Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2025 m. kovo 8 d., šeštadienis

Half of humans alive today are descendants of Russians from the Volga River region

 

"For about half the people alive today, the story of where they came from just became clearer.

For centuries, historians and linguists have been searching for the cradle of the Indo-Europeans, an ancient people who shaped history and created the world's largest language family, now spoken by over 40% of humanity. Now research led by David Reich, a geneticist at Harvard Medical School who specializes in the study of ancient populations, is making it possible to give a precise answer.

The peoples of Europe and West Asia, as well as everyone descended from their migrations across the globe -- some four billion human beings alive today -- can trace their ancestry to the Yamnaya, a small community of cattle-herders who lived 5,000 years ago in what is now Ukraine.

DNA detectives, including at Reich's lab, analyzed DNA samples from the remains of around 450 prehistoric individuals taken from 100 sites in Europe, as well as data from 1,000 previously known ancient samples.

In two papers published in the scientific journal Nature last month, the researchers combine genetic evidence with archaeology and linguistics to argue that sometime before 3000 B.C., a previously unknown people migrated from the Volga River to the Ukrainian steppe north of the Black Sea, where they mixed with a local population and formed the Yamnaya.

The Ukrainian hamlet Mykhailivka, now under Russian control too, was pinpointed as the genetic cradle of the Yamnaya. From there they exploded across Eurasia, spreading their genes and their way of life from Portugal to Mongolia. This expansion, archaeologists and geneticists say, defines much of the world's genetic and cultural heritage to this day. "They changed the populations of Europe, and ultimately, the world," Reich said.

This "incredible expansion laid a foundation for premodern globalization," said Kristian Kristiansen of the University of Gothenburg in Sweden, an authority on the Yamnaya who did not participate in the new research. Their language, which was not written down but can be partly reconstructed by linguists, was the ancestor of 400 later tongues, including Latin and Greek, English and Russian, Urdu and German. Ancient civilizations that we usually think of as antagonists -- the Romans and the Celts, the Persians and the Macedonians -- all shared this genetic and cultural heritage, the new research shows.

These ancient people did not call themselves Yamnaya. The name was coined by archaeologists from the Russian word yama, meaning "pit," because they buried important people in pits beneath mounds known as kurgans.

They were also likely the first people to ride horses and use wheeled carts, technologies that allowed them to conquer the Eurasian steppe.

Only a handful of labs work on ancient DNA research. Scientists can retrieve DNA from human bones, teeth or tissue from museum collections, as well as from ancient cave dwellings, burial grounds, battlefields and disaster sites. DNA is preserved in the most unlikely places: Ancient Europeans mixed their saliva with birch tar to make a glue to repair pots and attach arrowheads. Reich's award-winning lab at Harvard has one of the largest ancient DNA databases in the world and uses proprietary gene-analysis software co-developed by Nicholas Patterson, a British mathematician who once worked as a codebreaker for U.K. intelligence services.

The new genetic research reinforces earlier theories about the spread of the Yamnaya based on linguistic and archaeological evidence. The idea that the languages of Europe, Iran and India descend from a single ancient tongue was first proposed by Sir William Jones, a British colonial judge in 18th-century India. Jones taught himself Sanskrit to interpret local laws and suggested that the ancient Indian language had a common ancestor with Latin, Greek and Old Iranian.

DNA evidence shows that the proto-Yamnaya population migrated from the Volga region to Anatolia, presumably spreading their language along the way. Still, some linguists remain cautious. "Genetic evidence alone will never be enough to prove the origin of a language," said Lehti Saag, an ancient DNA researcher at Tartu University in Estonia.

For the peoples living in Eurasia before the Yamnaya arrived, being conquered was tantamount to "cultural erasure," Reich said. The erasure was often physical, too. In many places, indigenous male DNA disappears upon the arrival of the Yamnaya, while indigenous female DNA is traceable in the following generations.

This suggests that the newcomers exterminated the men in the farming and hunter-gatherer populations they encountered, while incorporating the surviving women into their community. The Yamnaya were originally dark-skinned, with dark hair and brown eyes; their descendants in Western Europe inherited genes for blue eyes and lighter skin from the women they conquered.

