An Intel Rescue Will Be Hard to Pull Off

"The Trump administration has effectively put a buy rating on Intel's stock. But that alone won't get the troubled chip maker out of its jam.

Intel's shares soared 24% this past week. The run started after Vice President JD Vance delivered a speech at an AI summit in Paris early Tuesday that touted the White House's aim to shore up domestic chip production. "The Trump administration will ensure that the most powerful AI systems are built in the U.S. with American-designed and manufactured chips," Vance said.

That was followed by a report from Robert W. Baird analysts claiming that the U.S. government was trying to broker discussions between Intel and its main rival in chip manufacturing. The report said Taiwan Semiconductor Manufacturing -- better known as TSMC -- could become a joint owner of Intel's manufacturing business following a spinoff, while also having charge of running the facilities.

The idea of such a partnership has been floated before. And Intel already has taken steps to turn its manufacturing arm, called Intel Foundry Services, into a separate subsidiary, which would theoretically make a future spinoff easier.

But the stock's huge gains are more a reflection of the dire straits Intel is now starting from. Deteriorating sales and a cash-burning manufacturing business have cratered the company's market value. Intel's stock price plunged 60% last year and was trading near its 10-year low as of last week. Even with the stock's recent pickup, Intel's market capitalization is now about one-eighth that of TSMC's. The two companies were valued at parity in U.S. dollar terms just five years ago, according to data from S&P Global Market Intelligence.

Still, Intel's position as the only U.S.-based chip maker with leading-edge production capabilities that can fabricate the most advanced processors does make it vital to the vision of the Trump administration. The world's two other leading-edge chip makers -- TSMC and Samsung -- are building new plants in the U.S. But both are foreign domiciled. TSMC fabricates nearly all of the most advanced chips used by major U.S. tech giants.

By contrast, Intel's foundry business still generates the bulk of its business making chips that Intel designs. And that drives speculation that Intel's only hope may be a complicated tie-up with its chief manufacturing rival, which can steer some of those other customers into Intel's fabs. Intel's foundry operation lost more than $13 billion on $17.5 billion in revenue last year. TSMC generated $41.1 billion in operating profit on $90 billion in revenue over the same period.

"Our view has been that Intel's core server and PC businesses will no longer generate enough growth to absorb the significant costs for leading-edge fabs," Wolfe Research analyst Chris Caso wrote in a note to clients on Thursday. He added that "only TSMC can drive the foundry volume needed to absorb Intel's fixed costs in an expeditious manner."

But while Intel and TSMC are ostensibly in the same business, there are sharp differences in how the two operate. Most notably, Intel has spent most of its long history exclusively manufacturing chips based on its own designs. "Intel's process ecosystem, design methodologies and manufacturing systems are fundamentally different from TSMC," Citigroup analyst Laura Chen wrote in a report Thursday, adding that those differences would create "significant" barriers for potential clients of Intel.

Those problems won't be solved easily, even with the explicit blessing of the Trump administration. And more money is still needed. Intel has burned nearly $40 billion in cash over the past three years in a race to catch its manufacturing processes up to TSMC, while analysts expect negative free cash flow to continue through the end of next year, according to FactSet estimates. An arranged marriage may not be Intel's salvation, but money and time haven't proven to be either." [1]

1. EXCHANGE --- Heard on the Street: An Intel Rescue Will Be Hard to Pull Off. Gallagher, Dan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Feb 2025: B12.  

„Boeing“ žada didinti našumą, uždaryti šešėlines gamyklas

 

 „Sietlas – Ihssane'as Mouniras stovėjo prieš skeptišką ir nerimo apimtą minią, pilną šimtų gamintojų, kurių turtas kyla ir krinta kartu su „Boeing“.

 

 „Boeing“ vadovas pažymėjo pasiekimų sąrašą – mažiau defektų ir dažnesni tiekėjų atnaujinimai – nuo ​​tada, kai jis kreipėsi į grupę praėjusį vasarį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai „Alaska Airlines“ lėktuvui sprogo durų kištukas. Nepaisant pažangos, tiekimo grandinės guru išpažino esminę problemą.

 

 „Parduodame daugiau, nei galime pastatyti“, – sakė jis.

 

 „Boeing“ šiemet žada pasiekti ikikrizinio lygio reaktyvinių lėktuvų gamybą ir panaikinti didėjantį neatliktų užsakymų skaičių. Pirma, gamintojas savo šešėlinėse gamyklose turi išvalyti dešimtis lėktuvų.

 

 Šešėlinė gamykla yra tai, ką „Boeing“ vadovai vadina gamybos linija, kurioje inžinieriai ir mechanikai dirba, taisydami, prižiūrėdami ar atnaujindami orlaivius, o ne statydami naujus. Jie egzistuoja dviem, geriausiai parduodamiems, bendrovės modeliams – 737 MAX ir 787 Dreamliner.

 

 Kadangi „Boeing“ sunkiai stengiasi pasamdyti ir parengti pakankamai mašinistų, šešėlinės gamyklos gali užimti kai kuriuos, labiausiai patyrusius, įmonės darbuotojus. Kai kuriais atvejais „Boeing“ praleidžia daugiau valandų, tikrindamas ir perdirbdamas lėktuvus, nei iš pradžių juos gamindamas.

