Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2025 m. vasario 17 d., pirmadienis

American Empire Changes in Adaptation to the Changing World

 

"Over the past two decades, America has built an unprecedented arsenal of economic security tools that have anchored U.S. foreign policy.

Republican and Democratic administrations together developed a shared understanding of the world, and how best to pursue America’s interests. Economic security officials worked across administrations, gradually developing grand ambitions of a global order founded on financial sanctions, export controls and development of crucial technologies. Each new administration built up the economic weapons it inherited from the last and encouraged its successors to keep building the structures of American economic power.

We are about to find out what happens when those structures are controlled by a disruptive administration — and what happens when that administration inherits the weapons without the accompanying sense of responsibility.

There are still traditional economic-security technocrats in the new Trump administration, but they are just one faction, vying with others — crypto fans, Wall Street boosters and America Firsters. With this jockeying as well as President Trump’s social media beefs with other countries, we may be looking at the beginning of a world in which countries disentangle themselves from U.S. dependence at the same time that our machinery of power begins rusting from within.

Before they left the White House, Joe Biden’s people clearly hoped to shape the Trump administration’s agenda. Just six days before Mr. Trump was to take office, the Biden administration published a plan for America to command global A.I. This document was the culmination of over two decades of U.S. efforts to use technological and economic chokeholds to build enduring American power, and it laid out an intricate plan for cementing U.S. control over cutting-edge A.I.

But then Mr. Trump displayed his own approach to policy and global affairs. Colombia is one of America’s closest Latin American allies. When it refused to accept two military planes of deportees, Mr. Trump announced that he would impose full “Treasury, banking and financial” sanctions as well as 50 percent tariffs on all Colombian products within a week. Colombia’s president responded with his own online tirade. A face-saving compromise ended the spat. Out was the decades-in-the-making policy understanding; in was a 190-word post on Truth Social.

Other countries will certainly have paid attention. In the short term, they may be more willing to give Mr. Trump what he wants. In the longer run, they will have every reason to pull away from an America that seems willing to crush an ally’s economy on a whim. Mr. Trump’s bluster seemed more like 19th-century gunboat diplomacy than strategic calculation.

But the problem isn’t just that Mr. Trump ricochets through policy positions like a ball on a roulette wheel. It’s that his administration is set to become a casino where crypto gamblers, tech oligarchs and Wall Street opportunists compete with security hawks for influence.

U.S. policy will then depend on which pocket on the wheel Mr. Trump comes to rest. These different factions have different understandings of America’s interests. Should the nation rely on crypto technologies that were designed to resist government control? Should it loosen or strengthen restrictions on the export of A.I. and semiconductors? Should it strike convenient bargains with wealthy autocratic regimes?

At least some of these would depart sharply from the past security consensus. It used to be that while Democrats and Republicans fought bitterly over many policy questions, both agreed that the national interest depended on building up power over global finance and technology.

After the Sept. 11 attacks, members of both parties realized that a largely unregulated global financial apparatus threatened American security. The U.S. dollar underpinned a system in which terrorists and rogue states like North Korea could easily send and receive money across borders.

The Treasury Department began to turn the dollar into a system of global power, deploying sanctions and blocking people, banks and eventually even entire countries. It took longer to focus on technology, but by the second Obama administration, the Department of Commerce’s Bureau of Industry and Security was building up export controls and related measures that not only isolated countries including Iran but could also be used against overseas companies such as China’s ZTE, which flouted U.S. rules while depending on U.S. technology.

Few outsiders paid attention to what seemed like an arcane realm of dull technicalities. Only specialists understood that the United States was slowly reshaping the global economy around its security interests, piling action upon action to construct a vast machinery of coercion.

When Mr. Trump first came to power in 2017, this system didn’t change as much as one might have expected. His past threat of sanctions against allies made American economic power far more visible and controversial. But Mr. Trump regularly found himself frustrated by his own senior officials, who often stymied actions that they feared would undermine American interests.