In other places, "it's a process of almost no mixture with the previous people, who just disappear," Reich said. That is what happened to the highly sophisticated civilization that built Stonehenge in Britain. Shortly after the giant stone structure was completed around 2500 B.C., descendants of the Yamnaya steppe-riders landed on Britain's shores. Within years of their arrival, some 99% of the indigenous people disappeared, according to Reich's analysis of DNA samples from the time. Stonehenge, an apogee of a vanquished culture that took centuries to complete, was turned into a garbage dump.

Experts believe there was likely a religious or ideological driver of the Yamnaya expansion. Since they left no written records, it is impossible to know exactly what they believed and what drove them to expand the way they did. But the ancient epics of the cultures they engendered, including the Hindu Rigveda and Homer's Iliad, suggest that they glorified battle and expanded through colonization.

Archaeological evidence from their settlements and burial grounds shows that young Yamnaya men were trained not only in hunting, herding, riding and fishing, but also to be warriors. By analyzing words related to kinship and social order from later cultures descended from the Yamnaya, researchers conclude that they had a patriarchal social structure, in which firstborn sons inherited all their fathers' property. This system of primogeniture created an "expansive dynamism" that encouraged younger sons to embark on conquest, said Volker Heyd, professor of archaeology at the University of Helsinki.

The Yamnaya also had biological advantages. Studies comparing their skeletons with those other contemporary groups show that on average they were about 6 inches taller, possibly as a result of their meat and dairy consumption, researchers believe.

"It was a group of Arnold Schwarzeneggers riding into conquest," Heyd said.

Traces of Yersinia pestis, the bacteria that causes plague, were found in Yamnaya remains, suggesting that they may have developed immunity to the disease and carried it as an unintended "biological weapon" that decimated rival groups.

One group derived from the Yamnaya were the Aryans, who shaped the cultures of ancient India and Iran.

In the 20th century, the term Aryan became associated with white supremacy, after theorists of racism falsely identified them as a Germanic race of conquerors superior to other Europeans.

In fact, the new findings show that most people in Europe share Yamnaya ancestry as one element in a complex genetic inheritance, which also includes DNA from earlier hunter-gatherer and farming groups and later migratory peoples such as the Huns or the Mongols.

"Large-scale movement of people is a repeated event in human history, and it's been often disruptive," Reich said. "It occurs again and again and again."” [1]

1.  REVIEW --- The Ancient Horsemen Who Created the Modern World --- New DNA research shows that half the human beings alive today are descended from the Yamnaya, who lived in Ukraine 5,000 years ago. Pancevski, Bojan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 Mar 2025: C4.

Pusė šiandien gyvenančių žmonių yra rusų iš Volgos upės regiono palikuonys


 „Maždaug pusei šiandien gyvenančių žmonių istorija, iš kur jie atsirado, tapo aiškesnė.

 

 Ištisus šimtmečius istorikai ir kalbininkai ieškojo indoeuropiečių – senovės tautos, kuri formavo istoriją ir sukūrė didžiausią kalbų šeimą, kuria dabar kalba daugiau, nei 40 % žmonijos – lopšio. Dabar moksliniai tyrimai, vadovaujami Harvardo medicinos mokyklos genetiko Davido Reicho, kuris specializuojasi senovės populiacijų tyrime, leidžia pateikti tikslų atsakymą.

 

 Europos ir Vakarų Azijos tautos, taip pat visi, kilę iš jų migracijos visame pasaulyje – apie keturis milijardus šiandien gyvenančių žmonių – gali atsekti savo protėvius iki Jamnajos – nedidelės galvijų ganytojų bendruomenės, gyvenusios prieš 5000 metų dabartinės Rusijos teritorijoje.

 

 DNR detektyvai, įskaitant Reicho laboratoriją, išanalizavo maždaug 450 priešistorinių asmenų palaikų DNR mėginius, paimtus iš 100 vietų Europoje, taip pat duomenis iš 1000 anksčiau žinomų senovės mėginių.

