis priešininkių, tokių, kaip Kinija ir Rusija, nuo jų pirkimo. Daugiau, nei 100, kitų šalių susidurtų su skirtingomis kvotomis dėl A.I. lustų, kuriuos jie galėtų gauti iš JAV įmonių.

 

 Taisyklės taip pat palengvintų užtikrinti, kad A.I. lustai turi būti siunčiami patikimoms Amerikos įmonėms, kurios valdo duomenų centrus, pvz., Google ir Microsoft, nei jų užsienio konkurentams. Taisyklėse būtų nustatytos saugumo procedūros, kurių turėtų laikytis duomenų centrai, kad A.I. sistemos apsaugotos nuo kibernetinių vagysčių.

 

 Bideno administracijos planas paskatino greitą Amerikos technologijų įmonių pasipriešinimą, įmonių. kurios teigia, kad pasauliniai reglamentai gali sulėtinti jų verslą ir sukurti brangius atitikties reikalavimus. Šios įmonės taip pat abejoja, ar prezidentas Bidenas turėtų nustatyti taisykles, turinčias tokių didelių ekonominių pasekmių per paskutines savo dienas pareigose.

 

 Nors kai kurios detalės lieka neaiškios, naujosios taisyklės gali priversti technologijų įmones, kurios išleidžia dešimtis milijardų dolerių, statydamos duomenų centrus visame pasaulyje, permąstyti kai kurias iš šių vietų.

 

 Tikimasi, kad dirbtinis intelektas, galintis atsakyti į klausimus, rašyti kodą ir kurti vaizdus, ​​pakeis šalių karą, vaistų kūrimą ir mokslo pasiekimus. Dėl galimos galios JAV pareigūnai nori, kad A.I. sistemos turi būti kuriamos Jungtinėse Valstijose arba sąjunginėse šalyse, kur jos turės daugiau įtakos sistemoms, o ne šalyse, kurios galėtų dalytis ta technologija su Kinija arba kitaip prieštarautų JAV nacionaliniam saugumui.

 

 Peteris Harrellas, buvęs Baltųjų rūmų ekonomikos pareigūnas ir Carnegie Endowment for International Peace bendradarbis, sakė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu turi didelį pranašumą A.I. ir svertą, sprendžiant, kurioms šalims tai gali būti naudinga.

 

 „Svarbu pagalvoti, kaip norime, kad tie transformaciniai pokyčiai būtų išplitę visame pasaulyje“, – sakė jis.

 

 Taisyklės daugiausia susijusios su nacionaliniu saugumu: atsižvelgiant į tai, kad A.I. gali pakeisti karinį konfliktą, taisyklės yra skirtos išlaikyti galingiausią technologiją sąjungininkų rankose ir neleisti Kinijai apeiti JAV apribojimus, gaunant prieigą prie A.I. lustų per tarptautinius duomenų centrus.

 

 Tačiau JAV pareigūnai teigia, kad duomenų centrai taip pat yra svarbūs naujos ekonominės veiklos šaltiniai Amerikos bendruomenėms. Jie nori paskatinti įmones statyti kuo daugiau duomenų centrų Jungtinėse Valstijose, o ne tokiuose regionuose, kaip Viduriniai Rytai, kurie siūlo pinigų technologijų įmonėms pritraukti.

 

 Kai kurios profesinės sąjungos išreiškė paramą Bideno administracijos planui. Taip yra todėl, kad duomenų centrai yra didžiuliai elektros ir plieno vartotojai. Kiekvienas iš jų sukuria darbą statybos įmonėms, elektrikams ir ŠVOK technikai, taip pat energijos gamybos darbuotojams.

 

 „Profsąjungos labai domisi A.I. ateitimi ir technologijomis, ne tik kalbant apie jų pritaikymą, bet ir pagal infrastruktūrą, kuri jas palaiko“, – sakė Jungtinės plieno darbininkų profsąjungos patarėjas Michaelas R. Wesselis.

 

 Tačiau JAV technologijų įmonės ir jų šalininkai teigia, kad taisyklės gali stabdyti technologijų plėtrą, įtempti tarptautinius aljansus, pakenkti Amerikos įmonėms ir paskatinti šalis pirkti alternatyvias technologijas iš Kinijos, kuri lenktyniauja, kurdama savo A.I. lustus.

 

 „Rizika yra ta, kad ilgainiui šalys sakys: „Negalime pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis, negalime importuoti savo pažangių technologijų iš JAV, nes visada yra tokia grėsmė, pagal kurią JAV vyriausybė ketina sunaikinti, atimti tai iš mūsų“, – sakė Naujojo Amerikos saugumo centro vyresnysis bendradarbis Geoffrey'us Gertzas.

 

 Kalifornijoje įsikūrusi „Nvidia“, valdanti 90 procentų A.I. lustų rinkoje, lobizavo prieš taisykles susitikimuose su Kongresu ir Baltaisiais rūmais, kaip ir „Microsoft“, „Oracle“ ir kitos bendrovės. Jos nerimauja, kad taisyklės gali pakenkti tarptautiniam pardavimui.