Midlevel officials steered policy through Mr. Trump’s tweetstorms, and their improvisations even led to the discovery of a new economic weapon. Mr. Trump’s desire to press China into making trade concessions led export controls to be expanded so that they could be used against foreign businesses that were only indirectly connected to the U.S. economy.

When Mr. Biden came to power, his officials used these measures against Russia, and then China. Mr. Biden’s A.I. plan relies on powers that were invented by Mr. Trump’s Commerce Department.

These two decades of continuity are now set to end. It is already clear that there will be fewer constraints on Mr. Trump in his second term. In 2020, he issued an executive order that would have effectively banned TikTok as a threat to national security. Now he appears to want a deal that would keep TikTok alive (he changed his mind around the time he talked to Jeff Yass, a major investor in TikTok’s parent company, although he denies having discussed TikTok at the meeting).

Mr. Trump’s love affair with crypto sits awkwardly with his enthusiasm for American power. He has promised to make crypto into a national policy priority, and even issued his own crypto memecoin. He appointed a crypto investor, David Sacks, as “crypto and A.I. czar,” and nominated as commerce secretary Howard Lutnick, whose company, Cantor Fitzgerald, has been a major supporter of the crypto stablecoin Tether.

But crypto’s interests are at odds with U.S. financial and technological power. Crypto makes it easy for rogue states to move money across borders and promises that technological decentralization can provide alternatives to government power. Traditional banks worry about the possible fallout from crypto services’ lackadaisical approach to money laundering and enforcing financial sanctions.

There will be similar battles over semiconductors and A.I. The national security hawks in the new administration want to keep A.I. in America’s grasp and to limit foreigners’ access to powerful semiconductors. But A.I. companies and semiconductor producers are making early investments in influence — they want their enormous financial bets on data centers and manufacturing facilities to pay off.

A.I. companies are often sanguine about export controls (which undermine their Chinese competitors) and want fewer regulations and restrictions on A.I. Semiconductor companies, by contrast, are much more concerned about export controls, which greatly limit their access to global markets.

The midlevel officials who long kept the economic security machine running will have to juggle these competing demands. Sometimes, President Trump will likely demand that they provide him with a cudgel against his enemies. That means that they will have to maintain and build up America’s machinery of sanctions and export controls.

Other times, the president will likely want these officials to get out of the way of crypto, A.I. or whichever other influential economic interest wants to duck national security restrictions.

Sometimes, his goals and national-security interests may coincide. While Mr. Trump himself vacillates on whether Ukraine might become part of Russia, some of his advisers clearly want to increase sanctions pressure on Moscow to squeeze it into accepting a peace agreement with more concessions to Ukraine.

Overall, however, this administration will inexorably weaken America’s economic security. Sanctions and other measures could well, sometimes, be applied indiscriminately against countries, organizations and individuals that displease the president. Those who fear Mr. Trump’s fickleness and wrath will have every reason to detach themselves from connections with the United States to limit the damage.

Countries and businesses will likely pay Mr. Trump his tribute, or pretend to, to avoid tariffs, sanctions and export controls. But they will also know the United States is no longer entirely reliable. They are likely to be hurt not only by Mr. Trump’s deliberate actions but also by the foreign-policy mistakes that proliferate as America’s administrative state withers from within. We are likely to see the erosion of the markets that underpin U.S. strength, as one-way tributes displace two-sided relationships in a multilateral world. Global businesses will diversify their supply chains, applying the same risk calculations to American exposure that they once applied to dealings with tinpot kleptocrats.

America’s adversaries have long found it hard to persuade America’s allies to defect from America’s economic networks. Mr. Trump’s second term has changed their calculus — now even European allies are quietly talking about moving closer to China. It’s increasingly hard to see the benefits they get from their ties to America, and increasingly easy to see the costs.

Henry J. Farrell of Johns Hopkins and Abraham L. Newman of Georgetown are professors of international affairs and the authors of “Underground Empire: How America Weaponized the World Economy.”

When an offensive weapon is invented and widely used, defense against it also appears, including against sanctions and against restrictions on the export of technology. The Russian case has shown that the world's most severe sanctions and the most severe technological restrictions are not worth the paper they are written on. 