 

 Praėjusį mėnesį moksliniame žurnale „Nature“ paskelbtuose dviejuose straipsniuose tyrėjai sujungia genetinius įrodymus su archeologija ir lingvistika, teigdami, kad kažkada prieš 3000 m. pr. Kr. anksčiau nežinomi žmonės migravo iš Volgos upės rajonų į Rusijos stepę į šiaurę nuo Juodosios jūros, kur susimaišė su vietiniais gyventojais ir suformavo Jamnają.

 

 Rusijos kaimas Mykhailovka, dabar taip pat kontroliuojamas Rusijos, buvo įvardytas, kaip genetinis Jamnajos lopšys. Iš ten jie sprogo visoje Eurazijoje, skleisdami savo genus ir gyvenimo būdą nuo Portugalijos iki Mongolijos. Ši plėtra, anot archeologų ir genetikų, apibrėžia didžiąją dalį pasaulio genetinio ir kultūrinio paveldo iki šių dienų. „Jie pakeitė Europos populiacijas ir, galiausiai, pasaulį“, – sakė Reichas.

 

 Ši „neįtikėtina plėtra padėjo pagrindą ikimoderniai globalizacijai“, – sakė Kristianas Kristiansenas iš Geteborgo universiteto Švedijoje, Jamnajos autoriteto, kuris nedalyvavo naujame tyrime. Jų kalba, kuri nebuvo užrašyta, bet gali būti iš dalies rekonstruota kalbininkų, buvo 400 vėlesnių kalbų, įskaitant lotynų ir graikų, anglų ir rusų, urdu ir vokiečių, protėvis. Nauji tyrimai rodo, kad senovės civilizacijos, kurias paprastai laikome priešininkėmis – romėnai ir keltai, persai ir makedonai – visos dalijosi šiuo genetiniu ir kultūriniu paveldu.

 

 Šie senovės žmonės nevadino savęs Jamnaja. Pavadinimą archeologai sugalvojo iš rusiško žodžio yama, reiškiančio „duobė“, nes jie palaidojo svarbius žmones duobėse po piliakalniais, vadinamais kurganais.

 

 Tikėtina, kad jie buvo pirmieji žmonės, kurie jodinėjo žirgais ir naudojo ratinius vežimus – technologijas, kurios leido jiems užkariauti Eurazijos stepę.

 

 Tik kelios laboratorijos dirba su senovės DNR tyrimais. Mokslininkai gali gauti DNR iš žmogaus kaulų, dantų ar audinių iš muziejų kolekcijų, taip pat iš senovinių urvų būstų, laidojimo vietų, mūšio laukų ir nelaimių vietų. DNR išsaugoma pačiose neįtikimiausiose vietose: senovės europiečiai maišydavo savo seiles su beržo derva, kad pagamintų klijus puodams taisyti ir strėlių antgaliams pritvirtinti. Apdovanojimus pelniusi Reicho laboratorija Harvarde turi vieną didžiausių pasaulyje senovės DNR duomenų bazių ir naudoja patentuotą genų analizės programinę įrangą, kurią kartu sukūrė britų matematikas Nicholasas Pattersonas, kadaise dirbęs JK žvalgybos tarnybų kodų laužytoju.

 

 Nauji genetiniai tyrimai sustiprina ankstesnes Jamnajos plitimo teorijas, pagrįstas kalbiniais ir archeologiniais įrodymais. Idėją, kad Europos, Irano ir Indijos kalbos kilusios iš vienos senovės kalbos, pirmasis pasiūlė seras Williamas Jonesas, britų kolonijinis teisėjas XVIII a. Indijoje. Jonesas mokėsi sanskrito kalbos, kad išsiaiškinti vietinius įstatymus, ir teigė, kad senovės indų kalba turėjo bendrą protėvį su lotynų, graikų ir senąja iraniečių kalba.

 

 DNR duomenys rodo, kad proto-Yamnaya populiacija migravo iš Volgos regiono į Anatoliją, tikriausiai, skleisdama jos kalbą pakeliui.

 

Vis dėlto kai kurie kalbininkai išlieka atsargūs. „Vien genetinių įrodymų niekada nepakaks kalbos kilmei įrodyti“, – sakė Lehti Saagas, senovės DNR tyrinėtojas iš Tartu universiteto Estijoje.