 

 Nedas Finkle'as, „Nvidia“ pasaulinių reikalų viceprezidentas, pareiškime teigė, kad tokia politika pakenks duomenų centrams visame pasaulyje, nepagerindama nacionalinio saugumo ir „stumtų pasaulį prie alternatyvių technologijų“.

 

 „Mes skatintume prezidentą Bideną neužbėgti už akių būsimam prezidentui Trumpui, įgyvendinant politiką, kuri tik pakenks JAV ekonomikai, sulaikys Ameriką ir technologija pateks į JAV priešų rankas“, – pridūrė J. Finkle.

 

 Technologijų įmonės taip pat bandė sušvelninti poveikį, kreipdamosi į išrinktojo prezidento Donaldo J. Trumpo administraciją, kuri gali nuspręsti, ar laikytis taisyklių, ar vykdyti jų vykdymą, sakė technologijų vadovai ir kiti žmonės, susipažinę su mainais.

 

 „Microsoft“ ir „Oracle“ atsisakė komentuoti.

 

 Neaišku, ką D. Trumpas darytų šiuo klausimu, nors jis neseniai išreiškė paramą duomenų centrų statybai JAV. Tarp jo patarėjų yra keletas Kinijos skeptikų, kurie, greičiausiai, pritars griežtesniems apribojimams. Kiti, įskaitant prezidento žentą Jaredą Kushnerį, turi verslo ryšių su Artimųjų Rytų šalimis, kurios, greičiausiai, priešinsis bet kokiems apribojimams.

 

 Naujosios taisyklės grindžiamos eksporto kontrole, kurią Bideno administracija taikė pastaraisiais metais, kad uždraustų pažangių A.I. lustų vežimą į Kiniją ir kitas priešiškas šalis ir reikalautų specialių licencijų siųsti A.I. lustus į Artimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos šalis.

 

 Ši kontrolė leido Jungtinėms Valstijoms daryti tam tikrą pasaulinę įtaką. Kad pernai gautų prieigą prie Nvidia lustų, G42, pirmaujanti A.I. įmonė Jungtiniuose Arabų Emyratuose pažadėjo atsisakyti technologijų, kurias gamina Kinijos telekomunikacijų įmonė „Huawei“, kuriai taikomos JAV sankcijos.

 

 Tačiau JAV susirūpinimas išaugo, kad Kinijos įmonės gauna itin svarbias technologijas, gabendamos nelegaliai  lustus arba per nuotolinę prieigą prie duomenų centrų kitose šalyse.

 

 Be to, įmonės ilgai laukė, kad gautų licencijas net ir nedideliam lustų kiekiui, o užsienio pareigūnai kreipėsi tiesiogiai į Bideno administraciją, prašydami jas gauti. Taigi pareigūnai pernai pradėjo dirbti, kurdami skaidresnę paskirstymo sistemą.

 

 Technologijų bendrovės teigia, kad reikalavimai yra pernelyg sudėtingi ir duomenų centrai gali būti per brangūs kai kurioms šalims, todėl kai kurios negalės naudoti A.I., kuris galėtų būti naudingas jų sveikatos priežiūros, transporto ir svetingumo pramonei. Tarp šalių, kurioms būtų taikomi apribojimai, yra tradicinės Amerikos sąjungininkės, tokios, kaip Izraelis, Meksika ir Lenkija, kuri yra NATO narė.

 

 „Visi galime sutikti, kad nė vienas iš šių darbo krūvių ar A.I. technologija ir GAĮ, kuriais jie remiasi, kelia susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo“, – sakė Kenas Glueckas, „Oracle“ vykdomasis viceprezidentas, įmonės tinklaraščio įraše, kuriame kalbama apie grafinius apdorojimo įrenginius arba A.I. lustus.

 

 „Nvidia“ ir kitos technologijų įmonės taip pat tvirtino, kad taisyklės gali blogai atsiliepti, priversdamos pirkėjus Vidurio Rytuose, Pietryčių Azijoje ir kitur eiti pas Kinijos įmones, tokias, kaip „Huawei“.

 

 Kai kurie JAV pareigūnai bandė kovoti su šiuo pasakojimu. Viena JAV pareigūnų atlikta analizė, įskaitant konsultacijas su privačia pramone, teigė, kad Kinijos lustų gamintojai susiduria su didelėmis kliūtimis ir negalės eksportuoti pakankamai lustų, kad galėtų parengti pažangiausius A.I. modelius. Analizę peržiūrėjo „The New York Times“.

 

 „Huawei stengiasi pagaminti pakankamai pažangių lustų, kad galėtų treniruoti daug A.I. modelių Kinijoje, daug mažiau eksportuoja lustų“, – sakė Mattas Pottingeris, buvęs D. Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas ir „Garnaut Global“, į Kiniją orientuotos tyrimų įmonės, vadovas." [1]

1. White House Ignites Firestorm With Rules Governing A.I.’s Global Spread. Swanson, Ana; Mickle, Tripp.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 9, 2025.