Both AI and crypto are out of the box already. They are broadly used in the world. They are impossible to control by one country at this stage.

They are highly useful technologies, if you will not use them, you will be left behind. If you will stop freely selling AI chips that world economy needs somebody else will sell. You will just degrade your ability to produce up to date chips.

Team Trump sees this reality as well as the reality in Ukraine and Western Europe – Ukraine will not be a member of NATO, there will be no Western troops in Ukraine with a different sauce, Zelensky will not get Crimea, Luhansk, Donetsk, Kherson, and Zaporizhiya Oblast'.

1. Crypto Gamblers, Tech Oligarchs, Wall Street Opportunists. What Could Go Wrong?: Guest Essay. Farrell, Henry J; Newman, Abraham L.  New York Times (Online) New York Times Company. Feb 17, 2025. 

Amerikos imperijos pokyčiai, prisitaikant prie besikeičiančio pasaulio


 

 “Per pastaruosius du dešimtmečius Amerika sukūrė, precedento neturintį ekonominio saugumo priemonių arsenalą, kuris įtvirtino JAV užsienio politiką.

 

 Respublikonų ir demokratų administracijos kartu sukūrė bendrą supratimą apie pasaulį ir tai, kaip geriausiai įgyvendinti Amerikos interesus. Ekonominio saugumo pareigūnai dirbo įvairiose administracijose, palaipsniui plėtodami didžiulius pasaulinės tvarkos, pagrįstos finansinėmis sankcijomis, eksporto kontrole ir svarbiausių technologijų plėtra, ambicijas. Kiekviena nauja administracija sukūrė ekonominius ginklus, kuriuos paveldėjo iš ankstesnės, ir skatino savo įpėdinius toliau kurti Amerikos ekonominės galios struktūras.

 

 Netrukus išsiaiškinsime, kas atsitinka, kai tas struktūras kontroliuoja žlugdanti administracija, ir kas atsitinka, kai ši administracija paveldi ginklus be lydinčio atsakomybės jausmo.

 

 Naujojoje Trumpo administracijoje vis dar yra tradicinių ekonominio saugumo technokratų, tačiau jie yra tik viena frakcija, besivaržanti su kitomis – kriptovaliutų gerbėjais, Volstrito stiprintuvais ir „America Firsters“. Dėl šio pokšto ir prezidento Trumpo socialinių tinklų su kitomis šalimis, galbūt, žiūrime į pasaulio, kuriame šalys atsiriboja nuo JAV priklausomybės, pradžią, tuo pat metu, kai mūsų galios mechanizmai pradeda rūdyti iš vidaus.

 

 Prieš palikdami Baltuosius rūmus, Joe Bideno žmonės aiškiai tikėjosi suformuoti Trumpo administracijos darbotvarkę. Likus šešioms dienoms iki D. Trumpo pradėjimo eiti pareigas, Bideno administracija paskelbė planą, kaip Amerika vadovaus pasauliniam dirbtiniam intelektui (A.I.) Šis dokumentas buvo daugiau, nei du dešimtmečius, trukusių JAV pastangų panaudoti technologines ir ekonomines kliūtis, siekiant sukurti ilgalaikę Amerikos galią, kulminacija, ir jame buvo išdėstytas sudėtingas planas, kaip sustiprinti JAV kontrolę pažangiausiam A.I.

 

 Tačiau tuomet D. Trumpas pademonstravo savo požiūrį į politiką ir pasaulinius reikalus. Kolumbija yra viena iš artimiausių Amerikos Lotynų Amerikos sąjungininkių. Kai ji atsisakė priimti du karinius deportuotų lėktuvus, D. Trumpas paskelbė, kad per savaitę įves visas „iždo, bankininkystės ir finansines“ sankcijas bei 50 procentų muitus visiems Kolumbijos gaminiams. Kolumbijos prezidentas atsakė savo internetine tirada. Veidą tausojantis, kompromisas užbaigė kivirčą. Išryškėjo dešimtmečius formuojamas politikos supratimas; buvo 190 žodžių įrašas „Truth Social“.