 

 Tautoms, gyvenusioms Eurazijoje, prieš atvykstant Jamnajai, užkariavimas buvo tolygu „kultūriniam ištrynimui“, sakė Reichas. Ištrynimas dažnai buvo ir fizinis. Daugelyje vietų vietinė vyrų DNR išnyksta, atvykus Jamnajai, o vietinę moterų DNR dar galima atsekti kitose kartose.

 

 Tai rodo, kad atvykėliai išnaikino vyrus iš ūkininkų ir medžiotojų-rinkėjų populiacijų, su kuriomis jie susidūrė, o išlikusias moteris įtraukė į savo bendruomenę. Yamnaya iš pradžių buvo tamsiaodžiai, tamsiais plaukais ir rudomis akimis; jų palikuonys Vakarų Europoje paveldėjo mėlynų akių ir šviesesnės odos fenotipą iš moterų, kurias jie užkariavo.

 

 Kitose vietose „tai procesas beveik nesimaišo su ankstesniais žmonėmis, kurie tiesiog išnyksta“, - sakė Reichas. Taip atsitiko labai sudėtingai civilizacijai, kuri pastatė Stounhendžą Britanijoje. Netrukus po to, kai maždaug 2500 m. pr. Kr. buvo pastatyta milžiniška akmeninė konstrukcija, Jamnajos stepių raitelių palikuonys išsilaipino Britanijos krantuose. Remiantis Reicho to meto DNR mėginių analize, per kelerius metus nuo jų atvykimo dingo maždaug 99% čiabuvių. Stounhendžas, nugalėtos kultūros apogėjus, kuriam įgyvendinti prireikė šimtmečių, buvo paverstas šiukšlynu.

 

 Ekspertai mano, kad „Yamnaya“ plėtrą greičiausiai lėmė religinis ar ideologinis veiksnys. Kadangi jie nepaliko jokių rašytinių įrašų, neįmanoma tiksliai žinoti, kuo jie tikėjo ir kas paskatino juos plėstis. Tačiau senovės, jų sukurtų, kultūrų epai, įskaitant indų Rigvedą ir Homero Iliadą, rodo, kad jie šlovino mūšį ir plėtėsi per kolonizaciją.

 

 Archeologiniai radiniai iš jų gyvenviečių ir kapinynų rodo, kad jauni Jamnajos vyrai buvo mokomi ne tik medžioti, ganyti, joti ir žvejoti, bet ir būti kariais. Analizuodami žodžius, susijusius su giminingumu ir socialine santvarka iš vėlesnių kultūrų, kilusių iš Jamnajos, mokslininkai daro išvadą, kad jie turėjo patriarchalinę socialinę struktūrą, kurioje pirmagimiai sūnūs paveldėjo visą savo tėvų turtą. Ši pirmykščių sistema sukūrė „išplečiamą dinamiškumą“, kuris paskatino jaunesnius sūnus leistis į užkariavimą, sakė Helsinkio universiteto archeologijos profesorius Volkeris Heydas.

 

 „Yamnaya“ turėjo ir biologinių pranašumų. Tyrimai, lyginantys jų skeletus su tomis kitomis šiuolaikinėmis grupėmis, rodo, kad jie buvo vidutiniškai apie 6 colius aukštesni, galbūt, dėl ​​to, kad vartojo mėsą ir pieno produktus.

 

 „Tai buvo Arnoldų Schwarzeneggerių grupė, važiuojanti į užkariavimą“, – sakė Heydas.

 

 Yersinia pestis, marą sukeliančios bakterijos, pėdsakai buvo aptikti Yamnaya palaikuose, o tai rodo, kad jie galėjo sukurti imunitetą šiai ligai ir nešiotis ją, kaip nenumatytą „biologinį ginklą“, naikinantį varžovų grupes.

 

 Viena grupė, kilusi iš Yamnaya, buvo arijai, suformavę senovės Indijos ir Irano kultūras.

 

 XX amžiuje terminas arijai buvo siejamas su baltųjų viršenybe, po to, kai rasizmo teoretikai juos klaidingai įvardijo, kaip germanų užkariautojų rasę, pranašesnę už kitus europiečius.