 

 „Atrodo, kad 30 % visų darbo yra taisyti kažką, kas yra prastos kokybės, pavėluotai tiektas gaminys arba kažkas, ko neturėjo įvykti“, – praėjusiais metais savo pirmajame rotušės susirinkime darbuotojams sakė generalinis direktorius Kelly Ortberg.

 

 Praėjusiais metais „Boeing“ sudegino 14 mlrd. dolerių. Ji pastatė daug mažiau lėktuvų, pirmiausia dėl kokybės problemų, kurios sulėtino gamybos linijas, o vėliau, kai mašinistų streikas sustabdė darbą maždaug dviem mėnesiams. Ortberg šiais metais siekia sumažinti savo grynųjų pinigų deginimą, per mėnesį išsiurbdamas 38 iš 737 MAX lėktuvų ir iki metų vidurio uždarydamas šešėlines gamyklas. Analitikai skaičiuoja, kad bendrovė sausį pagamino apie 20 vnt.

 

 Taip pat daromas politinis spaudimas. Prezidentas Trumpas, nusivylęs dėl ilgai atidėliotų „Air Force One“ pakeitimų, trečiadienį pareiškė, kad „nepatenkintas“ „Boeing“. Kitą dieną transporto sekretorius Seanas Duffy pasakė, kad paprašė Ortbergo atvykti į Vašingtoną aptarti kokybės ir saugos klausimų ir kad jis planuoja aplankyti Boeing gamyklą.

 

 „Tai buvo ilga kelionė“, – praėjusį mėnesį analitikams paskambino finansų vadovas Brianas Westas, turėdamas omenyje šešėlines gamyklas. Jis prognozavo, kad iki šių metų vidurio „Boeing“ atsikratys savo krūvos ir tai suteiks „didžiulę našumo naudą“.

 

 Tai ne pirmas kartas, kai „Boeing“ įsipareigoja išspręsti savo šešėlinės gamyklos problemą. Iš pradžių bendrovė žadėjo jos atsikratyti iki 2024 m. pabaigos, tačiau lėktuvų išvalymas pasirodė varginantis.

 

 Didžiausia dalis yra MAX, pastatyti prie objekto Moses Lake, Wash. Jie daugiausia yra MAX reaktyvinių lėktuvų visuotinio įžeminimo liekanos po poros mirtinų katastrofų 2018 ir 2019 m. „Boeing“ toliau gamino lėktuvus, nors oro linijos jų neskraidė, ir vis dar stengiasi juos pristatyti. Dar pora dešimčių 787-ųjų sėdi Everete, Vašingtone ir laukia patikrinimų, ar lėktuvų dalys yra tinkamai sujungtos, atsižvelgiant į kokybės klausimus, iškeltus prieš daugelį metų dėl reaktyvinio lėktuvo gamybos proceso.

 

 Prieš metus „Boeing“ apskaičiavo, kad šešėlinėse gamyklose turėjo apie 225 lėktuvus. 2024 m. pabaigoje jie sumažėjo iki 115, kai „Boeing“ išvalė dalį lėktuvų per praėjusį rudenį įvykusį mašinistų streiką. Lėktuvai ne tik užima vietą ir suriša milijardus labai reikalingų pajamų, bet ir reikalauja sudėtingos priežiūros ir perdirbimo, o tai reiškia, kad kai kurie iš labiausiai įgudusių bendrovės mašinistų yra įpareigoti taisyti juos, o ne kurti naujus lėktuvus.

 

 Kiekvieną kartą, kai reikia atnaujinti ar remontuoti modelį – tai įprastas reiškinys tokiose sudėtingose sistemose, ​​kaip reaktyvinis laineris – įgulos turi atlikti atitinkamą darbą kiekviename nebaigtame lėktuve. Pavyzdžiui, 2023 m. rudenį bendrovė turėjo suremontuoti apie 160 lėktuvų 737 šešėlinėje gamykloje po to, kai užbaigto reaktyvinio lėktuvo korpuse buvo aptiktos netinkamai išgręžtos skylės.

 

 Šešėlinių gamyklų atsisakymas yra vienas iš Ortbergo žingsnių, sprendžiant gamyklos kokybės problemas. Bendrovė prideda savaičių mokymosi naujiems darbuotojams, leisdama vadovams daugiau laiko praleisti gamyklos aukšte ir supaprastindama darbo instrukcijas, kad būtų lengviau jas vykdyti.

 

 „Boeing“ taip pat stengiasi pagerinti kokybę savo didžiausioje tiekėjoje „Spirit AeroSystems“, dėl kurios fiuzeliažas buvo susprogdintas „Alaska Airlines“. Ortbergas teigė, kad „Spirit“ darbas pagerėjo tiek, kad „Boeing“ turi krūvą nesugadintų fiuzeliažų, kurie laukia galutinio surinkimo, o tai yra priešinga padėtis nuo praėjusių metų, kai fiuzeliažo trūkumas sulėtino „Boeing“ gamyklų veiklą. Lėktuvų gamintojas šiuo metu įsigyja Spirit, kurį pardavė prieš kelis dešimtmečius." [1]

1.  EXCHANGE --- Boeing Vows to Lift Output, Close 'Shadow Factories'. Terlep, Sharon.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Feb 2025: B9.