 

 Kitos šalys tikrai atkreips dėmesį. Per trumpą laiką jos gali būti labiau linkę duoti D. Trumpui tai, ko jis nori. Ilgainiui jos turės visas priežastis pasitraukti nuo Amerikos, kuri, atrodo, nori sužlugdyti sąjungininko ekonomiką. D. Trumpo pasipiktinimas atrodė labiau panašus į 19-ojo amžiaus pabūklų diplomatiją, o ne į strateginį skaičiavimą.

 

 Tačiau problema yra ne tik tai, kad D. Trumpas rikošetuoja per politines pozicijas tarsi kamuoliukas ant ruletės. Tai, kad jo administracija taps kazino, kuriame kriptovaliutų lošėjai, technologijų oligarchai ir Volstryto oportunistai konkuruoja su saugumo vanagais dėl įtakos.

 

 JAV politika tuomet priklausys nuo to, kas laimės. Šios skirtingos frakcijos skirtingai supranta Amerikos interesus. Ar tauta turėtų pasikliauti kriptovaliutų technologijomis, kurios buvo sukurtos atsispirti vyriausybės kontrolei? Ar ji turėtų panaikinti arba sustiprinti A.I eksporto apribojimus, įskaitant puslaidininkių? Ar ji turėtų sudaryti patogius sandorius su turtingais autokratiniais režimais?

 

 Bent kai kurie iš jų smarkiai nukryptų nuo ankstesnio sutarimo dėl saugumo. Anksčiau buvo taip, kad nors demokratai ir respublikonai aršiai kovojo dėl daugelio politikos klausimų, abi pusės sutiko, kad nacionaliniai interesai priklauso nuo galios pasaulio finansų ir technologijų srityje.

 

 Po rugsėjo 11-osios išpuolių abiejų partijų nariai suprato, kad iš esmės nereguliuojamas pasaulinis finansinis aparatas kelia grėsmę Amerikos saugumui. JAV doleris buvo pagrindas sistemai, kurioje teroristai ir nesąžiningos valstybės, tokios, kaip Šiaurės Korėja, galėtų lengvai siųsti ir gauti pinigus per sienas.

 

 Iždo departamentas pradėjo paversti dolerį pasaulinės galios sistema, taikydamas sankcijas ir blokuodamas žmones, bankus ir, galiausiai, net ištisas šalis. Prireikė daugiau laiko sutelkti dėmesį į technologijas, tačiau iki antrosios Obamos administracijos Prekybos departamento Pramonės ir saugumo biuras kūrė eksporto kontrolę ir susijusias priemones, kurios ne tik izoliuotose šalyse, įskaitant Iraną, bet ir galėtų būti panaudotos prieš užsienio įmones, tokias kaip Kinijos ZTE, kurios nepaisė JAV taisyklių, nors priklausė nuo JAV technologijų.

 

 Nedaug pašalinių žmonių atkreipė dėmesį į tai, kas atrodė, kaip paslaptinga nuobodžių techninių dalykų sritis. Tik specialistai suprato, kad Jungtinės Valstijos pamažu pertvarko pasaulinę ekonomiką, atsižvelgdamos į savo saugumo interesus, kraudamos veiksmus ant veiksmų, kad sukurtų didžiulę prievartos mašiną.

 

 Kai D. Trumpas pirmą kartą atėjo į valdžią 2017 m., ši sistema nepasikeitė tiek, kiek buvo galima tikėtis. Jo ankstesnis grasinimas sankcijomis prieš sąjungininkus padarė Amerikos ekonominę galią daug labiau matomą ir prieštaringą. Tačiau D. Trumpas nuolat nusivylė savo aukšto rango pareigūnais, kurie dažnai trukdydavo veiksmams, kurie, jų manymu, pakenks Amerikos interesams.

 

 Vidutinio lygio pareigūnai nukreipė politiką per D. Trumpo tviterio audras, o jų improvizacijos netgi paskatino atrasti naują ekonominį ginklą. D. Trumpo noras priversti Kiniją daryti prekybos nuolaidas paskatino eksporto kontrolę išplėsti, kad ji galėtų būti panaudota prieš užsienio įmones, kurios tik netiesiogiai susijusios su JAV ekonomika.