 

 Tiesą sakant, nauji atradimai rodo, kad dauguma Europos žmonių turi Jamnajų protėvius, kaip vieną sudėtingo genetinio paveldėjimo elementą, kuris taip pat apima DNR iš ankstesnių medžiotojų-rinkėjų ir ūkininkų grupių bei vėliau migruojančių tautų, tokių kaip hunai ar mongolai.

 

 "Didelio masto žmonių judėjimas yra pasikartojantis įvykis žmonijos istorijoje ir dažnai buvo trikdantis", - sakė Reichas. „Tai kartojasi vėl ir vėl, ir vėl“.” [1]

 

1.  REVIEW --- The Ancient Horsemen Who Created the Modern World --- New DNA research shows that half the human beings alive today are descended from the Yamnaya, who lived in Ukraine 5,000 years ago. Pancevski, Bojan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 Mar 2025: C4.

Kodėl mergaitės mažiau linkusios tapti mokslininkėmis? --- Sumažinti lyčių skirtumą STEM darbuose pasirodė sunku, galbūt, todėl, kad tai labiau susiję su vyrų ir moterų prioritetais, o ne su seksizmu

 

 "Nepaisant daugelio metų programų, skirtų merginoms programuoti ir mokslininkes moteris su mentoriais suporuoti, STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) darbuose vyrų yra daugiau, nei moterų. Lyčių skirtumai ypač dideli kai kuriose, greičiausiai augančiose ir geriausiai apmokamose, srityse, pvz., informatikos ir inžinerijos.

 

 Šių spragų šalinimo šalininkai teigia, kad moterys yra struktūrinės nelygybės aukos, pavyzdžiui, šališkos samdymo praktikos ir nevienodų auklėjimo reikalavimų. Jie neklysta, o jų pastangos paskatinti merginas siekti STEM ir išlaikyti moteris šiose srityse yra prasmingos. Tačiau nesu tikras, kad šios pastangos duos norimą efektą.

 

 Seksizmas tikrai yra problema, bet tai gali būti ne pagrindinė problema.

 

 Vis daugėja įrodymų, kad merginos ir moterys nesiekia STEM karjeros, nes paprasčiausiai nenori.

 

 Tai reiškia, kad STEM darbo jėgos lyčių skirtumai daugiausia gali būti lyčių interesų ir prioritetų skirtumų rezultatas.

 

 Tai prieštaringas teiginys, tačiau yra daugybė jį patvirtinančių tyrimų. Pirma, jei diskriminacija trukdytų moterims patekti į STEM sritis, moterys šalyse, kuriose lyčių lygybė mažesnė, pavyzdžiui, Viduriniuose Rytuose ir Pietų Azijoje, tikrai turėtų mažiau galimybių siekti STEM karjeros, nei moterys šalyse, kuriose lyčių lygybė didesnė, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Juk Alžyre turi būti daugiau kliūčių moterims, norinčioms būti mokslininkėmis, nei Suomijoje. Tiesą sakant, matome priešingai: moterys sudaro daugiau, nei 40 % STEM absolventų Alžyre ir tik 20 % Suomijoje. Šį modelį galima pamatyti visame pasaulyje.

 

 Tikėtina istorija yra tokia, kad lyčių lygybė yra mažiau svarbi, nei pinigai. Šalys, kuriose lyčių lygybė yra mažesnė, paprastai yra skurdžios, o karjera STEM yra vienas aiškiausių kelių į finansinę sėkmę. Moterys, turinčios stiprių kiekybinių įgūdžių neturtingose ​​šalyse, turi rimtą priežastį stoti į mokslus, kad užsidirbtų pragyvenimui. Moterys santykinai turtingose ​​šalyse gali sau leisti siekti mažiau pelningos karjeros, nerizikuodamos likti skurde.

 

 Dabar panagrinėkime vyrų ir moterų santykį skirtingose ​​STEM disciplinose JAV, kuris buvo kruopščiai dokumentuojamas daugiau, nei 50 metų. Nors moterys į šias sritis įžengė gausiai ir daugiau, nei 15 metų apskritai lenkia vyrų doktorantūrą, santykinis STEM disciplinų reitingas – nuo ​​daugiausiai iki mažiausiai vyrų dominuojamų– iš esmės nepasikeitė nuo aštuntojo dešimtmečio.

 

 Pavyzdžiui, inžinerija visada pirmavo sąraše, kaip daugiausia vyrų dominuojama disciplina JAV, vertinant pagal daktaro laipsnius, po to seka matematika ir informatika. Tuo tarpu socialiniuose ir gyvosios gamtos moksluose visada buvo didžiausia moterų doktorantų dalis. Šios tendencijos išliko stabilios, net kai moterų doktorantų dalis šiose disciplinose išaugo trigubai ir keturis kartus.

 

 Kodėl moterys nuolat dažniau tampa sociologėmis, nei chemijos inžinierėmis? Kai kurie teigia, kad moterys tiesiog renkasi laukus, kuriuose yra daugiau moterų, tačiau šio paaiškinimo nepakanka. Nacionalinio mokslo fondo duomenimis, 1970 m. vyrų psichologijos mokslų daktaro laipsniai buvo trys prieš vieną moterų, tačiau moterys vis dar masiškai įsitraukė į šią discipliną ir dabar uždirba apie 75 % visų psichologijos mokslų daktarų.

 

 Manau, kad geresnis ilgalaikių lyčių skirtumų įvairiose disciplinose paaiškinimas yra tas, kad jie atspindi būdingą skirtingų sričių patrauklumą vyrams ir moterims.

 

 Daugybė apklausų per pastaruosius 50 metų rodo, kad moterys labiau domisi karjera, susijusia su darbu su kitais žmonėmis, o vyrai renkasi darbus, susijusius su manipuliavimu daiktais, nesvarbu, ar tai būtų plaktukas ar kompiuteris.

 

 Šiuos polinkius galima pamatyti ir laboratorijoje. Pavyzdžiui, 2016 m. žurnale „Personity and Social Psychology Bulletin“ paskelbti tyrimai parodė, kad moterys labiau reagavo į žmonių nuotraukas, o vyrai – į daiktų nuotraukas.

 

 Atsižvelgiant į tai, ką vyrai ir moterys sako norintys, STEM srityse, kuriose yra daugiau vyrų, pavyzdžiui, inžinerijos ir informatikos srityse, daugiausia dėmesio skiriama objektams, o tose, kuriose yra daugiau moterų, pavyzdžiui, psichologija ir biomedicina, – žmonėms.

 

 Atsižvelgiant į pastangas, kad daugiau žmonių, o ypač merginų, susidomėtų STEM, verta paminėti, kad gabūs abiejų lyčių studentai linkę vengti matematikos ar gamtos mokslų karjeros, jei gali siekti kažko kito. STEM darbai tinka ne visiems, nesvarbu, kokie jie pelningi.

 

 2024 m. Žmogiškųjų išteklių žurnale paskelbtame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau, nei 70 000 Graikijos aukštųjų mokyklų studentų, nustatyta, kad mergaitės vidutiniškai pralenkė berniukus tiek STEM, tiek ne STEM dalykuose, tačiau retai studijavo STEM koledže, jei buvo tokios pat stiprios kituose dalykuose. Žurnale „Psychological“ buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo vidutinio amžiaus suaugusieji, kurie paauglystėje anksti gerai mokėjo matematikos mokslus,  2014 m. nustatė, kad tik maždaug ketvirtadalis vyrų iš jų dirbo STEM ir IT srityse.

 

 Didelio masto tyrimai visame pasaulyje rodo, kad moterys dažniau, nei vyrai turi įgūdžių ne STEM srityse, o vyrai, kurie yra stiprūs matematikos ir gamtos mokslų srityse, dažnai yra mažiau kvalifikuoti kitur. Tačiau nors atrodo, kad visi yra susirūpinę dėl to, ar mergaitėms gerai sekasi STEM pamokose, niekam nerūpi faktas, kad berniukai nuolat prasčiau skaito ir rašo.