 

 Kai Bidenas atėjo į valdžią, jo pareigūnai šias priemones panaudojo prieš Rusiją, o vėliau ir Kiniją. Bideno A.I. planas remiasi galiomis, kurias sugalvojo D. Trumpo Prekybos departamentas.

 

 Šie du tęstinumo dešimtmečiai dabar baigsis. Jau dabar aišku, kad antroje kadencijoje D. Trumpui bus mažiau suvaržymų. 2020 m. jis išleido vykdomąjį įsakymą, kuris būtų veiksmingai uždraudęs „TikTok“, kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. Panašu, kad dabar jis nori sudaryti sandorį, kuriame išliktų „TikTok“ gyvas (jis apsigalvojo maždaug tuo metu, kai kalbėjosi su Jeffu ​​Yassu, pagrindiniu investuotoju į „TikTok“ patronuojančią įmonę, nors neigia susitikime aptaręs „TikTok“).

 

 D. Trumpo meilės romane su kriptovaliuta nepatogiai slypi jo entuziazmas dėl Amerikos galios. Jis pažadėjo paversti kriptovaliutą nacionalinės politikos prioritetu ir netgi išleido savo kriptovaliutų memekoiną. Jis paskyrė kriptovaliutų investuotoją Davidą Sacksą „kriptovaliutų ir A.I. caru“ ir paskyrė prekybos sekretoriumi Howardą Lutnicką, kurio įmonė Cantor Fitzgerald buvo pagrindinė kriptovaliutų stabilios monetos „Tether“ rėmėja.

 

 Tačiau kriptovaliutų interesai prieštarauja JAV finansinei ir technologinei galiai. „Kripto“ leidžia nesąžiningoms valstybėms lengvai perkelti pinigus per sienas ir žada, kad technologinis decentralizavimas gali suteikti alternatyvų vyriausybės valdžiai. Tradiciniai bankai nerimauja dėl galimų pasekmių dėl kriptovaliutų paslaugų netinkamo požiūrio į pinigų plovimą ir finansinių sankcijų vykdymą.

 

 Vyks panašios kovos dėl puslaidininkių ir A.I. Nacionalinio saugumo vanagai naujojoje administracijoje nori išlaikyti A.I. Amerikos žinioje ir apriboti užsieniečių prieigą prie galingų puslaidininkių.

 

Tačiau A.I. įmonės ir puslaidininkių gamintojai anksti investuoja į įtaką – jie nori, kad jų didžiuliai finansiniai statymai dėl duomenų centrų ir gamybos įrenginių atsipirktų.

 

 A.I. Įmonės dažnai palankiai žiūri į eksporto kontrolę (kuri kenkia jų Kinijos konkurentams) ir nori, kad A.I būtų mažiau reguliavimų ir apribojimų. Puslaidininkių kompanijos, priešingai, daug labiau susirūpinusios dėl eksporto kontrolės, kuri labai riboja jų patekimą į pasaulines rinkas.

 

 Vidutinio lygio pareigūnai, kurie ilgai palaikė ekonominio saugumo mašiną, turės žongliruoti su šiais konkuruojančiais reikalavimais. Kartais prezidentas Trumpas, greičiausiai, pareikalaus, kad jie suteiktų jam kuoką prieš jo priešus. Tai reiškia, kad jie turės išlaikyti ir kurti Amerikos sankcijų ir eksporto kontrolės mechanizmą.

 

 Kitais atvejais prezidentas, greičiausiai, norės, kad šie pareigūnai pasitrauktų iš kriptovaliutų, A.I. ar, kada kuris kitas įtakingas ekonominis interesas nori panaikinti nacionalinio saugumo apribojimus.

 

 Kartais jo tikslai ir nacionalinio saugumo interesai gali sutapti. Nors pats D. Trumpas svyruoja dėl to, ar Ukraina gali tapti Rusijos dalimi, kai kurie jo patarėjai akivaizdžiai nori sustiprinti sankcijų spaudimą Maskvai, kad ji priimtų taikos susitarimą su daugiau nuolaidų Ukrainai.