 

 Apsvarstykite vidurinių mokyklų mokinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų balus 80 skirtingų šalių nuo Albanijos iki Vietnamo, kurie visi laiko tą patį testą savo kalba. Kiekvienoje šalyje mokinės lenkia mokinius, atliekant žodines užduotis. STEM duomenys yra įvairesni, nes merginos kartais lenkia berniukus, o kartais ne.

 

 Todėl tikėtina, kad merginos, kurios yra stiprios STEM dalykuose, turi daugiau galimybių, kokios karjeros siekti, atsižvelgiant į jų stipriąsias puses kitur.

 

 Tačiau tai vis tiek kelia didelį klausimą: kodėl mergaitės kiekvienoje šalyje verbaliai lenkia berniukus? Atsakymas yra sudėtingas neurologijos, biologijos ir gyvenimiškos patirties derinys, tačiau jis daugiausia susijęs su esminiu evoliuciniu skirtumu, ty tuo, kad moterys yra labiau socialiai susijusios, nei vyrai, o ryšys reikalauja stiprių žodinių įgūdžių.

 

 Moterų socialinių ryšių viršenybės priežastis daugiausia gali būti paaiškinta vaiko priežiūra. Kadangi moterys ilgą laiką nešė dauginimosi naštą, istoriškai joms reikėjo daug pagalbos, auginant vaikus. Vyrai tradiciškai padėjo netiesiogiai, teikdami maistą ir apsaugą, todėl moterys, norinčios, kad jų vaikai sulauktų pilnametystės, turėjo rimtą priežastį užmegzti ryšius su kitomis moterimis, kol vyrai medžiojo.

 

 Ryšiui būtinas rūpestis ir bendravimas. Mes linkę sutelkti dėmesį į nepakankamą moterų skaičių STEM, tačiau jos taip pat yra per daug atstovaujamos karjerose, kuriose pabrėžiama priežiūra ir bendravimas, pavyzdžiui, slauga ir mokymas.

 

 Neatsitiktinai šie darbai dažniausiai apmokami prastai, nes esame linkę nuvertinti tai, ką kai kas vadina „moterišku darbu“. Aiškiausias to įrodymas gaunamas iš 1950–2000 m. darbo užmokesčio lygio analizės, paskelbtos 2009 m. žurnale „Social Forces“, kuri atskleidė, kad kai moterų dalis karjeroje išaugo, šie darbai pradėjo būti apmokami mažiau.

 

 Rinkos jėgoms nepavyko ištaisyti šios priežiūros darbo devalvacijos, tačiau tai gali pasikeisti. Dirbtinis intelektas netrukus gali aplenkti daugumą žmonių, atliekant daugumą STEM užduočių, tačiau atrodo, kad mažiau tikėtina, kad jis pakeis darbus, kuriems reikalingas rūpestingas žmogaus prisilietimas.

 

 Pastangos pašalinti kliūtis, kurios gali trukdyti mergaitėms ir moterims siekti STEM, tikrai vertos, tačiau išankstinis nusistatymas ir diskriminacija aiškiai nepasako visos istorijos. Galbūt, atsakymas yra pasiūlyti ir kodavimo stovyklas mergaitėms, ir globos stovyklas berniukams, o apskritai įsitikinti, kad taip vadinami „moteriški darbai“ apmokami geriau.

 

 ---

 

 Williamas von Hippelis yra socialinis mokslininkas iš Australijos. Ši esė yra pritaikyta iš jo naujos knygos „Socialinis paradoksas: autonomija, ryšys ir kodėl mums reikia abiejų, kad rastume laimę“, kurią išleido Harper (kuri, kaip ir „The Wall Street Journal“, priklauso „News Corp“).“ [1]

 

Nebus moteriški darbai apmokami geriau, nes tai yra darbo rinka, jei žmonės į tuos darbus veržiasi, tai darbuotojų trūkumas mažesnis, ir galima numušti darbo kainą. O STEM darbų niekas nenorėjo, reikėjo pritraukti tuos nenorinčius, tai jiems mokėjo daugiau.

    
1. REVIEW --- Why Are Girls Less Likely to Become Scientists? --- Closing the gender gap in STEM jobs has proved difficult, perhaps because it has more to do with the priorities of men and women than with sexism. William von Hippel.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 Mar 2025: C3.