 

 Tačiau apskritai ši administracija nenumaldomai susilpnins Amerikos ekonominį saugumą. Sankcijos ir kitos priemonės kartais gali būti taikomos be atrankos, prezidentui nepatinkančioms šalims, organizacijoms ir asmenims. Tie, kurie bijo D. Trumpo nepastovumo ir pykčio, turės visas priežastis atsiriboti nuo ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, kad apribotų žalą.

 

 Šalys ir įmonės, greičiausiai, duos D. Trumpui duoklę arba apsimes, kad išvengtų muitų, sankcijų ir eksporto kontrolės. Tačiau jos taip pat žinos, kad JAV nebėra visiškai patikimos. Tikėtina, kad jas įskaudins ne tik tyčiniai D. Trumpo veiksmai, bet ir užsienio politikos klaidos, kurios daugėja, kai Amerikos administracinė valstybė nyksta iš vidaus. Tikėtina, kad vyks rinkų, kuriomis grindžiama JAV stiprybė, erozija, nes vienpusės duoklės išstumia dvišalius santykius daugiašaliame pasaulyje. Pasaulinės įmonės diversifikuos savo tiekimo grandines, taikydamos tuos pačius rizikos skaičiavimus Amerikos poveikiui, kuriuos kažkada taikė, bendraudamos su kleptokratais.

 

 Amerikos priešams jau seniai sunku įtikinti Amerikos sąjungininkus pasitraukti iš Amerikos ekonominių tinklų. Antroji D. Trumpo kadencija pakeitė jų skaičiavimus — dabar net Europos sąjungininkai tyliai kalba apie artėjimą prie Kinijos. Vis sunkiau suvokti naudą, kurią jie gauna iš ryšių su Amerika, ir vis lengviau suprasti išlaidas.

 

 Henry J. Farrellas iš Johns Hopkins ir Abraham L. Newman iš Džordžtauno yra tarptautinių reikalų profesoriai ir knygos „Pogrindžio imperija: kaip Amerika ginklavo pasaulio ekonomiką“ autoriai." [1]


 

Kai išrandamas ir plačiai naudojamas puolamasis ginklas, atsiranda ir gynyba nuo jo, tame tarpe ir prieš sankcijas bei prieš technologijų išvežimo ribojimą. Rusijos atvejis parodė, kad baisiausios pasaulyje sankcijos ir didžiausi technologiniai apribojimai nėra verti popieriaus, and kurio surašomi.

 

Tiek dirbtinis intelektas, tiek kriptovaliutos jau išsiveržė į atvirus vandenis. Šie instrumentai plačiai naudojami pasaulyje. Šiuo metu viena šalis jų negali kontroliuoti. Tai labai naudingos technologijos, jei jų nenaudosite, būsite palikti nuošalyje. Jei nustosite laisvai pardavinėti AI lustus, kurių pasaulio ekonomikai reikia, juos parduos kažkas kitas. Jūs tiesiog sunaikinsite jūsų gebėjimą gaminti naujausius lustus.

 

Trumpo komanda mato šią realybę, taip pat kaip ir Ukrainos ir Vakarų Europos realybę – nebus Ukraina NATO nare, nebus Vakarų kariuomenės Ukrainoje su kitokiu padažu, negaus Zelenskis Krymo, Luhansko, Donetsko, Khersono, and Zaporožjės srities.

 

1. Crypto Gamblers, Tech Oligarchs, Wall Street Opportunists. What Could Go Wrong?: Guest Essay. Farrell, Henry J; Newman, Abraham L.  New York Times (Online) New York Times Company. Feb 17, 2025. 

 

Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį tapo Miuncheno saugumo konferencijos Patariamosios tarybos nariu.


 
 
Tai va kodėl jie čia plėšosi, griauna mūsų ekonomiką ir kursto pasaulinį karą - dėl sotaus kasnio tokiose lesyklėlėse.